Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-02-26 · Administracinė byla Nr. A-614-415/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-26
Bylos Nr.
A-614-415/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02683-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
S. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-614-415/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02683-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas S. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2018 m. pavasarį ir vasarą Vilniaus PN buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, neužtikrinant tinkamos temperatūros, kamerose būdavo itin karšta. Nors patalpose įrengti 2 langai, tačiau pro juos beveik neįmanoma išvėdinti patalpos, buvo netinkama ventiliacija. Pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl galimybės gauti ventiliatorių, tačiau toks leidimas jam nebuvo suteiktas. Pareiškėjo teigimu, 2018 m. liepos 27–29 d. pataisos įstaigoje nebuvo vandens, kuris buvo atjungtas be perspėjimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Vilniaus PN gyvenamosios patalpos įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Visos Vilniaus PN patalpos aprūpintos inventoriumi pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1R-139. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 18 priede yra nustatytas baigtinis nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas, tačiau elektrinio ventiliatoriaus perdavimas nuteistiesiems negalimas.

5. Atsakovo atstovas paaiškino, kas pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno Vilniaus PN 6-ojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 413. Aptariamu laikotarpiu nebuvo gauta nusiskundimų dėl šios patalpos nei iš pareiškėjo, nei iš kitų nuteistųjų, gyvenančių toje pačioje patalpoje. Pareiškėjas Vilniaus PN administracijai skundų dėl netinkamų, su keliamu ginču susijusių kalinimo sąlygų nebuvo pateikęs. Atsakovo atstovo teigimu, vanduo Vilniaus PN buvo tiekiamas nuolat, tam tikrais laikotarpiais dėl hidraulinių bandymų galėjo būti sustabdytas karšto tiekimas.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nurodė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas atliko periodinius patikrinimus Vilniaus PN ginčo laikotarpiu (b. l. 27–35), tačiau pažeidimų, susijusių su netinkama oro temperatūra, nenustatė. Pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas patalpoje Nr. 413 (b. l. 13). Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nenustatė, kad oro temperatūra šioje patalpoje būtų buvusi netinkama. Nei pareiškėjas, nei kiti asmenys su skundais dėl netinkamos oro temperatūros šioje gyvenamojoje patalpoje į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė. Teismas sprendė, kad Vilniaus PN įrengimas, sudarant sąlygas vėdinti patalpas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus.

8. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatytame leidžiamų turėti elektroninių įrenginių sąraše nėra numatyta galimybė turėti elektrinį ventiliatorių. Išimtis dėl ventiliatoriaus numatyta tik Taisyklių 11.8 punkte, tuo atveju, jei sąlygos pataisos įstaigos kamerose neatitinka higienos normos reikalavimų, tačiau nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) reikalavimai, susiję su oro temperatūra, patalpų ventiliacija, nebuvo pažeisti.

9. Teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjo nurodytu laikotarpiu Vilniaus PN nebūtų buvęs tiekiamas vanduo. Teismas sprendė, kad trumpalaikis karšto vandens nebuvimas neabejotinai susijęs su tam tikrais nepatogumais, tačiau šie nepatogumai nelaikytini galėjusiais lemti neturtinės žalos kilimą, juo labiau, kad buvo laikinai atjungtas tik karšto vandens tiekimas, tačiau vanduo nebuvo atjungtas, kaip kad teigia pareiškėjas.

III.

10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

11. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN klaidina teismą, teigia, kad 2018 m. vasarą patalpose būdavo 30 °C ir daugiau, nebuvo jokio vėdinimo. Taip pat pareiškėjas apeliaciniame skunde patikslina, kad tinkama temperatūra nebuvo užtikrinta nuo 2018 m. balandžio iki rugsėjo mėnesio. Pareiškėjas teigia, kad jis yra kreipęsis į Vilniaus PN administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų. Atkreipia dėmesį, kad Taisyklėse numatyta galimybė kambariuose įrengti ventiliatorius, tačiau Vilniaus PN jų neišdavė. Pareiškėjas neigia, kad Vilniaus PN buvo užtikrintas vandens tiekimas ir tik atliekant hidraulinius bandymus buvo nutrauktas karšto vandens tiekimas, ir akcentuoja, kad Vilniaus PN nėra nuolat tiekiamas karštas vanduo. Pareiškėjas nurodo, kad patyrė didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kitus neigiamus išgyvenimus, todėl jam turi būti atlyginta neturtinė žala pinigais.

Atsiliepimas

12. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

13. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

14. Vilniaus PN nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, 2018 m. pavasarį ir vasarą neužtikrinant tinkamos temperatūros ir 2018 m. liepos 27–29 d. nutraukiant vandens tiekimą, atlyginimo.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodydamas, kad tinkama temperatūra nebuvo užtikrinta nuo 2018 m. balandžio iki rugsėjo mėnesio, išplėtė ginčo laikotarpį, iš kurio kildina neturtinę žalą. Skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas nurodė, kad jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista 2018 m. pavasarį ir vasarą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str.). Pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo pagrindo, suformuluoto ir išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, bei išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks minėtų teisės normų aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso (ABTĮ 52 str. 3 d.) užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą, nes ji negalėtų būti tikra, kad kita šalis nepateiks jai procesinio siurprizo, pakeisdama savo skundo (prašymo) pagrindą, nurodydama naujas aplinkybes, ir tokiu būdu iš esmės paneigtų pirmosios instancijos teismo proceso prasmę. Dėl minėtų priežasčių apeliacinės instancijos teismas nepasisakys dėl pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir 2018 m. rugsėjo mėnesį, kuri nebuvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 134 str. 6 d.), t. y. apeliacine tvarka nagrinėjamas ginčas dėl to paties ginčo laikotarpio, kuris buvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme.

18. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad pro langus beveik neįmanoma išvėdinti patalpų, kad nebuvo tinkamos ventiliacijos, pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktu, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teisės aktai nenustato pareigos pataisos įstaigai įrengti mechaninę patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemą. Pareiškėjas neginčija, kad gyvenamosiose patalpose yra įrengti langai ir juos galima atidaryti. Todėl konstatuotina, kad Vilniaus PN patalpų vėdinimo būdas, t. y., per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus. Galimybė patalpas vėdinti per langus nėra ribojama metų laiku, oro temperatūra ar kitais būdais. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nekonstatavo pareiškėjo teisių pažeidimo dėl patalpų vėdinimo.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodo, kad kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, tačiau nekonkretizuoja, nei kada, nei su kokiais konkrečiais nusiskundimais jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją. Todėl minėti apelianto teiginiai pripažintini deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjais su skundais dėl netinkamos temperatūros, vėdinimo, ventiliatoriaus išdavimo ar vandens nebuvimo ginčo laikotarpiu į Vilniaus PN administraciją nesikreipė.

20. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Visuomenės sveikatos centras) Vilniaus departamentas, atlikęs periodinius patikrinimus Vilniaus PN ginčo laikotarpiu (b. l. 27–35), pažeidimų, susijusių su netinkama oro temperatūra, nenustatė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą ar Vilniaus PN administraciją su prašymu atlikti patikrinimą dėl netinkamos temperatūros. Kaip nurodė atsakovo atstovas, ir iš kitų asmenų ginčo laikotarpiu nebuvo gauta nusiskundimų dėl Vilniaus PN 6-ojo būrio gyvenamosios patalpos Nr. 413, kurioje buvo laikomas pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai ir byloje esant duomenims, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas, atlikęs periodinius patikrinimus Vilniaus PN ginčo laikotarpiu, pažeidimų dėl netinkamos temperatūros nenustatė, ir nesant įrodymų dėl netinkamos temperatūros būtent toje patalpoje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, pareiškėjo argumentai, kad atsakovas 2018 m. pavasarį ir vasarą neužtikrino tinkamos patalpų temperatūros, pripažintini nepagrįstais. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde kritikuodamas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl oro temperatūros, nenurodo jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius apie neužtikrintą oro temperatūrą, apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas deklaratyviais teiginiais.

21. Nenustačius pareiškėjo teisių pažeidimo dėl netinkamos temperatūros, nėra pagrindo pripažinti ir pareiškėjo teisių pažeidimą dėl ventiliatoriaus neišdavimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Taisyklių 11.8 punkte numatyta galimybė gyvenamuosius kambarius aprūpinti elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais, jei sąlygos neatitinka higienos normos reikalavimų. Tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju higienos normų pažeidimas dėl netinkamos temperatūros nenustatytas.

22. Pareiškėjas taip pat teikė teismui nusiskundimus, kad 2018 m. liepos 27–29 d. Vilniaus PN nebuvo tiekiamas vanduo. Vilniaus PN byloje pateikė paaiškinimus (b. l. 25), kad vanduo Vilniaus PN buvo tiekiamas nuolat, tam tikrais laikotarpiais galėjo būti sustabdytas karšto, bet ne šalto vandens tiekimas. Pareiškėjas teigia, jog atsakovo atstovas pateikė melagingus duomenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktų duomenų patikimumu. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir (ar) objektyvių duomenų, dėl kurių būtų pagrindas tuo suabejoti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie vandens tiekimo nutraukimą, pavyzdžiui, vandens tiekimo sistemos gedimus ar kitų duomenų, kurie leistų spręsti apie vandens tiekimo nutraukimą pareiškėjo nurodytomis dienomis. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl vandens tiekimo nutraukimo būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar kitas institucijas, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl aptariamo galimo pareiškėjo teisių pažeidimo iš esmės yra grindžiami tik bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina pareiškėjo nusiskundimų pagrįstumo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo argumentai dėl vandens tiekimo nutraukimo vertinami kaip nepagrįsti.

23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius