Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš dalies nuotoliniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį 6 MGL (225,96 Eur) dydžio baudos bausme („Liteko“ sistemos duomenimis bauda išieškota iki 2015 m. rugpjūčio 10 d., teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. E. 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 10 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pro atrakintas duris neteisėtai pateko – įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė kambaryje ant lovos buvusį mobilaus ryšio telefoną „Samsung A70“, kurio vertė 350 Eur, tuo nukentėjusiajai D. Ž. padarė 350 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais E. E. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. E. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. ėjo pas draugą J. Ž. į namus, norėdamas atsiimti 30 Eur skolą, ruošėsi su juo pasikalbėti. Tą dieną buvo neblaivus. Į namą pateko per garažo duris. Neatsimena, ar bandė belstis į duris, ar skambinti durų skambučiu, galimai šįkart neskambino dėl to, kad norėjo užtikti draugą. Neatsimena, ar kieme stovėjo draugo automobilis. Įėjęs į draugo kambarį antrame aukšte jo nerado, kambarys buvo tuščias. Girdėjo, kad kažkas vaikščiojo namuose, manė, kad galimai jo draugas. Nuėjęs į kitą kambarį antrame aukšte pamatė telefoną, panašų į jo draugo naudojamą, todėl paėmė kaltinime minėtą telefoną ir pasišalino per balkoną. Suprato, kad teisės būti name neturėjo, nors ir ėjo pas draugą. Taip pat pripažino, jog draugo tėvas buvo uždraudęs jam eiti į tą namą. Pažymėjo, jog žinojo, kad namo teritorija filmuojama, tačiau eidamas link namo nebandė slėpti veido nuo kamerų. Nepamena, ar telefoną pardavė. Kitą dieną atsibudo neturėdamas nei telefono, nei pinigų. Mano, kad iš jo paties galėjo pavogti telefoną. Iš J. Ž. po to gavo žinutes, kad jis paėmė ne jo, o mamos D. Ž. telefoną. Sutinka su civilinio ieškinio suma, žada atlyginti patirtą žalą. Pažymėjo, jog gauna 200 Eur socialinę pašalpą, iš kurios 100 Eur perveda savo 5 metų vaikui, likusius pinigus naudoja pragyvenimui. Šiuo metu lanko reabilitaciją po kojos raiščių operacijos. Baigęs gydymą ruošiasi dirbti. Savo veiksmus vertina neigiamai, labai gailisi, bandė atsiprašyti nukentėjusiosios, grąžinti telefoną, bet ji buvo kažkur išvykusi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios. Nurodė, kad gydosi Priklausomybės ligų centre, centre lankosi kiekvieną savaitę, kur jam atliekami testai ir nėra nustatytas narkotikų vartojimas, žada tęsti gydymą, planuoja pereiti prie reabilitacijos be vaistų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės byloje nekelia abejonių, jam sutinkant bei gynėjui ir prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu E. E. 2020 m. spalio 2 d., 2020 m. spalio 8 d. apklaustas įtariamuoju parodė, kad jo draugas yra J. Ž., kuris jam buvo skolingas 30 Eur. Dėl to 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 10 val. nuėjo pas J. Ž. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Į namus užėjo tikslu rasti savo draugą, tačiau užėjęs į J. Ž. kambarį, pastarojo nerado. Išgirdo, kaip kažkas išėjo iš kito kambario. Nuėjo į kitą kambarį ir pamatė ant lovos gulintį telefoną „Samsung A70“. Paėmė telefoną ir nuėjo į namo balkoną ir gražiai nusileido. Tą pačią dieną nuvažiavo į Savanorių pr. Vilnius. Ten sutiko nepažįstamą asmenį, kuriam už 60 Eur pardavė pavogtą mobilaus ryšio telefoną „Samsung A70“. Tuo metu buvo neblaivus. Galvojo, kad paėmė draugo J. Ž. telefoną ir norėjo pastarąjį pagąsdinti, kad greičiau grąžintų skolą. Dėl šios savo nusikalstamos veikos labai gailisi, sutinka atlyginti 350 Eur žalą (b. l. 113–114, 120–121).

