- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-14
- Bylos Nr.
- 2S-1181-730/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00521-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- A. O., J. K.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-1181-730/2014
Teisėja Raimonda Pauparienė (Proceso Nr. 2-46-3-00521-2014-0)
2014 m. rugpjūčio 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, išnagrinėjusi atsakovo A. O. atstovo advokato A. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-05-13 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams J. K. ir A. O. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo regreso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. K. bei A. O. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo regreso tvarka ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 39 499,86 Lt nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų turtą, neviršijant ieškinio sumos. Ieškovas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) eismo įvykio (duomenys neskelbtini) metu atsakovas A. O. vairavo atsakovui J. K. priklausančią, Lietuvoje registruotą transporto priemonę O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, dėl to ieškovas Norvegijos draudikų biurui atlygino žalą, kuri buvo padaryta eismo įvykio metu. Ieškovas įgijo teisę reikalauti atlyginti išmokėtą žalą iš atsakingo už eismo įvykį asmens arba iš asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti transporto priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-05-13 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų turtui tenkino ir areštavo atsakovų J. K. ir A. O. turtą, neviršijant ieškinio sumos, t. y. 39 499,86 Lt. Teismas nurodė, kad atsakovai gera valia ieškovo reikalavimo nevykdo, todėl yra pagrindas manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovo A. O. atstovas advokatas A. B. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-05-13 nutarties dalį dėl atsakovo A. O. turto arešto panaikinti. Atsakovo A. O. atstovas nurodė, kad nutartis neteisėta, nes pažeidžia su byla nesusijusio asmens, t. y. A. O. teises. Atsakovas nėra atsakingas už eismo įvykį, nes nevairavo transporto priemonės. Eismo įvykio deklaracijoje taip pat nurodyta, jog vairuotojas yra kitas asmuo, t. y. Ž. J..
Atsakovo J. K. atstovas advokatas P. O. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo ir nurodė, jog atskirąjį skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. Taip pat nurodė, jog ieškovo ieškinys atsakovui J. K. pareikštas nepagrįstai.
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, jog atsakovas V. O. nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad jis nevairavo transporto priemonės. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog šioje proceso stadijoje teismui nebuvo pagrindo abejoti dėl šalių tinkamumo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai ieškovas tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Remiantis šia proceso teisės norma suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pasunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Prašymas taikyti ieškinio užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės. Sprendžiant ieškinio užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, taip pat nenustatinėjama, ar ieškovas tinkamai nurodė byloje dalyvaujančius asmenis, t. y. ar ieškovo nurodytiems atsakovams pagrįstai reiškiamas reikalavimas. Šios aplinkybės gali būti nustatinėjamos bylą nagrinėjant iš esmės, bet ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovų kaip solidarių skolininkų ir prašė priteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovų, kaip atsakingų už eismo įvykio metu padarytą žalą. Ieškovas solidariais atsakovais nurodė eismo įvykio deklaraciją pasirašiusį asmenį – atsakovą A. O. bei asmenį, kurio vardu yra registruotas automobilis – atsakovą J. K.. Remiantis teismų informacinės sistemos „LITEKO“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis, 2014-08-07 byloje vyko parengiamasis teismo posėdis, kurio metu buvo sprendžiama dėl apelianto, esančio šioje byloje atsakovu, pakeitimo, ieškovas nesutiko, kad apeliantas būtų pakeistas kitu atsakovu, tai yra, Ž. J..
Esant tokiam reikalavimui ir šio reikalavimo pagrindui, patenkinus ieškinį, yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba iš esmės nebus įmanoma jo įvykdyti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovams priklausantį turtą pareikšto reikalavimo ribose. Tuo tarpu atsakovų nurodomos aplinkybės, jog jie negali būti atsakovais (A. O. nevairavo automobilio, J. K. jis nepriklausė) ir dėl to ieškovės ieškinys nepagrįstas, neturi teisinės reikšmės taikant laikinąsias apsaugos priemones. Esminę reikšmę šiuo atveju turi aplinkybė, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakovas turi teisę pateikti prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartį.