Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2021-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-70-1083/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-12
Bylos Nr.
1-70-1083/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28964-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Kaltinamasis
V. D.
Kategorijos
Byla Nr. 1-70-1083/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28964-2020-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.6.; 2.1.8.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 12 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant: prokurorei Gražinai Petrulytei,kaltinamajai V. D., jos gynėjai advokatei Vaivai Savickienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsituokusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere ir Panevėžio Kniaudiškių g. 54-ojo namo savininkų bendrijos buhaltere, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2020 m. liepos 21 d. (duomenys neskelbtini) mieste vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kol apie 18.50 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), ją sustabdė policijos pareigūnai (alkoholio kiekio matuokliu 19.06 val. jai buvo nustatytas 2,31 ‰ girtumas, o 19.21 val. jai buvo nustatytas 2,43 ‰ girtumas).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamoji V. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo pripažino ir parodė, kad 2020 m. balandžio mėnesį mirė jos gyvenimo draugas, su kuriuo ji kartu pragyveno 14 metų. Šią netektį ji sunkiai išgyveno, jai teko pakeisti gyvenamąją vietą, ji prarado pragyvenimo šaltinį. Po kelių mėnesių pagal testamentą jai atiteko sodo sklypas su nameliu. 2020 m. liepos 18 d. (šeštadienį) sode ji su kaimynais šventė, vartojo alkoholį. Kitą dieną ji jautėsi apsvaigusi, todėl į namus ((duomenys neskelbtini)) nevažiavo, tądien sode ji vėl vartojo alkoholį – išgėrė vieną skardinę alaus. Kitą dieną, 2020 m. liepos 20 d. (pirmadienį), ji taip pat vartojo alkoholį – išgėrė vieną skardinę alaus, o vakare sugrįžo į (duomenys neskelbtini). Grįžusi į namus ji viena vartojo alkoholį – išgėrė vieną butelį vyno. Kitą dieną, 2020 m. liepos 21 d. (antradienį), ji darbavosi namuose, vartojo alkoholį – išgėrė vieną skardinę alaus, po to nuvyko į sodą. Į sodą nuvyko savo automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tądien sode alkoholio nevartojo, o po 18 val. savo automobiliu iš sodo važiavo į namus. Pakeliui į namus ji užsuko į (duomenys neskelbtini) turgų nusipirkti daržovių. Iš turgaus (apie 19 val.) ji Statybininkų gatve važiavo į namus. Ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), ją sustabdė policijos pareigūnai. Vėliau alkoholio kiekio matuokliu buvo patikrintas jos girtumas. Pirmo patikrinimo metu jai buvo nustatytas 2,31 ‰ girtumas, o antro patikrinimo metu – 2,43 ‰ girtumas. Pasitikrinti girtumo į gydymo įstaigą ji nevyko. Po to policijos pareigūnai nuvežė ją į policijos įstaigą, tačiau neužilgo paleido. Važiuodama automobiliu ji nesijautė stipriai apsvaigusi, manė, kad jos apsvaigimas nebuvo didelis ir ji gali vairuoti automobilį, ji nesuprato, kad yra neblaivi tiek, jog negali vairuoti automobilio, todėl nežino, kodėl jai buvo nustatytas toks didelis girtumas. Atsižvelgiant į jai nustatytą girtumą ir tai, kad ji 2020 m. liepos 21 d. sode alkoholio nevartojo, gaunasi taip, kad tądien tiek į sodą, tiek iš sodo ji automobiliu važiavo būdama neblaivi. Po paminėto įvykio ji taip pat turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, nes 2020 m. liepos 21 d. iš policijos įstaigos ją į namus parvežė kaimynai. Tą vakarą grįžusi į namus ji vėl vartojo alkoholį – išgėrė vieną skardinę alaus, o kitą dieną, 2020 m. liepos 22 d., ryte, apie 10 val., ji nuvyko į policijos įstaigą būdama neblaivi (jai buvo nustatytas 2,21 ‰ girtumas). Be to, 2020 m. spalio 25 d., rinkimų metu, būdama rinkimų apylinkės komisijos nare ji rinkimų apylinkėje buvo neblaivi, dėl ko ji buvo išprašyta iš rinkimų apylinkės. Savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaivia – vertina blogai, jai labai gėda dėl tokio poelgio, dėl jo gailisi. Jos mėnesinės pajamos yra apie 150–250 eurų, iš turimo nekilnojamojo turto pajamų negauna. Gyvena kartu su savo dukra, kuri dirba. Per mėnesį išleidžia visas savo pajamas, susitaupyti nepavyksta. Palaiko dukros prašymą atleisti ją (kaltinamąją) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Anksčiau ji turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, alkoholį vartodavo periodais, su atkryčiais (alkoholio vartojimas atsinaujindavo). Po spalio mėnesio (po įvykio rinkimų apylinkėje) ji jau apie 2 mėnesius alkoholio nebevartoja, nuo alkoholizmo nesigydo. Jos automobilio vertė yra mažesnė, nei nurodyta vidutinė rinkos vertė, todėl automobilį geriau konfiskuoti.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją nutrauktas, nes kaltinamoji V. D. prisipažino esanti kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamoji V. D. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (123 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamosios gynėja (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamosios parodymų, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. liudytojo Š. B. parodymais apie tai, kad 2020 m. liepos 21 d. 18.55 val. gavo pranešimą, jog reikia nuvykti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur kolegos sustabdė automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja, kaip įtariama, yra neblaivi, jai reikia nustatyti girtumą. Nuvykęs minėtu adresu matė sustabdytą minėtą automobilį bei jo vairuotoją V. D., kuri buvo su akivaizdžiais neblaivumo požymiais – iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jos elgsena buvo neadekvati, kalba nerišli, nekoordinuoti judesiai. Alkoholio kiekio matuokliu V. D. 19.06 val. buvo nustatytas 2,31 ‰ girtumas, o 19.21 val. – 2,43 ‰ girtumas. V. D. su tokiu girtumu sutiko (47–48 b. l.);

2.3.2. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Įvykio vietoje stovi automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (15–19 b. l.);

2.3.3. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, jog 2020 m. liepos 21 d. 19.10 val. V. D. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; V. D. eiti tiesia linija negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą negali; alkoholio kiekio matuokliu 19.06 val. V. D. nustatytas 2,31 ‰ girtumas, o 19.21 val. – 2,43 ‰ girtumas; V. D. su tikrinimo rezultatais sutiko (25 b. l.);

2.3.4. alkoholio kiekio matuoklio rodmenų nuotraukomis, iš kurių matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu 19.06 val. V. D. nustatytas 2,31 ‰ girtumas, o 19.21 val. – 2,43 ‰ girtumas (26–27 b. l.);

2.3.5. duomenimis apie automobilį, iš kurių matyti, kad automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), yra kaltinamosios V. D. (29 b. l.).

2.4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. D. tvirtino, jog ji įvykio metu nesijautė stipriai apsvaigusi ir nesuprato, kad yra tiek neblaivi, jog negali vairuoti automobilio, nežino, kodėl jai buvo nustatytas toks didelis girtumas. Tačiau kaltinamajai V. D. nustatytas girtumas (2,31 ‰ ir 2,43 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamoji V. D. žinojo ir suprato, jog ji yra neblaivi ir negali vairuoti transporto priemonių. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką V. D. padarė veikdama tyčia.

2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be pačios kaltinamosios prisipažinimo ir duotų parodymų, visi pirmiau paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamoji V. D. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

3. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

3.1. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti realią teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Taigi, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-445-489/2016). Tačiau šioje vietoje teismas pažymi, kad net ir esant visoms pirmiau nurodytoms formalioms sąlygoms teismas gali, tačiau neprivalo taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

