- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-06
- Bylos Nr.
- 2A-855-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-08879-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. papildomo sprendimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-566-833/2012 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ 14 303,24 Lt nuostolių atlyginimą, 397,54 Lt palūkanų bei 8,05 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas, 2011 m. gegužės 14 d. pasibaigus terminuotai negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai Nr. 2050, negrąžina ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir toliau jomis naudojasi. Ieškovas po ieškinio teismui pateikimo dienos nuolat patiria nuostolius dėl atsakovo naudojimosi ieškovui priklausančiomis negyvenamosiomis patalpomis, t. y. ieškovas, pasibaigus nuomos sutarčiai ir atsakovui neatlaisvinus patalpų, negalėjo įgyvendinti savo kaip savininko teisių į patalpas – išnuomoti šių patalpų kuo naudingesnėmis ieškovui sąlygomis ir gauti kuo daugiau lėšų į miesto biudžetą savivaldybei teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti.
2011 m. gruodžio 7 d. teisme buvo gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų padidinimo, kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 55 473,33 Lt nuostolių atlyginimą, 2 295,63 Lt palūkanų bei 8,49 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų. Nurodė, kad atsakovui negrąžinant patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ieškovas negalėjo nuomoti šių patalpų rinkos kaina ir dėl to iš viso patyrė 55 473,33 Lt nuostolių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 14 303,24 Lt nuostolių, 397,54 Lt palūkanų bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netenkindamas ieškinio tik dalyje dėl procesinių palūkanų dydžio.
2012 m. rugsėjo 25 d. teisme buvo gauti du ieškovo pareiškimai: pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 404,15 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, ir pareiškimas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, kuriuo ieškovas prašė ištaisyti teismo sprendime padarytą rašymo apsirikimą – vietoje priteistų 14 303,24 Lt nuostolių nurodyti 55 473,33 Lt nuostolių sumą ir vietoje 397,54 Lt palūkanų nurodyti 2 295,63 Lt palūkanų sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl rašymo apsirikimų ištaisymo patenkino.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartį panaikino ir ieškovo prašymą dėl rašymo apsirikimų ištaisymo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl rašymo apsirikimų ištaisymo turėjo kvalifikuoti kaip prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo (CPK 277 str. 1 d. 1 p.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 23 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 404,15 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, t. y. visiškai patenkino ieškovo materialinį reikalavimą, tačiau sumažino ieškovui iš atsakovo priteistinų procesinių palūkanų dydį, o bylinėjimosi išlaidų ieškovui nepriteisė, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu priėmė papildomą sprendimą (CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 1 d.).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo papildomai 44 170,09 Lt nuostolių, 1 898,09 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (46 068,18 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas konstatavo, kad priimdamas sprendimą vadovavosi tik pirminiu ieškovo ieškiniu, todėl nepilnai išsprendė visus ieškinio reikalavimus, kurie buvo reiškiami vėliau patikslintu ieškiniu.
Teismas nurodė, kad ieškovas patirtų nuostolių dydį grindžia teismui pateikta UAB „Tikslo siekis“ parengta Administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos nuomos mokesčio nustatymo ataskaita. Turto vertintojo nustatyta minėtų patalpų rinkos nuomos mokesčio vertė 2011 m. gegužės 14 d. yra 8 300 Lt/mėn., o 2011 m. lapkričio 14 d. – 7 400 Lt/mėn. Ieškovas nurodo, jog atsakovas jai turi sumokėti ne tik nuomos sutartyje Nr. 2050 nustatytą nuomos mokestį, bet ir atlyginti nuostolius, kurių šis mokestis neapima, t. y. atlyginti susidariusį skirtumą tarp nuomos mokesčio dydžio sumos ir tų pajamų, kurias ieškovė būtų gavusi, jei patalpos būtų nuomojamos rinkos kaina. Remdamasis šia ataskaita teismas sprendė, kad nuostolių dydis už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 14 d. iki 2011 m. lapkričio 14 d. sudaro 49 800 Lt (8 300 Lt * 6 mėn.), o nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2011 m. gruodžio 7 d. – 5 673,33 Lt (7 400 Lt / 30 * 23 d.), iš viso 55 473,33 Lt nuostolių.
