Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-3303-932/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-12-22
Bylos Nr.: 1-3303-932/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-25615-2016-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis: K. M.
Nukentėjusysis: A. B., A. J., M. F.

Kategorijos

1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.2.14.5Sukčiavimas (BK 182 str.)
1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
1.2.29.3.1Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas (BK 302 str. 1 d.)
2.1.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-3303-932/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25615-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.1.8.6.2; 1.2.14.5; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 1.2.29.1.1; 1.2.29.3.1; 2.1.15.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorei Elinai Jevmenovaitei,kaltinamajam K. M.,nukentėjusiesiems A. B., A. J. ir M. F.,

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis AB „M., gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-29 baudžiamuoju įsakymu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą galutinę 30 MGL (1 140 Eur) dydžio baudą,

kaltinamas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį; 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį; 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį; 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį; 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį; 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. įgijo, laikė ir panaudojo svetimą fizinio asmens dokumentą, suklastojo dokumentą ir apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2015-12-15, apie 20 val., iš piniginės, kuri gulėjo A. B. priklausančiame automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame Saulėtekio g. 2, Vilniuje, pagrobė A. B. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai jį įgijo ir laikė iki tol, kol 2015-12-16 jį panaudojo, t. y. UAB „Tele2“ salone, esančiame Viršuliškių g. 40, Vilniuje, A. B. vardu sudarė terminuotą 24 mėnesių judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios įsipareigojimų iš tikrųjų vykdyti neketino, joje pasirašė kaip A. B. ir taip įgijęs mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung G903F Galaxy S5 Neo“, (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, jį tą pačią dieną, apie 20 val. ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu realizavo, tokiu būdu neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo svetimą fizinio asmens dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą ir apgaulės būdu įgijo svetimą UAB „Tele2“ priklausantį 438 eurų vertės turtą, tuo padarydamas bendrovei minėtai sumai turtinę žalą. Šiais veiksmais K. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat K. M., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016-03-31, apie 19 val., UAB „P.“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš neužrakintos A. J. spintelės pagrobė A. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai jį įgijo ir laikė iki tol, kol 2016-04-01, apie 10 val., jį panaudojo, t. y. UAB „Spainetos prekybos sistema“ parduotuvėje, esančioje Ukmergės g. 369, Vilniuje, A. J. vardu su UAB „Mokilizingas“ sudarė terminuotą 12 mėnesių tikslinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios įsipareigojimų iš tikrųjų vykdyti neketino, joje pasirašė kaip A. J. ir taip įgijęs mobiliojo ryšio telefono aparatą „Iphone 5s Space Grey“, (duomenys neskelbtini), jį tą pačią dieną, apie 20 val. ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu realizavo, tokiu būdu neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo svetimą fizinio asmens dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą ir apgaulės būdu įgijo svetimą UAB „Mokilizingas“ priklausantį 532, 50 eurų vertės turtą, tuo padarydamas bendrovei minėtai sumai turtinę žalą. Šiais savo veiksmais K. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat K. M., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016-04-25, apie 20 val., UAB „P.“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš neužrakintos A. J. spintelės pagrobė A. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai jį įgijo ir laikė iki tol, kol 2016-04-26, apie 10 val. jį panaudojo, tai yra UAB „Topo grupė“ parduotuvėje, esančioje Ukmergės g. 240, Vilniuje, A. J. vardu su UAB „SB lizingas“ sudarė terminuotą 24 mėnesių vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios įsipareigojimų iš tikrųjų vykdyti neketino, joje pasirašė kaip A. J., ir taip įgijęs mobiliojo ryšio telefono aparatą „Apple iPhone 6C 64 GB Space Grey“ (IMEI sutartyje nenurodytas), jį tą pačią dieną, apie 12 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu realizavo, tokiu būdu neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo svetimą fizinio asmens dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą ir apgaulės būdu įgijo svetimą UAB „SB lizingas“ priklausantį 799,99 eurų vertės turtą, tuo padarydamas bendrovei minėtai sumai turtinę žalą. Šiais savo veiksmais K. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat K. M., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016-04-17, apie 20 val., UAB „P.“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš neužrakintos M. F. spintelės pagrobė M. F. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai ją įgijo ir laikė iki tol, kol 2016-04-18, apie 10 val., ją panaudojo, t. y. AB „Bitės salonų tinklas“ parduotuvėje, esančioje Žemaitės g. 15, Vilniuje, M. F. vardu su UAB „Mokilizingas“ sudarė terminuotą 24 mėnesių tikslinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios įsipareigojimų iš tikrųjų vykdyti neketino, joje pasirašė kaip M. F., taip įgijęs mobiliojo ryšio telefono aparatą „Iphone 6S“, IMEI (duomenys neskelbtini), jį tą pačią dieną, apie 14 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu realizavo, tokiu būdu neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo svetimą fizinio asmens dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą ir apgaulės būdu įgijo svetimą UAB „Mokilizingas“ priklausantį 762,50 eurų vertės turtą, tuo padarydamas bendrovei minėtai sumai turtinę žalą. Šiais savo veiksmais K. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat K. M. neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo svetimą fizinio asmens dokumentą, suklastojo dokumentą, neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei juos panaudojo, be to, apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016-06-20, apie 20 val., UAB „P.“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš neužrakintos M. F. spintelės pagrobė M. F. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai ją įgijo ir laikė iki tol, kol 2016-06-21 ją panaudojo, t. y. AB „SEB“ banko skyriuje, esančiame Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, sudarė M. F. vardu sutartį dėl banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) atidarymo, joje pasirašė kaip M. F. ir taip įgijęs teisę į M. F. kaip elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. AB „SEB“ banko elektroninės bankininkystės vartotojo numerį, slaptažodį ir slaptažodžių kortelę su ID prisijungimo kodais, kuriuos neteisėtai laikė iki tol, kol 2016-06-21, apie 16.09 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudodamasis interneto prieiga, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini) (priskirta D. M.), pasinaudodamas M. F. vardu išduotais AB „SEB“ banko elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, prisijungė prie AB „SEB“ banko elektroninės bankininkystės sistemos (https://e.seb.lt) ir taip prisistatydamas banko sistemai tariamai teisėtu duomenų savininku, tą pačią dieną, apie 16.12 val., prisijungė prie UAB „BnP Finance“ administruojamos internetinės platformos www.bobutespaskola.lt ir M. F. vardu pateikė paraišką dėl 200 eurų paskolos gavimo, joje nurodęs el. paštą (duomenys neskelbtini), telefono Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, 2016-06-21 UAB „BnP Finance“ patenkinus šią paraišką ir 200 Eurų pervedus į M. F. vardu AB „SEB“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), jis tą pačią dieną pinigus atskirais pavedimais po 100 eurų pervedė į savo vardu AB „DNB“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu svetimą fizinio asmens dokumentą neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo, suklastojo tikrą dokumentą, neteisėtai įgijo ir laikė elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir juos panaudojo, apgaule įgijo svetimą – kredito įmonei UAB „BnP Finance“ priklausantį 200 eurų vertės turtą, tuo minėtai sumai padarydamas bendrovei turtinę žalą. Šiais savo veiksmais K. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat K. M. neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, 2016-06-21, apie 16.29 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudodamasis interneto prieiga, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini) (priskirta D. M.), panaudodamas M. F. vardu išduotus AB „SEB“ banko elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, prisijungė prie AB „SEB“ banko elektroninės bankininkystės sistemos (https://e.seb.lt) ir taip prisistatydamas banko sistemai tariamai teisėtu duomenų savininku, tą pačią dieną, apie 16.38 val., prisijungė prie UAB „IPF Digital Lietuva“ administruojamos internetinės platformos www.credit24.lt ir M. F. vardu pateikė paraišką Nr. 2286969 dėl 1 900 eurų paskolos gavimo, joje nurodęs el. paštą (duomenys neskelbtini), telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016-06-21 UAB „IPF Digital Lietuva“ patenkinus šią paraišką, jo (K. M.) nurodymu 1 900 eurų buvo kredito bendrovės pervesti atskirais pavedimais: 774 eurų refinansuota į UAB „Credit Service“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 818 eurų refinansuota į UAB „General financing“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 165 eurų refinansuota į UAB „Mokilizingas“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 143 eurų pervesta į M. F. vardu AB „SEB“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos jis (K. M.) tą pačią dieną pervedė į savo AB „DNB“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimus elektroninės priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, apgaule įgijo svetimą - kredito įmonei UAB „IPF Digital Lietuva“ priklausantį 1 900 eurų vertės turtą, tuo minėtai sumai padarydamas bendrovei turtinę žalą. Šiais savo veiksmais K. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl posėdžio metu apklaustas tik kaltinamasis K. M., o kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams (prokurorei ir nukentėjusiesiems) pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Dėl nusikalstamų veikų prieš nukentėjusįjį A. B.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis K. M. pilnai prisipažino kaltu, patvirtino visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Su nukentėjusiuoju A. B. susipažino per draugus, kartu mokėsi, bendravo beveik kiekvieną dieną. 2015-12-15 su A. B. važiavo į varžybas. Būnant Saulėtekio gatvėje, jis paprašė A. B. automobilio rakto, pasakydamas, kad nori pasiimti mašinoje paliktą savo piniginę. Iš tikrųjų raktų prašė ir dėl to, kadangi žinojo, kad automobilyje yra palikta A. B. piniginė, kurioje yra asmens dokumentai. Jis norėjo paimti pastarojo dokumentus ir pasinaudoti jais, kadangi vienas draugas jam buvo papasakojęs, jog svetimu dokumentu galima įsigyti telefonų, paimti kreditų. Nuėjęs iki automobilio iš salone (daiktadėžėje) esančios piniginės paėmė A. B. vairuotojo pažymėjimą. Kitą dieną UAB „Tele2“ salone, esančiame Viršuliškių g. 40, A. B. vardu sudarė terminuotą 24 mėnesių sutartį ir taip įgijo mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy S5“, kurį kitą dieną pardavė nepažįstamam asmeniui, suradęs pirkėją per skelbimą. Kaltinamojo teigimu, svetimas dokumentas salono darbuotojai jokių įtarimų nesukėlė, ji net nepasižiūrėjo į jo veidą. Kaltinamasis nurodė A. B. vairuotojo pažymėjimą sugrąžinęs atgal, įdėjęs jam į tą pačią piniginę. Pinigų reikėjo lošimams ir naktiniams pasilinksminimams. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo (t. 3, b. l. 86-96).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju K. M. taip pat pripažino savo kaltę, davė detalius parodymus, kuriuose nurodė A. B. pažįstantis apie 3 metus, ankščiau kartu mokėsi universitete. Santykiai geri, bendrauja dažnai. 2015-12-15 vakare susitiko su A. prie jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir kartu nuvažiavo žiūrėti varžybų. Bežiūrint varžybas, vykusias VGTU sporto skyriuje, adresu Saulėtekio g. 2, Vilniuje, apie 20.00 val. prisiminė, kad A. automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko savo mobiliojo ryšio telefoną, todėl A. paprašė raktų nuo automobilio. Vienas nuėjo iki automobilio, pasiėmė savo telefoną. Pamatęs vairuotojo pusės priekinių durelių skyrelyje A. piniginę, kilo mintis iš jos ištraukti A. priklausantį vairuotojo pažymėjimą. Prieš tai buvo girdėjęs, kad su dokumentu galima nueiti į saloną ir paimti naują mobiliojo ryšio telefoną. Slaptai paėmė A. vairuotojo pažymėjimą, turėdamas tikslą pastarojo vardu pasirašyti sutartį ir paimti telefoną, kurį vėliau galėtų parduoti ir taip gauti pinigų. Pinigų reikėjo, nes ankščiau lošdavo lažybų punktuose, o pinigų ne visada turėjo. Ištraukęs A. vairuotojo pažymėjimą, jį įsidėjo į striukę ir grįžo toliau žiūrėti varžybas. Daugiau iš A. piniginės nieko neėmė. Pažymėjimą ketino gražinti kitą dieną. 2015-12-16 ryte, apie 11.00 val., vienas nuvyko į UAB „Tele2 prekyba” saloną, esantį Viršuliškių g. 40, Vilniuje, kuriame išsirinko jam pasiūlytą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung G903F Galaxy S5 Neo“, 378 eurų vertės. Darbuotojai jis pateikė A. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, jai nekilo jokio įtarimų, kad jis yra ne A. A. vardu su UAB „Tele 2” sudarė judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią A. B. vardu įgijo anksčiau minėtą telefoną bei, sugalvodamas A. parašą, pasirašė sutartyje. Įnašo mokėti nereikėjo. Išėjęs iš salono iš karto internete pasižiūrėjo skelbimus, kas nori įsigyti tokį telefoną, paskambino ir pasiūlė. Tą pačią dieną apie 13.00 val. prie Baltojo tilto, Vilniuje, telefoną pardavė už 220 Eur nepažįstamam vaikinui. Pinigus išleido lošdamas lošimo punktuose. Apie 18.00 val., būdamas A. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą jam nematant grąžino, padėdamas į jo piniginę, gulėjusią kambaryje prie televizoriaus. Apie tai A. nieko nesakė. Vėliau A. minėjo, kad buvo policijoje ir parašė pareiškimą, nes kažkas jo vardu iš UAB „Tele2“ paėmė telefoną. Neprisipažino, nes buvo gėda. Dėl savo veiksmų labai gailisi, elgėsi lengvabūdiškai, nepagalvojęs apie pasekmes, pažada ateityje to nekartoti (t. 3, b. l. 24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2016-05-10, apie 10.00 val., jam būnant namuose (duomenys neskelbtini), mama D. J. perdavė UAB „Julianus Inkaso“ pranešimą, kad jo vardu yra 253,28 eurų skola, jis yra sudaręs su UAB „Tele2“ sutartį. Gavęs tokį pranešimą nieko nesuprato, kadangi savo vardu niekada nėra sudaręs jokių sutarčių su UAB „Tele2“. Jis pasiskambino minėtame pranešime nurodytu telefonu ir sužinojo, kad jo vardu sudaryta sutartis su UAB „Tele2“ buvo pasirašyta PC „Mada“ Viilniuje, Viršuliškių g. 40. Tuomet nuvykęs į PC „Mada“ UAB „Tele2“ atstovybę teiravosi darbuotojų apie jo vardu sudarytą sutartį. Jam buvo paaiškinta, kad sutarties kopijos neturi, ji jau archyve, pasiūlė kreiptis į policiją. Savo dokumentų nebuvo pametęs ar kažkaip kitaip praradęs, niekam nėra davęs savo dokumentų, todėl nežino, kas ir kodėl jo vardu sudarė su UAB „Tele2“ sutartį bei įsigijo telefoną. Nežino, kaip ir kokiu būdu jo vairuotojo pažymėjimo kopija atsidūrė prie UAB „Tele2“ jo vardu sudarytos sutarties, negali paaiškinti, sutartį pasirašė ne jis, nes tai nėra jo rašysena. Laišką su pranešimu apie skolą jo mamai perdavė kaimynė iš gretimo namo. Jokių pranešimų apie sąskaitas iš UAB „Tele2“ ar įspėjimų nėra gavęs (t. 1, b. l. 27). Papildomai apklaustas A. B. parodė, kad Vilniaus miesto 6 policijos komisariate vyksta ikiteisminis tyrimas (jame davė savo rašysenos pavyzdžius) dėl to, kad jo bendradarbis ir grupiokas K. M. pavogė iš kitų bendradarbių jų asmens dokumentus, vairuotojo pažymėjimus ir, jais pasinaudodamas, sudarė kredito sutartis arba sutartis su mobiliojo ryšio bendrovėmis, pasiimdamas išsimokėtinai mobiliojo ryšio telefonus. Įtaria, jog būtent K. M. galėjo taip pat padaryti ir su jo vairuotojo pažymėjimu. Jis K. pažįsta maždaug trejus metus, jie yra draugai, kartu leisdavo laisvalaikį. Niekada nesusimąstė, kad pastarasis gali pasinaudoti jo vairuotojo pažymėjimu ar kitais asmeniniais daiktais, todėl dažnai prie jo palikdavo rankinę ar piniginę. K. daugybę kartų turėjo galimybę prieiti prie jo asmeninių daiktų. Mano, kad K. M. galėjo paimti jo vairuotojo pažymėjimą ir po kurio laiko padėti atgal į vietą (piniginę). Minėtą dokumentą dažniausiai laiko būtent piniginėje (t. 1, b. l. 127).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja S. Z. parodė dirbanti UAB „Tele2 prekyba“, salone, esančiame Viršuliškių g. 40, Vilniuje PC „Mada“. Šiame salone dirba apie 2 metus, yra salono vadovė, tačiau pati aptarnauja ir klientus. Darbas salone yra pamaininis. Neatsimena, ar 2015-12-16 ji dirbo salone, tačiau jeigu yra sutartyje nurodyti jos duomenys, tada turėjo dirbti būtent ji. Jos duomenimis niekas kitas prisijungti negali. Sudarant sutartį, klientas visada pateikia savo asmens tapatybės kortelę arba kitą asmenybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas. Ji neatsimena atvejo, kad jai būtų kilęs įtarimas dėl asmens, kurį ji aptarnavo, tapatybės, kad toks asmuo būtų pateikęs ne savo dokumentą. Jei jai būtų kilęs įtarimas, kad klientas pateikė ne jam priklausantį dokumentą, būtų paprašiusi antro dokumento, siekdama sutapatinti nuotraukas dokumentuose, siekiant įsitikinti, ar tai yra tas pats asmuo. Visada yra padaroma dokumento, kurį asmuo pateikia, kopija. Neatsimena, kokią sutartį sudarė ir kas buvo pirkta, nes šiame salone žmonių srautas yra pakankamai didelis. Jeigu sutartis buvo pasirašyta ir sudaryta, yra įsitikinusi, kad aptarnavo tą asmenį, būtent kuris pateikė savo asmens dokumentą (t. 1, b. l. 30).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja A. B. parodė, kad ji naudojasi mobiliojo ryšio telefonu „Samsung 6903P Galaxy S5 Neo“, jo IMEI yra (duomenys neskelbtini). Šį mobiliojo ryšio telefoną gavo dovanų iš šeimos narių 2015-12-24 per Kūčių vakarienę. Tiksliai nežino, bet mano, kad jos sūnus M. B. jį pirko, tačiau jai nežinoma, nei kur pastarasis pirko, nei kada. Ji telefoną gavo su dėžute, joje taip pat buvo sutartys su įmone „Tele 2“, sutartys sudarytos A. B. vardu. Ji tą pačią dieną įsidėjo į telefoną savo SIM kortelę ir iki šios dienos juo naudojasi. Nežinojo to, kad telefonas gali būti vogtas ar neteisėtai įgytas. Jai net nekilo toks įtarimas, kadangi telefonas buvo visiškai naujas, padengtas plėvelėmis (t. 1, b. l. 77).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas M. B. parodė, kad, kiek pamena, 2015 m. gruodžio mėn. jis ieškojo savo mamai A. B. kalėdinės dovanos. Norėjo jai padovanoti naują mobiliojo ryšio telefoną, todėl pradėjo jo ieškoti internete. Tiksliai jau neatsimena, tačiau mano, kad portale „skelbiu.lt“ rado skelbimą apie parduodamą naują mobiliojo ryšio telefoną. Skelbimo neišsaugojo ir neturi, telefono, kuris buvo nurodytas skelbime, taip pat neturi. Jis tuo skelbimu susidomėjo ir paskambino. Atsiliepė jaunas vyriškas balsas, kuris patvirtino, kad telefonas naujas, jie aptarė klausimus dėl garantinio aptarnavimo, vaikinas jį patikino, kad mobiliojo ryšio telefono garantija tikrai yra, bus pridėta net pirkimo pardavimo sutartis. Susitiko prie „Forum Palace“ esančioje aikštelėje, Konstitucijos pr. 26, Vilniuje. Tikslios datos neatsimena, bet tai turėjo būti laikotarpis nuo 2015-12-16 iki 2015-12-24. Mobiliojo ryšio telefoną vaikinas atvežė raudonu automobiliu, markės neatsimena, automobilis buvo nenaujas, nedidukas. Atsisėdo pas vaikiną į automobilį, pastarasis telefoną, kuris buvo tvarkingas, su visais dokumentais, ant telefono buvo apsauginės plėvelės, patikrino telefono IMEI ir paduotų dokumentų kodą bei dėžutes. Viskas sutapo, dėl ko nekilo jokių abejonių, kad telefonas gali būti vogtas ar kažkaip kitaip įgytas. Nebeatsimena, ar jis prašė asmens, pardavinėjusio mobiliojo ryšio telefoną, dokumento, patvirtinančio jo asmens tapatybę, bet jam tas vaikinas sukėlė gero vaikino įvaizdį, pastarasis buvo ramus, nekalbus. Vaikinas kalbėjo lietuviškai be jokio akcento. Mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxsy S5 Neo“ pirko už 400 eurų, 2015-12-24 šį telefoną padovanojo savo mamai, kuri nuo to laiko tuo aparatu naudojosi (t. 1, b. l. 86).