3.2. Šioje byloje kaltinamoji V. D. pripažino savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, ji žalos niekam nepadarė ir mano, kad jos dukra G. D. yra tinkama laiduotoja, galinti daryti realią ir teigiamą įtaką jos elgesiui. Tačiau šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo laidavimo instituto taikymui, jeigu iš kitų byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti apie tai, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nebenusikals bei pasirinktas asmuo nėra tinkamas laiduotojas. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę bei kitas svarbias aplinkybes. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį tiek praeityje, tiek po nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-185-489/2018). Taigi, šiuo konkrečiu atveju sprendžiant dėl galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas yra svarbios tiek paties teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, tiek kaltinamosios elgesys (iki nusikalstamos veikos padarymo ir po to). Pažymėtina, kad kaltinamosios V. D. padarytas KET pažeidimas yra itin šiurkštus, sukėlęs realią grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui. Nustatyta, kad kaltinamoji automobilį vairavo būdama visiškai girta, jai nustatytas girtumo laipsnis (2,31 ‰ ir 2,43 ‰), kuris beveik 6 kartus viršijo leistiną alkoholio normą kraujyje vairuojant (0,41 ‰) ir žymiai daugiau nei minimalią, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą apsvaigimo nuo alkoholio ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 ‰). Kaltinamoji automobilį vairavo mieste, šviesiu paros metu, kuomet eismas mieste yra pakankamai intensyvus. Svarbu ir tai, kad nors anksčiau kaltinamoji nebuvo sulaikyta vairuojanti neblaivi, tačiau šio priešingo teisei poelgio laikyti visiškai pavieniu ir atsitiktiniu negalima. Kaltinamoji V. D. anksčiau 3 kartus bausta administracine tvarka, iš jų 1 kartą už nusižengimą, susijusį su KET pažeidimu (109–113 b. l.). Nors administracinis baustumas išnykęs, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamosios V. D. asmenybę. Itin svarbu, kad kaltinamoji V. D. yra linkusi nesaikingai vartoti alkoholį ir nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei įstatymų reikalavimų – teisiamojo posėdžio metu ji parodė, jog anksčiau ji alkoholį vartodavo periodais, su atkryčiais (alkoholio vartojimas atsinaujindavo); prieš aptariamą įvykį ji (tiek viena, tiek su kitais asmenimis) keturias dienas iš eilės vartojo alkoholį – 2020 m. liepos 18 d., 2020 m. liepos 19 d., 2020 m. liepos 20 d. ir 2020 m. liepos 21 d. (imtinai); kitą dieną po aptariamo įvykio (2020 m. liepos 22 d.) apie 10 val., t. y. ryte, kaltinamajai V. D. atvykus į policijos įstaigą, jai vėl buvo nustatytas pakankamai didelis (2,21 ‰) girtumas (61, 63–64 b. l.); pasak pačios kaltinamosios 2020 m. spalio 25 d., rinkimų metu, būdama rinkimų apylinkės komisijos nare, ji rinkimų apylinkėje taip pat buvo neblaivi, dėl ko negalėjo tęsti savo darbo rinkimų apylinkėje ir buvo išprašyta iš rinkimų apylinkės. Akivaizdu, jog aptariamas įvykis, susijęs su automobilio vairavimu kaltinamajai V. D. būnant neblaivia, yra ne atsitiktinis, o logiška ankstesnio jos elgesio, susijusio su nesaikingu alkoholio vartojimu, pasekmė ir aptariama nusikalstama veika nepakeitė jos požiūrio į ankstesnį jos elgesį – po nagrinėjamo įvykio ji toliau vartojo alkoholį, būdama neblaivi rodėsi viešose vietose (atvyko į policijos įstaigą; buvo rinkimų apylinkėje) ir nesilaikė visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. Nors kaltinamoji teigia, kad jos dukra G. D. gali daryti jos elgesiui teigiamą įtaką, tačiau iš kaltinamosios ir jos dukros apklausos teisiamojo posėdžio metu matyti, kad kaltinamosios dukrai G. D. jau senai žinomos kaltinamosios problemos, susijusios su alkoholio vartojimu, dukra anksčiau ne kartą drausmino kaltinamąją dėl alkoholio vartojimo, bet toks kaltinamosios dukros G. D. elgesys nepadarė teigiamos įtakos kaltinamajai V. D. ir neeliminavo aptariamos nusikalstamos veikos priežasčių (alkoholio vartojimo), nesulaikė kaltinamosios nuo nusikaltimo padarymo, todėl teismas abejoja laiduotojos G. D. galimybe daryti realią teigiamą įtaką savo mamai – kaltinamajai V. D. ir jos elgesiui.

3.3. Apibendrindamas pirmiau paminėtas aplinkybes teismas mano, kad kaltinamoji V. D. yra linkusi nesaikingai vartoti alkoholį, būdama neblaivi rodytis viešose vietose, nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių moralės normų ir šiuo atveju tik atsitiktinai buvo išvengta dar sunkesnių padarinių dėl jos nusikalstamų veiksmų. Byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamoji V. D. pakeitė savo gyvenimo būdą, ji nustojo vartoti alkoholį ir ateityje ji laikysis įstatymų bei nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, kaltinamosios V. D. dukra G. D. nėra tinkama laiduotoja, galinti daryti realią teigiamą įtaką kaltinamosios kasdieniniam elgesiui ir jos polinkiui vartoti alkoholį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kaltinamajai V. D. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą dukrai G. D..

4. Bausmės skyrimas

4.1. Kaltinamosios V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

4.2. Skirdamas bausmę kaltinamajai V. D. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu ji sukėlė pavojų eismo saugumui; kaltinamajai buvo nustatytas vidutinis, tačiau artimas sunkiam girtumas; būdama neblaivi kaltinamoji automobiliu važiavo užmiesčio kelyje ir mieste, kur vyksta intensyvus automobilių eismas, ji nuvažiavo pakankamai didelį atstumą – apie 20 kilometrų (nuo Startų)), į padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, kaltinamosios asmenybę (neteista; ji anksčiau buvo bausta administracine tvarka, tačiau ankstesnės administracinės nuobaudos išnyko; ji dirba, darbovietėse charakterizuojama kaip gerai atliekanti savo darbines funkcijas darbuotoja; turi sveikatos sutrikimą, priklausomybių ligų įskaitoje neregistruota (89, 93, 99–100, 102–115, 149–150 b. l.), į tai, kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus galima pasiekti švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausme – bauda. Todėl kaltinamajai V. D. skiriama bauda, artima BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytai minimaliai tokiai bausmei (numatyta bauda nuo 2500 iki 100000 Eur).

4.3. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

4.4. Atsižvelgiant į kaltinamosios V. D. turtinę padėtį (jos mėnesinės pajamos yra apie 150–250 eurų; ji turi nekilnojamojo turto, tačiau iš jo pajamų negauna; gyvena kartu su savo dukra; išleidžia visas savo pajamas ir susitaupyti jai nepavyksta), jai skiriamos baudos savanoriško sumokėjimo terminas nustatomas ilgesniam laikui – 18 mėnesių.

5. Uždraudimas vairuoti transporto priemones

5.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

5.2. Šiuo atveju kaltinamoji V. D. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Jai buvo nustatytas vidutinis girtumas, artimas sunkiam girtumui. Kaltinamosios padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Nors kaltinamoji dirba ir teisė vairuoti transporto priemones neabejotinai palengvintų jai vykdyti darbines pareigas, svarbu tai, kad bausmėmis ir baudžiamojo poveikio priemonėmis siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdyta nusikalstama veika. Bet kurios įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas švelninti tokią poveikio priemonę ar iš viso jos neskirti. Asmuo, vairuojantis transporto priemonę neblaivus, be jokių abejonių yra pavojingas visuomenei ir turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmių kilimo riziką, todėl privalėdama suprasti, kad atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas ir atitinkamos prievartos priemonės taikymas neišvengiamai sukels tam tikrus nepatogumus bei neigiamas pasekmes, kaltinamoji V. D. turėjo būti itin atidi, dėmesinga ir suinteresuota nedaryti nusikalstamos veikos, kuri lemtų atitinkamų prievartos priemonių taikymą.

5.3. Atsižvelgiant į tai, o taip pat į kitas šio nuosprendžio 3.2. ir 4.2. punktuose nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajai paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams.

5.4. 2020 m. liepos 23 d. nutarimu kaltinamajai V. D. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (79–81 b. l.), todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamosios teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2020 m. liepos 23 d.

6. Transporto priemonės konfiskavimas

6.1. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

6.2. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, transporto priemonės kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

6.3. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Įvykio metu kaltinamosios V. D. vairuota transporto priemonė yra jos (29 b. l.). Kaltinamajai V. D. buvo nustatytas vidutinis, artimas sunkiam girtumas. Būdama neblaivi ji automobiliu šviesiu paros metu važiavo užmiesčio kelyje ir mieste, kur vyksta intensyvus automobilių ir kitų eismo dalyvių eismas. Ji nuvažiavo pakankamai didelį atstumą – apie 20 km. Tokiu būdu kaltinamoji V. D. neabejotinai sukėlė itin didelį pavojų tiek sau pačiai, tiek kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei, sveikatai ir turtui. Svarbu ir tai, jog šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus automobilio kaltinamoji V. D. po teismo procesinio sprendimo priėmimo galėtų toliau netrukdomai naudotis minėtu automobiliu, o tai sustiprina prevencinę automobilio konfiskavimo reikšmę. Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamosios interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui. Ne mažiau svarbu tai, jog teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. D. nurodė, jog jos automobilio vertė yra mažesnė, nei nurodyta vidutinė rinkos vertė, todėl automobilį geriau konfiskuoti. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant užtikrinti, kad kaltinamoji V. D. ateityje neturėtų galimybės naudotis minėtu automobiliu bei daryti naujas nusikalstamas veikas, automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuojamas.

7. Kiti klausimai

7.1. Kaltinamajai V. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (79–81 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

7.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai:

7.2.1. automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

7.2.2. kaltinamajai V. D. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

7.3. Šioje byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir už kaltinamosios V. D. automobilio transportavimą bei saugojimą. Tačiau didžioji šių išlaidų dalis išaugo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamosios (pavyzdžiui, dėl jos ir laiduotojos negalėjimo atvykti į teisiamąjį posėdį esant objektyvioms priežastims (154–155 b. l.); dėl ilgesnio teisminio bylos nagrinėjimo, susijusio su Lietuvos Respublikoje paskelbtu karantinu, teismo posėdžių salių užimtumu ir kt.). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir už kaltinamosios V. D. automobilio transportavimą bei saugojimą, iš kaltinamosios V. D. neišieškomos.

7.4. Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

V. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti ją 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio bauda.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti V. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 23 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

V. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus:

- automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

- V. D. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti V. D., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas