- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-17
- Bylos Nr.
- e1-1049-1124/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15115-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas – vidurinis, nevedęs, nedirbantis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas 2013 m. rugpjūčio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, paskiriant bausmę – 2 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui; 2016 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. K. grasino nužudyti savo motiną H. K., ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, o būtent – 2020 m. balandžio 18 d. apie 19.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, kuriuose gyvena kartu su motina, adresu – (duomenys neskelbtini), kambaryje kilusio konflikto su motina metu, išsitraukęs iš kišenės sulenkiamą peilį ir jį atlenkęs, imitavo duriančius judesius.
2. Taip pat E. K. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai H. K., o būtent – 2020 m. balandžio 18 d. apie 19.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, kuriuose gyvena kartu su motina, adresu – (duomenys neskelbtini), kambaryje kilusio konflikto su motina metu, tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajai į krūtinę.
3. Remiantis BK 145 straipsnio 1 dalimi, tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
4. Teismų praktikoje grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, Nr. 2K-238-699/2016). Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus. Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Taigi, pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, Nr. 2K-553-942/2015).
5. Remiantis BK 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
6. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).
7. Kaltinamojo E. K. kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.
7.1. Kaltinamasis E. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name, kuris priklauso jo motinai H. K.. Jis gyvena antrame aukšte, o motina – pirmame aukšte. 2020 m. balandžio 18 d. kaltinamasis prieš pietus autobusų stotelėje (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Apie 14 valandą, grįžęs į namus, dar išgėrė pusę butelio degtinės ir butelį alaus. Kaltinamajam kažko prireikė iš motinos kambario. Motina neleido jam įeiti į jos kambarį ir pradėjo ant jo rėkti, todėl kaltinamasis susinervino, išsitraukė iš kišenės peiliuką ir juo mosikuodamas sakė motinai, kad ją papjaus. Jis buvo labai piktas. Todėl, kad motina rėkė, jis sudavė jai kumščiu į krūtinę. Kaltinamasis supranta, kad jai (motinai) skaudėjo, nes ji turi problemų su širdim. Po konflikto su motina jis nuėjo į savo kambarį ir toliau vartojo alkoholį. Kas vyko vėliau neatsimena, atsibudo policijos pareigūnų automobilyje. Gailisi, kad taip atsitiko. Kadangi jam paskirta kardomoji priemonė – nebendrauti su motina, motinos atsiprašė telefonu. Pareiškė, kad dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – areštu, jis sutinka (b. l. 74, 82).
7.2. Nukentėjusioji H. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji gyvena kartu su sūnumi. 2020 m. balandžio 18 d. visą dieną (ir dieną prieš tai) sūnus namuose, savo kambaryje, vienas vartojo alkoholį. Ji (nukentėjusioji) visą dieną buvo savo kambaryje, o jis (kaltinamasis) savo kambaryje. Apie 19.25 val. kaltinamasis atėjo ir pasibeldė į jos kambario duris, ji atrakino, tuomet jis rankomis švelniai ją pastūmė į vidų ir užėjo. Jie abu atsisėdo ant lovos, sūnus (kaltinamasis) keikėsi. Vėliau iš kišenės išsitraukė sulankstomą peilį, jį atlenkė ir kelis kartus peiliu gąsdino, kad įdurs. Kaltinamasis atitraukė peilį, nusikeikė ir dešinės rankos kumščiu trenkė jai į krūtinę. Nuo smūgio nukentėjusioji pajuto didelį fizinį skausmą, kadangi jai buvo operuota širdis. Po konflikto kaltinamasis išėjo į savo kambarį, o ji pabėgo pas kaimynę N. Ž.. Nukentėjusioji mano, kad grasinimas nužudyti buvo realus, kadangi sūnus (kaltinamasis) smurtą jos atžvilgiu naudoja ne pirmą kartą. Atvykus policijos pareigūnams nukentėjusioji tą patį peilį, kuriuo jai buvo grasinama, matė gulintį pas kaltinamąjį kambaryje ant stalo (b. l. 16).
7.3. Liudytojas O. J. (O. J.), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2020 m. balandžio 18 d. apie 19.32 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namuose triukšmauja sūnus, puola peiliu. Jie kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato vyriausiuoju tyrėju A. Z. išvyko nurodytu adresu. Atvykus nurodytu adresu, iš namo, kuris yra priešais pranešėjos H. K., išėjo susijaudinusi senutė ir pasakė, kad jos sūnus šokinėja su peiliu, trenkė kumščiu į krūtinę; jai skaudėjo, buvo sunku kvėpuoti. Ant senutės veido ir rankų smurto žymių nesimatė. O. J. paklausė, kur yra sūnus, ji atsakė, kad namuose ir nuėjo su pareigūnais į savo namo kiemą. Senutė liko kieme, o pareigūnai nuėjo ieškoti kaltinamojo, kurį rado neblaivų kambaryje ir sulaikė. Negali pasakyti, ar buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba (b. l. 45-47).
7.4. Liudytoja N. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kitoje gatvės pusėje gyvena nukentėjusioji H. K. su sūnumi E. K.. Kas vyksta jų namuose liudytoja nežino. 2020 m. balandžio pabaigoje, datos tiksliai pasakyti negali, po pietų, tikslaus laiko nežino, pas ją atbėgo labai išsigandusi kaimynė H. K. ir pasakė, kad jos sūnus E. K. triukšmauja, reikia kviesti policiją. Liudytoja padavė nukentėjusiajai telefoną ir girdėjo, kaip ji iškvietė policiją. Iki policijos pareigūnų atvykimo nukentėjusioji buvo pas liudytoją N. Ž.. Kadangi nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, ji nepasakojo liudytojai, kas jai atsitiko, tačiau ant jos (nukentėjusiosios) veido smurto žymių nesimatė (b. l. 43).
7.5. 2020 m. balandžio 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad priimtas H. K. pareiškimas, ji pranešė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi E. K., gimusiu (duomenys neskelbtini). Šiandien, t. y. 2020 m. balandžio 18 d., apie 19.25 val. pas ją į kambarį atėjo neblaivus sūnus – grasino jai peiliu, vėliau kumščiu trenkė jai į krūtinę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 15).
7.6. Remiantis 2020 m. gegužės 13 d. specialisto išvados duomenimis, objektas tyrimui pateiktas geltonos spalvos popieriniame voke, kurio matmenys – 355x248 mm. Vokas užklijuotas. Atidarius voką nustatyta, kad jame tyrimui pateiktas vienas sulankstomas peilis. Pateiktas peilis sudarytas iš geležtės ir rankenos (žr. fotolentelė foto Nr. 4, 5). Bendras peilio ilgis – 258 mm. Geležtė pagaminta iš pilkos spalvos metalo. Geležtės ilgis yra 115 mm, maksimalus plotis 21 mm, maksimalus storis 2 mm. Rankenos ilgi – 143 mm. Maksimalus rankenos plotis – 32 mm, maksimalus storis – 15 mm. Pateiktas tirti peilis yra buitinės paskirties (b. l. 50-52).
7.7. Remiantis 2020 m. birželio 2 d. H. K. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės apžiūros protokolu, pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvių sužalojimų požymių neužfiksuota, sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti duomenų nepakanka (b. l. 69).
7.8. Remiantis 2020 m. balandžio 18 d. 20.29 val. alkotesterio Alcotest 6810, parodymais, kaltinamajam E. K. nustatytas 1,24 promilių neblaivumas (b. l. 39-41).
Motyvuojamoji dalis
8. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų, nukentėjusiosios parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama E. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai – atlenkęs sulenkiamą peilį imitavo duriančius judesius – patvirtina kaltinamojo grasinimo nužudyti (sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą) realumą, nukentėjusiajai šiuo atveju buvo pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo grasinimas gali būti įvykdytas. Taip pat kaltinamasis įvykio metu, žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį savo motinai H. K. (nukentėjusiajai) į krūtinę, dėl tokio kaltinamojo veiksmo nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamojo E. K. veiksmai teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendžia, kad E. K. nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
9. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą ir kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje skirti – 60 parų arešto bausmę; už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti – 30 parų arešto bausmę (paskirtas bausmes visiškai sudėti ir, sumažinus 1/3, skirti kaltinamajam 60 parų arešto bausmę).
10. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi jis sutinka (b. l. 82).
12. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų 59 straipsnio 1 dalyje yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
13. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); tačiau šiuo atveju egzistuoja ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); be to, kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškas veikas, taip pat baustas administracine tvarka, gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, registruotas Trakų psichikos sveikatos centre, gydėsi Vilniaus priklausomybės ligų centre, nedirba. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkius nusikaltimus.
14. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą (BK 145 straipsnio 1 dalies) nusikalstamą veiką paskyrus BK 145 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – areštą, ilgesniam, nei įstatyme numatytas arešto trukmės vidurkis, terminui – 60 parom. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu; už padarytą (BK 140 straipsnio 2 dalies) nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – areštą, trumpesniam, nei įstatyme numatytas arešto trukmės vidurkis, terminui – 30 parom. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Pagal BK 63 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrinamos, visiškai jas sudedant.
15. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2020 m. balandžio 18 d. 19.45 val. iki 2020 m. balandžio 20 d. 15.05 val., dvi laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtas dienas prilyginant dvejoms arešto paroms (b. l. 103, 115).
16. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios H. K. (b. l. 111-112) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 116-117), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
17. Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. peilis, sunaikintinas teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
E. K. (E. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, visiškai jas sudedant, ir E. K. skirti 90 parų arešto bausmę.
Paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti galutinę bausmę – 60 parų arešto bausmę, areštą atliekant areštinėje.
E. K. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme, nuo 2020 m. balandžio 18 d. 19.45 val. iki 2020 m. balandžio 20 d. 15.05 val., dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas prilyginant dviem arešto paroms, ir nustatyti, kad E. K. šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 58 parų arešto bausmė, areštą atliekant areštinėje.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
E. K. skirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios H. K. ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, E. K. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus, esančius Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmę, arba Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt informuoti apie objektyvias priežastis, trukdančias nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.