Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Totorių 18“ įgalioto atstovo advokato Vytenio Gubavičiaus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Totorių 18“ prevencinį ieškinį atsakovei T. B., tretiesiems asmenims S. B., V. B., viešajai įstaigai „Endive“, uždarajai akcinei bendrovei „EDS projektai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo trukdyti vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Tretieji asmenys V. B. ir S. B. 2019 m. spalio 7 d. pateikė teismui prašymą nelaikyti jų trečiaisiais asmenimis civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB „Totorių 18“ prevencinį ieškinį atsakovei T. B., tretiesiems asmenims S. B., V. B., VšĮ „Endive“, UAB „EDS projektai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo trukdyti vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus (1 t., e. b. l. 80). Nurodė, kad neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, nėra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai ar bendraturčiai, V. B. negyvena atsakovei priklausančiame name. Pažymėjo, kad trečiųjų asmenų mamos T. B. prašymu neleido darbininkams, vykdantiems daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbus veržtis pro trečiųjų asmenų mamai nuosavybės teise priklausančius vartus ir ardyti jai nuosavybės teise priklausančią tvorą. Nurodė, kad trečiasis asmuo S. B. yra įgaliotas atstovauti atsakovės T. B. interesus nagrinėjamoje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Ieškovė atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta V. B. ir S. B. nelaikyti trečiaisiais asmenimis nagrinėjamoje byloje, nurodo, kad absoliučiu pirmosios instancijos teismo negaliojimu pagrindu laikytina ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas trečiųjų asmenų V. B. ir S. B. prašymą nelaikyti jų trečiaisiais asmenimis nagrinėjamoje byloje išsprendė nesudaręs galimybės bylos šalims pateikti nuomonės dėl minėtų trečiųjų asmenų pareikšto prašymo pažeidžiant CPK 42 straipsnio 1 dalį ir nepranešęs, jog teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas nurodytas klausimas, o tai yra CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

11. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas ir toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis CPK 47 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisės norma, klausimą dėl trečiųjų asmenų pašalinimo iš bylos teismas gali išspresti tiek dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, tiek savo iniciatyva, kai nustato, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms. Taigi, sprendžiant dėl trečiųjų asmenų kaip proceso dalyvių teisinio statuso byloje esminis kriterijus yra aplinkybė, kada teismas nustato, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms. Nagrinėjamu atveju minėtą aplinkybę pirmosios instancijos teismas nustatė gavęs trečiųjų asmenų V. B. ir S. B. prašymą ir priėmė sprendimą pašalinti juos iš bylos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog nutartis pašalinti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Būtent šia teisės norma ir realizuojama bylos šalies teisė teikti savo argumentus ir samprotavimus trečiųjų asmenų pašalinimo iš bylos klausimu (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Taigi, ta aplinkybė, kad šalims nebuvo pranešta, jog teismas spręs klausimą dėl trečiųjų asmenų pašalinimo iš bylos, esant galimybei pareikšti procesinę poziciją teikiant atskirąjį skundą dėl priimtos nutarties, negali būti vertinama kaip absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, nes šalis turi galimybę pareikšti procesinę poziciją ir jos pagrindu teismas gali pakeisti priimtą procesinį sprendimą (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytas absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas nenustatytas. Kitų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

12. Nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, tikrintinas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl trečiųjų asmenų pašalinimo iš bylos teisėtumas ir pagrįstumas pagal atskirojo skundo argumentus.

13. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus negalima spręsti, kad bylos išsprendimas akivaizdžiai neturės įtakos S. B. ir V. B. teisėms arba pareigoms, nes nustatyta, kad jie faktiškai atliko veiksmus, kuriais buvo trukdomi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), darbai.

14. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tretieji asmenys V. B. ir S. B. į bylą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti teismui 2019 m. rugsėjo 19 d. rezoliucija priėmus ieškovės ieškinį, kuriame buvo nurodytas būtent šis minėtų asmenų procesinis statusas.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, yra nurodęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).

16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad V. B. ir S. B. yra atsakovės T. B. tiesiosios giminystės linijos pirmo laipsnio giminaičiai, t.y. sūnūs (CK 3.132 straipsnio 1 dalis, 3.134 straipsnio 1 dalis). Remiantis ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir jas pagrindžiančiais įrodymais, t.y. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (faktinis ieškinio pagrindas), tiek V. B., tiek S. B. atliko veiksmus, kurių pagrindu ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį teisme, kurio pagrindinis reikalavimas yra uždrausti atsakovei T. B. trukdyti trečiajam asmeniui UAB „EDS projektai“ vykdyti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus (1 t., e. b. l. 1-5, 24-29). Taigi, V. B. ir S. B. savo valia atliko atsakovės T. B. nurodytus veiksmus, t.y. neleido nuimti atsakovei T. B. priklausiusio tvoros segmento, neleido darbininkų į atsakovės T. B. kiemą, dėl kurių ieškovės nuomone negali būti atliekami daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad V. B. ir S. B. atlikdami nurodytus veiksmus daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų vykdymą suvokė kaip jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, nors formaliai jie nėra gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai. Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad procesas šioje byloje, nors ir netiesiogiai, gali paveikti V. B. ir S. B. materialiąsias subjektines teises ir pareigas, kadangi jie yra atsakovės T. B. tiesiosios giminystės linijos pirmo laipsnio giminaičiai, faktiškai atlikę veiksmus, trukdančius daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad S. B. nurodo gyvenantis tuo pačiu adresu kaip ir atsakovė T. B. (1 t., e. b. l. 80). Tai papildomai patvirtina, kad S. B. yra suinteresuotas padėti atsakovei laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ieškinio tenkinimo atveju. Atsižvelgiant į tai bei į nutarties 15 punkte nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog bylos išsprendimas neturės įtakos V. B. ir S. B. teisėms arba pareigoms ir pašalino juos iš bylos.

17. Apeliacinės instancijos teismas, dėl S. B. suteikto įgaliojimo veikti atsakovės T. B. vardu apimties atstovaujant jos interesus Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos teismuose, pažymi, kad CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese įgaliotojui gali atstovauti tik fizinis asmuo, ir tik toks, kuris atitinka civilinio proceso normų reikalavimus. CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą Taigi, joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. vasario 18 d. išduotu įgaliojimu S. B. yra įgaliotas atstovauti atsakovės T. B. interesus Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos teismuose civilinėse bylose su visomis įstatymų suteiktomis teisėmis ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui ir nukentėjusiajam (1 t., e. b. l. 89-93). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie S. B. turimą išsilavinimą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovės T. B. išduoto įgaliojimo S. B. negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytu sandorio negaliojimo pagrindu toje dalyje, kurioje jis yra įgaliotas atstovauti atsakovės T. B. interesus Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos teismuose civilinėse bylose su visomis įstatymų suteiktomis teisėmis ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui ir nukentėjusiajam. Vis dėlto, minėta aplinkybė nekliudo apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad S. B. turi savarankišką teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, kuris nagrinėjamu atveju atitinka atsakovės T. B. interesą (žr. nutarties 16 punktą).

18. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas trečiųjų asmenų V. B. ir S. B. prašymą nelaikyti jų trečiaisiais asmenimis nagrinėjamoje civilinėje byloje, neįvertino visų šiam klausimui spręsti reikšmingų teisinių aplinkybių ir nepagrįstai tenkino jų prašymą. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis dalis, kuria nutarta V. B. ir S. B. nelaikyti trečiaisiais asmenimis byloje, panaikinama, o klausimas išspręstinas iš esmės – trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje V. B. ir S. B. prašymas nelaikyti jų trečiaisiais asmenimis nagrinėjamoje byloje atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 47 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atmesti trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje V. B. ir S. B. prašymą nelaikyti jų trečiaisiais asmenimis civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Totorių 18“ prevencinį ieškinį atsakovei T. B. dėl uždraudimo trukdyti vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.