- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-30
- Bylos Nr.
- A-199-624/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. B. (A. B.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo kalinamas Lukiškių TI-K teisės aktų reiklalavimus neatitinkančiomis sąlygomis. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K neįmanoma vėdinti patalpų per langus, kadangi kameros viduje prie lango įrengtos vidinės grotos, kurios trukdo atidaryti langą. Pažymėjo, kad langai yra dvigubi ir antro lango nuo vidinių grotų pasiekti negalima dėl atstumo, nėra specialių rankenų, skirtų langams uždaryti ar atidaryti. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K administracija turėjo nuimti vidines grotas, jog būtų galimybė atidaryti ir uždaryti langus.
3. Pareiškėjas akcentavo, kad ant palangės prie išorinių grotų yra susidarę pakankamai daug purvo, nuorūkų, duonos trupinių, dulkių, o tai kenkia kvėpavimo takams ir sukelia įvairias plaučių ligas.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas nurodė, kad dėl nurodytų kalinimo sąlygų pajuto emocinę depresiją, pažeminimą, emocinį sutrikimą bei fizinius išgyvenimus, kuriuo prašo kompensuoti priteisiant neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad kameros įrengtos vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų normomis, todėl gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), reikalavimus. Pažymėjo, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, kuriuo aptraukti langų stiklai, padaro jame skyles ir tokiu būdu bando permesti daiktus iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos, kurios apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Atsakovo nuomone, toks vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.
7. Atsakovas teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, visi langų rėmai lengvai atidaromi, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Atkreipė dėmesį, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Be to, Lukiškių TI-K sudaręs paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
8. Atsakovo nuomone, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovas vertino kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės sąskaita.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Taisyklių 14.1 punkto nuostatomis, padarė išvadą, kad vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Atsižvelgdamas į Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. gegužės 19 d. pranešimą Nr. 24-3141, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 28 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-2968, 2015 m. kovo 12 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-503, 2015 m. kovo 19 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-580, 2015 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-1068, 2015 m. birželio 26 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-1603, 2015 m. liepos 10 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-1707, 2015 m. spalio 26 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-2437, 2015 m. gruodžio 3 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-2760, 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-2852, 2016 m. kovo 4 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-303, taip pat į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2016 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo aktą Nr. PA.10-769(16.17.7 10.12), 2016 m. liepos 28 d. patikrinimo aktą Nr. PA.10-718 (16.17.7 10.12), 2016 m. lapkričio 2 d. patikrinimo aktą Nr. PA.10-1264 (16.17.7 10.12), teismas vertino, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, visi langų rėmai lengvai atidaromi, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl ventiliacijos pažeidimų Lukiškių TI-K.
11. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo teiginius, susijusius su ginčo laikotarpiu nesudarytomis tinkamomis vėdinimo sąlygomis, t. y. nebuvo galimybės atidaryti abiejų dvigubų langų dėl nesamos specialios rankenos, o atidarius langus dėl grotų nebuvo galima išvalyti išorinių palangių bei langų, vertino kaip subjektyvius ir nepatvirtintus objektyviais, įrodomąją galią turinčiais duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis patyrė realią neturtinę žalą, taip pat nenurodė, kaip ir kokiais įrodymais remdamasis jis apskaičiavo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
III.
13. Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.
14. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, jog Taisyklių 14.1 punkte nėra reglamentuotas vidinių kameros grotų įrengimas. Pažymi, kad Lukiškių TI-K pateikė klaidingą informaciją, todėl teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
15. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K administracija, įrengdama vidines kameros grotas, nereglamentuotas Taisyklių 14.1 punkte, savivaliauja.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
17. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, turi pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodytos žalos ir neteisėtų veiksmų. Pabrėžia, kad pareiškėjui neužtenka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, būtina apibrėžti atsakovo neteisėtus veiksmus ir jų konkrečią išraišką. Akcentuoja, kad suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumas, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję išgyvenimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
18. Atsakovo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, t. y. atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, dėl ko valstybei nekyla pareiga atlyginti pareiškėjui žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2017 m. gegužės 2 d.
20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
21. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atlikti įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog vidinių grotų ant Lukiškių TI-K kamerose esančių langų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.
22. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo atlikto netinkamo įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.
23. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydama į esminius apeliacinio skundo motyvus.
24. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad Taisyklės nenumato vidinių kameros grotų įrengimo, pažymėtina, jog pagal Taisyklių 14.1 punktą, kamerose turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.
25. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, Taisyklės numato lango angoje įstatomas metalines grotas.
26. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjo teiginiai, jog dėl esančių grotų sunku atidaryti ir uždaryti langus, neįmanoma vėdinti patalpų ir valyti langus bei palanges, yra deklaratyvūs, išdėstyti itin abstrakčiai.
27. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, visi langų rėmai lengvai atidaromi, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 28 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-2968, 2015 m. kovo 12 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-503, 2015 m. kovo 19 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-580, 2015 m. gegužės 6 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-1068, 2015 m. birželio 26 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-1603, 2015 m. liepos 10 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-1707, 2015 m. spalio 26 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-2437, 2015 m. gruodžio 3 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-2760, 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-2852, 2016 m. kovo 4 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-303, taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2016 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-769(16.17.7 10.12), 2016 m. liepos 28 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-718 (16.17.7 10.12), 2016 m. lapkričio 2 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-1264 (16.17.7 10.12) matyti, jog Lukiškių TI-K gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 76:2010) 22 punkte nustatytus reikalavimus, o oro temperatūra, santykinė drėgmė atitinka higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus (I t., b. l. 27, 29–30, 39–40, 44–46, 58–59, 63–64, 75, 80–84, 96–97, 104–105, 127–128, 136, 140).
28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundo argumentai ir byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.
29. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išsiaiškinęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti pareiškėjo apeliacinis skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.