- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- I-4140-244/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02683-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2018 m. pavasario bei vasaros mėnesiais Vilniaus PN buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, o būtent, neužtikrinant pareiškėjui tinkamos temperatūros kamerose, kuriose būdavo itin karšta. Nors patalpose įrengti 2 langai, tačiau pro juos beveik neįmanoma išvėdinti patalpos, buvo netinkama ventiliacija. Pareiškėjas kreipėsi į administraciją dėl galimybės gauti ventiliatorių, tačiau toks leidimas jam nebuvo suteiktas. Pareiškėjo teigimu, 2018 m. liepos 27 – 29 d pataisos įstaigoje nebuvo vandens, kuris buvo atjungtas be perspėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus PN gyvenamosios patalpos įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Visos minėtos Vilniaus pataisos namų patalpos aprūpintos inventoriumi pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1R-139. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 18 priede yra nustatytas baigtinis nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas, tačiau elektrinio ventiliatoriaus perdavimas nuteistiesiems negalimas.
Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno Vilniaus PN 6-ojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 413. Minimu laikotarpiu nebuvo gauta nusiskundimų dėl šios patalpos nei iš pareiškėjo, nei iš kitų nuteistųjų, gyvenančių toje pačioje patalpoje, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas neatliko minimos patalpos patikrinimo. Pareiškėjas Vilniaus PN administracijai skundų dėl netinkamų, su keliamu ginču susijusių, kalinimo sąlygų nebuvo pateikęs. Vilniaus pataisos namų administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN, atlyginimo.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje S. V. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Vilniaus PN – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam būnant Vilniaus PN gyvenamojoje patalpoje, joje tvyrojo aušta oro temperatūra, nebuvo ventiliacijos, todėl patalpoje buvo sunku kvėpuoti, pareiškėjas nuolat prakaituodavo, negalėjo tinkamai išsimiegoti, nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti ventiliatoriumi, o tam tikru laikotarpiu Vilniaus PN nebuvo tiekiamas vanduo.
Taisyklių 11.8 papunktyje nurodyta, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami. Gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – HN 134:2015) 3 punkte numatyta, kad ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas, bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Pagal HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas atliko periodinius patikrinimus Vilniaus PN ginčo laikotarpiu (b. l. 27 – 35), tačiau pažeidimų, susijusių su netinkama oro temperatūra, nebuvo nustatyta. Pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas patalpoje Nr. 413 (b. l. 13). Byloje esančiais įrodymais nenustatyta, kad oro temperatūra šioje patalpoje būtų buvusi netinkama ar neatitinkanti HN 134:2015 16 punkto reikalavimo, pagal kurį gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Pažymėtina, kad nei pareiškėjas, nei kiti asmenys su skundais dėl netinkamos oro temperatūros šioje gyvenamojoje patalpoje nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją, todėl, nesant skundų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas neatliko patikrinimų šioje patalpoje. Vilniaus PN įrengimas, sudarant sąlygas vėdinti patalpas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus, o mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos įdiegimas būtų susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, susiję su netinkama oro temperatūra bei ventiliacija Vilniaus PN, atmestini kaip nepagrįsti.
Pažymėtina ir tai, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse 18 priede yra įtvirtintas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas, kurio 5 punkte nurodyta, jog iš elektronikos prietaisų nuteistiesiems galima turėti televizorių, nešiojamąjį kompiuterį arba kompiuterinių žaidimų aparatą, vaizdo leistuvą, radijo arba garso grotuvą, barzdaskutę, plaukų džiovintuvą, elektrinį virdulį, skrudintuvą arba sumuštinių keptuvę. Kaip matyti, leidžiamuose turėti elektroniniuose įrenginiuose nėra numatyta galimybė turėti elektrinį ventiliatorių. Išimtis dėl ventiliatoriaus numatyta tik Taisyklių 11.8 papunktyje, kuomet ventiliatorių galima turėti tik jei sąlygos pataisos įstaigos kamerose neatitinka higienos normos reikalavimų, pažymėtina ir tai, kad ši nuostata suformuluota tik kaip galimybė, o ne pareiga pataisos įstaigai tokį leidimą suteikti. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad HN 134:2015 reikalavimai, susiję su oro temperatūra, patalpų ventiliacija nebuvo pažeisti, pareiškėjo argumentai dėl to, kad nepagrįstai nebuvo suteikiamas elektrinis ventiliatorius, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN 2018 m. liepos 27 – 29 d. be įspėjimo nebuvo tiekiamas vanduo. Vilniaus PN pateikė paaiškinimus (b. l. 25), nurodydami, kad vanduo Vilniaus PN yra tiekiamas nuolat, tačiau dėl kartais atliekamų hidraulinių bandymų, trumpą laiko tarpą, yra sustabdomas tik karšto vandens tiekimas. Iš pateikto šilumos kontrolės žurnalo išrašo (b. l. 36 – 37) matyti kad hidrauliniai bandymai Vilniaus PN buvo atliekami laikotarpiais nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. ir nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 208 m. liepos 11 d., tačiau išraše nėra duomenų, jog vanduo nebūtų buvęs tiekiamas pareiškėjo nurodomu laikotarpiu. Teismas daro išvadą, kad toks trumpalaikis karšto vandens nebuvimas neabejotinai susijęs su tam tikrais nepatogumais, tačiau šie nepatogumai nelaikytini galėjusiais lemti neturtinės žalos kilimą, juo labiau pažymėtina, kad buvo laikinai atjungtas tik karšto vandens tiekimas, tačiau vanduo nebuvo atjungtas, kaip kad teigia pareiškėjas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas buvimo Vilniaus PN metu galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, būdingus kalinimo įstaigai, tačiau bylos duomenimis nebuvo nustatyta, kad neigiami išgyvenimai būtų pasiekę tokį lygį, kuris galėtų būti įvertintas priteisiant neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nenustatė, kad Vilniaus PN būtų atlikę tam tikrus neteisėtus veiksmus. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.