Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-30 · Civilinė byla Nr. 2S-26-178/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-30Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2014-01-06Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-30
Bylos Nr.
2S-26-178/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-08879-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas
Viešajai įstaigai ,,Teleradijo kompanija Hansa“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2S-26-178/2012
Teisminio proceso Nr.2-02-3-08879-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 110.1, 121.17
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Poškus,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui Viešajai įstaigai ,,Teleradijo kompanija Hansa“ dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 14 700,78 Lt nuostolių atlyginimo, 8,05 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašė teismo taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – reikalavimo sumai užtikrinti areštuoti atsakovo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartimi ieškovo prašymas atmestas.

Teismas nurodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne tik į ieškovo bet ir atsakovo interesus, tuo užtikrinant šalių interesų pusiausvyrą. Teismo vertinimu, ieškovas turėjo teismui pateikti duomenis ar įrodymus patvirtinančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas nepagrindė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl ieškovo prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti apylinkės nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – areštuoti ieškinio reikalavimo užtikrinimui atsakovo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas visiškai nevertino ieškovo prašyme nurodytų argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės atsakovo atžvilgiu. Ieškinio suma yra pakankamai didelė, todėl vien tai sudarė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287/2009, 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-307/2008). Atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymą, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nebuvo pateikęs jokių duomenų patvirtinančių, kad jis yra pajėgus įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, todėl teismas negalėjo spręsti apie atsakovo turtinę padėtį, tuo labiau padaryti išvados, jog atsakovas yra mokus (turi pakankamai lėšų ar kitokio turto, kuris leistų užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą) ir galės įvykdyti teismo sprendimą. Teismas neįvertino, kad nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys sudarė pagrindą manyti, jog atsakovas ateityje vengs vykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą: tarp ginčo šalių sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis baigėsi 2011 m. gegužės 14 d., tačiau atsakovas vengia grąžinti patalpas ieškovui, tuo sukeldamas jam nuostolius. Todėl, ieškovo manymu, yra realus pavojus, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju atsakovas gali siekti turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje vyrauja viešasis interesas: ginčas tarp šalių kilo dėl savivaldybės nuomojamojo nekilnojamojo turto. Iš patalpų nuomos gaunamos pajamos yra sudėtinė savivaldybės biudžeto dalis ir leidžia vykdyti savivaldybės funkcijas susijusias su viešuoju interesu. Be to, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nebuvo neproporcingos siekiamiems tikslams ir negalėjo pažeisti atsakovo interesų daugiau nei būtina.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo pagrindo, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie būtinybę jas taikyti. Atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jis bus pajėgus užtikrinti teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, įvykdymą. Todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civ. b. Nr. 2-566-803/2012) ieškovui patikslinus ieškinio reikalavimus ir pakartotinai prašant teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašymas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartimi buvo patenkintas. Areštuota atsakovo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto bendrai 57 768,96 Lt sumai, uždraudžiant juo disponuoti, tačiau nedraudžiant valdyti ir naudotis, o šio turto nepakakus –atsakovo turtinės teisės ir piniginės lėšos, neviršijant 57 768,96 Lt sumos, leidžiant atsiskaitymus su valstybės biudžetu, ieškovu ir darbuotojais. Duomenų apie šios nutarties apskundimą nėra.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalimi apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai (nutartys). Šiuo atveju įsiteisėjusia Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartimi ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu (ne)taikymo išspręstas, taigi, nebeliko ginčijamos nutarties dalyko. Tokiu būdu atsakovo paduoto atskirojo skundo nagrinėjimas tapo teisiškai nereikšmingas. Esant tokioms aplinkybėms, pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką apeliacinis procesas, nelikus apeliacijos objekto, nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d. ir 3 str. 6 d., 338 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis c.b. Nr. 2-1228/2009 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktais, 338 straipsniu,

nutarė:

Nutraukti apeliacinį procesą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui Viešajai įstaigai ,,Teleradijo kompanija Hansa“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjas Alvydas Poškus