Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2016-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-619-487/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-11-08
Bylos Nr.
1A-619-487/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56151-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Alenas Piesliakas, Gintaras Dzedulionis
Kaltinamasis
Ž. L.
Nuteistasis
T. K.
Advokatai
Ramūnas Vanagas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-619-487/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56151-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.5.1.; 2.4.6.4.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės), teisėjų Gintaro Dzedulionio, Aleno Piesliako,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui,išteisintajai Ž. L. ir jos gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro Liudo Žuklio apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. išteisinta.

Žemesnės instancijos teismas

Nuosprendžiu yra nuteistas T. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. L. buvo kaltinama tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje kartu su T. K. ir kitais nenustatytais asmenimis, turėdama tikslą apgaule savo, T. K. ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto pažadėdama pinigus išgryninti, nenustatytu laiku ir vietoje, nenustatytam asmeniui suteikė savo AB „DnB bankas“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį, 2015-10-06, 14.40 val., nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, Vilkaviškio r., Kybartai, J.Biliūno g. 14, mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus I. L. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir, melagingai prisistačius AB „SEB bankas“ darbuotoju N. M., pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad kažkas neteisėtai prisijungė prie jos banko sąskaitos elektroninės bankininkystės bei pasikėsino paimti kreditą, ir taip apgaule išgavus, tai yra, neteisėtai įgijus jos vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės kortelės prisijungimo kodus ir slaptažodžius, kuriuos paskui perdavus kitiems nenustatytiems asmenims ir T. K., kuriems pasinaudojant neteisėtai įgytais prisijungimo prie I. L. vardu atidarytos sąskaitos duomenimis - AB „DnB bankas“ interneto sistemoje prisijungus prie I. L. sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir 2015-10-06 19:16 val. I. L. vardu UAB „4Finance“ interneto sistemoje užregistravus paraišką greitajam kreditui gauti, iš UAB „4Finance“ neteisėtai gavus 300 Eur dydžio kreditą, 2015-10-07 13:47 val. I. L. vardu UAB „IPF digital Lietuva“ interneto sistemoje užregistravus paraišką greitajam kreditui gauti, iš UAB „IPF digital Lietuva“ neteisėtai gavus 500 Eur dydžio kreditą, 2015-10-08 15:12 val. I. L. vardu UAB „Ferratum“ interneto sistemoje užregistravus paraišką greitajam kreditui gauti, iš UAB „Ferratum“ neteisėtai gavus 100 Eur dydžio kreditą, laikotarpiu nuo 2015-10-06 iki 2015-10-09 nenustatytiems asmenims per aštuonis kartus bendrai pervedus 608 Eur, o T. K. per tris kartus bendrai pervedus 270 Eur į jos, Ž. L., vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „DnB bankas“,

ji, Ž. L., 2015-10-07 09:57 val. ir 16:17 val. AB „SEB bankas“ priklausančiame bankomate (duomenys neskelbtini), adresu Ukmergė, Vilniaus g. 62, per du kartus išgrynino ir taip užvaldė 550 Eur, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2015-10-08 10:13 val. ji, Ž. L., AB „SEB bankas“ priklausančiame bankomate (duomenys neskelbtini), adresu Ukmergė, Vilniaus g. 62, vieną kartą išgrynino ir taip užvaldė 220 Eur, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus 2015-10-09 16:30 val., ji, Ž. L., PC „IKI“ esančiame Perlo terminale, adresu Ukmergė, Vilniaus g. 62, vieną kartą išgrynino 145 Eur, iš kurių užvaldė likusius 130 Eur, tokiu būdu ji savo, T. K. ir kitų nenustatytų asmenų naudai apgaule įgijo UAB „4Finance“ priklausančius 300 Eur, UAB „IPF digital Lietuva“ priklausančius 500 Eur bei UAB „Ferratum“ priklausančius 100 Eur, taip savo veiksmais padarydama UAB „4Finance“ 300 Eur, UAB „IPF digital Lietuva“ 500 Eur ir UAB „Ferratum“ 100 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais ji buvo kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu Ž. L. pagal BK 182 str. 1 d. išteisinta. T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d. subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 str., jam atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas 1 metams 6 mėnesiams, nustatant įpareigojimus.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroras Liudas Žuklys (toliau – prokuroras) apeliaciniu skundu prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį dalyje dėl Ž. L. išteisinimo pagal BK 182 str. 1 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį - Ž. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausmę. Paskirtą bausmę BK 64 str. 3 d. pagrindu bendrinti su Utenos rajono apylinkės teismo 2014-07-10 nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti Ž. L. laisvės atėmimo 10 mėnesių bausmę ir 16 MGL dydžio baudą. Paskirtą laisvės atėmimo bausmę prašo BK 75 str. pagrindu atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant Ž. L. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Civilinių ieškovų UAB „IPF Digital Lietuva“ pareikštą 680,47 Eur civilinį ieškinį atlyginti turtinei žalai, kurią sudaro 500 Eur negrąžinta paskola, 127,90 Eur nesumokėtos palūkanos ir 52,57 Eur advokato paslaugos, prašo tenkinti iš dalies, priteisti 500 Eur solidariai iš T. K. ir Ž. L., likusioje dalyje ieškinį atmesti. AB ,,4finance“ civilinį ieškinį 300 Eur sumai ir UAB „Ferratum“ 114,39 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jį iš Ž. L..

