Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-336-387/2013

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė Teisminio proceso Nr. 1-02-3-00007-2012-8

2013 m. birželio 12 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. A. skundą dėl 2013-02-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo J. D. buvo išteisinta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

V. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestas.

Nuosprendžiu taip pat buvo išteisinta V. A.. Jos atžvilgiu nuosprendis nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

J. D. buvo kaltinama tuo, kad ji penkis kartus viešai apšmeižė ir įžeidė V. A., o būtent: 2009-10-14 garažų bendrijos narių susirinkimo metu, paskelbus, kad bus svarstomas buhalterės J. D. aplaidus darbas, pastaroji pradėjo įžeidinėti V. A., pasakydama, kad ši yra nekompetentinga, nemoka dirbti kompiuteriu. Baisiausias įžeidimas buvo tai, kad kaltinamoji pavadino pareiškėją melage ir nusikaltėle ir reikalavo bendrijos pirmininkę atleisti iš pareigų. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2009-11-09, J. D. garažų bendrijos apsaugos darbuotojų patalpose, prie apsaugos darbuotojo J. G., išvadino V. A. melage, aferiste ir grasino, kad pastaroji bus nubausta už įsibrovimą į kaltinamosios elektroninės bankininkystės sistemą. Tokiu būdu kaltinamoji paskleidė apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti pastarąją, bei pakirsti pasitikėjimą ja, kadangi nukentėjusioji užima renkamas pareigas. Tęsdama savo nusikalstamą veiką J. D. 2010-03-15 patikslintame civiliniame ieškinyje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui raštu įžeidė pareiškėją, teigdama, kad „bendrijoje netinkamas darbo organizavimas, tai yra vidaus darbo tvarkos taisyklių nebuvimas, darbo užmokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, taip pat grynųjų pinigų apskaitos nebuvimas, kitų svarbių klausimų netinkamas reglamentavimas lėmė darbuotojų pareigų atlikimo neapibrėžtumą ...“. Šis rašytinis įrodymas įžeidžia pareiškėją V. A. kaip bendrijos pirmininkę. Įrodymų dėl bendrijos pirmininkės piktnaudžiavimo savo teisėmis J. D. teismui nepateikė. Tame pačiame dokumente J. D. prašo teismo užklausti AB DnB NORD, kokie garažų bendrijos darbuotojai laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2009-11-02 buvo prisijungę prie elektroninės bankininkystės sistemos...“. Tokiu būdu J. D. raštu pažemino pareiškėją, apšmeižė ją ir įžeidė. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, J. D. civilinės bylos Nr.2-197-643/2011 nagrinėjimo metu, davė parodymus teisme, kad pareiškėja V. A. paimdama surinktus bendrijos narių pinigus išrašė fiktyvų orderį. Šis šmeižimas įrašytas į civilinės bylos Nr. 2-2245-643/2010 teismo posėdžio protokolą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas ir teismo posėdžio protokolai yra oficialus įrodymas, patvirtinantis, kad J. D. vėl įžeidė ir apšmeižė bendrijos pirmininkę. Tęsiant toliau įžeidimus, J. D. atsiliepime į apeliacinį skundą parašė, kad V. A. kalta dėl bendrijos grynųjų pinigų apskaitos tvarkos nebuvimo, tačiau tokio savo teiginio nepatvirtino įrodymais. Dėl kaltų J. D. veiksmų įžeidimo ir šmeižimo nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, todėl prašo priteisti 30000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2013-02-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis priimtas išsamiai bei tinkamai išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, todėl naikinti jo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. D. įvykdė nusikalstamas veikas, turinčias BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymius.

Šmeižimo objektas, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame teismo nuosprendyje, yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje aiškinama, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Taigi šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės.

Taigi baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, perdavusiam BK 154 straipsnyje nurodyto pobūdžio žinias. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, kurių egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais.

Pagal BK 155 str. 1 d. atsako asmuo, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemina žmogų. Įžeidimas yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį žeminti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams, kuriais šiukščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas.

