Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Adomavičienės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį (2021 m. balandžio 26 d. vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2021 m. gegužės 1 d. vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2021 m. gegužės 2 d. vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2021 m. gegužės 4 d. vagystė) laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2021 m. gegužės 7 d. vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2021 m. gegužės 9 d. vagystė) laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2021 m. gegužės 11 d. vagystė) laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir V. L. skirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. balandžio 9 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, kuri 2020 m. vasario 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi pakeista į 19 MGL (950 Eur) dydžio baudą, ir V. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams ir 19 MGL (950 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo V. L. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Adomavičienės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos

4. Pasisakydamas dėl nusikalstamos veikos tęstinumo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 10 dalimi, nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios. Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-31-788/2021).

5. Svetimo turto pagrobimas laikomas tęstiniu, kai veikiant vieninga tyčia, neteisėtai, neatlygintinai, nevienkartiniu veiksmu, o keliais pagal teisinį vertinimą analogiškais veiksmais iš vieno šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui, yra pagrobiamas svetimas turtas. Kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus. Tyčios vieningumas yra tada, kai, prieš pradėdamas daryti pirmąją vagystę, asmuo turėjo vieningą sumanymą užvaldyti tam tikros rūšies, tam tikrose konkrečiose vietose esantį jam žinomą turtą. Kasacinio teismo praktikoje paprastai vieningo sumanymo turinys yra sukonkretinamas iki sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, kuris įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-288/2007, 2A-7-6/2013, 2K-77/2013). Tačiau baudžiamojoje byloje nustačius vieningą kaltininko sumanymą grobti neapibrėžtos vertės turtą, tęstinė nusikalstama veika gali būti konstatuojama, jei šis neapibrėžtumas, vertinant kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, leidžia spręsti apie tęstinį veikos pobūdį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). Nusikalstamų veikų nuosavybei baudžiamosiose bylose aktualu ir tai, kad šios kategorijos byloms būdingi požymiai – tas pats pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobimų, ta pati ar greta esanti turto vieta ir pan. – nėra esminiai pripažįstant nusikalstamą veiką tęstiniu nusikaltimu. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-269/2011, 2K-77/2013, 2K-535/2013).

6. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad kvalifikuodamas 2021 m. balandžio 26 d., 2021 m. gegužės 1 d., 2021 m. gegužės 2 d., 2021 m. gegužės 4 d., 2021 m. gegužės 7 d., taip pat laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. gegužės 9 d. ir 2021 m. gegužės 11 d. V. L. įvykdytas vagystes pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį kaip septynis atskirus savarankiškus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad šios vagystės, padarytos skirtingomis dienomis, yra vienas tęstinis nusikaltimas, siejamas vieningos tyčios, nes prieš jas įvykdydamas, jau turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą, kokias prekes, iš kokių parduotuvių, kokiu būdu, per kokį laiko tarpą ir už kokią sumą pagrobs, tačiau toks apelianto teiginys neatitinka jo paties parodymų, kuriais kaip vienu iš įrodymų šaltinių rėmėsi apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje V. L. parodė, kad įvykdęs pirmąją vagystę iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, suplanavo kitas vagystes. Tai reiškia, kad pirmosios vagystės metu jis neturėjo susiformavusios tyčios visai nusikalstamai veikai. Tuo tarpu, minėta, nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia konstatavimas, jog kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato. Be to, svetimas turtas buvo grobiamas ne iš vieno šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui, o iš dviejų šaltinių (parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose), padarant žalą skirtingiems turto savininkams – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Turtas buvo grobiamas skirtingais būdais: paimant prekes ir jas išsinešant iš parduotuvių (praeinant pro kasas už prekes nesumokėjus) – 2021 m. balandžio 26 d. ir 2021 m. gegužės 1 d. 849 Eur vertės vejos robotų vagystės iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. gegužės 2 d. 489,99 Eur vertės kavos aparato vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 7 d. 649 Eur vertės aukšto slėgio plovyklos vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Veikos šiais atvejais atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – slaptos vagystės – sudėties požymius. Tuo tarpu 2021 m. gegužės 4 d. 489,99 Eur vertės kavos aparato, 2021 m. gegužės 7 d. – 2021 m. gegužės 9 d. laikotarpiu 499 Eur vertės dulkių siurblio roboto ir 2021 m. gegužės 11 d. 359 Eur vertės akumuliatorinio nivelyro vagystes nuteistasis V. L. įvykdė kitu būdu: paėmęs šias prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini) prekybos salės, išnešė jas į šios parduotuvės sodo-daržo skyriaus lauko prekybos teritoriją, ten paliko, o po to, išėjęs iš parduotuvės, sugrįžo prie sodo-daržo skyriaus lauko prekybos aptvaro, užlipo ant tvoros ir, persisvėręs per tvorą, pasiėmė anksčiau savo ten paliktas prekes ir taip jas neteisėtai užvaldė. Veikos šiais atvejais, esant įsibrovimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini) sodo-daržo skyriaus lauko prekybos aptvaro teritoriją požymiams, atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos kvalifikuotos vagystės sudėties požymius. Tęstinės nusikalstamos veikos atveju kiekviena iš tokios veikos sudėtinių dalių (atskirų epizodų) turi atitikti to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius. Nagrinėjamu atveju V. L. veiksmai atitinka dviejų skirtingų nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sudėties požymius, ir tai eliminuoja galimybę tokius veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Viena tęstinė nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama tik pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (jo dalį).

7. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo padarytų veikų tęstiniu nusikaltimu ir V. L. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo kaip atskiras BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Dėl bausmės V. L.

8. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausme, teigiama, kad ji per griežta ir aiškiai prieštarauja BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

10. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

12. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tinkamai įvertino jų pavojingumo laipsnį – padaryti keturi nesunkūs (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir trys apysunkiai nusikaltimai (BK 178 straipsnio 2 dalis, BK 11 straipsnio 4 dalis). Teismas taip pat atsižvelgė į kaltės formą ir rūšį (visos veikos padarytos tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (visos veikos – baigti nusikaltimai). Apylinkės teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius bylos duomenis – V. L. anksčiau teistas (2 t., b. l. 144-152), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 159-169), pastovaus pragyvenimo šaltinio ir nuolatinių pajamų neturi. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, parinkdamas bausmes nuteistajam, atsižvelgė ir į byloje nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kad V. L. yra linkęs nusikalsti, anksčiau jam skirtos bausmės nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, apylinkės teismas už kiekvieną iš įvykdytų nusikaltimų pagrįstai skyrė nuteistajam griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o bausmės dydis nustatė mažesnį, nei BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose numatyti šios bausmės vidurkiai: nuteistajam už keturias svetimo turto vagystes, kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės (BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų, taigi, bausmės vidurkis, atsižvelgiant į minimalią šios bausmės rūšies ribą, yra 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų), o už tris BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuotas svetimo turto vagystes, įvykdytas įsibraunant į lauko prekybos aptvarą, paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės (BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų, taigi, bausmės vidurkis, atsižvelgiant į minimalią šios bausmės rūšies ribą, yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų).

13. Įvertinus skundžiamame nuosprendyje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, spręstina, kad V. L. už pavienių nusikalstamų veikų padarymą skirtos bausmės nėra per griežtos, atitinka tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą. V. L. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas, anksčiau jam skirtos švelnesnės bausmių rūšys (bauda, viešieji darbai, laisvės atėmimas (atidedant bausmės vykdymą) jo polinkio nusikalsti nepakeitė. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas net už 7 nusikalstamas veikas, kurios padarytas per labai trumpą laiką (nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. gegužės 11 d.), nusikaltimais padaryta turtinė žala siekia 1 837,98 Eur (UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala) ir 2 347 Eur (UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala). Švelninti ir taip mažesnių, nei vidurkis, laisvės atėmimo bausmių už nusikaltimus nėra jokio pagrindo, nes tai neužtikrintų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės skyrimo tikslų įgyvendinimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam už pavienes nusikalstamas veikas skiriamų bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

14. Bendrindamas už pavienes nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad V. L. įvykdyti nusikaltimai sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, taikė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą patį švelniausią ir palankiausią nuteistajam bausmių bendrinimo būdą esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. dalinį bausmių sudėjimą ir prie griežtesnės 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik po minimalią visų kitų bausmių dalį (3 mėnesius laisvės atėmimo). Apeliantui paskirtą subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą bei neteisingą pagrindo nėra. Be to, ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo. Kadangi V. L. nusikaltimų padarymo metu nebuvo atlikęs bausmės, t. y. nesumokėjęs 19 MGL (950 Eur) dydžio baudos, į kurią Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 5 d. nutartimi buvo pakeista viešųjų darbų bausmė, skirta Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrino nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą sumažintą laisvės atėmimo bausmę su 19 MGL (950 Eur) dydžio bauda ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 4 mėnesiams ir 19 MGL (950 Eur) dydžio baudą.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. L. už padarytas nusikalstamas veikas skundžiamu nuosprendžiu paskyrė adekvačias ir proporcingas įvykdytų nusikaltimų ir jo asmenybės pavojingumui laisvės atėmimo bausmes bei galutinę bausmę.

16. Taikyti BK 75 straipsnį teismas gali tik tuomet, kai nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

17. Teisėjų kolegija nemato galimybės pripažinti, kad apeliantą teisingai nubausti būtų galima ir neskyrus jam realios bausmės. V. L. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis (septynios per labai trumpą laiką įvykdytos svetimo turto vagystės, iš jų trys padarytos esant kvalifikuojančiam požymiui – įsibrovimui į lauko prekybos aptvarą), nuteistąjį apibūdinantys duomenys (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, be pastovaus pragyvenimo šaltinio), tai, kad jam anksčiau jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas (Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu nuteistajam buvo atidėtas paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas), tačiau V. L., pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas – visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nesistengia pakeisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, todėl jis turi atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniu skundu prašoma, sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, atsižvelgti į kasacinio teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymas yra glaudžiai susijęs su konkrečiu asmeniu (nuteistuoju (kaltinamuoju)), todėl kiekvienas atvejis yra labai individualus ir priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos nuomone, BK 75 straipsnio nuostatų taikymui pagrindo nėra. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – siekis įsidarbinti, pakeisti gyvenimo būdą, išsaugoti socialinius ryšius su šeima, dukra – nemažina nei nuteistojo padarytų veikų, nei jo asmenybės pavojingumo ir nėra išskirtinės, dėl kurių išimtinai būtų galimas BK 75 straipsnio taikymas.

18. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl nuteistojo V. L. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Adomavičienės apeliacinis skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. L. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Adomavičienės apeliacinį skundą atmesti.