- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- e2-428-786/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00899-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Ieškovas
- B. V.
- Atsakovas
- J. V.
- Trečiasis asmuo
- J. V., Anykščių rajono 1-o notarų biuro
- Advokatai
- Jurgis Kaušinis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės B. V. ieškinį atsakovei J. V., tretieji asmenys J. V., Anykščių rajono 1-o notarų biuro notarė Jolita Viederienė, dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalies panaikinimo ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į ¼ dalį statinių: pastato – gyvenamo namo ir ūkio pastatų bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bei pripažinti 2014 m. lapkričio 20 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalį, kurios pagrindu įregistruotos J. V. nuosavybės teisės į ½ dalį statinių – gyvenamo namo ir ūkio pastatų bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė ir A. V. 1963 m. birželio 16 d. sudarė santuoką. Gyvendami santuokoje bendromis jėgomis ir iš bendrų lėšų pasistatė gyvenamą namą. Gyvenamą namą statė kartu su A. V. broliu J. V.. Namas buvo pastatytas gyventi dvejoms šeimoms ir priklausė po ½ dalį. Pastatytas gyvenamas namas buvo priimtas 1983 m. sausio 7d. Valstybiniam asmeninio gyvenamo namo priėmimo aktu ir Anykščių rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1983 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 31 pripažinta nuosavybė į gyvenamą namą ir ūkio pastatus. 1995 m. rugsėjo 15 d. Valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutartimi J. V. ir A. V. nusipirko po ½ dalį -4,8 aro žemės sklypo. Žemės sklypas ir jame esantys pastatai buvo registruoti J. V. ir A. V. vardu po ½ dalį. Ieškovė ir jos sutuoktinis visą laiką gyveno pasistatytame name. Ieškovė žinojo, kad jos sutuoktinis A. V. sudarė pas notarą oficialų testamentą, kuriuo savo turimą turtą paliko lygiomis dalimis jų vaikams – V. V. ir J. V.. 2008 m. spalio 17 d. A. V. mirė. Po A. V. mirties likusį turtą priėmė dukra – atsakovė J. V.. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad pastatai ir žemės sklypas jai ir jo vyrui priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Po vyro mirties ir ji toliau gyveno šiame name, prižiūrėjo namus, mokėjo mokesčius. Apie 2015 metus į namus atsikėlė gyventi atsakovė. Iš pradžių santykiai klostėsi normaliai, o vėliau prasidėjo nesutarimai. Atsakovė pradėjo pertvarkyti namą. Ieškovė žinodama, kad dalis namo priklauso atsakovei, su tuo taikėsi. 2018 metais gyvenimo sąlygos pasidarė nepakenčiamos, nes atsakovė išgriovė krosnį, neleido naudotis vandeniu. Dukros – atsakovės vyras ieškovę terorizavo, nurodė išeiti jai iš namų, sakydamas, kad jai namai nepriklauso. Tada ieškovė kreipėsi pas notarą ir sužinojo, kad atsakovei J. V. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą jos vyro vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir į bendrosios nuosavybės teise priklausiusią ½ dalį gyvenamo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Notarė negalėjo paaiškinti, kodėl buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei tiek dėl mirusiam A. V. priklausančios turto dalies, tiek dėl ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalies. Notarė pasiūlė kreiptis į teismą dėl ieškovei priklausančios turto dalies atidalijimo ir atsakovės turto. Apie tai, kad atsakovei J. V. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, patvirtinantis atsakovės nuosavybės teisę ne tik į paveldimą turtą, tačiau ir į ieškovei priklausančią turto dalį, ieškovė sužinojo 2018 m. spalio 23 d., gavusi iš VĮ registrų centras išrašą. Atsakovės nuosavybės teisės į ginčo turtą buvo įregistruotos 2017 m. balandžio 27d. ir ieškovė anksčiau negalėjo sužinoti, kad jos turto dalis įregistruota kito asmens vardu. Atsakovė gera valia nesutiko atiduoti ieškovei priklausančią turto dalį, todėl ieškovė kreipėsi į teismą ir prašo ieškinį tenkinti.
Atsakovė J. V. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad miręs jos tėvas A. V. visą jam priklausiusį turtą oficialiu testamentu paliko savo vaikams lygiomis dalimis, tai jai ir broliui V. V., kuris savo dalies atsisakė. Po tėvo mirties ji kreipėsi į notarą ir 2014 m. lapkričio 20 d. jai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas ir 2017 m. balandžio 27 d. įregistravo nuosavybės teises. Mano, jog paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas teisėtai. Atsakovė nurodo, kad jai yra žinoma, kad buvo toks sutarimas, jog visą turtą paveldės ji. Ieškovė nurodė, kad gyvendami santuokoje pasistatė namą, tačiau nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių tai, kad ji prisidėjo prie namo statybos. Sklypą namo statybai jos tėvas A. V. gavo 1962 metais, o santuoką tėvai įregistravo 1963 m. birželio 16d. Pagal esamą namų knygą, namas pastatytas 1963 metais. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ji neleidžia ieškovei - motinai B. V. gyventi name, nes niekas motinos iš namų nevaro, ji turi savo kambarį, ji tik remontuoją namą, nes namui reikalingas remontas. Mano, kad gyvenamas namas ir žemės sklypas buvo tėvo A. V. asmeninė nuosavybė. Mano, kad ieškovei buvo žinoma apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu ieškovė nesutiko su notaro išduotu paveldėjimo teisės liudijimu, ji turėjo teisę per vienus metus ginčyti. Ieškovė yra praleidusi ir bendrą 10 metų senatį. Prašo ieškinį atmesti, nes praleistas ieškinio senaties terminas ir nėra kitų teisinių pagrindų jį tenkinti.
Tretysis asmuo J. V. nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškiniu. Tretysis asmuo nurodė, kad jos vyras J. V. ir jo brolis, ieškovės vyras A. V. gavo žemės sklypą namo statybai. Namą iš pradžių statė visi bendrai, o po to kiekviena šeima įsirengė savo pusę. Ieškovė ir jos vyras A. V. namą statė gyvendami santuokoje. Pati ieškovė dirbo prie namo statybos - tinkavo sienas ir kitus darbus. Namą statė ir įrengė ilgą laiką, nes neturėjo pakankamai lėšų. Paskutiniu metu ieškovė negyvena name, nes nėra krosnies ir vandens. Mano, kad ieškovei priklauso namo dalis.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Anykščių rajono savivaldybės 1-o notarų biuro notarė Jolita Viederienė teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovės pareikštam reikalavimui dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą ir statinių dalį pripažinimo, neprieštarauja. Nurodė, kad miręs A. V. buvo sudaręs oficialų testamentą, kuriuo visą turtą paliko savo vaikams V. V. ir J. V.. Po A. V. mirties į notarų biurą kreipėsi V. V. ir J. V.. V. V. palikimo atsisakė ir palikimą priėmė J. V.. Ieškovė po sutuoktinio mirties į notarą nesikreipė ir neprašė, kad jai būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas. Kadangi ieškovė nesinaudojo savo teise nustatyti nuosavybės teisės bendrame turte, todėl buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Mano, kad ieškovė B. V. pakankamai turėjo laiko nuvykti į notarų biurą konsultacijai, parašyti pareiškimą, kad nori gauti nuosavybės teisės liudijimą dėl turto, kuris buvo įgytas santuokos metu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Šalių paaiškinimais, bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad ieškovė B. V. ir A. V. 1963 m. birželio 16 d. sudarė santuoką. Gyvendami santuokoje įsigijo, t.y. pasistatė ½ dalį gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu stogine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, ir ½ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0960 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). A. V. mirė 2008 m. spalio 17 d.
CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yrasutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.
Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1962 m. rugsėjo 27d. A. V. buvo skirtas sklypas namo statybai, kuriame nurodyta, kad privalo pradėti statyba ne vėliau kaip per vienerius metus. Ieškovė B. V. ir A. V. santuoką sudarė 1963 m. birželio 16d. Tiek ieškovė, tiek tretysis asmuo J. V. nurodė, kad namą pradėjo statyti 1963 metais, ieškovei ir mirusiam A. V. jau gyvenant santuokoje. Tiek ieškovė, tiek tretysis asmuo J. V. nurodė, kad pati ieškovė tinkavo namo sienas, padėjo kasti šulinį, dengti namo stogą. Valstybiniam asmeninio gyvenamojo namo priėmimui aktas buvo surašytas 1983 01 07, kuriame nurodyta, kad namas pastatytas patenkinamai ir kuris patvirtintas Vykdomojo komiteto pirmininko 1983 01 10. Iš pateikto į bylą išrašo iš Anykščių rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1983 02 17 sprendimo Nr. 31, matyti, kad buvo pripažintos nuosavybės teisės į namą ir tuo pagrindu 1983 03 04 įregistruota nuosavybė Respublikiniame techninės inventorizacijos biure. Iš esamos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P34/95-0569, matyti kad 1995 09 15 nusipirko žemės sklypą – 4,80 aro, esantį (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktos namų knygos kopijos, matyti, kad namų knyga pradėta 1963 11 20, ir 1963 11 29 gyvenamąją vietą deklaravo A. V. ir B. V.. Šių dokumentų turinys patvirtina ieškovės teiginius apie tai, kad ginčo namas buvo pastatytas, ieškovei ir mirusiam jos sutuoktiniui A. V. gyvenant santuokoje.