UAB „Tele2“ 2016-05-17 rašte Nr. SD-000 nurodyta, kad 2015-12-16 Viršuliškių g. 40, Vilniuje, A. B. vardu buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsigytas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung G903F Galaxy S5 Neo“ su abonentu. Sutartis sudaryta pateikus galiojantį asmens dokumentą, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 32).

UAB „Tele2“ 2015-12-16 judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyta A. B. vardu, dėl mobiliojo ryšio telefono „Samsung G903F Galaxy S5 Neo“, 438 eurų, su abonentu, vertės (t. 1, b. l. 34, 79,80).

Specialisto išvadoje Nr. 11-2364(16) yra nurodyta, kad tyrimui pateiktoje 2015-12-16 UAB „Tele2“ judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Kliento parašas, vardas, pavardė“, rankraštinius įrašus „A. B.“, „Susipažinau, sutinku“ parašė ir šalia pasirašė K. M. (t. 1, b. l. 134-136).

Dėl nusikalstamų veikų prieš nukentėjusįjį A. J.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis K. M. kaltu prisipažino pilnai, parodė, jog visos kaltinime inkriminuotos aplinkybės yra teisingos. Nukentėjusysis A. J. buvo jo bendradarbis įmonėje „P.“, abu dirbo krovikais. Būdamas darbe, t. y. UAB „P.“ (adresu (duomenys neskelbtini)), kaltinamasis per pertraukėlę nuėjo į administracines patalpas, kuriose buvo rūbinė su darbuotojų spintelėmis. Atidarė A. J. spintelę, kuri nebuvo pilnai uždaryta, tos spintelės užraktas buvo sugedęs, dėl ko jam pakako užkišti pirštą ir taip atidarė spintelę. Iš spintelėje esančios piniginės ištraukė A. J. vairuotojo pažymėjimą. Kitą dieną nuėjo į UAB „Bitė“ saloną, kuriame, pateikęs šį dokumentą, A. J. vardu pasirašė 24 mėnesių sutartį ir taip įsigijo telefono aparatą „Iphone 5s Space Grey“. Šį telefoną vėliau už 450 Eur pardavė per skelbimą surastam pirkėjui. Tą pačią dieną, kai sudarė sutartį ir pardavė telefoną, A. J. vairuotojo pažymėjimą grąžino atgal A. J.. Po kurio laiko vėl paėmė A. J. dokumentą ir nuvyko į „Topo centras“ parduotuvę, kurioje A. J. vardu pasirašė sutartį ir jos pagrindu įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 5S“. Šį telefoną pardavė pagal skelbimą. Dokumentą tą pačią dieną atgal įdėjo A. J. į spintelę. Dėl savo veiksmų gailisi, supranta, kad pasielgė neteisėtai ir netinkamai (t. 3, b. l. 88-96).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis K. M. savo kaltę taip pat pripažino, parodė nuo 2016-01-19 iki 2016-12-23 dirbęs AB „P.“ krovėju. Darbe susipažino su A. J. ir M. F. Santykiai buvo normalūs, sutarė gerai. 2016-03-31 būdamas darbe (darbo centrinės buveinės adresas (duomenys neskelbtini), apie 19.00 val., A. J. nematant, iš pradarytos jo spintelės (spintelių spynos yra sulaužytos), kurioje A. laikė savo drabužius ir daiktus, paėmė piniginę ir iš jos ištraukė A. J. priklausantį vairuotojo pažymėjimą, kuris buvo reikalingas nuvykti į saloną ir A. vardu paimti mobiliojo ryšio telefoną. Kitą dieną, t. y. 2016-04-01, apie 10.00 val., vienas su A. priklausančiu vairuotojo pažymėjimu, nuvažiavo į saloną „Bitė“, esantį Ukmergės g. 369, Vilniuje. Salono darbuotoja pasiūlė mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 5s Space Grey“, nurodė sąlygas bei mokėjimo grafiką. Jam pasiūlymas tiko, darbuotoja paprašė asmens dokumento, po ko jis ir pateikė A. J. vairuotojo pažymėjimą. Darbuotoja užpildė reikiamus dokumentus, kuriuos padavė pasirašyti. Taip jis A. J. vardu su UAB „Mokilingas“ sudarė sutartį (sutarties kopijos neišsaugojo), pagal kurią nukentėjusiojo vardu įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 5s Space Grey“, 532,50 eurų vertės. Sutartyje visur pasirašė A. J. vardu, suklastodamas pastarojo parašą. Darbuotoja dar paprašė nurodyti adresą bei kontaktinį numerį, po ko jis pasakė netikrus, išgalvotus duomenis. Jokio pirminio įnašo mokėti nereikėjo. Tą pačią dieną, apie 11.00 val., minėtą telefoną už 350 eurų pardavė nepažįstamam asmeniui Vokiečių gatvėje, Vilniuje. Už telefoną gautus pinigus pralošė lošimų namuose. Tą pačią dieną, t. y. 2016-04-01, apie 19.00 val., būdamas darbe, A. J. priklausantį vairuotojo pažymėjimą, jam nematant, grąžino į tą pačią jo piniginę. Po kurio laiko, t. y. 2016-04-25, apie 20.00 val., būdamas darbe, A. J. nežinant, siekdamas įgyti dar vieną naują telefoną, o vėliau parduoti, iš A. J. piniginės paėmė tą patį vairuotojo pažymėjimą. Su pažymėjimu grįžo namo, o 2016-04-26, apie 10.00 val., vienas su nukentėjusiajam priklausančiu vairuotojo pažymėjimu nuėjo į saloną „Topo centras“, esantį Ukmergės g. 240, Vilniuje, išsirinko mobiliojo ryšio telefoną „Apple Iphone 6S 64GB Space Gray“. Pasirinko būtent šį telefoną, kadangi jam tuo metu buvo taikoma akcija. Darbuotojai pateikė A. J. priklausantį vairuotojo pažymėjimą, su UAB „SB lizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią A. J. vardu įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Apple Iphhone 6S 64GB Space Gray“, 991,99 eurų vertės, plius palūkanos. Sutartį pasirašė A. J. vardu, nukentėjusiojo parašą suklastojo (pasirašė panašiai kaip A. J.). Jokio pradinio įnašo už šį telefoną nemokėjo. Gavęs minėtą telefoną, apie 12 val., mieste, Gedimino prospekte, susitiko su nepažįstamu asmeniu, kuriam telefoną pardavė už 480 eurų, kuriuos vėliau pralošė. Tos pačios dienos vakare, apie 20.00 val., atėjęs į darbą, A. J. vairuotojo pažymėjimą grąžino, nukentėjusiajam nieko nematant (padėjo į jo spintelėje gulinčią piniginę) (t. 3, b. l. 31-32).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip nukentėjusysis A. J. parodė 2016-06-22 vaikščiojęs po dviračių parduotuves, norėjo įsigyti dviratį. Ukmergės gatvėje esančioje parduotuvėje „Umarai“ rado patinkantį dviratį. Kadangi neturėjo pakankamai pinigų, norėjo dviratį nupirkti lizingu, tačiau darbuotojas prekės lizingu nepardavė, pasakė, kad to padaryti negali, kadangi jis turi skolą. Jis pagalvojo, kad tai gali būti susiję su jo „Swedbank“ sąskaita, nes praeitais metais buvo paėmęs paskolą, tačiau ją buvo jau išmokėjęs. Tada aplankė dar kelias dviračių parduotuves, tačiau visur pasakė, kad jis turi skolą. Tuomet nuėjo į „Swedbank“ pasitikslinti dėl skolos, tačiau ten jam paaiškino, kad jis jokių skolų neturi. Grįžęs namo patikrino „Credit Info“ ir ten pamatė, kad turi dvi sutartis, apie kurias anksčiau nieko nežinojo. Viena sutartis buvo su UAB „SB lizingas“, joje nurodyta, kad 2016-04-26 jis yra paėmęs 991 eurų paskolą. 