V. A. kaltino J. D. tuo, kad pastaroji 5 kartus viešai apšmeižė ir įžeidė ją: 2009-10-14 garažų bendrijos susirinkimo metu, pasakydama, kad ji yra nekompetentinga, nemoka dirbti kompiuteriu bei pavadindama V. A. melage ir nusikaltėle; 2009-11-09 garažų bendrijos apsaugos darbuotojų patalpose, girdint apsaugos darbuotojui J. G., išvadindama V. A. melage, aferiste ir grasindama, kad pastaroji bus nubausta už įsibrovimą į kaltinamosios elektroninės bankininkystės sistemą; 2010-03-15 patikslintame civiliniame ieškinyje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui raštu, teigdama, kad „bendrijoje netinkamas darbo organizavimas, tai yra vidaus darbo tvarkos taisyklių nebuvimas, darbo užmokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, taip pat grynųjų pinigų apskaitos nebuvimas, kitų svarbių klausimų netinkamas reglamentavimas lėmė darbuotojų pareigų atlikimo neapibrėžtumą ...“; civilinės bylos Nr.2-197-643/2011 nagrinėjimo metu nurodžiusi, kad V. A. paimdama surinktus bendrijos narių pinigus išrašė fiktyvų orderį; atsiliepime į apeliacinį skundą, parašydama, kad V. A. kalta dėl bendrijos grynųjų pinigų apskaitos tvarkos nebuvimo.

Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu apklausus liudytojus, dalyvavusius 2009-10-14 garažų bendrijos susirinkime, tik du nurodė girdėję kaip J. D. pavadino V. A. vagimi, iš kurių vienas (A. K.) teismo posėdžio metu vienareikšmiškai teigė esąs V. A. šalininkas (b. t. 2, b. l. 116). Tuo tarpu liudytojas S. S. paaiškino, kad atėjo liudyti V. A. prašymu (b. t. 2, b. l. 118). Ludytojai Ž. P., S. S., D. Č. galėjo tik patvirtinti, kad J. D., kalbėdama apie V. A., nurodė, jog pastaroji yra nekompetentinga ir nemoka dirbti kompiuteriu, tačiau šie žodžiai nesudaro nei šmeižimo, nei įžeidimo sudėties. Byloje nenustatyta, kad šiais žodžiais J. D. būtų siekusi apšmeižti ar įžeisti V. A.. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu J. D. tik išsakė savo nuomonę, kuriai pritarė ir kai kurie bendrijos nariai ( D. Č.). Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, jog įrodymais, patvirtinančiais J. D. kaltę dėl V. A. įžeidimo ir šmeižimo 2009-10-14, negali būti laikomi ir bendrijos susirinkimo protokolas bei aktas, kadangi jie buvo surašyti arba pačios privačios kaltintojos, arba jos iniciatyva, kas, vertinant pastaruosius dokumentus kitų duomenų kontekste, leidžia abejoti juose užfiksuotos informacijos teisingumu. Svarbu pažymėti ir tai, kad liudytojas J. G., kuriam girdint, pasak V. A., ji buvo įžeidinėjama ir šmeižiama 2009-11-09, teismo posėdžio metu galėjo nurodyti tik tai, jog vieną kartą girdėjo J. D. ir V. A. pokalbį apie bendrijos reikalus. Tuo metu, liudytojo teigimu, tarp jų įvyko kažkoks nesusipratimas, bet jis nieko plačiau paaiškinti negali, kadangi buvo išėjęs iš patalpų. Pasak liudytojo, tą dieną V. A. ir J. D. nesikalbėjo kaip draugės, tačiau negalima sakyti, kad jos plūdosi (b. t. 2, b. l. 114).

Visi kiti V. A. nurodyti atvejai susiję su J. D. pasisakymais arba procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, atsiliepime) išsakytais teiginiais civilinės bylos Nr. 2-197-643/2011 (dėl draudiminių nuobaudų J. D. panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų priteisimo) nagrinėjimo teisme metu. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tai leidžia kalbėti apie tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Dėl pastarosios priežasties V. A. nurodyti teiginiai, kuriais ji neva tai yra šmeižiama ir įžeidžiama, patys savaime negali būti vertinami kaip šmeižikiški ar įžeidžiantys. Jie buvo pateikti teismui nagrinėjusiam civilinę bylą kaip ieškinio bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, tad jų (ne)teisingumas ir buvo įvertintas teismo išnagrinėjusio aukščiau nurodytą civilinę bylą. Akivaizdu, kad šiais teiginiais J. D. nesiekė nei įžeisti, nei apšmeižti V. A., bet tik pagrįsti savo reiškiamus reikalavimus, o vėliau, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka – atsikirtimus į apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimu, kuris 2011 m. gruodžio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo paliktas galioti, atmetus atsakovo Ekraninių garažų, esančių Sietyno g. 8, Vilniuje, bendrijos apeliacinį skundą, J. D. civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Bendrijos pirmininkės V. A. įsakymai dėl drausminių nuobaudų paskyrimo J. D. pripažinti neteisėtais ir panaikinti, priteistos neišmokėto darbo užmokesčio ir kitos su darbo teisiniais klausimais susijusios išmokos. Tikėtina, kad teismui patenkinus J. D. reikalavimus bei pripažinus juos pagrįstais, ir iki šiol tarp pastarosios ir V. A. buvę įtempti santykiai, dar labiau susikomplikavo. Teisėjų kolegijos vertinimu ilgalaikių konfliktinių santykių tarp V. A. ir J. D. buvimas yra itin reikšmingas nagrinėjamos bylos kontekste. Akcentuotina, kad beveik visi pirmos instancijos teisme apklausti liudytojai patvirtino, jog V. A. ir J. D. nuolat konfliktuodavo, dėl to nevykdavo nei vienas susirinkimas. Konfliktinių santykių buvimą tarp privačios kaltintojos ir J. D. netiesiogiai patvirtina ir aukščiau nurodyti teismų procesiniai sprendimai, kuriais pripažintos neteisėtomis ir panaikintos V. A. J. D. paskirtos drausminės nuobaudos. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad minėtiems asmenims konfliktuojant tarpusavyje, J. D. siekė ne įžeisti ar apšmeižti V. A., bet išsakyti pasipiktinimą, jos vertinimu, netinkamais pastarosios veiksmais. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad daugumos liudytojų teigimu jų konfliktų metu ir V. A. J. D. atžvilgiu elgėsi iššaukiančiai, rėkė ant pastarosios.

Kaip besitęsiančių konfliktų pasekmė vertintina ir V. A. nurodoma aplinkybė dėl neva fiktyvaus orderio išrašymo. Bylos medžiaga nustatyta, kad tiek V. A., tiek J. D. kaltina vieną kitą fiktyvaus orderio išrašymu, dėl ko šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, kurio metu ir bus įvertinti V. A. bei J. D. pasisakymai viena kitos atžvilgiu bei jų (ne)pagrįstumas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad 2013-02-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu.

Išteisintoji J. D. prašė teismo priteisti iš V. A. jos patirtas 2500 Lt išlaidas advokato paslaugoms apmokėti bei pateikė nurodytos sumos dydį patvirtinančius įrodymus. Apygardos teismas, pripažindamas J. D. teisę į jos patirtų išlaidų atlyginimą (BPK 105 str. 6 d.) bei atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, J. D. gynėjas advokatas dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, kurie truko neilgą laiko tarpą, bylos nagrinėjimo metu nebuvo teikiami jokie J. D. gynėjo advokato paruošti procesiniai dokumentai, jis tik pasakė baigiamąją kalbą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog J. D. prašoma priteisti suma mažintina iki 300 Lt, pripažinus, jog ji laikytina pakankama J. D. suteiktoms gynėjo advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

2013-02-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. A. J. D. naudai 300 Lt (trys šimtai litų) jos patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimui.