Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal priešpriešinius privataus kaltinimo skundus, kurioje V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir J. D., a. k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltina viena kitą nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. kaltina J. D. tuo, kad ši ją penkis kartus viešai apšmeižė ir įžeidė, o būtent: 2009-10-14 garažų bendrijos narių susirinkimo metu, paskelbus, kad bus svarstomas buhalterės J. D. aplaidus darbas, pastaroji pradėjo įžeidinėti V. A., pasakydama, kad ši yra nekompetentinga, nemoka dirbti kompiuteriu. Baisiausias įžeidimas buvo tai, kad kaltinamoji pavadino pareiškėją melage ir nusikaltėle ir reikalavo bendrijos pirmininkę atleisti iš pareigų. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2009-11-09, J. D. garažų bendrijos apsaugos darbuotojų patalpose, prie apsaugos darbuotojo J. G., išvadino V. A. melage, aferiste ir grasino, kad pastaroji bus nubausta už įsibrovimą į kaltinamosios elektroninės bankininkystės sistemą. Tokiu būdu kaltinamoji paskleidė apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti pastarąją, bei pakirsti pasitikėjimą ja, kadangi nukentėjusioji užima renkamas pareigas. Tęsdama savo nusikalstamą veiką J. D. 2010-03-15 patikslintame civiliniame ieškinyje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui raštu įžeidė pareiškėją, teigdama, kad „bendrijoje netinkamas darbo organizavimas, tai yra vidaus darbo tvarkos taisyklių nebuvimas, darbo užmokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, taip pat grynųjų pinigų apskaitos nebuvimas, kitų svarbių klausimų netinkamas reglamentavimas lėmė darbuotojų pareigų atlikimo neapibrėžtumą ...“. Šis rašytinis įrodymas įžeidžia pareiškėją V. A. kaip bendrijos pirmininkę. Įrodymų dėl bendrijos pirmininkės piktnaudžiavimo savo teisėmis J. D. teismui nepateikė. Tame pačiame dokumente J. D. prašo teismo užklausti AB DnB NORD, kokie garažų bendrijos darbuotojai laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2009-11-02 buvo prisijungę prie elektroninės bankininkystės sistemos...“. Tokiu būdu J. D. raštu pažemino pareiškėją, apšmeižė ją ir įžeidė. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, J. D. civilinės bylos Nr.2-197-643/2011 nagrinėjimo metu, davė parodymus teisme, kad pareiškėja V. A. paimdama surinktus bendrijos narių pinigus išrašė fiktyvų orderį. Šis šmeižimas įrašytas į civilinės bylos Nr. 2-2245-643/2010 teismo posėdžio protokolą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas ir teismo posėdžio protokolai yra oficialus įrodymas, patvirtinantis, kad J. D. vėl įžeidė ir apšmeižė bendrijos pirmininkę. Tęsiant toliau įžeidimus, J. D. atsiliepime į apeliacinį skundą parašė, kad V. A. kalta dėl bendrijos grynųjų pinigų apskaitos tvarkos nebuvimo, tačiau tokio savo teiginio nepatvirtino įrodymais. Dėl kaltų J. D. veiksmų įžeidimo ir šmeižimo nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, todėl prašo priteisti 30000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Priešpriešiniu skundu J. D. kaltina V. A. tuo, kad ši, būdama garažų bendrijos pirmininke, bendrijos narių susirinkimo metu, apkaltino J. D. bendrijos narių pinigų pasisavinimu. Tai, kad tokias kalbas paskleidė ne kas kitas, o V. A. patvirtino bendrijos nariai, apklausiami liudytojais nagrinėjant J. D. civilinį ieškinį bendrijai dėl neteisėto jos atleidimo iš darbo. V. A. paskleistos žinios itin žemina pareiškėjos garbę, nes ji buvo pažeminta kolegų, šeimos narių, kitų asmenų akyse dėl aplinkybių, susijusių su tiesioginiu buhalterės darbu. Kaltinamoji V. A. aktyviais veiksmais paskleidė melagingą informaciją, kuri padarė žalos nukentėjusiosios garbei ir orumui. Dėl neteisėtų pastarosios veiksmų ji patyrė turtinę žalą, kurią vertina 15000 Lt, ir prašo šią sumą priteisti iš kaltojo asmens.

Kviečiamos į taikinamuosius posėdžius šalys nesusitaikė, todėl priešpriešiniai privataus kaltinimo skundai perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Kaltinamoji J. D. kalta dėl jai pareikštų kaltinimų neprisipažino ir teismui paaiškino, kad nei viename iš savo pasisakymų nėra vartojusi garažų bendrijos pirmininkę įžeidžiančių arba ją žeminančių pasisakymų, frazių. Nukentėjusiąja save laikanti V. A., privataus kaltinimo skundą dėl jos įžeidimo ir šmeižimo bei 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pateikė siekdama prisiteisti pinigų, kuriais galėtų padengti skolą bendrijai, kuri atsirado dėl neteisėto J. D. atleidimo, o ne siekdama konstatuoti savo garbės ir orumo nusikalstamą pažeidimą. Šių savo teiginių patvirtinimui J. D. pateikė 2012-05-23 Bendrijos narių susirinkimo garso įrašą, pareiškime pacitavo V. A. pasakytus žodžius, kurių turinys visiškai patvirtina tokius pastarosios ketinimus ir pažadus bendrijos nariams ( b.t. 1, b.l. 111-116, 162-164). Kaltinimai įžeidimu ir šmeižtu dėl teiginių, kad bendrijos „pirmininkė nekompetentinga, nemoka dirbti kompiuteriu, kad yra nusikaltėlė“ yra visiškai nepagrįsti, kadangi tai yra objektyvi tiesa. V. A. savo privataus kaltinimo skunde nurodo, kad ji nemoka gerai naudotis kompiuteriu, tačiau jaučiasi apšmeižta, kai tai pasakė kaltinamoji. V. A. praeityje yra teista už finansinius nusikaltimus, todėl įžeidimu ir juolab šmeižtu, negali būti laikomos kitų asmenų kalbos apie šį faktą. Bendrijos nariams apie pirmininkės teistumą pranešė ne kaltinamoji, o kitas asmuo. J. D. pripažino, kad tarp jos, kaip bendrijos buhalterės ir bendrijos pirmininkės V. A. buvo susiklostę įtempti santykiai, dėl to, kad pirmininkė neteikė dokumentų, patvirtinančių jos ir kitų dirbančiųjų priėmimą į darbą. Neturėdama darbo sutarčių ji, būdama buhaltere, nežinojo, kaip ir nuo kada skaičiuoti žmonėms atlyginimus. Pirmininkė pati reikalavo išmokėti jai atlyginimą, tačiau darbo sutarties su bendrija nepateikė. Vieno iš bendrijos narių susirinkimo metu jos, girdint bendrijos nariams, aiškinosi dėl atlyginimų mokėjimo tvarkos, terminų ir pan. Pokalbio tonas nebuvo malonus, tačiau ji net ir tokioje situacijoje nėra pavartojusį žodžių „aferistė, melagė“. Neneigia, kad aiškinosi su pirmininke dėl pašalinio asmens bandymo prisijungti prie bendrijos banko sąskaitos naudojant elektroninės bankininkystės sistemą, kad konfliktavo ir tą kartą, kai pirmininkė pareikalavo parašyti pasiaiškinimą dėl darbuotojams išmokėto avanso. Būtent to susirinkimo metu viena iš bendrijos narių ir pasakė, kad pirmininkė praeityje yra teista. Tai, kad bendrijoje netinkamai organizuotas darbas, netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita ji yra sakiusi ne tik bendrijos nariams, tačiau ir teismo posėdžių metu, kai buvo nagrinėjama civilinė byla dėl neteisėto jos atleidimo iš darbo. Kaltinamosios manymu, tokius jos teiginius visiškai patvirtina ankstesnysis teismo procesas ir jo metu surinkti įrodymai, todėl tai nelaikytina nei įžeidimu, nei šmeižtu (b.t.2, b.l. 85-86).

Kaltinamoji V. A. teismo posėdžio metu paprašyta išdėstyti savo poziciją dėl jai pareikšto priešpriešinio kaltinimo tai daryti vengė, toliau detalizuodama, kada ir kaip J. D., būdama bendrijos buhaltere, ėmė iš apsaugos darbuotojų pinigus bei įnešė arba ne į bendrijos sąskaitą. Paaiškinimuose V. A. nurodė tikslias datas ir pinigų sumas. Nuo jai pareikštų kaltinimų gynėsi nuolat teigdama, kad J. D. melagė, reikalavo melo detektoriaus. Paprašyta pakomentuoti J. D. teiginius, kad skundas paduotas ne dėl šmeižto, bet norint prisiteisti pinigų, V. A. paaiškino, kad pateiktas bendrijos susirinkimo garso įrašas padarytas be teisėsaugos institucijų žinios, todėl yra jos įžeidimas. Nepripažįsta savo kaltės, nes ji J. D. niekuomet nekaltino bendrijos pinigų vagyste. Susirinkime, turėdama atsiskaityti, pasakė, kad buhalterė laiku neįnešė pinigų į banką, o laikė juos pas save namuose. Dėl to, kad pinigai buvo įnešti vėliau, dalimis ir pavėluotai, bendrija patyrė nuostolių mokėdama už elektrą, dėl to yra kalta J. D. ( b.t. 2, b.l. 87-88).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios V. A. prašymu teismo posėdyje apklausti liudytojai S. B., Ž. P., M. T., H. Š. teismui patvirtino, kad yra girdėję barantis bendrijos pirmininkę ir buhalterę, tačiau necenzūrinių ar įžeidžiančių žodžių viena kitos adresu nevartojo. Apie tai, kad pinigai neįnešti į kasą girdėjo iš A. ( b.t. 2, b.l. 112, 113, 115, 116).

Liudytojas J. G. teismui paaiškino, kad vieną kartą girdėjo, kaip pirmininkė su buhaltere kažką kalbėjosi apie bendrijos reikalus ir kad įvyko kažkoks nesusipratimas. Viso moterų pokalbio negirdėjo, nes iš savo patalpos buvo ne kartą išėjęs. Nors liudytojas ir teigia, kad moterys nesikalbėjo kaip dvi draugės, tačiau negali patvirtinti ir to, kad jos plūdosi. Atsakydamas į teismo klausimus dėl pasirašyto akto, kuriuo V. A. grindžia kaltinimus J. D., liudytojas paaiškino, kad „kai J. D. atsisakė pasirašyti, pirmininkė man iškart pakišo pasirašyti“. Liudytojas taip pat paaiškino jam žinomą avanso mokėjimo praktiką, kuri buvo taikoma bendrijoje tuo metu, kai dirbo J. D. (b.t. 1, b.l. 25; b.t.2, b.l. 114).

Liudytojas A. K. teismui patvirtino, kad bendrijos 2009-10-14 protokolą (b.t. 1, b.l. 24 ) rašė jis. To susirinkimo metu pirmininkė su D. apsižodžiavo. D pradėjo pirmininkę negražiais žodžiais vadinti, sakė kad ji vagis ir apgavikė. Tame susirinkime turėjo svarstyti D elgesį, tačiau kas nusprendė svarstyti šį klausimą, nežino. Tai buvo pirmas darbotvarkės klausimas, todėl nuo to viskas ir prasidėjo, o kilus sąmyšiui žmonės pradėjo skirstytis. Atsakydamas į teismo klausimus po to, kaip jam buvo parodytas protokolas, liudytojas paaiškino, kad darbotvarkę pateikė pirmininkė, bet niekas nebuvo jos patvirtinęs. Nors susirinkimui pirmininkavo K., kodėl jo pavardė protokole nėra nurodyta ir jis nėra pasirašęs šio protokolo, nežino. Atsakydamas į teismo klausimą, kodėl minimame protokole vartojamas terminas „D šalininkai“ ir kaip tai susiję su bendrijos susirinkimu, paaiškino, kad jis yra A. šalininkas, o kieno šalininkas yra K., jis nežino. Nežino, ar A. išvadino D. vagim, o žino tik tai, kad susirinkime pirmininkė kalbėjo apie pinigus. Atsakydamas į adv. A. C. klausimus, liudytojas teigė, kad minimą protokolą pirmininkaujantis pasirašė, tačiau jis nežino, kodėl pirmininko parašas dingo. Atsakydamas į adv. J. Savičenko klausimą, liudytojas patvirtino, kad girdėjo kalbas apie A. ankstesnįjį teistumą, bet negali tiksliai pasakyti, ar tai buvo būtent šio susirinkimo metu (b.t. 2, b.l. 116-117).

Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad susirinkimo metu girdėjo J. D. sakant, kad pirmininkė neturi kompetencijos, nemoka dirbti kompiuteriu ir ji neverta būti pirmininke. Pirmininkė prašė jo ateiti į teismo posėdį ir paliudyti, kad J. D. buvo nekultūringa ir įvairiais žodžiais įžeidinėjo pirmininkę. Asmeniškai yra buvęs viename susirinkime ir apie ką jame buvo kalbama, neprisimena (b.t.2, b.l. 118).

Liudytojas P. D. (J. D. tėvas) sutinka teismui duoti parodymus ir atsakyti į klausimus. Atsakydamas į V. A. ir jos atstovės bei dukters J. D. klausimus, liudytojas paaiškino bendrijos pinigų paėmimo iš budėtojo Bekeš ir orderio užpildymo aplinkybes. Nurodė, kad grįžus iš atostogų dukrai, jai perdavė tuos 1200 Lt kaip buhalterei. Pretenzijų dėl pinigų trūkumo nekilo. Liudytojas, teismui pagarsinus 2009-10-14 bendrijos susirinkimo protokolo turinį, paaiškino, kad neprisimena, ar jis dalyvavo nurodytame susirinkime (b.t. 2, b.l. 119).

Liudytojas A. G. teismui paaiškino, kad yra šios garažų bendrijos narys. Niekada nėra gavęs jokių pranešimų apie bendrijos narių susirinkimus, apie tai buvo skelbiama tik skelbimų lentoje. Neprisimena susirinkimo, kuris būtų šaukiamas dėl aplaidaus buhalterės darbo. Teismui parodžius 2009-10-14 susirinkimo protokolą, kuriame yra nurodyta jo pavardė, liudytojas kategoriškai paneigė dalyvavęs tokiame susirinkime. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas išsamiai nurodė savo dalyvavimo bendrijos veikloje pobūdį ir klausimus, kurių svarstyme jis dalyvavo. Nurodė, kad niekada nėra girdėjęs, kad J. D. butų vadinusi pirmininkę „vagimi“ (b.t.2, b.l;. 119- 120).

Teismo posėdyje liudytoja D. Č. nurodė, kad ji dalyvavo bendrijos susirinkime, kuriame pirmininkė apkaltino J. D., jog ši ne laiku įneša bendrijos narių pinigus į banką, o buhalterė nieko nepaaiškino. Girdėjo, kaip V. A. vagim išvadino J. D.. Iš šalies yra girdėjusi dar vieną šių moterų tarpusavio konfliktą, kuris buvo kilęs sargų patalpoje. Jo metu J. D. sakė, kad pirmininkė nekompetentinga, kad nemoka dirbti kompiuteriu. Apie tai, kad V. A. yra praeityje teista, bendrijos nariams pasakė ji, o ne D. Jau renkant Vl. A. bendrijos pirmininke, ji žinojo apie pastarosios teistumą, tačiau tikėjo, kad ir suklydęs žmogus gali pasitaisyti, todėl agitavo už ją balsuoti. Dabar gailisi, kad suklydo (b.t.2, b.l. 120-121).

BK 154 straipsnyje nurodyta, kad šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo ir, kai ta informacija neatitinka tikrovės. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Nustatant ar buvo padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, įvertinant visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, visuotinai priimtas elgesio taisykles tiek teisės, tiek moralės atžvilgiu. Nustatant veikos subjektyviąją pusę, būtina įrodyti, kad asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, tai padarė tyčia. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia. Subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir sąmoningai tai daro.

Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji taip pat turi remtis faktais.

BK 155 straipsnio 1 dalyje, numatančioje atsakomybę už žmogaus įžeidimą, nurodyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar jų vertinimas, akivaizdžiai prieštaraujantis įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams.

Baudžiamajame procese įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Kartu su V. A. privataus kaltinimo skundu buvo prijungta civilinės bylos, išnagrinėtos Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, pagal ieškovės J. D. ieškinį Ekraninių garažų, esančių Sietyno g. 8, Vilniuje, bendrijai dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais klausimais susijusių išmokų priteisimo, bei darbuotojų teisių gynimo medžiaga (sprendimas, teismo posėdžių protokolai). Iš pateiktų teismo dokumentų turinio matyti, kad J. D. civilinis ieškinys patenkintas visiškai, t.y. pripažinti neteisėtais ir panaikinti bendrijos pirmininkės įsakymai dėl drausminių nuobaudų paskyrimo J. D., priteistos neišmokėto darbo užmokesčio ir kitos su darbo teisiniais klausimais susijusios išmokos. Dėl bendrijos pirmininkės sprendimų, kurie teismo pripažinti neteisėtais, bendrijai atsirado pareiga atlyginti J. D. padarytą žalą. Akivaizdu, kad priteistos išmokos gali būti sumokėtos tik bendrijos narių įnašais, kadangi kitokių lėšų bendrija neturi, todėl visiškai tikėtina, kad bendrijos pirmininkei dėl to priekaištaujama. Teismo posėdžių eiga ir teismui teikiami V. A. paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai, elgesys proceso metu formuoja nuomonę, kad savo pažemintos garbės ir orumo gynimas nėra esminis šio privataus kaltinimo proceso tikslas. Didžioji dalis šios privačios kaltintojos pateiktų dokumentų visiškai nesusiję su reiškiamais kaltinimais, neturi jokio ryšio, tačiau teismo buvo reikalaujama juos analizuoti, vertinti. Teikdama teismui buhalterinės apskaitos dokumentų kopijas V. A. nurodė, kad šie dokumentai visiškai patvirtina tai, kad J. D. netinkamai elgėsi su bendrijos pinigais. Teismas ne kartą aiškino Vl. A., kad privataus kaltinimo procese nenagrinėjami kaltinimai dėl dokumentų klastojimo, buhalterinės apskaitos netinkamo vedimo, dėl liudytojų melagingų parodymų ir pan. Teismo posėdyje apklausti liudytojai taip pat patvirtino tik tai, kad apie tai, jog D bendrijos narių pinigų neįnešė, ne laiku įnešė į banką arba juos pasisavino, girdėjo tik iš pirmininkės.

Abiejų pareiškėjų priešpriešiniai skundai suformuluoti ir kaltinimai iš esmės grindžiami Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos duomenimis, t.y. proceso šalys neigiamai vertina viena kitos teiginius. Proceso dalyvių pasisakymai ginant savo pozicijas nagrinėjant civilinę bylą, teismo vertinimu negali būti vada privataus kaltinimo proceso pradėjimui pagal priešpriešinius šalių skundus dėl įžeidimo ir šmeižto.

Kreipdamasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir teikdama paaiškinimus teismo posėdžių metu J. D. išsakė savo subjektyvią nuomonę, savo įsitikinimus ir pateikė savo darbe susiklosčiusios situacijos teisinį vertinimą. Toks jos kreipimasis į teismą ir savo pozicijos aiškinimas negali būti laikomas žeminančiu V. A. garbę arba orumą, ją įžeidžiančiu , o juo labiau šmeižikišku.

Kaltinamoji V. A. tiek bendraudama su garažų bendrijos nariais, tiek ir civilinės bylos nagrinėjimo procese, taip pat išsakė savo subjektyvią nuomonę, kilusią dėl asmeninių konfliktų. Vertinant V. A. išsakytos nuomonės pobūdį ir galimybę neigiamai pavaizduoti asmenį, su kuriuo susiklostė konfliktiniai santykiai, atsižvelgtina ir į vietą, kurioje ji buvo pareikšta, o būtent į tai, kad tai padaryta teisme, ginčijant J. D. ieškinį bendrijai. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. A. neigiami pasisakymai apie J. D. kaip buhalterę, neturėjo įtakos teismo proceso baigčiai ir sprendimui. Privataus kaltinimo proceso metu apklausti liudytojai taip pat akcentavo, kad visų susirinkimų metu bendrijos pirmininkė ir buhalterė pradėdavo bartis, todėl jie skirstydavosi, susirinkimai nevykdavo.

Nagrinėjant kitų kaltinimų, pareikštų J. D., pagrįstumą, V. A. teismui patvirtino, kad 2011 metais Trakų rajono apylinkės teismas jos atžvilgiu yra priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį ir ji teismui pateikė susirašinėjimą dėl įsiteisėjusio nuosprendžio nuasmeninimo patvirtinančius dokumentus (b.t. 2, b.l. 77-82). Atsižvelgiant į šiuos oficialius duomenis, tokios informacijos pagarsinimas nelaikytinas šmeižtu, t.y. tikrovės neatitinkančia informacija, kuri gali paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Juolab, kad tokią informaciją bendrijos nariams pagarsino ne kaltinamoji J. D., bet liudytoja D. Č. .

Svarstydamas J. D. kaltės dėl jai pareikštų kaltinimų klausimą, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltintojos V. A. pateikti ir liudytojų apklausos metu išanalizuoti bendrijos susirinkimo protokolas ir aktas nelaikytini įrodymais, patvirtinančiais pareikštus kaltinimus. Iš šių dokumentų turinio matyti, kad jie yra rašyti pačios V. A. (aktas) arba jos iniciatyva (protokolas). Vertinant pareikštus kaltinimus ir juos patvirtinančius įrodymus nepaneigtas J. D. teiginys, kad privataus kaltinimo procesas jos atžvilgiu pradėtas ne siekiant gintis nuo įžeidimo ir šmeižto, bet siekiant prisiteisti pinigų, idant būtų padengti bendrijos nuostoliai, patirti dėl neteisėtų bendrijos pirmininkės sprendimų atleidžiant iš darbo J. D.. Teismo posėdžio metu V. A. nepaneigė tokio pokalbio turinio, neneigė kvietusi bendrijos narius liudyti prieš J. D.. Be to, teismo posėdžio metu šį pirmininkės prašymą patvirtino liudytojas S. S.. Reikšdama savo nuomonę dėl J. D. prašymo prijungti prie bylos susirinkimo garso įrašą, A. nurodė, kad to susirinkimo metu D bendrijoje jau nedirbo, įrašas gautas neteisėtai, be teisėsaugos institucijų leidimo, todėl taip pat laikytinas jos įžeidimu.

Kaltinamoji J. D. teisme nurodė, kad visi teiginiai, kuriuos ji išsakė pokalbių su V. A. metu, yra jos nuomonė, pagrįsta faktais ir informacija. Nuomonė – tai yra asmens subjektyvus kokio nors fakto supratimas, požiūris ar įsitikinimas, ko nors vertinimas. Be to, J. D. veiksmuose nėra ir subjektyvinės jai įkaltintų nusikalstamų veikų pusės – tyčios elemento, nes kaltinamoji paneigė, jog ji norėjo paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad kaltinamoji konfliktų su V. A. metu, pareikšdama savo nuomonę apie jos kaip pirmininkės kompetenciją bei pastarosios nesugebėjimą dirbti kompiuteriu, ką juolab pripažįsta ir pati V. A., turėjo tikslą būtent pažeminti ar paniekinti pastarąją arba pakirsti pasitikėjimą ja.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, J. D. išteisintina dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kadangi teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatyta objektyvių įrodymų, patvirtinančių padarius jai įkaltintas nusikalstamas veikas ( BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

V. A. byloje pareiškė 30000 litų civilinį ieškinį patirtai neturtinei žalai atlyginti ir prašymą priteisti patirtas bylos vedimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad J. D. išteisintina, civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Privati kaltintoja J. D., formuluodama kaltinimus V. A. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį bei juos pagrįsdama išnagrinėtos civilinės bylos teismo posėdžių protokolais bei sprendimais, nurodė konkrečius V. A. teiginius, kurie jos manymu neatitinka tikrovės ir ją įžeidžia, apšmeižia trečiųjų asmenų akivaizdoje, pažemina jos garbę ir orumą.

Teismas, anksčiau vertindamas J. D. pareikštų kaltinimų pagrįstumą, yra pasisakęs, kad nuomonė – tai yra asmens subjektyvus kokio nors fakto supratimas, požiūris ar įsitikinimas, ko nors vertinimas.

Svarstydamas V. A. kaltės dėl jai pareikštų kaltinimų pagrįstumą, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad pastaroji būtų padariusi jai įkaltintas nusikalstamas veikas. J. D. nepatinkantys kaltinamosios pasisakymai teismo proceso metu, atsižvelgiant į tai, kad tai yra priešingos pusės atstovo nuomonė, negali būti pripažinti įžeidimu, siekiant asmenį pažeminti kitų asmenų akivaizdoje, pakirsti reputaciją juo ir pan.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, V. A. išteisintina dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kadangi teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatyta objektyvių įrodymų, patvirtinančių padarius jai įkaltintas nusikalstamas veikas ( BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

J. D. byloje pareiškė 15 000 litų civilinį ieškinį patirtai neturtinei žalai atlyginti ir prašymą priteisti bylos vedimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad V. A. išteisintina, civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. D. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, išteisinti nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 3 str.1d.1p.).

V. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

V. A. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, išteisinti nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 3 str.1d.1p.).

J. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.