799,99 eurų už telefoną „Iphone“ ir 192 už telefono draudimą. Iki šio momento jam skola padidėjo iki 1 324,91 eurų. Kita sutartis yra su UAB „Moki lizingas“, šios sutarties neturi, įmonė nurodė, kad sutartį pateiks policijai. Pagal tą sutartį 2016-03-29 buvo paimta paskola apie 490 eurų, taip pat už telefoną „Iphone“. Pažiūrėjęs abi sutartis pastebėjo, kad šalia kredito gavėjo yra ne jo parašas. Prie abiejų sutarčių yra vairuotojo pažymėjimo kopija. Pats šių paskolų neėmė ir apie jas sužinojo tik parduotuvėse, kai norėjo lizingu nusipirkti dviratį. Dėl šių paskolų jam yra padaryta apie 1 800 eurų žala. Kas, pasinaudojęs jo vairuotojo pažymėjimu, galėjo paimti paskolas, nežino, tačiau tikėtina, kad tai galėjo padaryti kažkas iš jo darbo, kadangi būdamas darbe spintelėje palieka piniginę (joje pinigų nėra, tačiau piniginėje laiko vairuotojo pažymėjimą). Pats savo dokumentų niekam nedavė. Taip pat vieną dieną pastebėjo, kad jo spintelė pradėjo klibėti ir prastai užsidaryti, nors iki tol ji buvo patvari (t. 1, b. l. 138). Papildomai apklaustas nukentėjusysis A. J. parodė nuo 2015-04-22 iki 2016-09-05 dirbęs UAB „P.“, krovėju. Kartu su juo dirbo M. F., K. M. Santykiai su K. buvo darbiniai, konfliktų neturėjo. Darbe kiekvienas darbuotojas turi spintelę, kuri rakinama rakteliu. Spintelėse jie laiko savo asmeninius daiktus. Tos spintelės stovi administraciniame pastate, tarnybinėse patalpose. Yra du pastatai, jis dirba sandėlyje, spintelės stovi kitame - administraciniame pastate, todėl tuo momentu, kai dirba, nemato, kas užeina į administracines patalpas. Kiek yra žinoma, tarnybinės patalpos su spintelėmis nėra stebimos vaizdo kameromis. Dirbdamas UAB „P.“, spintelėje laikė savo drabužius, piniginę su asmens tapatybės kortele ir vairuotojo pažymėjimu. Pinigų ir banko mokėjimo kortelių nesinešiojo. Spintelę rakino raktu, raktą laikydavo prie savęs. 2016 m. kovo mėn. pastebėjo, kad jo spintelės spyna, t. y. užrakto liežuvėlis, yra nulenktas. Tokia aplinkybė jam įtarimų nesukėlė, nes tuo momentu juokaudami darbuotojai vienas kitam laužė spintelių spynas. Piniginę su dokumentais laikė tik darbe arba namuose. Gyvena kartu su tėvu, tad namuose niekas negalėjo pasinaudoti jo dokumentais ir paimti kreditų. Įtaria, kad jo asmens dokumentus galėjo paimti kažkas iš bendradarbių ir jais pasinaudoti. Jo darbo laikas yra nuo 17.00 val. iki 5.00 val., todėl jam nematant dokumentus iš spintelės galėjo paimti nuo 18.00 val. iki 21.00 val., nes būtent tuo metu jie turėjo tris laisvas valandas. Per tą laiką galėjo išvažiuoti iš teritorijos, po 21.00 val., išeiti iš darbo teritorijos buvo draudžiama. Per tas tris valandas K., D. G. ir A. B. išvažiuodavo į parduotuvę nupirkti pavalgyti, užsukdavo į kebabinę. Važinėjo dažnai, užtrukdavo apie valandą ir daugiau. Tuo metu, kai pastarieji važiavo, jie ėjo į administracines patalpas, kuriose stovėjo spintelės, kiti darbuotojai, tame tarpe ir jis, likdavo sandėlyje. Spėja, kad būtent tuo metu galėjo paimti jo asmens dokumentus, jais pasinaudoti, o vėliau grąžinti į vietą. Kiekvieną dieną jis netikrino, ar visi dokumentai yra vietoje, neatmeta galimybės, kad dokumentus galėjo paimti, o kitą dieną jam nematant grąžinti. Nukentėjusiojo teigimu, turtinė žala jam nepadaryta, tačiau, kai sužinojo apie jo vardu paimtus kreditus, patyrė didelį stresą, negalėjo naktimis ramiai miegoti, iki dabar negali paimti kreditų, todėl dėl įvykio patyrė 500 eurų moralinę žalą (t. 1, b. l. 141).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja E. M. parodė parduotuvėje „Topo centras“ dirbanti nuo 2003 m., būtent parduotuvėje „Topo centras“, adresu Ukmergės g. 240, Vilniuje, dirba maždaug nuo 2014 m. (tikslios datos nepamena). Minėtoje parduotuvėje taip pat išduoda žmonėms lizingus iš „General Financing“ bei „SB Lizingas“, kurie pateikia asmens dokumentus, t. y. jie suveda asmens duomenis į atitinkamas programas, o minėti lizingai jau duoda atsakymą, ar gali išduoti lizingus. Tokių lizingų asmeniškai išdavė labai daug ir tikrai negalėtų atsiminti kažkokio konkretaus. Visą laiką tikrina asmens dokumentą. Asmens, vardu A. J., tikrai nepamena (t. 1, b. l. 147).

UAB „Mokilizingas“ 2016-07-18 rašte Nr. 052/941 nurodyta, kad 2016-04-01 A. J. vardu buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įgytas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 5S Space Grey“. Sutartis sudaryta pateikus galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 176).

UAB „Mokilizingas“ 2016-04-01 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyta A. J. vardu, dėl mobiliojo ryšio telefono „iPhone 5S Space Grey“ ((duomenys neskelbtini)), 532,50 eurų vertės (t. 1, b. l. 177-179).

UAB „SB lizingas“ 2016-06-28 rašte Nr. 8-2125-16 nurodyta, kad 2016-04-26 UAB „Topo centras“, Ukmergės g. 240, Vilniuje, A. J. vardu buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 157).

UAB „SB lizingas“ 2016-04-26 vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyta A. J. vardu dėl mobiliojo ryšio telefono „Apple iPhone 6S 64 GB Space Grey“, 799,99 eurų vertės (t. 1, b. l. 161-165).

Specialisto išvadoje Nr. 11-1910(16) konstatuota, kad 2016-04-01 UAB „Mokilizingas“ vartotojo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyse „Kliento vardas, pavardė, parašas“, rankraštinius įrašus „A. J.“ parašė ir A. J. vardu pasirašė K. M.. 2016-04-26 UAB „SB lizingas“ vartotojo kredito sutartyje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyse „Kliento vardas, pavardė, parašas“, rankraštinius įrašus „A. J.“ parašė ir A. J. vardu pasirašė K. M. (t. 1, b. l. 197-200).

Dėl nusikalstamų veikų prieš nukentėjusįjį M. F.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis K. M. pilnai pripažino savo kaltę, parodė nusikalstamas veikas įvykdęs kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis, kurias visas tvirtina. Nukentėjusysis M. F. taip pat buvo jo bendradarbis. Dėl analogiškų priežasčių nusprendė pasinaudoti M. F. dokumentu (buvo prasilošęs, reikėjo pinigų). Iš nukentėjusiojo spintelės, kuri buvo neužrakinta, paėmė asmens tapatybės kortelę (dokumentas buvo spintelėje esančioje piniginėje). Su šiuo dokumentu kitą dieną nuvyko į „Bitė“ saloną, kuris buvo Centrinėje universalinėje parduotuvėje (ne Žemaitės, bet Upės gatvėje), pasirašė sutartį 24 mėnesiams ir išsimokėtinai įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6S“. Kaip ir įprastai, sutartį pasirašė ne savo, o to asmens, kurio dokumentą turėjo, vardu, t. y. šiuo atveju kaip M. F. (pasirašė išgalvotu parašu). Telefoną per skelbimą pardavė nepažįstamam asmeniui, gavo 550 Eur. Tą pačią dieną dokumentą grąžino M. F.. Po poros savaičių kaltinamasis vėl paėmė tą patį M. F. asmens dokumentą (tapatybės kortelę), nuvažiavo į „SEB“ banką, esantį Fabijoniškių 2, kur M. F. vardu atidarė sąskaitą, gavo visus elektroninei bankininkystei reikalingus duomenis (sutartį, laikiną slaptažodį, kodų kortelę). Kaip ir ankstesniais atvejais, svetimas dokumentas darbuotojai jokių įtarimų nesukėlė, darbuotoja į jį net nepasižiūrėjo. Grįžęs į namus, elektroninės bankininkystės pagalba prisijungė prie „SEB“ banko paskyros, užpildė paraišką 200 Eur kreditui gauti, pervedė 0,01 Eur mokestį (prieš tai į sąskaitą persivedė 5 Eur, kad sąskaitoje būtų bent kiek pinigų ir jis galėtų atlikti paraiškos teikimui reikalingus veiksmus). „Bobutės paskola“ jo paraišką patvirtino ir pervedė prašomą 200 eurų paskolą, po ko jis tuos pinigus per du kartus (po 100 Eur) persivedė į savo sąskaitą, esančią „DnB“ banke. Būdamas darbe dokumentą sugrąžino M. F., padėjo jį atgal į spintelėje esančią piniginę, nukentėjusysis dokumento nebuvo pasigedęs. Vėliau prisijungęs prie tos pačios paskyros, bandė vėl pildyti paraišką, tačiau jam paskambino iš banko ir pasakė, kad paskolos nesuteiks, tačiau pasiūlė refinansuoti visas ankstesnes jo paskolas, iš viso pervedant 1 900 Eur, iš kurių, refinansavus jo paskolas, jam būtų likę kiek daugiau nei 200 Eur. Jis sutiko, atskirais pavedimais buvo refinansuotos jo paskolos, jei neklysta, jam liko 244 Eur suma, kurią jis persivedė į savo sąskaitą, tačiau realiai gavo mažiau pinigų, nes pervedimo metu pažymėjo, kad pavedimas skubus, dėl ko buvo pritaikytas 30 Eur mokestis. Tikslias sumas yra nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, perskaičius jo parodymus, kaltinamasis patvirtino, kad jie surašyti teisingai. Savo veiksmus vertina neigiamai, nuoširdžiai gailisi, atsiprašo tiek nukentėjusiojo M. F., tiek ir visų kitų, sutinka padarytą žalą (t. 3, b. l. 88-96).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis K. M. savo kaltę pripažino, parodė 2016-04-17, apie 20.00 val., darbo metu, iš darbo spintelės, kurioje kartu dirbantis M. F. laikė savo asmeninius daiktus ir dokumentus, šiam nežinant ir nematant, paėmė M. F. priklausančią asmens tapatybės kortelę, turėdamas tikslą svetimu vardu įsigyti mobiliojo ryšio telefoną, o vėliau jį parduoti. M. F. dokumentą paslėpė į savo kelnių kišenę. M. F. spintelės spyna, kaip ir A. J. spintelės, buvo sulaužyta. Jis spynų nelaužė, kas sulaužė, nežino. Spintelių durelės buvo nerakinamos, bet uždarytos. Kitą dieną, t. y. 2016-04-18, apie 11.00 val., jis vienas nuvyko į Vilniaus centrinę universalinę parduotuvę, esančią Konstitucijos pr. 16, Vilniuje, kur salone „Bitė“ išsirinko mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6S“. Darbuotojai pateikė M. F. asmens tapatybės kortelę, pastarojo vardu sudarė sutartį, pagal kurią M. F. vardu įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6S“, 762,50 eurų vertės (bendro įsipareigojimo kartu palūkanomis kaina 817,26 eurų). Sutartyje visur pasirašė M. F. vardu, suklastodamas jo parašą, be to, nurodė išgalvotą adresą bei telefono numerį. Pradinio įnašo mokėti nereikėjo. Tą pačią dieną, apie 14.00 val., minėtą telefoną už 520 eurų pardavė nepažįstamam asmeniui prie prekybos centro „Panorama“. Gautus pinigus pralošė lošimų namuose. M. F. dokumentą, t. y. jo asmens tapatybės kortelę, grąžino 2016-04-18, apie 20.00 val., būdamas darbe. 2016-06-20, apie 20.00 val., darbe, iš M. F. spintelėje gulinčios piniginės, niekam nematant ir nežinant, paėmė M. F. priklausančią asmens tapatybės kortelę, kurią 2016-06-21, apie 12.00 val., nuvykęs į AB „SEB“ banko filialą, esantį Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, pateikė darbuotojai, norėdamas sudaryti banko sąskaitos sutartį. Sudarius sutartį, pasirašė M. F. vardu, suklastodamas jo parašą, sutarties pagrindu gavo internetinės bankininkystės kodų kortelę. Išėjęs iš banko, po kokių 20 min. sugrįžo atgal ir įnešė į M. F. banko sąskaitą 5 eurus, kas buvo reikalinga norint pervesti 1 euro cento dydžio kreditų bendrovių registracijos mokestį. Turėjo tikslą iš finansinės įmonės paimti greitąjį vartojimo kreditą (norimos paimti sumos neprisimena). Apie 13.00 val., būdamas netoli savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris buvo (duomenys neskelbtini), turėdamas M. F. internetinės bankininkystės prisijungimo kodus, prisijungė ir, pervedęs po vieną euro centą registracijos mokesčio patvirtinant savo tapatybę, pateikė paraišką kreditui gauti (sumos neprisimena). Paraišką pateikė UAB „Momentcredit“, „Bigbank“ AS filialui ir UAB „ARN Group“. Po to iš minėtų trijų kreditų bendrovių gavo pranešimus, kad paraiška atmesta, dėl kokių priežasčių, nepamena. Tada pabandė pateikti paraišką paskolai gauti į UAB „IPF Digital Lietuva“, gavo pranešimą, kad paskolos gauti negali. Apie 16.00 val. iš AB „BnP Finance“ gavo pranešimą apie patvirtintą paraišką ilgalaikiam 200 eurų kreditui gauti. Du kartus po 100 eurų iš M. F. sąskaitos pervedė į savo „DNB“ banko sąskaitą, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Vienu metu 200 eurų pervesti neleido, todėl po 100 eurų pervedimo operacija atliko du kartus. Kažkur po 16.20 val., pakeliui į darbą, paskambino iš „IPF Digital Lietuva“, UAB, „Credit24“ ir jam pasiūlė 1 900 eurų paskolą, refinansuojant kitus savo turimus asmeninius finansinius įsipareigojimus, papildomai į sąskaitą pervedant virš 131 Eur. Jis su tokiu pasiūlymu sutiko. Kadangi tą pačią dieną pervesti į savo sąskaitą gautų pinigų negalėjo (dėl limito viršijimo), tai kitą dieną, t. y. 2016-06-22, iš M. F. sąskaitos į savo sąskaitą pervedė 100 eurų. Per klaidą iš M. F. sąskaitos pervesdamas pinigus paspaudė varnelę „skubos tvarka“, nes pagalvojo, kad taip pinigus gaus iš karto, tačiau jų tą pačią dieną negavo, o po to pamatė, kad už iš M. F. sąskaitos skubumo tvarka atliktą pavedimą buvo papildomai nuskaičiuota 30 eurų. Realiai iš greitųjų kreditų bendrovių („IPF Digital Lietuva“, UAB (Credit24) ir AB „BnP Finance“ (Bobutės paskola) gavo 300 eurų, nors į M. F. sąskaitą buvo pervesta 331 Eur. Gautus pinigus išleido lošdamas lošimų namuose. 2016-06-21, apie 20.00 val., darbo metu nepastebimai grąžino M. F. asmens tapatybės kortelę. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Nori atsiprašyti nukentėjusiųjų, pažada pagal galimybes atlyginti padarytas žalas (t. 3, b. l. 31-32, 37).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip nukentėjusysis M. F. parodė, kad 2016-07-01, apie 18.00 val., buvo namuose, adresu Šeškinės g. 53-21, Vilniuje, ir, sėdėdamas prie kompiuterio, norėjo pasitikrinti, kokia informacija yra apie jo kredito įsipareigojimus, ar galės išsimokėtinai pasiimti kompiuterį. Įėjęs pastebėjo, kad yra paimta kreditų, apie kuriuos jis nieko nežino. Paimtų kreditų suma buvo 4 197 eurai. Kreditai buvo paimti iš UAB „IPF Digital Lietuva“, AB „BnP Finance“. Įėjęs į savo el. bankininkystę („Swedbank“), pamatė, kad tomis dienomis, kai buvo paimti kreditai, jokių įplaukų nebuvo. Įtaria, kad jo duomenimis galėjo pasinaudoti bendradarbiai: K. M., A. B., D. G., nes tuo metu pastebėjo, kad šie asmenys išleidinėjo labai dideles sumas pinigų, nors jie dirbdami daug neuždirba (t. 2, b. l. 3). Papildomų apklausų metu nukentėjusysis M. F. parodė, kad jis pats anksčiau yra ėmęs kreditus, tačiau jie visi yra jau išmokėti. Šiuo metu turi išsimokėtinai pasiėmęs prekių iš „SB lizingas“, tačiau visas įmokas moka tvarkingai. Apie tai, kad kažkas jo vardu norėjo paimti ar paėmė kreditą, jis sužinojo tik šių metų liepos 1 d., kai per „infocredit“ pasitikrino savo kreditų istoriją. Tada kreipėsi į policiją, sužinojo, kad jo vardu yra atidaryta sąskaita SEB banke, nors jis pats to nedarė ir naudojasi „Swedbank“ banko paslaugomis. Gavęs sąskaitos išrašą, pamatė, kad 2016 m. birželio mėn. yra paimti du kreditai. Po kurio laiko sužinojo, kad jo vardu balandžio mėnesį išsimokėtinai dar yra paimtas mobiliojo ryšio telefonas iš „Mokilizingas“. Kredito įstaiga pradėjo siųsti laiškus, kad jis vėluoja su mokėjimais, po ko jis parašė prašymą nutraukti jo vardu sudarytą sutartį. Jo asmens tapatybės kortelė būdavo piniginėje, kurią laikė krepšyje. Atėjęs į darbą, krepšį palikdavo bendrose patalpose, nes jo spintelės spyna buvo sulūžusi. Taip darydavo ir kiti bendradarbiai. Praktiškai prie daiktų prieiti galėjo bet kuris bendradarbis. Jis pats niekada nepastebėjo, kad piniginėje nėra tapatybės kortelės, galimai taip sutapdavo, kad jam dokumento, kai šis buvo paimtas, nereikėjo. Niekada neteko girdėti, kad kažkas būtų prapuolęs, todėl ypatingai daiktų nesaugojo, kolektyvas atrodė draugiškas. Mano, kad visa tai padarė K. M., kadangi analogiška situacija yra atsitikusi su jo kolega A. J.. Nukentėjusysis pažymėjo K. M. pažįstantis apie metus, susipažino darbe, kartu dirbo AB „P.“. Iki įvykio santykiai su pastaruoju buvo geri, tačiau kuomet iš policijos sužinojo, kad būtent K. M. pasinaudojo jo dokumentais ir paėmė kreditus, apie kuriuos nėra girdėjęs, stengėsi vengti bendravimo, o šiuo metu visiškai nebendrauja, K. M. buvo atleistas iš darbo už pravaikštas. K. M. galėjo paimti ir pasinaudoti jo dokumentais, kai kartu dirbo AB „P.“. Jam nematant K. M. galėjo iš jo spintelės, kurioje laikė piniginę su dokumentais, ištraukti dokumentus, o vėliau nepastebimai grąžinti. Piniginėje nešiojosi nuolaidų korteles ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Spintelės yra rakinamos raktais, bet jo spintelės spyna yra sulūžusi. Kada tiksliai K. M. paėmė dokumentus, nežino, spėja, kad būtent tuo laikotarpiu, kai buvo paimti kreditai. Dėl įvykio jam padaryta moralinė žala, kadangi sužinojus apie kreditus, kurių neėmė, prasidėjo baimės priepuoliai, nemiga, neramumas, dėl baimės priepuolių, drebulio kelis kartus kvietė greitąją, teko apsilankyti pas psichologą, kuris paskyrė antidepresantus (t. 2, b. l. 26, 31).

