- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-22
- Bylos Nr.
- A2-1063-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04581-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- T. N.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. N. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-5332-374/2016.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas teikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-5332-374/2016.
Nurodė, kad naujai paaiškėjo aplinkybės, kad hipotekos sutarties sudarymo metu automobilių stovėjimo aikštelės dar nebuvo, o ji buvo pradėta statyti tik 2008 metų pradžioje ir iki 2014 metų rugsėjo buvo laikoma savavališka statyba. Iki 2008 metų jokios automobilių stovėjimo aikštelės statybos 1,0400 ha. ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis plotas 0,977 ha. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nebuvo vykdytos.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjo T. N. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-5332-374/2016 netenkino (t. 2, b. l. 14-16).
Teismas nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 nutartimi pareiškėjo T. N. skundas dėl antstolės S. Ž. veiksmų buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad antstolė, areštuodama žemės sklypą, pagrįstai areštavo automobilių stovėjimo aikštelę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), traktuodama automobilių aikštelę žemės priklausiniu ir, kad pagal bendrąją pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinio ryšio taisyklę priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip. 2017 m. sausio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-09-29 nutartis palikta nepakeista. 2017 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pareiškėjo T. N. kasacinis skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad nagrinėjamu atveju žemės savininkas sprendžia, kokį teisinį statusą suteikti nekilnojamajam daiktui-suformuoti nekilnojamojo turto kadastro nustatyta tvarka daiktą kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą ir įregistruoti kaip savarankišką (pagrindinį) daiktą ar šį daiktą įregistruoti kaip kito-pagrindinio daikto (žemės sklypo, statinio) – priklausinį, jeigu tai leidžia daikto prigimtis. Taip pat nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad kreditoriui įkeistas žemės sklypas, pagal tiesioginę savo paskirtį (žemės ūkio) T. N. niekada nebuvo naudojamas, o realiai funkcionavo kaip automobilių stovėjimo aikštelė, todėl konstatavo, kad vėlesnis automobilių aikštelės įregistravimas kaip žemės sklypo priklausinio nepaneigia fakto, jog hipotekos lakštu buvo įkeistas žemės sklypas kartu su aikštele. Iš to seka, kad J. A. S. raštas dėl automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neturi jokios įrodomosios reikšmės ir tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kadangi asfalto ar kitos dangos nutiesimas (paklojimas) ant žemės sklypo ir šių darbų pradžia bei darbų atlikimo priežiūros pradžia, nepaneigia buvusio žinomo ir teismo sprendimais konstatuoto fakto apie faktinį automobilių stovėjimo aikštelės funkcionavimą kreditoriui įkeičiant turtą.