Kaip nustatyta, ginčo turtas ieškovės B. V. įsigytas kartu su sutuoktiniu A. V. kartu po santuokos 1963 m. birželio 16 d. sudarymo. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr.VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalies nuostatas Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus ( įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d.). Nors pastatai buvo įgyti, t.y. įregistruoti1983 m. vasario 17 d., o žemės sklypas - 1995 m. rugsėjo 15d., sprendžiant dėl jų teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. Tiek turto įgijimo metu galiojusio SŠK 21 straipsnis, tiek ir CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina principą, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Santuokos metu įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovės sutuoktinis A. V. 2008 m. spalio 17 d. mire. Ieškovės sutuoktinis A. V. jam priklausantį turtą paliko testamentu vaikams: V. V. ir V. J.. Ieškovė nurodė, kad ji po sutuoktinio mirties į notaro kontorą neiskreipė. Jai buvo žinoma, kad jos sutuoktinio likusį turtą paveldėjo dukra, atsakovė J. V., o ji ir toliau liko gyventi pasistatytame name, žinodama, kad dalis namo priklauso jai, nes jos dalis negalėjo būti paveldėta, mokėjo mokesčius. Kilus ginčui su atsakove, ieškovė kreipėsi į notarą ir VĮ Registrų centras ir iš 2018 m. spalio 23 d. pažymos sužinojo, kad paveldėjimo teisės pagal testament liudijimas išduotas ne tik į jos sutuoktiniui A. V. priklausiusį turtą, bet ir ieškovei priklausančią turto dalį. Tada sužinojo, kad atsakovė savo nuosavybės teises į ginčo turtą įregistravo 2017m.balandžio 27 d. Kadangi atsakovė gera valia ieškovei nesugražino jai priklausančio turto, todėl ieškovė kreipėsi į teismą ir prašo ieškinį tenkinti.
Byloje esantys ir įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčyti rašytiniai įrodymai teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad turtas – ½ 0,0960 ha žemės sklypo, 1/2 gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), A. V. mirties momentu buvo B. V. ir A. V. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri pasibaigė sutuoktiniui mirus (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), ir kad buvusių bendraturčių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo lygios.
Esant nurodoytoms aplinkybėms, iškovės prašymas tenkintinas ir nustatytina, kad A. V. mirties momentu ieškovei B. V. priklausė ¼ dalis statinių: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato –ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams nustatoma bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CK 4.89 straipsnio 1 dalis). Bendraturčio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dydis nustatomas bendraturčių susitarimu. Jeigu jie nesusitaria, sprendžia teismas (4.89 straipsnio 2 dalis). Pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, mirusiojo bendraturtė ieškovė B. V. į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo į jai priklausančią turto dalį išdavimo nesikreipė, neginčijo, kad miręs jos sutuoktinis savo turtą testamentu paliko vaikams.
2014 m. lapkričio 20 d. Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė Jolita Viederienė išdavė atsakovei J. V. paveldėjimo teisės pagal testament liudijimą į visa – ieškovei B. V. ir mirusiam A. V. priklausiusį turtą – ½ dalį gyvenamo namo ir ūkio pastatų bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini).
Byloje nėra duomenų, paneigiančių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Atsakovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie paneigtų, kad atsakovės paveldėtas ginčo turtas priklausė tik mirusiam jos tėvui A. V. asmeninės nuosavybės teise.
Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnio nuostatas, notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Tai patvirtina, kad notarui taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 str. 1 d.). Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
Mirus vienam iš sutuoktinių, paveldima tik mirusio sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Iš aukščiau išdėstytų motyvų darytina išvada, kad atsakovė J. V. paveldėjo dalį žemės sklypo ir dalį jame esančių pastatų – gyvenamo namo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kurie nepriklausė jos mirusiam tėvui A. V., o kaip nustatyta bylos medžiaga, dalis žemės sklypo ir jame esančių pastatų priklausė ieškovei B. V.. CK 4.48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nuosavybės teisę įgyjant perdavimo būdu ( tame tarpe ir paveldėjimo ), naujasis savininkas į perduotą daiktą įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas. Kaip nustatyta, atsakovė po A. V. mirties paveldėjo žemės sklypą ir jame esančius pastatus, priklausius B. V. ir mirusiam A. V. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t.y. paveldėjo ne tik mirusiam tėvui A. V. priklausiusią turto dalį, bet ir ieškovei B. V. priklausiusią turto dalį. Vadinasi atsakovė J. V. galėjo paveldėti po savo tėvo A. V. mirties tik mirusiam jos tėvui priklausiusią dalį. Pagal Notariato įstatymo 52 straipsnio nuostatas, nesant ginčo, notarui suteikta teisė išskirti sutuoktinio dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tretysis asmuo notarė Jolita Viederienė pateikė paveldėjimo bylą. Iš pateiktų dokumnetų nustatyta, kad išduodant paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, nebuvo nustayta sutuoktinių dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Vadinasi paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas išduotas pažeidžiant ieškovės B. V. teises, todėl naikintina išduoto paveldėjimo teisės pagal testamento liudijimo dalis.
Esant nurodoytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas tenkintinas, nes išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas ir į ieškovei B. V. priklausiusį turtą, prieštarauja įtvirtintai imperatyviai įstatymo nuostatai (CK 1.80 str. 1 d.) ir naikintinas Anykščių rajono notarės Jolitos Viederienės 2014-11-20 J. V. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, reg. Nr. II-4225, dalyje dėl ¼ dalies statinių: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato –ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalies žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Dėl prašymo taikyti senatį.
Pagal CK 1.127 straipsnio nuostatas, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kaip nustatyta, ieškovei B. V. buvo žinoma, kad atsakovė J. V. kreipėsi į notarą ir jai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į visą mirusio A. V. turtą, taip pat ir į ginčo turtą, esantį (duomenys neskelbtini).
Ieškovės teisės iš esmės tuo nebuvo pažeidžiamos, nes ji liko gyventi savo namuose, kurie įgyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, priklausė jai ir ir negalėjo būti paveldimi, juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Esant šioms aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo dienos, kai asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 stripasnio 1 dalis). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kai asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena nustatoma pagal to asmens nurodymą, nes teisę ginti savo pažeistas teises, asmuo gali įgyvendinti tik žinoidamas, kad jo teisė pažeista. Asmens sužinojimas apie teisės pažeidimą gali ir nesutapti su teisės pažeidimo atsiradimo diena, t.y. asmuo apie teisės pažeidimą gali sužinoti vėliau.
Ieškovė teigia, kad ieškovei aplinkybės, apie jos teisių į nuosavybę pažeidimą tapo žinoma tik po to, kai atsakovė ir jos vyras 2018 metais nugriovė krosnį, neleido naudotis vandeniu ir reikalavo, kad ieškovė išskraustytų iš namų, nurodydami, kad ieškovei namas nepriklauso. Ieškovė kreipėsi į notarę, norėdama išsiaiškinti, kodėl paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas ir į ieškovei priklausiusią turto dalį, tačiau notarė paaiškinti negalėjo. Tada ieškovė 2018 m. spalio 23 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ ir gavusi nekilnojamojo turto registro išrašą, sužinojo, kad jai nuosavybės teise priklausantis turtas jau yra paveldėtas kito asmens. Šias aplinkybes patvirtino ir posėdžio metu liudytoju apklaustas V. V..
Taigi, iki kreipimosi į notarą dėl informacijos pateikimo dienos ieškovė laikė save visų ginčo pastatų teisėta savininke, nes niekas pretenzijų į turtą jai nereiškė, jos teisių nepažeidinėjo, netrukdė ginčo turtu naudotis savo nuožiūra.
Taigi, ieškovė ieškinio senaties nepraleido, nes 2018 m. lapkričio 30 d. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo.
CK 5.8 str. nustato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kadangi ieškovė į turtą, likusį po sutuoktinio A. V. mirties, nepretenduoja ir neginčija atsakovės teisės paveldėti likusio mirusio A. V. turto, todėl nurodyto straipsnio nuostatos netaikomos.
Pagal LR CPK 93 str. nuostatas, iš atsakovės ieškovei priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos –žyminis mokestis, kurį ieškovė sumokėjo paduodama ieškinį, ir teisinės pagalbos išlaidos.
Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos ( CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti B. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į ¼ dalį statinių: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato –ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Pripažinti Anykščių rajono savivaldybės notarų biuro notarės Jolitos Viederienės 2014 m. lapkričio 20 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, registro Nr.II-4225, dalį, kurios pagrindu įregistruotos J. V. nuosavybės teisės į 1/2 dalį statinių: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato –ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), negaliojančia ir nustatyti, kad J. V. įgijo nuosavybės teises į ¼ dalį statinių: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato –ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei B. V. iš atsakovės J. V. 795 (septynis šimtus devyniasdešimt penks) eurus žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos išlaidų.
Išieškoti iš J. V. 19,88 Lt teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660 sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300).
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.