Nukentėjusioji D. Ž. 2020 m. rugsėjo 14 d. apklausta liudytoja parodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 10 val., būdama namuose pastebėjo, kad nėra jos mobilaus ryšio telefono „Samsung A70“, kurio vertė 350 Eur. Telefonas gulėjo kambaryje, ant lovos, antrame aukšte. Telefonas buvo mėlynos spalvos su juodos spalvos atverčiamu odiniu dėklu, dėklas turėjo užspaudžiamą mygtuką. Su ja namuose tuo metu buvo vyras P. Ž. Apie 10.30 val. pradėjo įtarti, kad telefoną kažkas pavogė, nes niekur pastarojo nerado. Paklausė vyro P. Ž., tačiau pastarasis nurodė nieko nematęs, tvarkėsi namuose. Namo durys buvo atrakintos. Įtarusi, kad kažkas be leidimo galėjo patekti į namo vidų ir pavogti telefoną, skambino savo abonento numeriu. Nors skambutis buvo, tačiau namie nieko nesigirdėjo. Vėliau tą pačią dieną paskambinusi savo dukrai A. S. paprašė peržiūrėti ant jų namo esančių vaizdo kamerų įrašus. Namo įėjimas yra filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis. Netrukus dukra A. S. peržiūrėjusi vaizdo įrašus paskambinusi pranešė, kad kameros laiku 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 9.54 val. į atrakintus namus pro atidarytas duris įeina mėlyna striuke, tamsiomis kelnėmis apsirengęs nepažįstamas vyriškis. Apie 11 val. jai dukra A. S. persiuntė nuotraukas, kurias peržiūrėjusi atpažino E. E., kurį pažįsta, kadangi pastarasis anksčiau buvo lankęsis jų namuose, yra jos sūnaus J. Ž. buvęs draugas. E. E. namuose prieš vagystę nepastebėjo, kadangi tuo metu namuose dirbo įvairius darbus. Vėliau apžiūrėjo namą, tačiau jokio pašalinio asmens viduje nerado, tačiau pastebėjo praviras balkono duris. Pastebėjo lauke, ne jų teritorijoje įspaustą žemę, todėl suprato, kad E. E. pavogęs telefoną iššoko pro langą. Vėliau paskambinusi policijos pareigūnams pranešė apie įvykį. Tuo metu turėjo vykti pas gydytoją, todėl pareiškimo iš karto nerašė, o paprašė tik paskelbti pavogto telefono „Samsung A70“ paiešką. 2020 m. rugsėjo 14 d. neatgavusi mobilaus ryšio telefono nusprendė parašyti pareiškimą. Jai dėl mobilaus ryšio telefono „Samsung A70“ vagystės buvo padaryta 350 Eur turtinė žala (b. l. 27–31).

Ikiteisminio tyrimo metu P. Ž. 2020 m. rugsėjo 14 d. apklaustas liudytoju parodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo namuose. Nuo 8 val. atlikinėjo įvairius namų ūkio darbus. Keletą kartų buvo išėjęs į lauką, todėl namo duris buvo palikęs atrakintas. Jokių pašalinių asmenų nebuvo pastebėjęs. Namuose buvo ir jo žmona D. Ž. Apie 10 val. žmona D. Ž. pranešė, kad neranda savo mėlynos spalvos mobilaus ryšio telefono „Samsung A70“. Skambino į žmonos D. Ž. mobilaus ryšio telefoną, tačiau pastarasis namuose neskambėjo. Žmona D. Ž. pradėjo įtarti, kad telefoną galėjo kažkas pavogti. Apžiūrėjęs namo vidų jokių įtartinų asmenų nepastebėjo, tačiau priėjęs prie balkono pamatė, kad lauke, kur yra tvora už jų namo teritorijos, yra įspausta žemė. Suprato, kad asmuo, pavogęs telefoną, iššoko pro antrojo aukšto langą ir pabėgo. Tuomet žmona D. Ž. paskambino dukrai A. S., tam, kad pastaroji peržiūrėtų vaizdo kamerų, esančių ant jų namo, įrašus. Žmona D. Ž. pabendravusi su dukra A. S. pranešė, kad iš tikro per kamerą matėsi, kaip į namo vidų patenka mėlynos spalvos striukę ir tamsios spalvos treningus vilkėjęs asmuo. Asmuo iš namo vidaus neišėjo. Kameros laiku šis asmuo buvo užfiksuotas 9.54 val. Tuo metu namuose buvo tiek jis, tiek žmona D. Ž. Tačiau nei jis, nei žmona D. Ž. asmens, patekusio į namus, nebuvo matę ar sutikę. Vėliau dukra A. S. atsiuntė šio asmens nuotraukas ir jis kartu su žmona D. Ž. atpažino E. E. E. E. anksčiau buvo lankęsis pas juos namuose, nes buvo sūnaus J. Ž. draugas. 2020 m. rugsėjo 14 d. paskambinęs E. E. atsiprašė dėl telefono vagystės ir nurodė, kad telefonas buvo priduotas prie priklausomybės ligų centro, esančio (duomenys neskelbtini), esančiame lombarde. E. E. nurodė, kad buvo patekęs į jų namus, pavogė žmonos D. Ž. mobilaus ryšio telefoną, gulėjusį antrame aukšte, ir vėliau šokęs per namo balkoną pabėgo (b. l. 39–41).