UAB „Mokilizingas“ 2016-11-09 rašte Nr. 052/1410 nurodyta, kad 2016-04-18 UAB „Bitės salonų tinklas“ parduotuvėje, esančioje Žemaitės g. 15, Vilniuje, M. F. vardu buvo sudaryta tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ir įgytas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 6S“. Sutartis sudaryta pateikus galiojančią asmens tapatybės kortelę, kurios numeris (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 99-100).

UAB „Mokilizingas“ 2016-04-18 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyta M. F. vardu, dėl mobiliojo ryšio telefono „iPhone 6s“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), 762,50 eurų vertės (t. 2, b. l. 101-104).

2016-06-21 AB SEB banko sąskaitos sutartis sudaryta M. F. vardu, suteikto banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 65).

AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nuo 2016-06-21 iki 2016-10-01 užfiksuotos finansinės operacijos: 2016-06-21 lėšų įskaitymas, mokėtojas UAB „BnP Finance“, suma 200 eurų; 2016-06-21 mokėtojas UAB „IPF Digital Lietuva“, suma 143 eurų; 2016-06-21 skubus tarptautinis pervedimas, gavėjas K. M., gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), suma 100 eurų; 2016-06-21 europinis pervedimas, gavėjas K. M., gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), suma 100 eurų; 2016-06-22 europinis pervedimas, gavėjas K. M., gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), suma 100 eurų (t. 2, b. l. 59-60).

AB „SEB bankas“ IP adresų ataskaitoje nurodyta, kad prie M. F. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-06-21 ir 2016-06-22 prisijungta iš kompiuterinės įrangos, kuriai priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 58) UAB „INIT“ rašte Nr. 38-S-13772-ATS nurodyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) priklausė D. M., adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 69) AB DnB banko K. M. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nuo 2016-06-21 iki 2016-10-11 užfiksuotos finansinės operacijos: du 2016-06-22 įeinantys mokėjimai iš M. F. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), suma 100 eurų (t. 2, b. l. 76-85).

AB „BnP Finance“ 2016-10-05 rašte Nr. 16SD 4532 nurodyta, kad 2016-06-21 AB „BnP Finance“ sistemoje M. F. vardu užpildyta anketa, kurioje nurodyti telefono Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną pateikta paraiška (kreditas Nr. (duomenys neskelbtini)) 200 eurų kreditui, kuris suteiktas pervedant į M. F. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Vartotojas jungėsi iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 127).

UAB „IPF Digital Lietuva“ 2016-10-07 rašte nurodyta, kad 2016-06-21, 16.38 val., internetu gauta paskolos paraiška Nr. 2286969 1 900 eurų sumai M. F. vardu, kurioje nurodyti telefono Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini). Vartotojas jungėsi iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 148, 153).

Pagal UAB „Bitė“ duomenis telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas K. M., gyv. (duomenys neskelbtini), vardu (t. 2, b. l. 91).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog pilnai pasitvirtino kaltinamajam K. M. pateikti kaltinimai dėl kitiems asmenims priklausančių dokumentų neteisėto įgijimo, laikymo bei panaudojimo, dokumentų suklastojimo, neteisėtai įgytos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų, jų panaudojimo, apgaulės būdu įgyto svetimo turto.

BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Taigi minėtoje įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė už daugelį alternatyvių veikų, tarp jų ir fiziniam asmeniui priklausančių dokumentų laikymą be teisėto pagrindo, t. y. neteisėtai. Aptariama nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja fizinio asmens dokumentą, ir nori taip elgtis. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis K. M. pagrobė nukentėjusiųjų A. B. ir A. J. vairuotojo pažymėjimus bei M. F. tapatybės kortelę veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą vėliau juos panaudoti nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti.

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Dokumento suklastojimas bendrąja prasme – tai veiksmai, sukuriantys dokumento netikrumą arba jo turinio neteisingumą. Materialinis suklastojimas pasireiškia kaip netikro dokumento pagaminimas ar neteisėtas tikro dokumento turinio pakeitimas veikiant jo materialinę formą, pvz., padirbant asmens parašą. Nuteistojo įvykdyti veiksmai visiškai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius - K. M., pasirašydamas dokumentus kitų asmenų vardu, neabejotinai pakeitė dokumentų tikrumą ir jų turinio teisingumą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, į sudarytas sutartis įrašė ne savo vardą bei pavardę, už kitus asmenis pasirašė išgalvotais parašais.

Teismas taip pat turi pilną pagrindą išvadai, jog K. M. apgaule įgijo svetimą turtą. Laikytina esant pilnai įrodyta, jog kaltinamasis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, kitų asmenų vardu sudarė sutartis, kurių įsipareigojimų iš tikrųjų vykdyti neketino, jose pasirašė kitų asmenų vardais bei pateikė svetimus asmens dokumentus, tokiu būdu įtikindamas dokumentus (dėl mobiliojo ryšio paslaugų teikimo, mobiliojo ryšio telefonų pardavimo lizingo būdu, dėl banko sąskaitos atidarymo, panaudodamas svetimus elektroninės priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti) forminusius asmenis, kad jis yra būtent tas asmuo, kurio dokumentą teikdavo (atitinkamai A. B., A. J. arba M. F.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kaip tik ir yra pažymėta, kad apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2013, 2K-54/2013). Šiuo atveju K. M. veiksmuose yra neginčytini apgaulės požymiai. Kaltinamojo apgaulė buvo esminė, būtent kuri ir nulėmė turto užvaldymą.

Pažymėtina, jog kaltinamasis, neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pagrobęs M. F. asmens tapatybės kortelę, pastarojo vardu sudarė sutartį dėl banko sąskaitos atidarymo, taip įgijo teisę į M. F., kaip elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo, tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, juos panaudojo apgaulės būdu įgydamas svetimą turtą. Atsakomybė už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės įgijimą numatyta BK 214 straipsnio 1 dalyje, o atsakomybė už tokios elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą - BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo K. M. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodo paties kaltinamojo ikiteisminiame tyrime ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat nukentėjusiųjų A. B., A. J., M. F. parodymai, specialisto išvados, sąskaitų išrašuose užfiksuoti duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamasis padarė 19 baigtų nusikalstamų veikų, teisingai kvalifikuotų pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Dalis šių nusikalstamų veikų padarytos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamajame akte klaidingai nurodytas UAB „Topo grupė“ parduotuvėje 2016-04-26 įsigyto telefono modelis („Iphone 5s Space Grey“) bei šio telefono kaina (991,99 eurų). Iš bylos medžiagos matyti, jog 2016-04-26 A. J. vardu buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kaltinamasis K. M. nukentėjusiojo A. J. vardu įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 6C 64 GB Space Grey“, kurio vertė 799,99 eurų (t. 1, b. l. 178), todėl šioje dalyje kaltinimas tikslintinas, nurodant tinkamą telefono kainą bei modelį.

Bausmių skyrimas

Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, skirdamas K. M. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad K. M. įvykdė šešis nesunkius ir trylika apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nekonstatuota, įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: K. M. anksčiau teistas vieną kartą (t. 3, b. l. 15-17), administracine tvarka baustas (t. 3, b. l. 10-11), dirbantis (t. 3, b. l. 8, 9, 18, 19), studijuoja (t. 3, b. l. 20), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 3, b. l. 14), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (t. 3, b. l. 13).

Teismo įsitikinimu, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta paskiriant kaltinamajam K. M. už BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas griežčiausią jam šių inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį visais atvejais nustatant ženkliai mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį, o už kitas nusikalstamas veikas kaltinamajam K. M. paskiriant arešto bausmę, visais atvejais jos dydį nustatant artimą galimam skirti šios bausmės rūšies vidurkiui. Kaip minėta, kaltinamasis praeityje teistas, nusikalto esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, ankstesnis teistumas taip pat dėl neteisėto svetimo fizinio asmens dokumento įgijimo, laikymo, panaudojimo bei apgaule įgyto svetimo turto. Nors kaltinamasis dirba bei studijuoja, tačiau neneigia turėjęs priklausomybę azartiniams lošimams, dėl kurių susidarę įsiskolinimai paskatino daryti naujas nusikalstamas veikas. Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 4 dalis).

Visgi teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, mano esant pagrindą K. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Teismas negali nevertinti to, jog kaltinamasis turi nuolatinį darbą, studijuoja universitete, teisiamas antrą kartą, kas leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (bausmės vykdymą atidedant įstatyme numatyto laikotarpio vidurkį atitinkančiam terminui), paskiriant BK 75 straipsnyje numatytas pareigas, tokiu būdu pagrįstai manant, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis K. M. pagrindinėmis savo nusikalstamo elgesio priežastimis įvardijo azartinius lošimus, gėrimą bei naktinius pasilinksminimus, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 9 ir 10 punktais, visą bausmės atidėjimo laikotarpį jis įpareigotinas: 1) tęsti mokslą arba dirbti, arba nedelsiant registruotis darbo biržoje); 2) neišeiti iš namų nuo 23.00 val., iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymu; 3) nesilankyti lošimo namuose, lažybų punktuose; 4) nevartoti alkoholio bei 5) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismo manymu, būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju yra tinkama, atitinkanti teisingumo ir proporcingumo kriterijus.

Dėl civilinių ieškinių

Nagrinėjamoje byloje civilinius ieškinius pareiškė fiziniai ir juridiniai asmenys - nukentėjusysis A. J. 2017-01-31 pateikė civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 142), o nukentėjusysis M. F. 2017-09-01 pateiktu civiliniu ieškiniu prašo 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 40). Taip pat byloje yra šie įmonių civiliniai ieškiniai:

UAB „Tele2“ 2017-10-18 civilinis ieškinys dėl 466,39 eurų turtinės žalos atlyginimo. Nurodoma, jog tokią žalą sudaro telefono aparato „Samsung G903F Galaxy S5 Neo“ kaina – 438 eurų, atminties laikmenos vienkartinis mokestis – 5,26 eurų, bei 23,13 eurų už panaudotą eterio laiką, papildomas paslaugas (t. 1, b. l. 38);

UAB „SB Lizingas“ 2017-09-14 pateiktas civilinis ieškinys dėl 1 398,75 eurų žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistiną sumą, skaičiuojamą nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 1, b. l. 168).

AB „BnP Finance“ 2017-09-28 pateiktu civiliniu ieškiniu prašo atlyginti 402,98 eurų dydžio turtinę žalą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Turtinę žalą sudaro: 200 eurų negrąžinto kredito, 198,52 eurų kredito mokesčio bei 4,46 eurų vėlavimo palūkanų (t. 2, b. l. 135).

UAB „IPF Digital Lietuva“ civilinį ieškinys dėl 3 812,49 eurų turtinės žalos atlyginimo bei 52,57 eurų už advokato pagalbą parengiant civilinį ieškinį. Nurodoma, jog turtinę žalą sudaro: 1 900 eurų paskolos, 1 899,44 eurų paskolos palūkanų, 13,05 eurų palūkanų už piniginių prievolių termino praleidimą (t. 2, b. l. 157, 158).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Kaip matyti, civiliniais ieškiniais nukentėjusieji A. J. ir M. F. prašo neturtinės žalos atlyginimo, kurią A. J. įvertina 500 eurų, o M. F. – 1 000 eurų suma. Teisme paprašytas pagrįsti tokį savo reikalavimą, A. J. nurodė, jog neturtinė žala pasireiškė tuo, kad jis beveik 1,5 metų negalėjo paimti kreditų, kadangi buvo įtrauktas į sąrašus asmenų, kurių kredito istorija buvo neigiama, be to, buvo skaudu, kad su juo taip pasielgė bendradarbis, dėl kurio jokių įtarimų nekilo ir kuriuo jis pasitikėjo (t. 3, b. l. 88-96). Nukentėjusysis M. F. ieškinyje neturtinę žalą grindė patirtu stresu, sugaištu laiku, išlikusiu nesaugumo jausmu, reputacijos pablogėjimu darbe, nes, M. F. teigimu, kolegos replikavo, jog galimai jis pats pasiėmė greituosius kreditus, pablogėjo santykiai darbo kolektyve. Taip pat pabrėžė, jog neturėdamas asmens dokumento prarado galimybę kreiptis į privačią medicinos įstaigą pas psichologą dėl patirtų išgyvenimų ir streso.

Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl nusikalstamų veiksmų abu nukentėjusieji patyrė neigiamas emocijas, stresą. Nei vienam iš jų nebuvo malonu sužinoti, kad asmuo, pasinaudojęs jų dokumentais, yra bendradarbis, turėjęs jų pasitikėjimą ir nekėlęs jokių įtarimų. Taip pat nukentėjusiajam A. J. iškilo objektyvios kliūtys pasinaudoti galimybe įsigyti prekes, kadangi dėl sudarytų ir nevykdomų sutarčių, apie kurias jis net nežinojo, buvo įtrauktas į nepatikimų klientų sąrašus. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo M. F. teiginiais, kad dėl bendradarbio padarytų veikų suprastėjo bendravimas darbo kolektyve. Be to, nukentėjusysis M. F. neturtinę žalą grindė ir reputacijos pablogėjimu darbe, kadangi kolegos replikavo, jog galimai jis pats (M. F.) pasiėmė greituosius kreditus. Suprantama, jog dėl padarytų nusikalstamų veikų darbo kolektyve galimai kilo nesutarimų, aiškinantis kaltą asmenį, kilo emocinė įtampa, tačiau, teismo vertinimu, K. M. nusikalstami veiksmai neturėjo jokios įtakos nukentėjusiojo M. F. reputacijai. Nusikalstamas veikas įvykdė ne jis, o K. M., būtent jam buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, išnagrinėta baudžiamoji byla. Vien ta aplinkybė, jog kolektyve buvo išsakomos tam tikros replikos, neleidžia teigti, kad nukentėjusiojo reputacija realiai nukentėjo, kolegos ėmė juo nebepasitikti ar šalintis. Tad nors nukentėjusieji patyrė išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, neigiamos emocijos vis dėlto negali būti laikytinos tokio laipsnio, kad iš esmės pakeistų jų gyvenimą. Taip pat paminėtina, jog neaišku, dėl kokių priežasčių nukentėjusysis M. F. nesikreipė medicinos pagalbos, jei ši jam buvo būtina ir neatidėliotina. Nukentėjusysis tokį negalėjimą grindžia tuo, kad jis esą neturėjo asmens dokumento, tačiau, kaip matyti, M. F. asmens tapatybės kortelę kaltinamasis buvo paėmęs vos porą dienų ir per tą laiką nukentėjusysis savo dokumento net nepasigedo. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas tuo pačiu atsižvelgia ir į prieš nukentėjusiuosius įvykdytų nusikalstamų veikų skaičių ir apimtį bei, įvertinęs visas aplinkybes, mano, kad nukentėjusiojo A. J. neturtinė žala bus atlyginta, priteisiant iš kaltinamojo 250 Eur, o nukentėjusiajam M. F. – 350 Eur dydžio sumas.

Byloje dėl turtinės žalos priteisimo civilinius ieškinius pareiškė juridiniai asmenys (UAB „Tele2“, UAB „SB Lizingas“, AB „BnP Finance“, UAB „IPF Digital Lietuva“). Sprendžiant ieškinių pagrįstumo klausimą, pirmiausia būtina pažymėti esant dvi civilinės atsakomybės formas – nuostolių atlyginimą ir netesybas. Sutartinė civilinė atsakomybė gali pasireikšti tiek nuostolių atlyginimu, tiek netesybomis, o deliktinė atsakomybė pasireiškia tik nuostolių (žalos) atlyginimu. Atsižvelgiant į tai, baudžiamojoje byloje gali būti tenkinami civiliniai ieškiniai tik dėl žalos atlyginimo, o palūkanų ir delspinigių priteisimo klausimas gali būti sprendžiamas tik pareiškiant civilinį ieškinį teismui CPK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas laiko esant tikslinga priteisti iš kaltinamojo tik tokią žalą, kurią įmonės dėl pastarojo nusikalstamų veikų patyrė realiai. Toks teismo sprendimas neužkerta kelio įmonėms kreiptis su ieškiniu į teismą civilinio proceso tvarka, norint iš kaltininko prisiteisti netesybas, palūkanas ir kitas išlaidas. Būtent tokia praktika dėl turtinės žalos priteisimo yra formuojama aukštesnių teismų sprendimuose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016-11-08 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-619-487/2016).

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, civilinio ieškovo UAB „Tele2“ pareikštas 466,39 eurų civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, UAB „Tele2“ naudai priteisiant telefono aparato „Samsung G903F Galaxy S5 Neo“ kainą – 438 eurų, bei atminties laikmenos vienkartinį mokestį – 5,26 eurų (t. 1, b. l. 38). UAB „Tele2“ civilinis ieškinys dalyje dėl prašomų priteisti 23,13 eurų už panaudotą eterio laiką bei papildomas paslaugas paliekamas nenagrinėtas.

Civilinio ieškovo UAB „SB Lizingas“ pareikštas 1 398,75 eurų civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir UAB „SB Lizingas“ naudai priteisiant telefono aparato „Apple iPhone 6S 64 GB Space Grey kainą – 799,99 eurų (t. 1, b. l. 178). UAB „SB Lizingas“ civilinis ieškinys dalyje dėl prašomų priteisti 598,76 eurų žalą bei 5 procentų metinių palūkanų paliekamas nenagrinėtas.

Civilinio ieškovo UAB „Mokilizingas“ civilinis ieškinys dėl 1 185,31 eurų tenkinamas pilnai, priteisiant iš kaltinamojo bendrovės naudai telefono aparato „Apple iPhone 5S Space Grey kainą – 532,50 eurų, bei neapmokėtą telefono aparato „Apple iPhone 6S kainą – 652,74 eurų (telefono vertė - 762,50 eurų, tačiau UAB „Mokilizingas“ ieškinyje nurodė, jog dalis telefono vertės yra padengta) (t. 3, b. l. 101, t. 2, b. l. 114).

Civilinio ieškovo AB „BnP Finance“ pareikštas 402,98 eurų civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant minėtai bendrovei 200 eurų, kas atitinka įmonės išduotą kredito sumą (t. 2, b. l. 135, 141). AB „BnP Finance“ civilinis ieškinys dalyje dėl prašomų priteisti 198,52 eurų kredito mokesčio bei 4,46 eurų vėlavimo palūkanų bei 5 procentų metinių palūkanų paliekamas nenagrinėtas.

Civilinio ieškovo UAB „IPF Digital Lietuva“ pareikštas 3 812,49 eurų civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, UAB „IPF Digital Lietuva“ naudai priteisiant šios įmonės išduotą 1 900 eurų vertės kredito sumą (t. 2, b. l. 149) bei 52,57 eurų išlaidų už advokato pagalbą parengiant civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 159). Civilinis ieškinys dalyje dėl prašomų priteisti 1 899,44 eurų paskolos palūkanų, 13,05 eurų palūkanų už piniginių prievolių termino praleidimą bei 5 procentų metinių palūkanų paliekamas nenagrinėtas.

Dėl kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti

Kaltinamajam K. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (t. 3, b. l. 38).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: 2 kompaktiniai diskai su K. M. AB „DnB“ banko sąskaitos išrašu ir 2 vaizdo įrašais iš bankomatų (visi kompaktiniai diskai yra sudėti į voką, kuris prisegtas prie trečio tomo viršelio, iš vidinės pusės), paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

K. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. B. vairuotojo pažymėjimo pagrobimo, įvykdyto 2015-12-15), ir paskirti jam 50 parų arešto bausmę.

K. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2015-12-16 įvykdyto dokumento suklastojimo), ir paskirti jam 50 parų arešto bausmę.

K. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 2015-12-16 apgaule įgyto UAB „Tele2“ priklausančio turto), ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. J. vairuotojo pažymėjimo pagrobimo, įvykdyto 2016-03-31), ir paskirti jam 50 parų arešto bausmę.

K. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl dokumento suklastojimo, įvykdyto 2016-04-01), ir paskirti jam 50 parų arešto bausmę.

K. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaule įgyto UAB „Mokilizingas“ priklausančio turto), ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaule įgyto UAB „SB Lizingas“ priklausančio turto), ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo M. F. asmens tapatybės kortelės pagrobimo, įvykdyto 2016-04-17), ir paskirti jam 50 parų arešto bausmę.

K. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 2016-04-18 apgaule įgyto UAB „Mokilizingas“ priklausančio turto), ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (dėl 2016-06-21 neteisėtai įgytų elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų), ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (dėl 2016-06-21, 16.09 val., neteisėtai panaudotų elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų), ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 2016-06-21 apgaule įgyto UAB „BnP“ priklausančio turto), ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (dėl 2016-06-21, apie 16.29 val., neteisėtai panaudotų elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų), ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 2016-06-21 apgaule įgyto UAB „IPF Digital Lietuva“ priklausančio turto), ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, taikant apėmimą, subendrinti bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, po ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintą bausmę, skirtą už nusikalstamos veikas, numatytas baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, subendrinti su bausme, paskirta baudžiamojo kodekso BK 214 straipsnio 1 dalį, bei, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, visas bausmes subendrinti tarpusavyje ir paskirti K. M. subendrintą 2 (dvejų) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. M. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant K. M. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti mokslą arba dirbti, arba nedelsiant užsiregistruoti darbo biržoje; 2) neišeiti iš namų nuo 23.00 val., iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymu; 3) nesilankyti lošimo namuose, lažybų punktuose; 4) nevartoti alkoholio; 5) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš K. M. nukentėjusiajam A. J. 250 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. F. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš K. M. nukentėjusiajam M. F. 350 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo UAB „Tele2“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš K. M. UAB „Tele2“ naudai priteisti 443,26 eurų turtinei žalai atlyginti. UAB „Tele2“ civilinį ieškinį dalyje dėl 23,13 eurų už panaudotą eterio laiką bei papildomas paslaugas palikti nenagrinėtą.

Civilinio ieškovo UAB „SB Lizingas“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš K. M. UAB „SB Lizingas“ naudai priteisti 799,99 eurų turtinei žalai atlyginti. UAB „SB Lizingas“ civilinį ieškinį dalyje dėl 598,76 eurų žalos bei 5 procentų metinių palūkanų palikti nenagrinėtą.

Civilinio ieškovo UAB „Mokilizingas“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš K. M. UAB „Mokilizingas“ naudai priteisti 1 185,31 eurų turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo AB „BnP Finance“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš K. M. AB „BnP Finance“ naudai priteisti 200 eurų turtinei žalai atlyginti. AB „BnP Finance“ civilinį ieškinį dalyje dėl 198,52 eurų kredito mokesčio, 4,46 eurų vėlavimo palūkanų bei 5 procentų metinių palūkanų palikti nenagrinėtą.

Civilinio ieškovo UAB „IPF Digital Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš K. M. UAB „IPF Digital Lietuva“ naudai priteisti 1 952,57 eurų turtinei žalai bei advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti. UAB „IPF Digital Lietuva“ civilinį ieškinį dalyje dėl 1 899,44 eurų paskolos palūkanų, 13,05 eurų palūkanų už piniginių prievolių termino praleidimą bei 5 procentų metinių palūkanų palikti nenagrinėtą.

K. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2 kompaktinius diskus su K. M. AB „DnB“ banko sąskaitos išrašu ir 2 vaizdo įrašais iš bankomatų (kompaktiniai diskai yra sudėti į voką, kuris prisegtas prie trečio tomo viršelio), palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

K. M. išaiškinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme.

K. M. taip pat išaiškinti, kad:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti; vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų. vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė