Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-11 · Administracinė byla Nr. A-525-1988-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-11
Bylos Nr.
A-525-1988-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Raseinių rajono savivaldybės
Trečiasis asmuo
B. T.
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A525 – 1988/2008Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,

sekretoriaujant Indrei Mikaitei,dalyvaujant atsakovo atstovui Virginijui Pociui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo S. S. ir atsakovo Raseinių rajono savivaldybės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui B. T. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. S. skundu (b.l. 2–4) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Raseinių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) 6 330,95 Lt turtinės žalos atlyginimo, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt už advokato pagalbą, ruošiant skundą ir procesinius dokumentus teismui.

Nurodė, kad 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi (byla Nr. A3 – 649/2007) pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priteisė pareiškėjui iš Savivaldybės 13 084,50 Lt turtinei žalai ir 600 Lt išlaidoms, susijusios su byla atlyginti. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu nustatė, kad Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus specialistai neveikė taip, kaip jie, būdami atidūs ir rūpestingi, turėjo veikti, vykdydami Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės taisyklių 22 ir 23 punktuose jiems nustatytas pareigas, atlikdami pareiškėjo 2004 m. gegužės 27 d. paraiškos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 metais gauti bei kitų dokumentų tarpusavio atitikties teisingumo patikrinimą, taip pat dėl paraiškos II dalies užpildymo atitikties Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymui Nr. 3D-287, kuriuo Raseinių rajono Šiluvos seniūnija, kurioje yra pareiškėjo ūkis, priskirta mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms. Rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir pažymėjo, jog dėl Savivaldybės kaltės jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią atlyginti privalo atsakovas. Nurodė, jog patyrė turtinę žalą, nes, negavęs jam priklausančių tiesioginių išmokų, buvo priverstas imti tris paskolas ir sumokėjo 6 330,95 Lt palūkanų. Pabrėžė, jog tokių paskolų jam būtų nereikėję, jeigu jis 2004 metais būtų gavęs jam priklausančias tiesiogines išmokas. Patyrė ir neturtinę žalą, nes, negavęs jam priklausančių išmokų, turėjo dirbti darbus, kurių savo gyvenime nedirbo, rašė įvairius prašymus ir pareiškimus, turėjo kreiptis į advokatą, teisminiai ginčai truko ne vienerius metus, o jis buvo priverstas vykti į teismo posėdžius, sugaišo daug laiko, pablogėjo jo sveikata, nuo 2005 m. lapkričio 24 d. pradėjo gydytis ambulatoriškai, negalėjo laisvai planuoti savo gyvenimo, dėl pinigų stygiaus turėjo imti ne vieną paskolą, visos minėtos aplinkybės neigiamai paveikė jo gyvenimo kokybę, tai sukėlė emocinę depresiją, kurią jis turėjo gydytis. Pabrėžė, jog dėl tokių aplinkybių jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis vertina 50 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas Savivaldybė atsiliepimu į skundą (b.l. 49–50) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas sumokėjo 49,83 Lt mažiau palūkanų negu jis nurodė, nes minėta suma buvo delspinigiai. Pažymėjo, jog pareiškėjas prašo priteisti palūkanas už 9 000 Lt paskolą (paimta 2005-02-18) ir 22 500 Lt paskolą (paimta 2006-12-14), tačiau tokių paskolų suma, atsižvelgiant į 10 000 Lt paskolą (paimta 2004-06-18) jau viršija pareiškėjui iš savivaldybės priteistą 13 684,50 Lt sumą ir skundas šioje dalyje negali būti tenkinamas. Pabrėžė, jog pareiškėjas niekuo nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Iš pateiktos VĮ Raseinių psichikos sveikatos centro 2007 m. rugsėjo 19 d. pažymos Nr. 1356 nesimato ligos priežasties, jos eigos ir pasekmių, o gydymo įstaiga atsisako pateikti duomenis. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo susirgimą dirbtinai sieja su atsiradusiu ginču ir siekia iš to gauti nepagrįstos naudos, todėl skundas šioje dalyje taip pat turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. T. atsiliepimu į skundą (b.l. 46) prašė skundą atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjo patirta žala visiškai atlyginta pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartį, o pareiškėjo skundas nepagrįstas, nes neaišku, kur jo paimtos paskolos buvo panaudotos.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu (b.l. 78–82) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Savivaldybės 4 239,32 Lt turtinei žalai atlyginti, 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt už advokato teikiamas paslaugas atlyginti.

Teismas, remdamasis CK 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 6.249 straipsniu ir 6.246 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A4 – 1202/2006, A17 – 499/2007), ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartimi, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimu, faktu, jog pareiškėjas iki 2007 m. lapkričio 26 d. sumokėjo 6 330,95 Lt palūkanų, V.Pociaus paaiškinimais, jog pareiškėjas negalėjo gauti išmokų anksčiau kaip 2004 m. lapkričio 22 d., o išmokų suma pareiškėjui pervesta 2007 m. rugsėjo 13 d., pažymėjo, jog priteistinų palūkanų suma gali būti skaičiuojama tik iki minėtos datos, t.y. skaičiuojant priteistiną turtinės žalos sumos dydį turi būti atsižvelgiama į laikotarpį, kurio metu dėl atsakovo kaltės pareiškėjas nepagrįstai negavo tikslinių išmokų. Padarė išvadą, jog palūkanų suma skaičiuotina nuo sumos, kurios negavimas įtakojo pareiškėjo turtinius nuostolius, t.y. nuo 13 084,50 Lt, todėl sumokėtų palūkanų sumą 2004 m. lapkričio 22 d. – 2007 m. rugsėjo 13 d. laikotarpiui skaičiavo nuo 13 084,50 Lt sumos taikant 12 procentų metinę palūkanų norma, ir konstatavo, jog pareiškėjui priteistina 4 239,32 Lt turtinės žalos suma. Vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartimi (civ. byla Nr. 3K-3-337/2006) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A14 – 653/2007) ir pažymėjo, jog, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir tokias dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš nurodytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio arba momentinė. Remdamasis liudytojos R. G. parodymais, VĮ Raseinių psichikos sveikatos centro išduotas asmens sveikatos istorija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. nutartimi, padarė išvadą, jog Savivaldybės specialistų neveikimas taip, kaip jie, būdami atidūs ir rūpestingi, turėjo veikti, pareiškėjo patirta stresinė situacija dėl laiku ir įstatymų nustatyta tvarka negautų tiesioginių išmokų ir patirtos konfliktinės situacijos, sprendžiant ginčą dėl tiesioginių išmokų, valstybės institucijose ir teismuose, galėjo būti svarbiu kriterijumi, lėmusiu lengvus depresinius sutrikimus. Todėl, įvertinęs įrodymų visetą ir vadovaudamasis teismo praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, konstatavo, jog pareiškėjui priteistina 1 000 Lt suma neturtinės žalos atlyginimui. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta ir iš esmės atitinka ABTĮ 44 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) reikalavimus.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b.l. 86–87) prašo pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo 800 Lt už advokato pagalbą, paruošiant apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, kad sutinka su teismo sprendimo dalimi dėl turtinės žalos ir atstovavimo išlaidų priteisimo, tačiau nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Pažymėjo, jog teismas nesuprato jo patirtų nepatogumų dydžio, nes jis yra paprastas ūkininkas, jokio teisminio proceso nėra inicijavęs.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b.l. 95–96) prašo panaikinti 2008 m. kovo 4 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

1. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 3D-610 1.2 punktą ir todėl sumokėtų palūkanų sumą skaičiavo nuo 2004 m. lapkričio 22 d. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartimi priteista suma yra už ūkininkavimą žemo nepalankumo vietovėse, kitaip tariant, išmokos, numatytos minėto įsakymo 1.2.2 punkte, kurios buvo mokamos 2005 metų balandžio – gegužės mėnesiais, todėl sumokėtų palūkanų suma turi būti skaičiuojama nuo 2005 m. balandžio 1 d. ir priskaičiuota suma turi būti mažinama 562,63 Lt (13 084,50 Lt x 12% x 4,3 mėn.).

2. Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas iki 2005 m. vasario 18 d. naudojosi 9 000 Lt paskola, todėl nepagrįstai palūkanas skaičiavo nuo 13 084,50 Lt sumos.

3. Pabrėžia, kad, priteisdamas turtinę žalą, teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartį, kuria nenagrinėtas pareiškėjo prašymas priteisti iš Savivaldybės metines palūkanas nuo priteistų sumų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo, todėl skundo reikalavimas dėl turtinės žalos turėjo būti netenkinamas.

4. Nurodo, kad teismas be jokio pagrindo pareiškėjui priteisė 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes liudytoja R. G. nepatvirtino pareiškėjo teiginių, kad jis sirgo dėl bylinėjimosi, tokia išvada negali būti daroma ir pagal ligos istoriją. Daro išvadą, jog pareiškėjas neįrodė, kad jo susirgimas susijęs su bylinėjimusi.

5. Nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteista 500 Lt už atstovavimo išlaidas, nes, atsižvelgiant į pareiškėjo prašytas priteisti ir teismo priteistas sumas, išlaidų suma turėtų būti sumažinta, o skundą atmetus – iš viso nepriteista.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. T. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 101) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tiksliai apskaičiavo pareiškėjo mokėtas palūkanas bankui pagal kalendorines datas ir pažymi, jog sutinka su atsakovo patikslinimais. Taip pat sutinka su atsakovo pateiktais argumentais dėl priteistos neturtinės žalos nepagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Sprendimui dėl žalos atlyginimo priimti būtina konstatuoti keturių žalos atlyginimo sąlygų visumą – neteisėti veiksmai, žala ir nuostoliai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248 ir 6.249 straipsniai).

Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų administruojant pareiškėjo paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 metais gauti. Kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad neteisėti atsakovo atstovo veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 06 26 nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-649/2007, todėl vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio nuostatomis ši aplinkybė iš naujo nebeįrodinėtina.

Taip pat byloje neįrodinėtinas ir atsakovo atstovo kaltės klausimas, nes pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas žala, atsiradusi dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginama nepaisant institucijos darbuotojo kaltės.

Pareiškėjas žala ir nuostoliais įvardija savo išlaidas, turėtas apmokant palūkanas už iš Raseinių kredito unijos 2004-2006 metais paimtas tris paskolas. Paskolų paėmimo faktas bei sumokėtų palūkanų dydis įrodytas į bylą pateiktomis paskolos sutartimis bei Raseinių kredito unijos pažyma apie sumokėtas palūkanas (b.l. 13-23). Taigi, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas yra patyręs išlaidų, kurios pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas vertintinos kaip tiesiogiai nuostoliai.

Vertinant ar byloje yra įrodyta ketvirtoji žalos atlyginimo sąlyga – priežastinis ryšys – pažymėtina, kad CK 6.247 straipsnis nustato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Todėl byloje būtina nustatyti ar yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp konstatuotų neteisėtų atsakovo veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių. Kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas priežastinio ryšio tarp pareiškėjo patirtų nuostolių ir atsakovo atstovo neteisėtų iš esmės netyrė ir dėl jo nepasisakė. Teismas netyrė ir nesiaiškino pareiškėjo, kaip ūkio subjekto finansinės padėties, netyrė ar iš vis buvo būtinybė pareiškėjui imti paskolas, netyrė kaip buvo panaudotos pareiškėjo paimtos paskolos iš Raseinių kredito unijos, nesiaiškino ir netyrė kokiu tikslu 2004 06 18 buvo paimta paskola (sutartyje nurodytas paskolos naudojimo tikslas – kita). Neištyrus ir neišsiaiškinus nurodytų aplinkybių neįmanoma objektyviai įvertinti ar pareiškėjo patirti nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi atsakovo atstovo veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, o tuo pačiu nėra galimas objektyvaus ir pagrįsto sprendimo dėl pareiškėjo skundo priėmimas. Todėl pirmosios instancijos sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes visapusiškam ir pilnam bylos aplinkybių išaiškinimui būtina surinkti daug naujų įrodymų (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjant bylą iš naujo atkreiptinas dėmesys į tas faktines aplinkybes, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 3D-610 „Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 metais dydžių ir mokėjimo terminų“ 1.2. punktą tiesioginės išmokos galėjo būti mokamos per laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 22 d. iki 2005 m. balandžio 30 d., taip pat, kad pareiškėjas pirmąją paskolą paėmė iki Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakyme Nr. 3D-610 numatyto termino pradžios.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjo S. S. ir atsakovo Raseinių rajono savivaldybės apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusStasys GudynasVaida Urmonaitė