Teismas nustatė, kad pasibaigus šalių nuomos sutarčiai, atsakovas ir toliau naudojasi ieškovui priklausančiomis negyvenamosiomis patalpomis be jokio teisinio pagrindo (nesant šalių sutarties). Ieškovas kelis kartus raštu informavo atsakovą, kad neketina nuomos sutarties su juo pratęsti bei paprašė patalpas palaisvinti. Atsakovui patalpų neatlaisvinus, ieškovas prarado galimybę jas nuomoti ir tuo patyrė nuostolius.
Teismas pažymėjo, kad kadangi atsakovas naudojasi ieškovui priklausančiomis patalpomis be jokio teisėto pagrindo, dėl to ieškovas negauna pajamų iš patalpų nuomos ir patiria nuostolius, kurių dydis pagrįstas ieškovo pridėta turto vertinimo ataskaita. Nuostolius paskaičiavo nepriklausomas, kvalifikuotas turto vertintojas. Pagal LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalį turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas turto vertintojo išvadų dėl nuomos mokesčio dydžio neginčija, tik nurodo, jog ši ataskaita yra deklaratyvi ir neįrodo realios galimybės ieškovui patalpas išnuomoti deklaruojama kaina. Teismo vertinimu, byloje pateiktų duomenų, įskaitant nenuginčytos turto vertintojų ataskaitos, pakanka daryti išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutiko su ieškovo argumentais, jog nagrinėjamu atveju atsakovui pareiga mokėti materialiąsias palūkanas atsirado 2011 m. gegužės 14 d., t. y. pasibaigus nuomos sutarčiai ir atsakovui negrąžinus patalpų ieškovui bei ieškovui negalint šių patalpų išnuomoti rinkos kaina, todėl taikė palūkanų normą, paskelbtą prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Remdamasis Lietuvos banko duomenimis, pagal kuriuos 2010 m. gruodžio 31 d. VILIBOR palūkanų norma sudarė 1,05 proc., teismas priteisė iš atsakovo 8,05 proc. dydžio materialiąsias palūkanas, kurias skaičiavo nuo 55 473,33 Lt sumos už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 14 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kurios sudaro 2 295,63 Lt.
Teismas nurodė, kad procesinės palūkanos neskaičiuojamos pagal materialių palūkanų skaičiavimo principus ir jų dydžiai yra nustatyti CK 6.210 straipsnyje. Taigi kadangi atsakovas yra juridinis asmuo, ieškovo naudai iš atsakovo teismas priteisė 6 proc. dydžio, bet ne 8,49 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos (CK 6.210 str. 2 d.).
Kadangi 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimu teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 14 303,24 Lt nuostolių atlyginimui ir 397,54 Lt palūkanų, neįtraukęs apskaičiavimų pagal pateiktą administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos nuomos mokesčio nustatymo ataskaitą, nagrinėjamoje byloje teismas priėmė papildomą sprendimą ir ieškovui iš atsakovo priteisė papildomai 44 170,09 Lt nuostolių (55 473,33 Lt minus 14 303,24 Lt) ir 1 898,09 Lt palūkanų (2 295,63 Lt minus 397,54 Lt).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atsakovas VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, papildomame sprendime nepagrįstai nurodoma, kad sprendimu ieškovo reikalavimas buvo patenkintas visiškai – ieškovo reikalavimas dėl nuostolių bei palūkanų priteisimo buvo patenkintas tik dalinai. Be to, papildomu sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačios ieškovo netinkamo ir nesąžiningo elgesio atsakovo atžvilgiu, todėl ieškovo prašymas dėl šių išlaidų priteisimo turėjo būti atmestas. Užuot ginčą išsprendusi taikiai, ieškovas kreipėsi į teismą ir sukėlė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jei ieškovas atsakovo atžvilgiu būtų veikęs sąžiningai ir geranoriškai, sudaręs patalpų nuomos sutartį ir/ar išrašęs tinkamai įformintus mokėjimo dokumentus, atsakovas būtų tinkamai ir laiku mokėjęs patalpų nuomos mokestį ir nebūtų atsiradusios bylinėjimosi išlaidos, priteistos skundžiamu sprendimu. Tačiau jei teismas vertintų, kad bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl atsakovo kaltės, ir egzistuoja atsakovo pareiga jas atlyginti, net ir tokiu atveju ieškovo prašymas galėjo būti tenkinamas tik iš dalies (CPK 93 str. 2 d.). Skundžiamame sprendime teismas nepateikė jokių motyvų, kuriais paneigtų atsakovo atsiliepime į ieškovo pareiškimą nurodytų argumentų. Taigi, skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka CPK keliamų reikalavimų, todėl yra naikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiamą sprendimą teismas motyvavo byloje nustatytomis aplinkybėmis ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Teismas neprivalėjo pasisakyti dėl apelianto keliamų ieškinio nesąžiningo pateikimo motyvų, kadangi tokios aplinkybės nebuvo nustatytos 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendime, kuriuo ginčas tarp šalių išspręstas iš esmės. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo materialinis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo patenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidas ieškovui priteisė teisėtai.
Šalies argumentai
Atsakovas VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priimdamas papildomą sprendimą, teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes viršijo ieškovo pareikštus reikalavimus – priteisė 3 000 Lt daugiau, nei prašė ieškovas, papildomą sprendimą priėmė nesant įstatyme numatyto pagrindo bei pažeidė įstatyme įtvirtintą papildomo sprendimo priėmimo terminą. Be to, papildomu sprendimu teismas patenkino nepagrįstus ieškovo reikalavimus. Ieškovas šioje civilinėje byloje tinkamai nepagrindė pareiškime dėl reikalavimų padidinimo nurodytų nuostolių atsiradimo fakto, todėl vien tik UAB „Tikslo siekis“ parengtos ataskaitos pagrindu negalima daryti išvados, jog ieškovas dėl atsakovo veiksmų (patalpų naudojimo) yra faktiškai patyręs nuostolių. Pareiškimu dėl reikalavimų padidinimo ieškovas reikalauja ne realių, faktiškai patirtų ir egzistuojančių nuostolių, bet preziumuojamų nuostolių atlyginimo. Ieškovas šioje byloje preziumuoja ir neįrodo, kad patalpos realiai galėjo būti išnuomotos kitam asmeniui ar faktiškai būtų buvusios išnuomotos, jei atsakovas būtų išsikėlęs iš šių patalpų, kad patalpos būtų išnuomotos būtent už ataskaitoje nurodytą, o ne mažesnę kainą, kad patalpos būtų išnuomotos visą pareiškime nurodytą ginčo laikotarpį. Priešingai, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo neginčijamai nustatyta, kad: per visą ginčo laikotarpį, už kurį prašoma priteisti tariamai ieškovo patirtus nuostolius, ieškovas nėra gavęs nė vieno prašymo dėl ginčo patalpų išnuomojimo kitiems tretiesiems asmenims; ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė, kad ginčo patalpos, net jei jos ir būtų buvę išnuomotos, būtų nuomojamos būtent nuo tos dienos, kai atsakovas turėjo atlaisvinti ginčo patalpas, ir jos būtų nepertraukiamai nuomojamos visą ginčo laikotarpį; greta ginčo patalpų tame pačiame pastate yra ieškovui nuosavybės teise priklausančios laisvos patalpos, kurios visą ginčo laikotarpį nebuvo nuomojamos, kas patvirtina, kad ieškovas reikalauja preziumuojamų nuostolių priteisimo; ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kad patalpos visą ginčo laikotarpį būtų nuomojamos būtent už ataskaitoje nurodyto dydžio nuomos mokestį; ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepaneigė atsakovo nurodytos ataskaitos kritikos, kad ataskaitą rengusi turto vertintoja neįvertino specifinės patalpų paskirties; ginčo patalpos ieškovo sprendimu yra įtrauktinos į privatizuojamo turto sąrašą, kas patvirtina, kad ieškovas neturi ir visą ginčo laikotarpį neturėjo ketinimų ginčo patalpas nuomoti tretiesiems asmenims ir iš šios veiklos gauti pajamų. Taigi ieškovas neįrodė žalos kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, todėl jo reikalavimas turėjo būti atmestas. CK 6.499 straipsnio 2 dalis, kuria remiasi ieškovas, suteikia nuomotojui teisę reikalauti būtent nuomos mokesčio pagal nuomos sutartį priteisimo ir kitų realiai patirtų, o ne preziumuojamų, nuostolių atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad negautų pajamų dydis buvo įrodytas ir pagrįstas, kaip ir atsakovo naudojimosi ieškovui priklausančiomis patalpomis be teisėto pagrindo faktas. Teismas skundžiamame sprendime, remdamasis turto vertinimo ataskaita, atliko išsamius priteistinos sumos apskaičiavimo matematinius veiksmus, kurių kvestionuoti nėra jokio teisinio pagrindo, priteistos sumos yra teisingos ir pagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas kreipėsi į teismą ir patikslinęs reikalavimus prašė priteisti iš atsakovo 55 473,33 Lt nuostolių atlyginimą, 2 295,63 Lt palūkanų bei 8,49 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų. Nurodė, kad atsakovui negrąžinant patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ieškovė negalėjo nuomoti šių patalpų rinkos kaina ir dėl to iš viso patyrė 55 473,33 Lt nuostolių.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 14 303,24 Lt nuostolių, 397,54 Lt palūkanų bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netenkindamas ieškinio tik dalyje dėl procesinių palūkanų dydžio.
2012 m. rugsėjo 25 d. teisme buvo gauti du ieškovo pareiškimai: pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 404,15 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, ir pareiškimas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, kuriuo ieškovas prašė ištaisyti teismo sprendime padarytą rašymo apsirikimą – vietoje priteistų 14 303,24 Lt nuostolių nurodyti 55 473,33 Lt nuostolių sumą ir vietoje 397,54 Lt palūkanų nurodyti 2 295,63 Lt palūkanų sumą.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl rašymo apsirikimų ištaisymo patenkino.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartį panaikino ir ieškovo prašymą dėl rašymo apsirikimų ištaisymo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl rašymo apsirikimų ištaisymo turėjo kvalifikuoti kaip prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo (CPK 277 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 23 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 404,15 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, t. y. visiškai patenkino ieškovo materialinį reikalavimą, tačiau sumažino ieškovui iš atsakovo priteistinų procesinių palūkanų dydį, o bylinėjimosi išlaidų ieškovui nepriteisė, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu priėmė papildomą sprendimą (CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 1 d.).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo papildomai 44 170,09 Lt nuostolių, 1 898,09 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (46 068,18 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad priimdamas sprendimą vadovavosi tik pirminiu ieškovo ieškiniu, todėl nepilnai išsprendė visus ieškinio reikalavimus, kurie buvo reiškiami vėliau patikslintu ieškiniu.
Atsakovas apeliaciniais skundais ginčija apylinkės teismo priimtus papildomus sprendimus.
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. papildomo sprendimo
Minėta, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 14 303,24 Lt nuostolių, 397,54 Lt palūkanų bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netenkindamas ieškinio tik dalyje dėl procesinių palūkanų dydžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo papildomai 44 170,09 Lt nuostolių, 1 898,09 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (46 068,18 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad priimdamas sprendimą vadovavosi tik pirminiu ieškovo ieškiniu, todėl nepilnai išsprendė visus ieškinio reikalavimus, kurie buvo reiškiami vėliau patikslintu ieškiniu.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kurie sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į įrodinėjimo naštos paskirstymo tokios kategorijos bylose ypatumus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą papildomą sprendimą, kuris naikinamas.
Remiantis civiliniame kodekse įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo taikant deliktinę civilinę atsakomybę, turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).
Tai, kad ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o būtent dėl to, kad šis neišsikėlė iš nuomojamų patalpų pasibaigus nuomos sutarties galiojimui, patyrė žalą, pirmosios instancijos teismas konstatavo 2012 m. rugsėjo 14 d. spendime, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 14 303,24 Lt nuostolių ir 397,54 Lt palūkanų. Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą ir priteisdamas papildomą nuostolių sumą, rėmėsi tais pačiais motyvais kaip ir šiame sprendime, minėtas sprendimas nėra nagrinėjamos apeliacijos dalykas, nes dėl jo nebuvo gauta apeliacinių skundų, todėl teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies ir jame nurodytų teismo motyvų, kurių pagrindu šioje dalyje ieškinys buvo patenkintas, nepasisako.
Teisėjų kolegija tik sprendžia, ar pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo papildomai 44 170,09 Lt nuostolių, 1 898,09 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (46 068,18 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šį vertinimą apeliacinės instancijos teismas atlieka atsižvelgdamas taip pat į jau priimtą sprendimą dėl dalies nuostolių priteisimo ir byloje esančių faktinių aplinkybių bei įrodymų visetą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo teismas daro pagal savo vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Taigi sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos BUAB „Mano tikslas“ v. UAB „Armitana“, bylos Nr. 3K-3-459/2010, kt.).
Šiuo konkrečiu atveju ieškovas privalėjo įrodyti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas negavo 44 170,09 Lt pajamų iš turto nuomos, kad šios pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, kad jis pagrįstai tikėjosi jas gauti esant normaliai veiklai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas šių aplinkybių neįrodė.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikta turto vertintojo ataskaita, kurioje nurodyta, kad patalpų rinkos nuomos mokesčio vertė 2011 m. gegužės 14 d. buvo 8 300 Lt/mėn., o 2011 m. lapkričio 14 d. – 7 400 Lt/mėn., nepatvirtina aplinkybės, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovas būtų realiai galėjęs išnuomoti patalpas vertintojo nustatytą vidutinę tokių patalpų nuomos kainą, nes tikrąją turto nuomos rinkos kainą ir jos paklausumą geriausiai atspindi su tuo turtu sudaromi sandoriai, t. y. rinka, o ne abstraktus turto vertinimas. Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad nedelsiant po to, kai atsakovas atlaisvino nuomotas patalpas šios patalpos būtų buvę išnuomotos, vadinasi ieškovas nepagrindė jo reikalaujamų priteisti negautų pajamų realumo. Kaip teisingai nurodo apeliantas, vien tik UAB „Tikslo siekis“ parengtos ataskaitos pagrindu negalima taip pat ir daryti išvados, jog ieškovas dėl atsakovo veiksmų (patalpų naudojimo) yra faktiškai patyręs papildomų nuostolių, nei jau priteista 14 303,24 Lt nuostolių suma, kuri gauta apskaičiavus vieno mėnesio patalpų nuomos kainą, nustatytą 2006 m. rugsėjo 29 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartyje Nr. 2050 (Sutartyje susitarta dėl 3 132,11 Lt/ per mėn. nuomos mokesčio už visą nuomojamą plotą). Taigi ieškovas ne tik reikalauja ne realių, faktiškai patirtų ir egzistuojančių nuostolių, bet preziumuojamų nuostolių atlyginimo, bet ir neįrodo, kad patalpos realiai galėjo būti išnuomotos kitam asmeniui ar faktiškai būtų buvusios išnuomotos, jei atsakovas būtų išsikėlęs iš šių patalpų, kad patalpos būtų išnuomotos būtent už ataskaitoje nurodytą, o ne mažesnę kainą, kad patalpos būtų išnuomotos visą pareiškime nurodytą ginčo laikotarpį ir pan.
Teisėjų kolegija nevertina atsakovo nurodomų argumentų, jog greta ginčo patalpų tame pačiame pastate yra ieškovui nuosavybės teise priklausančios laisvos patalpos, kurios visą ginčo laikotarpį nebuvo nuomojamos, kas patvirtina, kad ieškovas realių nuostolių nebūtų patyręs, o taip pat, argumento, kad ginčo patalpos ieškovo sprendimu yra įtrauktinos į privatizuojamo turto sąrašą, kas patvirtina, kad ieškovė neturi ir visą ginčo laikotarpį neturėjo ketinimų ginčo patalpas nuomoti tretiesiems asmenims ir iš šios veiklos gauti pajamų, nes byloje nėra pateikta jokių šias atsakovo argumentus patvirtinančių įrodymų, o teismas priimamų sprendimų negali remti prielaidomis (CPK 178 str.).
Dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. papildomo sprendimo
Minėta, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 14 303,24 Lt nuostolių, 397,54 Lt palūkanų bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netenkindamas ieškinio tik dalyje dėl procesinių palūkanų dydžio.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 23 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 404,15 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu. Teismas konstatavo, kad 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, t. y. visiškai patenkino ieškovo materialinį reikalavimą, tačiau sumažino ieškovui iš atsakovo priteistinų procesinių palūkanų dydį, o bylinėjimosi išlaidų ieškovui nepriteisė, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu priėmė papildomą sprendimą (CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 1 d.).
Atsakovas ginčija šį papildomą sprendimą, nurodydamas, kad papildomu sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačios ieškovės netinkamo ir nesąžiningo elgesio atsakovo atžvilgiu, todėl ieškovės prašymas dėl šių išlaidų priteisimo turėjo būti atmestas. Tačiau jei teismas vertintų, kad bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl atsakovo kaltės, ir egzistuoja atsakovo pareiga jas atlyginti, net ir tokiu atveju ieškovo prašymas galėjo būti tenkinamas tik iš dalies.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priteisdamas ieškovui iš atsakovo 14 303,24 Lt nuostolių, 397,54 Lt palūkanų bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškinį tenkino iš dalies, t. y. 25 procentus ieškinio reikalavimų, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą dėl nepaskirstytų bylinėjimosi išlaidų ir priteisdamas visą ieškovo prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą, netinkamai paskirstė tarp ginčo šalių bylinėjimosi išlaidas, kas yra pagrindas pakeisti papildomą sprendimą, sumažinant ieškovui iš atsakovo priteisiamą bylinėjimosi išlaidų, susijusių su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu, sumą iki 101 Lt (t. y. 25 proc. nuo patenkintų reikalavimų sumos).
Bylinėjimų išlaidų paskirstymas apeliacinės instancijos teisme
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Už apeliacinius skundus atsakovas sumokėjo 1 455 Lt (72 Lt ir 1 383 Lt) žyminio mokesčio (2 t., b. l. 153, 3 t., b. l. 9).
Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. papildomo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 404,15 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsakovui iš ieškovo priteisia 54 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. y. 75 procentai nuo 72 Lt žyminio mokesčio sumos, kurį už apeliacinį skundą sumokėjo atsakovas).
Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. papildomo sprendimo ir jį panaikinus, apeliacinės instancijos teismas atsakovui iš ieškovo priteisia 1 383 Lt bylinėjimosi išlaidų (apelianto sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą).
Iš viso apeliacinės instancijos teismas atsakovui iš ieškovo priteisia 1 437 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. papildomą sprendimą, sumažinant ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei iš atsakovo Viešosios įstaigos ,,Teleradijo kompanija HANSA“ priteistą bylinėjimosi išlaidų, susijusių su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu, sumą iki 101 Lt.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui Viešąjai įstaigai ,,Teleradijo kompanija HANSA“ dėl nuostolių atlyginimo atmesti.
Priteisti atsakovui Viešąjai įstaigai ,,Teleradijo kompanija HANSA“ iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 1 437 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.