Ikiteisminio tyrimo metu K. B. (Babič) 2020 m. rugsėjo 14 d. apklaustas liudytoju parodė, kad dirba UAB „A“ priklausančiame lombarde „B“, esančiame (duomenys neskelbtini). Lombardas yra įsikūręs ant kampo, prie Priklausomybės ligų centro, esančio (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 11 d. dirbo minėtame lombarde. Iš matymo pažįsta E. E. Nurodytą dieną E. E. visą dieną „trynėsi“ prie lombardo, buvo akivaizdžiai neblaivus. E. E. buvo apsirengęs mėlynos spalvos striuke. E. E. ne vieną kartą buvo užėjęs į lombardą ir klausė, ar pas jį yra užstatęs mėlynos spalvos telefoną „Samsung A70“. E. E. nežinojo, ar telefoną yra užstatęs, ar pametė, ar telefoną kažkas pavogė. 2020 m. rugsėjo 11 d. jam nepažįstamas asmuo buvo atnešęs mobilaus ryšio telefoną „Samsung S6“, kurį rado prie lombardo. Asmeniui nurodė, kad tai galimai E. E. telefonas, kuris tuo metu miegojo prie lombardo. Po kažkiek laiko E. E. į lombardą atnešė auksinės spalvos mobilaus ryšio telefoną „Samsung S6“. E. E. vėliau atėjęs prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kadangi šokdamas iš antro aukšto susižalojo koją. 2020 m. rugsėjo 14 d. patikrinęs jų vidinėje duomenų bazėje esančius duomenis nustatė, kad E. E. į lombardą buvo pridavęs tik mobilaus ryšio telefoną „Samsung S6“ (b. l. 44–46).

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. 2020 m. rugsėjo 14 d. apklausta liudytoja parodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 10.30 val. jai paskambinusi mama D. Ž. pasakė, kad iš namų dingo pastarajai priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Samsung A70“ ir įtaria, kad kažkas neteisėtai pro atrakintas namo duris pateko į namus ir telefoną pavogė. Mama D. Ž. paprašė jos prisijungti prie vaizdo stebėjimo kameros, kuri yra įrengta namo kieme, bei peržiūrėti vaizdo įrašus. Prisijungusi prie vaizdo stebėjimo kameros pamatė, kaip 2020 m. rugsėjo 10 d. 9.54 val. prie namo durų priėjo vyras, kuris buvo apsirengęs mėlynos spalvos striuke, tamsiomis kelnėmis, ir atidaręs namo duris užėjo į namo vidų. Kaip vyras išeina iš namų, vaizdo stebėjimo kameromis neužfiksuota. Paskambinusi mamai D. Ž. pasakė, kad tikrai kažkas buvo užėjęs į namus. Padariusi kelias asmens nuotraukas, jas per „Messenger“ programėlę išsiuntė savo broliui J. Ž. J. Ž. jai atrašė, kad tai E. E., brolio J. Ž. draugas. 2020 m. rugsėjo 14 d. jai mama D. Ž. nurodė sužinojusi, kad E. E. iš namų išėjo iššokdamas iš antrame aukšte įrengto balkono bei susilaužė koją (b. l. 49–51).

Ikiteisminio tyrimo metu J. Ž. 2020 m. lapkričio 19 d. apklaustas liudytoju parodė, kad E. E. pažįsta apie du metus, tačiau paskutiniu metu su E. E. nebendrauja. 2020 m. rugsėjo mėn. kelis kartus buvo sutikęs E. E. E. E. pinigų kaip ir neskolingas, kadangi abu vienas kitam pagelbėdavo. Jeigu E. E. reikėdavo paskolindavo pinigų, taip pat ir E. E. jam skolindavo pinigų. Tarp jų buvo draugiški santykiai. E. E. jam buvo davęs 30 Eur, kad jis nupirktų nelegalų dalyką, tačiau nenupirkęs pinigus išleido kelionei bei kitoms reikmėms. Dėl šių 30 Eur E. E. nieko nesakė ir jų grąžinti neprašė. 2020 m. rugsėjo 10 d. namuose nebuvo, tuo metu greičiausiai buvo Vilniuje. E. E. jam paaiškino, kad būdamas neblaivus be leidimo užėjo į namus bei paėmė jo mamai D. Ž. priklausantį mobilaus ryšio telefoną ir iššoko pro balkoną. E. E. jam dėl 30 Eur jokių pretenzijų neturėjo ir jų nereikalavo. Jo draugams neleidžiama be leidimo eiti į tėvų namus (b. l. 52–53).

Iš policijos įvykių registracijos kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklės) duomenų matyti, kad Bendrojo pagalbos centro telefonu D. Ž. 2020 m. rugsėjo 10 d. 12.45 val. pranešė, jog šiandien apie 10 val. iš pranešėjos namo buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung A70“, Nr. (duomenys neskelbtini). Įtaria, kad vagystę įvykdė sūnaus draugas E. E. Vagystė pastebėta peržiūrėjus vaizdo kameros įrašą, kuriame matosi kad šis pilietis užėjo į namą pro neužrakintas duris. Telefonas gulėjo ant lovos. Pažymėta, jog paskelbta telefono paieška (b. l. 4–5).

Iš D. Ž. 2020 m. rugsėjo 14 d. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 10.30 val. būdama namuose pastebėjo, kad nėra jos mobilaus ryšio telefono „Samsung A70“, kurio vertė 350 Eur. Telefonas buvo padėtas kambaryje, ant lovos, antrame aukšte. Namo įėjimas yra filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis. Telefoną galėjo pavogti E. E., kadangi pastarasis vaizdo kameromis 2020 m. rugsėjo 10 d. 9.54 val. buvo užfiksuotas be leidimo įeinantis į atrakintą namą (b. l. 7).

Iš 2020 m. rugsėjo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas, aprašytas ir fotografuotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jo teritorija (b. l. 13–24).

Iš 2020 m. rugsėjo 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. Ž. pateikė vaizdo kamerų užfiksuotas ir padarytas fotonuotraukas, iš kurių matyti kaip 2020 m. rugsėjo 10 d. įvykio metu į kaltinamąjį E. E. panašus asmuo patenka į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 54–58).

Iš 2020 m. rugsėjo 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti, aprašyti liudytojos A. S. pateikti tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36955-20 reikšmingi vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kaip į kaltinamąjį E. E. panašus asmuo 2020 m. rugsėjo 10 d. įvykio metu patenka į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 61–62).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnio dalį kyla asmeniui, nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, kadangi tai kvalifikuota vagystė, išskyrus, kai vertė viršija 250 MGL (BBND) dydžio sumą, kai veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (BK 190 str. 1 d.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo E. E. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis E. E. savo kaltę dėl padarytos kvalifikuotos vagystės pripažino visiškai, teisme patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 10 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pro atrakintas duris neteisėtai pateko – įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė kambaryje ant lovos buvusį mobilaus ryšio telefoną „Samsung A70“, kurio vertė 350 Eur, tuo nukentėjusiajai D. Ž. padarė 350 Eur turtinę žalą. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios D. Ž. parodymai, jos protokolas–pareiškimas, liudytojų P. Ž., K. B., A. S., J. Ž. parodymai, policijos įvykių registro išrašas, vaizdo įrašų apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga.

Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais E. E. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis neturėdamas teisės pateko į patalpą – namą, pagrobė, t. y. paėmė ir neteisėtai pasisavino svetimą turtą, be to, pažymėtina, jog atitinkamus veiksmus jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo veiksmų pobūdį, jų galimas sukelti pasekmes, ir būtent tokių pasekmių (neteisėtai pasisavinti ir disponuoti svetimu turtu) jis ir siekė.

Taigi E. E. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymius, E. E. pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skirdamas kaltinamajam E. E. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei. Padaryta žala neatlyginta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. E., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – yra jauno amžiaus, nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 102, 103), per vienerius metus 24 kartus baustas administracine tvarka, tarp jų 21 kartą už smulkias vagystes, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 96–101), teisiamas antrą kartą,teistumas išnykęs, 2018 m. buvo teistas Suomijoje, taip pat už vagystę (b. l. 87–89), gydytas Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale nuo 2006 m. gruodžio 4 d., konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 107), nuo 2019 m. birželio 10 d. gydosi pakaitiniame gydyme opioidiniu vaistu metadonu. Taip pat pateikta ir E. E. charakteristika iš Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo, kurioje kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai.

Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). E. E. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi teistumas išnykęs.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog E. E. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta ir prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 9 mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, kartu paskiriant įpareigojimus bei draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti, o praradus darbą per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio (BK 48 str. 4 d. 3, 4 p., 5 d. 4 p.).

Kadangi E. E. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, paliekant minėtus įpareigojimus ir draudimus.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu raštu pareiškė 500 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti bei pripažinta civiline ieškove (b. l. 34–37).

D. Ž. civiliniame ieškinyje nurodė, jog įvykdytos vagystės metu buvo pavogta mobiliojo ryšio priemonė „Samsung A70“, kurios vertė 350 Eur. Teigiama, jog ji patyrė moralinę bei turtinę žalą.

Taip pat nukentėjusioji D. Ž. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog dėl jai padarytos vagystės patyrė ne vien turtinę žalą, prarasdama jai priklausantį mobilų telefoną, kai jai reikėjo sumokėti likusią išsimokėtinai nusipirkto telefono vertę ir draudiminio įvykio frančizę, tačiau ir nepatogumus – tą dieną negalėjo patekti pas daktarą, nes registracijos daktaro konsultacijai duomenys buvo telefone, prarado telefonų kontaktų duomenis, išsaugotus mobiliajame telefone, be to patyrė moralinius išgyvenimus – prarado asmenines fotografijas, saugotas telefono atminties kortelėje. Galiausiai apklausiama D. Ž. paaiškino, jog jos patirta 500 Eur žala apima ir turtinę, ir neturtinę žalą.

Nukentėjusioji apklausiama teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kokia konkreti jos patirtos turtinės žalos dalis ir kokia suma vertina jai sukeltą neturtinę žalą. Teismas, vertindamas D. Ž. patirtą turtinę žalą, vadovaujasi tik byloje pateiktais dokumentais. Iš UAB „Ops Lt“, atstovaujančios Telia įrenginių draudimą, atsakymo matoma, jog D. Ž. priklausęs ir pavogtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung A70“ buvo apdraustas. Įvykus draudiminiam įvykiui – vagystei, D. Ž. buvo išduotas naujas įrenginys „Samsung A21“ (kurio vertė 399 Eur), jai sumokėjus tik 35 Eur frančizę (b. l. 80). Pagal pateiktus duomenis, daroma išvada, jog nukentėjusiajai buvo atlyginta patirta telefono praradimo žala, draudimo bendrovei išdavus naują mobiliojo ryšio telefoną. Pastebėtina, jog D. Ž. draudimo bendrovei atlyginant žalą turėjo tik 35 Eur išlaidas už draudiminę frančizę. Realiai turtinę žalą – 364 Eur, šiuo atveju patyrė draudikas. Kitų duomenų, apie mokėtas likusias įmokas Telia bendrovei už pavogtą telefoną, byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta civilinės ieškovės prašoma atlyginti turtinė žala buvo patirta būtent kaltinamojo E. E. veiksmais, sprendžia, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas 35 Eur sumai ir iš E. E. nukentėjusiosios D. Ž. naudai priteistinas 35 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad praradusi mobilaus ryšio telefoną nukentėjusioji negalėjo tą dieną patekti į suplanuotą gydytojo konsultaciją, prarado jai svarbius telefoninio ryšio kontaktų duomenis, be to, asmenines nuotraukas, kurių, praradus mobilų telefoną, ji negalės atgauti. Todėl, teismo vertinimu, nukentėjusiosios nurodyti moraliniai išgyvenimai ir nepatogumai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jos savijautai, gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, todėl vertintini kaip neturtinė žala.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas 200 Eur sumai ir iš E. E. nukentėjusiosios D. Ž. naudai priteistinas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamajam E. E. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 122), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinis diskas, prisegtas voke prie baudžiamosios bylos tomo galinio viršelio vidinės dalies, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. E. paskirti – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti E. E. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti, o praradus darbą per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

E. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti D. Ž. naudai iš E. E. 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) turtinės žalos atlyginimą ir 200 Eur (dviejų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinį diską, prisegtą voke prie baudžiamosios bylos tomo galinio viršelio vidinės dalies, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti E. E., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.