Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-671-227/2018 pagal ieškovės asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. M. ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Tvirta“ dėl nuostolių regreso tvarka atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Ginčas byloje kilo dėl ieškinio trūkumų nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo.

2. Ieškovė asociacija Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Tvirta“ ir A. M. 10 052,69 Eur nuostolių regreso tvarka ir bylinėjimosi išlaidas; taip pat priteisti iš atsakovo A. M. 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

3. Ieškovė nurodė, kad dėl eismo įvykio, kuri metu buvo padaryta 10 052,69 Eur žala transporto priemonei Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu atsakovas A. M., vairavęs atsakovei BUAB „Tvirta“ priklausančią ir privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, kompensavusi šią draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą jai gražintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2018 m. gruodžio 1 d. pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

5. Teismas pažymėjo, kad argumentų, kodėl ieškovė mano, jog atsakovų atsakomybė solidari, ieškovė nenurodė. Priešingai, ieškinyje ieškovė nurodė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 23 straipsnį ir paaiškino, kad turi teisę kreiptis dėl išmokos gražinimo į asmenį, neįvykdžiusį pareigos apdrausti transporto priemonę, arba į žalą padariusį asmenį.

6. Teismas akcentavo, kad šios aplinkybės svarbios, sprendžiant teismingumo ir žyminio mokesčio klausimus, nes ieškinys žyminiu mokesčiu neapmokėtas, tačiau pagal teisinį reguliavimą, jei ieškinys pareiškiamas tik bankrutuojančiai bendrovei, tai jis nagrinėjamas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme ir žyminiu mokesčiu neapmokamas, bet jei ieškinys reiškiamas dėl žalos padarymo kaltam asmeniui – pagal jo gyvenamąją vietą apylinkės teismo konkretiems rūmams ir apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovė asociacija Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

7.1. Kasacinis teismas jau yra konstatavęs, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų atsakomybė Transporto priemonių draudikų biurui yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010)

7.2. Ieškinys paduotas nepažeidžiant nei teismingumo, nei atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo teisinio reguliavimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme. Pagal CK 27 straipsnio 4 punktą civilines bylas dėl bankroto nagrinėja apygardos teismai, taigi, ieškovė pagrįstai kreipėsi į BUAB „Tvitra“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą.

7.3. Kadangi ieškiniu keliami turtinio pobūdžio reikalavimai ne tik A. M., bet ir bankrutavusiai bendrovei, byloje nagrinėjamas ginčas priskirtinas ginčams bankroto bylose CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, todėl ieškovė atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė nenurodė, dėl kokių aplinkybių reiškia būtent solidarų atgręžtinį reikalavimą eismo įvykį padariusiam fiziniam asmeniui ir juridiniam asmeniui, kuris neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos apdrausti jam priklausančią transporto priemonę, o dėl to, teismo vertinimu, neaiškus ir bylos teismingumo bei ieškinio apmokestinimo žyminiu mokesčiu klausimas.

11. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė reikalavimą atsakovams – A. M., dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis ir buvo apgadinta kita transporto priemonė (buvo padaryta žala), bei UAB „Tvirta“ (šiuo metu bankrutavusi), kuriai, ieškovės teigimu, priklausė A. M. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė ir kuri tuo metu nebuvo apdrausta privalomuoju valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, pareiškė vadovaudamasi TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia, jog biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

12. Nors minėtoje teisės normoje iš tikrųjų, kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vartojamas jungtukas „arba“, kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, kai privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio savininkas ir valdytojas yra du skirtingi asmenys, jau buvo išaiškinta, jog atgręžtinis draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016; kt.).

13. Taigi, esant pirmiau nurodytiems Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams, aplinkybė, kad ieškovė papildomai savo ieškinyje nepakomentavo, kodėl reiškia minėtiems asmenims būtent solidarųjį reikalavimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo ieškinio trūkumams CPK 115 straipsnio 2 dalies prasme konstatuoti, tuo labiau jog ieškinyje buvo aiškiai nurodytas TPVCAPDĮ 23 straipsnis.

14. Nustačius solidaraus reikalavimo fiziniam asmeniui ir bankrutavusiai bendrovei pareiškimo priežastį, nebetenka aktualumo ir kiti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai – dėl teismingumo ir žyminio mokesčio mokėjimo, nes kaip ir pastebėjo pats pirmosios instancijos teismas, jei turtinis reikalavimas pareiškiamas bankrutuojančiai bendrovei, jis nagrinėjamas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme ir žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jeigu reikalavimas vienam iš solidarių atsakovų teismingas apygardos teismui, tai visas ieškinys, nors ir pareikštas dviem atsakovams, teismingas būtent apygardos teismui.

15. Remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartis naikintina ir ieškovės asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (juridinio asmens kodas 125709291) ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.