- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-14
- Bylos Nr.
- 1S-208-932/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nuteistasis
- T. K.
- Advokatai
- Marius Zabita
Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. K. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo prašymas dėl nuteistojo atsakomybę švelninančio įstatymo taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-797-295/2005 T. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl trijų nusikalstamų veikų), 182 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
2. Be to, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. spalio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-664-369/2005 T. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 5 MGL dydžio bausmė, t. y. 625 litų bauda, kuri BK 63 straipsnio 3 dalies, 65 straipsnio 2 dalies pagrindu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės 2005 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir T. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti, ar užsiregistruoti darbo biržoje ir 5 MGL dydžio, t. y. 625 litų, bauda.
3. Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1350-536/2005 T. K. buvo pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistas 5 MGL, t. y. 625 litų, bauda.
4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, buvo subendrintos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. spalio 12 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir T. K. paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams ir 10 MGL dydžio bauda.
5. Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T6-394-203/2006 T. K. laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams pakeista į devyniasdešimties parų arešto bausmę.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Nr. T-1432-119/2015 nuteistojo gynėjo advokato M. Zabitos prašymu dėl nuteistajam T. K. priimtų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. ir 2005 m. spalio 12 d. nuosprendžių, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 2 d. baudžiamojo įsakymo bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. ir 2006 m. rugsėjo 12 d. nutarčių peržiūrėjimo nutarė: T. K. padarytą nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą trims mėnesiams; T. K. padarytą nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą trims mėnesiams; atleisti T. K. nuo šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą, vykdymo ir baudžiamąją bylą šioje dalyje T. K. nutraukti; T. K. padarytą nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę trims mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir T. K. paskirta laisvės apribojimo bausmė šešiems mėnesiams; T. K. padarytą nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam 3 MGL dydžio baudą; atleisti T. K. nuo 5 MGL dydžio bausmės, paskirtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą, vykdymo ir baudžiamąją bylą T. K. nutraukti; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, ir, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, nustatyti galutinę subendrintą bausmę – areštą 45 paroms ir 3 MGL dydžio baudą; arešto pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo T. K. sulaikymo dienos, vykdant šią nutartį. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 12 d.
7. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. gegužės 28 d. gautas nuteistojo T. K. gynėjo advokato M. Zabitos prašymas dėl nuteistojo atsakomybę švelninančio įstatymo – BK 75 straipsnio 1 dalies – (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263) taikymo. Gynėjas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi paskirtos 45 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesių laikotarpiui, paskiriant šiuo laikotarpiu nuteistajam intensyvią priežiūrą, įpareigojant nuteistąjį dėvėti elektroninio stebėjimo priemonę ir nuo 24.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose ar vaiko ugdymo įstaigoje, bei įpareigoti tęsti darbą. Kartu su prašymu buvo pateikti jį pagrindžiantys dokumentai.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi šį prašymą atmetė.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai ir prašymai
9. Nuteistojo T. K. gynėjas advokatas M. Zabita skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį ir tenkinti prašymą jame nurodytomis sąlygomis. Gynėjo įsitikinimu, skundžiama nutartis yra nepagrįsta, kadangi žemesnysis teismas neteisingai taikė teismų praktiką ir tokiu būdu priėmė klaidingą sprendimą, kuriuo nuteistajam T. K. nebuvo pritaikytas nuteistojo atsakomybę švelninantis ar kitokiu būdu lengvinantis įstatymas.
10. Pasisakydamas dėl teismų praktikos, kuria apylinkės teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, gynėjas pažymi, kad ši praktika buvo suformuota bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės, o ne arešto bausmės vykdymo atidėjimo. Be to, gynėjas atkreipia dėmesį į 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 18 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad iki šio įstatymo 3, 4, 5, 6 straipsnių įsigaliojimo paskirta arešto bausmė, taip pat arešto bausmė, kurią atlikti teismas nustatė poilsio dienomis, vykdoma, kol bus įvykdyta, jeigu nuteistasis šia bausme ar jo gynėjas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka nepateikia prašymo dėl bausmės sušvelninimo. Tokiu būdu, gynėjo vertinimu, įstatymų leidėjas įtvirtino atgalinį BK 75 straipsnio nuostatų taikymą. Be to, akcentuojama tai, kad nuteistasis pakeitė gyvenimo būdą, yra atlyginęs dalį žalos, nuo nusikaltimų padarymo praėjo daugiau nei 15 metų, todėl realus bausmės vykdymas netikslingas.
11. Prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.
III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Skundas atmetamas.
12. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. BK 3 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
13. Nagrinėjamu atveju gynėjas prašo sušvelninti nuteistojo T. K. teisinę padėtį taikant nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusią BK 75 straipsnio redakciją. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Tokiu būdu įstatymų leidėjas įtvirtino teisinį reguliavimą, palengvinantį asmenų teisinę padėtį, todėl ši nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija gali būti suprantama kaip turinti grįžtamąją galią.
14. Nagrinėjamam gynėjo keliamam klausimui aktualia laikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015. Pažymėtina, jog šioje nutartyje kasacinis teismas sprendė nors ir ne dėl analogiško, tačiau dėl labai panašaus klausimo – kasacinis teismas pasisakė dėl baudžiamojo įstatymo taikymo laike kriterijų tais atvejais, kai po baudžiamojo įstatymo pakeitimo buvo numatyta galimybė teismui atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kai yra padarytas sunkus nusikaltimas, todėl šioje nutartyje pateikti išaiškinimai laikytini aktualiais ir šioje byloje. Pirmiausia, nurodytoje kasacinės instancijos teismo nagrinėtoje byloje išaiškinta, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Tai gali būti daroma ir paties teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą, iniciatyva. Be to, kasacinis teismas išaiškino, kad pagal konstitucinę jurisprudenciją įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Tuo tarpu dėl BK 75 straipsnio 1 dalies tai nėra padaryta. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio 1 dalį, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 75 straipsnio 1 dalį, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), kadangi taikant BK 75 straipsnio 1 dalį atgal be ribų šalies teismai, net ir nesant nuteistųjų prašymų, turėtų iš naujo spręsti bausmių vykdymo atidėjimo klausimą daugelyje baudžiamųjų bylų dėl padarytų sunkių nusikaltimų, išnagrinėtų iki 2015 m. kovo 24 d. ir kuriose teisminio nagrinėjimo stadija visose instancijose (pirmosios, apeliacinės, kasacinės) yra pasibaigusi. Tokiose bylose turėtų būti priimami nauji teismo baigiamieji aktai, tokie procesai neišvengiamai prailgintų kitų baudžiamųjų bylų nagrinėjimų teismuose laiką ir t. t.
15. Remiantis tokiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktu teisės aiškinimu, darytina išvada, jog BK 75 straipsnio nuostatos turi atgalinio veikimo galią dviem atvejais: 1) kai dėl konkrečiam asmeniui pareikštų kaltinimų baudžiamoji byla yra tebenagrinėjama teisme instancine tvarka; arba 2) kai BK 75 straipsnio nuostatų atgalinio veikimo galia yra įtvirtinama įstatyme, kuriuo yra keičiamos BK 75 straipsnio nuostatos. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei viena iš šių aplinkybių. Visi nuosprendžiai ir nutartys, kuriais nuteistajam T. K. buvo paskirtos bausmės, jau yra įsiteisėję, šis gynėjo prašymas gautas būtent vykdymo proceso metu. Be to, priešingai negu teigia gynėjas, Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. birželio 27 d. įstatyme Nr. XIII-2263 neįtvirtino nuostatos, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija turi grįžtamąją galią, pasibaigus teisminiam bylos nagrinėjimui instancine tvarka. Šiomis BK pataisomis buvo panaikinta teismo galimybė nuteistajam, nevykdančiam tam tikrų BK įtvirtintų ir teismo nuosprendžiu paskirtų bausmių, vykdymo procese šias bausmes pakeisti arešto bausme, taip pat panaikinta galimybė atlikti arešto bausmę savaitgaliais. Antai, iki 2019m. liepos 6 d. galiojusioje BK 46 straipsnio 7 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu galėjo pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Tuo tarpu nuo 2019 m. liepos 6 d. galimybė pakeisti viešųjų darbų bausmę į arešto bausmę buvo panaikinta, nustatant, kad viešųjų darbų bausmė gali būti keičiama į baudą arba laisvės apribojimą. Gynėjo skunde cituojama 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 18 straipsnio 2 dalis būtent ir yra skirta sureguliuoti tinkamą tolesnį bausmių vykdymą tokiais atvejais. Minėto įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtinta naujos redakcijos BK 75 straipsnio nuostatų, susijusių su arešto bausmės vykdymo atidėjimu, grįžtamoji galia.
16. Kita vertus, be jau anksčiau nurodytų argumentų arešto bausmės vykdymo atidėjimo negalimumą rodo ir kitos aplinkybės. Susipažinus su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO patalpintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. T-120-369/2021 turiniu matyti, kad po to, kai nuteistajam buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai Lietuvoje, jis dar du kartus buvo teistas Jungtinėje Karalystėje. Be to, matyti, kad net ir praėjus ilgam laiko tarpui (keliolikai metų), nuteistasis vis dar nėra atlyginęs nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos, kas visumoje taip pat paneigia galimybę taikyti arešto bausmės vykdymo atidėjimą konkrečiam nuteistajam.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo T. K. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.