Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant S. B., dalyvaujant ieškovės I. S. atstovui advokato padėjėjui V. L., atsakovui V. S., teismo posėdyje vaizdo konferencijoje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas teigė sutuoktinę myli, nenori nutraukti santuokos, todėl prašo ieškinį atmesti ir nutraukti bylą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Nustatyta, kad šalys susituokė 2019-03-01 Zarasų r. sav. CMS. Ieškovė aiškina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškinyje teigiama, kad ieškovė tvirtai apsisprendė santuoką nutraukti. Bendrų nepilnamečių vaikų neturi, nekilnojamojo ir kito kilnojamojo turto gyvendami santuokoje neįgijo. Kreditorių nėra.

Šalys skirti termino susitaikymui neprašo, todėl terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 str. 4 d., 3.64 str.). Šalys kartu negyvena, bendro ūkio neveda, jokių ryšių nepalaiko. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad santuoka yra formali, todėl nutrauktina (CK 3.63 str.). Todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

LR CK 3.60 str. 3 d. įtvirtinta norma sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinio pareigų pažeidimą iš esmės. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios pramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas; tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje. Esminiu santuokinių pareigų pažeidimu taip pat laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, santuokinė neištikimybė, alkoholizmas, narkomanija ir panašiai. Atsakovas kategoriškai nesutinka, kad jis yra kaltas dėl santuokos iširimo, nurodo, kad jis nenori santuokos nutraukti. Ieškovės teiginius patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai – teismo priimti procesiniai dokumentai: Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai, baudžiamosios bylos Nr. 1-607-420/2019 ir Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai, baudžiamosios bylos Nr. 01-1-27445-19 - atsakovas nuteistas BK 140 str. 2 d. (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui) ir 145 str. 1 d. (Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas). Teismo nuomone, bylos nagrinėjimo metu nustatyta pakankamai aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl šeimos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ginčo šiuo klausimu nėra, atsižvelgiant į ieškovės pageidavimą, ieškovės reikalavimas palikti jai ikisantuokinę pavardę, o atsakovui - prigimtinę pavardę, yra tenkintinas.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucija 30 str. 2 d.), o neturtinė žala CK 6.250 straipsnio pirmojoje dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Čia nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Vienas iš būtinų kriterijų, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti įvertindamas žalos dydį, yra žalos padariniai bei žalą padariusio asmens kaltė. Fiziniam asmeniui neturtinė žala gali būti padaroma ne tik fizinio, bet ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kančiomis ir išgyvenimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „/..../Neturtinės žalos dydis turi būti nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli/..../“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2006, „Teismų praktika“ Nr. 24, p. 68-79). Taigi, pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Kartu, vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuris toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo kaina. Dėl to, kaip jau minėta, įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas. Pažymėtina, jog tik paminėtų aplinkybių visumos įvertinimas leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros.

Ieškovė teigia, kad patyrė stresą ir dvasinius išgyvenimus, ko pasėkoje sukilo ir širdies skausmai, atsirado nemiga, nuolatinė įtampa, kurių padariniai jaučiami ir šiandien, o tai yra, ieškovės įsitikinimu, atsakovo veiksmų rezultatas. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių ar kitų įrodymų apie gydymą medikamentais ar kitas jai taikytas priemones ir procedūras patirtam stresui ir jo pasekmėms gydyti. Ieškovės nurodyti motyvai nepatvirtina galimos žalos atsiradimo ieškovės sveikatai ar dvasinių išgyvenimų. Tačiau atsakovo elgesys šiuo atveju yra nepateisinamas, dėl savo netinkamų veiksmų ieškovės atžvilgiu, atsakovas šiuo metu atlieka bausmę. Todėl teismas sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas dalinai, priteisiant iš atsakovo 500 Eur dydžio neturtinę žalą (CK 6.250 str.).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos valstybės naudai bylinėjimosi išlaidos: 75 eurai žyminio mokesčio ir 8,66 Eur teismo pašto išlaidų (CPK 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Santuoką, sudarytą tarp V. S., a/k (duomenys neskelbtini) ir I. S., a/k (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2019-03-01 Zarasų r. sav. CMS, akto įrašo Nr. 5, nutraukti dėl V. S. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes – S, M.

Priteisti iš atsakovo V. S., a/k (duomenys neskelbtini) ieškovės I. S., a/k (duomenys neskelbtini) naudai 500 eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos.

Priteisti iš atsakovo V. S., a/k (duomenys neskelbtini) 75 eurus (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 8,66 eur (aštuonis eurus 66 ct) teismo pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.