Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-854-92-2012

Teisėjas Jonas Ivanauskas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00108-2012-7

2012 m. rugsėjo 28 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už jos padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiąja A. E. P., ir baudžiamoji byla nutraukta.

Patvirtintas E. K. ir nukentėjusiosios A. E. P. susitaikymo protokolas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. uždrausta E. K. vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

ji, 2012-01-23, apie 14.02 val., Vilniuje, vairuodama automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama juo Tuskulėnų g. ties namu Nr. 1, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 37 punkto reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodama Tuskulėnų gatve, antra eismo juosta, kryptimi nuo Antakalnio g. link Žalgirio g., nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido automobilio atžvilgiu iš kairės į dešinę, į pėsčiųjų perėją įėjusios pėsčiosios A. E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ją partrenkė ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu E. K. pažeidė kelių eismo taisyklių 9 ir 37 punktų reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. K. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pilnai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų ir paskyrė nuteistajam teisingą bausmę.

Apeliantė neginčija padariusi veiką, numatytą BK 281 str. 1 d., tačiau ginčija jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vairuoti transporto priemones vienerius metus.

Baudžiamojo poveikio priemonės padeda įgyvendinti bausmės tikslus. Atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės jam gali būti skiriamos kelios baudžiamojo poveikio priemonės. Nagrinėjamoje byloje E. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja.

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju E. K. nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą vairuodama kelių transporto priemonę.

Skunde apeliantė nurodo, kad labai gailisi dėl savo veiksmų – neatsargaus vairavimo, kurio metu nukentėjo A. E. P. ir kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš karto po įvykio jos atsiprašė, 2012-03-30 ji ir nukentėjusioji sudarė taikos sutartį, pagal kurią apeliantė atlygino padarytą žalą ir sumokėjo į nurodytą sąskaitą 7000 Lt, nukentėjusioji atleido. Atsakydamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į visas skunde nurodytas aplinkybes atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, atleisdamas E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. K. padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, susitarė dėl turtinės žalos atlyginimo, atsiprašė nukentėjusiosios, o tai yra lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji neteista, todėl yra pagrindo manyti, kad ji nedarys nusikalstamų veikų, todėl teismas atleido ją nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja A. E. P.. Baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, apylinkės teismas paskyrė apeliantei atsižvelgęs į visas reikšmingas aplinkybes: į tai, kad iki šios nusikalstamos veikos padarymo jau ne kartą buvo bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, išvadų dėl jai paskirtų poveikio priemonių nepadarė, ir toliau pažeidinėjo KET, buvo neatidi, į tai, kad kitam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kolegijos nuomone, ši baudžiamojo poveikio priemonė nėra per griežta, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus.

Be to, minėta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama nuo vienerių iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas atėmė teisę vairuoti transporto priemones minimaliam laikotarpiui – vieneriems metams.

Skundo argumentai, kad apeliantei sunku stovėti ir judėti pėsčiomis bei gydytojai įveikiant didelius atstumus pataria naudotis automobiliu, nesudaro pagrindo keisti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nuosprendį. Šiuo atveju minėtos aplinkybės nepašalina veikos pavojingumo ir pažeidimo padarymo fakto. Asmuo šiuo atveju turi būti bent baudžiamojo poveikio priemonės pagalba nubaustas, kadangi, kaip minėta, KET pažeidimus daro ne pirmą kartą, tinkamų išvadų nedaro.

Sutinkamai su suformuota teismine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieno skundo argumento, neturinčio esminės reikšmės šiam sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo, yra galutinė ir neskundžiama.