Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. M. (toliau – A. M. apeliacinį skundą dėl 2016 m. birželio 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2016 m. birželio 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. gegužės 27 d., apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Nissan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

1.1. Už šio teisės pažeidimo padarymą A. M. 2016 m. birželio 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu buvo paskirta 300 (trijų) šimtų eurų bauda.

Apeliaciniu skundu A. M. prašo pakeisti 2016 m. birželio 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą, skiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.

Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į A. M. apeliacinį skundą, kuriuo prašo 2016 m. birželio 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ATPK 248 straipsnio, 257 straipsnio ir 284 straipsnio nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos teisingam administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Tuo tarpu pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (nagrinėjamu atveju teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.Nenukrypstant nuo aukščiau aptartų ATPK nuostatų patikrinus administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, įvertinus joje surinktus duomenis įrodymų pakankamumo prasme, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju išanalizavus Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimo turinį, akivaizdu, kad skundžiamas procesinis sprendimas priimtas formaliai išdėsčius pateiktus įrodymus, tačiau tinkamai jų neištyrus ir neįvertinus. A. M. pareikštas kaltinimas iš esmės grindžiamas vien tik rašytine administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, neišklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo teismo posėdyje, kas, atsižvelgiant į aukščiau aptartų ATPK reikalavimų visumą, leidžia pagrįstai konstatuoti skundžiamo apylinkės teismo nutarimo nepagrįstumą.Pagal ATPK 272 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

7.1. Taigi bendra administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo taisyklė yra ta, kad byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dalyvaujant, tačiau yra dvi procesinės galimybės išnagrinėti bylą traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui nedalyvaujant: 1) kai yra duomenų, kad jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą; 2) gautas toks prašymas, tačiau administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) pripažino neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis ir atmetė tokį prašymą.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio, apylinkės teismas, konstatavęs, kad A. M. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme laiką buvo pranešta tinkamai, į bylos nagrinėjimą jis neatvyko bei nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, sprendė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, dėl ko administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant.

8.1. Vertinant šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą pažymėtina, jog, sutinkamai su 2016 m. gegužės 27 d. A. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniu, jam iš tiesų buvo žinoma, jog administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu Alytaus rajono apylinkės teisme bus nagrinėjama 2016 m. birželio 9 d., 9.30 val., ką jis patvirtino ir savo parašu (b. l. 1-2). Tačiau, remiantis apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktais duomenimis, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2016 m. birželio 6 d. A. M. buvo gydomas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose dėl 2016 m. birželio 2 d. jam atliktos operacijos. Sutinkamai su A. M. pateikta epikrize, ketvirtadienį, kas analizuojamu atveju atitinka 2016 m. birželio 9 d. (administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Alytaus rajono apylinkės teisme dieną) A. M. turėjo atvykti į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas išsitraukti siūlų (b. l. 20). Šiame kontekste įvertinus A. M. gyvenamąją vietą (Alytus) bei tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Alytaus rajono apylinkės teisme dieną jam buvo paskirtas vizitas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. M. vengė atvykti į pirmosios instancijos teismo posėdį, teisinio pagrindo nėra. Tuo tarpu tai, kad A. M., žinodamas apie jam paskirtą vizitą pas gydytoją Alytaus rajono apylinkės teismui nepateikė prašymo atidėti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į tai, jog apeliantas nesinaudojo gynėjo paslaugomis, aukštesniojo teismo vertinimu, nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti A. M. vengimą atvykti į teismo posėdį. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina ir tai, kad ATPK nenurodo svarbių asmens nedalyvavimo administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo procese priežasčių, todėl, vadovaujantis ATPK 249 straipsnio 2 dalį, remiamasi BPK 38 str. numatytu svarbių asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių sąrašu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-42-507/2016), pagal kurį sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą, yra laikoma svarbia asmens nedalyvavimo procese priežastimi. Tuo tarpu kaip matyti iš apelianto pateiktos epikrizės, A. M. nuo 2016-06-02 iki 2016-06-13 buvo išduota nedarbingumo pažyma pooperaciniam pasveikimui.

Įvertinus tai, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu Alytaus rajono apylinkės teismui aukščiau aptarti duomenys, patvirtinantys, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime A. M. nedalyvavo dėl svarbių priežasčių, nebuvo žinomi, apeliantui nesutinkant su skundžiamu nutarimu jam paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu, apeliaciniame skunde išdėstant aplinkybes, reikšmingas teisingam ir objektyviam administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimui, administracinio teisės pažeidimo byla A. M. atžvilgiu grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

9.1. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad ATPK 260 str. 1 d. nurodyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodytas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, tuo tarpu ATPK 272 str. 1 d. numato traukiamo atsakomybėn asmens teisę duoti paaiškinimus. Kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos, nei byloje, nei administracinio teisės pažeidimo protokole nėra jokio A. M. paaiškinimo, kuriame būtų išdėstyta jo pozicija dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo, todėl akivaizdu, kad jo teisė duoti paaiškinimus buvo pažeista. Be to, kaip jau buvo minėta, ATPK 284 str. 1 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Aptariamu atveju, byloje nesant jokio A. M. paaiškinimo, teismo išvada, kad byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nepagrįsta bylos medžiaga, o tai galėjo turėti įtakos paskirtos nuobaudos dydžiui.

9.2. Pažymėtina, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Tuo tarpu vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, N9-62-677/2006 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, 302¹² straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. M. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.