Prokuroro nuomone, Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl Ž. L. išteisinimo dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d., padarymo, naikintinas, kadangi padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai. Skunde nurodė, kad teismas, išteisindamas Ž. L., šį sprendimą nepagrįstai motyvavo tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nesurinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų dėl Ž. L. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d. Teismas nurodė, kad Ž. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kalta neprisipažino, ji parodė, kad 2015 m. rudenį apie 30 metų amžiaus mergina paprašė jos leisti pasinaudoti jos sąskaita DNB banke ir už tai pažadėjo atlygį, nes jai turi pervesti pinigus už darbą, o ji susipykusi su vyru ir atvykusi į Ukmergę neturi dokumentų, kuriuos paliko Kaune. Siekiant įrodyti Ž. L. kaltę, ikiteisminio tyrimo metu buvo būtina paneigti šią jos versiją ir surinkti neginčijamus įrodymus, kad ji žinojo apie sukčiavimą ir buvo tokios nusikalstamos veikos bendrininkė. Tačiau teismas teigė, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, jog Ž. L. kokiu nors būdu bendravo su T. K. ar kitais asmenimis, ar asmenimis, kurie kokiu nors būdu būtų perdavę jai kokius nors nurodymus dėl pinigų išgryninimo. Byloje nenustatyta nei merginos tapatybė ar mašina, su kuria ji buvo atvykusi. Tokiu būdu byloje nepaneigta Ž. L. iškelta versija dėl pinigų išgryninimo. Kaip jos kaltės įrodymas nurodoma, kad jos sąskaita kitame banke kitoje byloje buvo panaudota nedidelei sumai pervesti, tačiau tai, teismo manymu, jokiu būdu negalėjo būti jos kaltės įrodymas šioje byloje. Prokuroras teisme neprašė skirti laiko papildomų įrodymų pateikimui ar kaltinimo pakeitimui, todėl teismo galimybės nustatinėjant Ž. L. kaltę yra išsemtos. Teismas, spręsdamas dėl Ž. L. kaltės nurodė, jog nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad ji žinojo apie sukčiavimą ir buvo tokios nusikalstamos veikos bendrininkė. Tačiau, prokuroro nuomone, šios pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Šiuo atveju išnagrinėtus įrodymus teismas įvertino, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nes įrodymus vertino selektyviai, neįvertino įrodymų ir nustatytų aplinkybių, nepagrįstai neįvertino kritiškai ir neatmetė išteisintosios parodymų.

Prokuroras pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių-psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32112009, 2K- 526/2011, 2K-406/2011).

Prokuroras skunde nurodė, kad bylos duomenimis, 2015-10-06 apie 14.40 val., nenustatytam asmeniui mobiliojo ryšio telefonu paskambinus I. L. į mobiliojo ryšio telefoną ir melagingai prisistačius AB „SEB bankas“ darbuotoju, apgaule išgavus jos vardu atidarytos sąskaitos elektroninės bankininkystės kortelės prisijungimo kodus ir slaptažodžius, perdavus kitiems nenustatytiems asmenims ir T. K., o šiems jais pasinaudojus, prisijungus prie I. L. sąskaitos AB „DnB bankas“ interneto sistemoje, 2015-10-06 19: 16 val. I. L. vardu UAB ,,4Finance“ interneto sistemoje užregistravus paraišką greitajam kreditui gauti, iš UAB ,,4Finance“ neteisėtai gavus 300 Eur dydžio kreditą, 2015-10-07 13:47 val. I. L. vardu UAB „IPF digital Lietuva“ interneto sistemoje užregistravus paraišką greitajam kreditui gauti, iš UAB „IPF digital Lietuva“ neteisėtai gavus 500 Eur dydžio kreditą, 2015-10-08 15:12 val. I. L. vardu UAB „Ferratum“ interneto sistemoje užregistravus paraišką greitajam kreditui gauti, iš UAB „Ferratum'“ neteisėtai gavus 100 Eur dydžio kreditą, laikotarpiu nuo 2015-10-06 iki 2015-10-09 nenustatytiems asmenims per aštuonis kartus bendrai pervedus 608 Eur, o T. K. per tris kartus bendrai pervedus 270 Eur į Ž. L. vardu atidarytą sąskaitą, Ž. L. 2015-10-07 09:57 val. ir 16:17 val. bankomate (duomenys neskelbtini), adresu Ukmergė, Vilniaus g. 62, per du kartus išgrynino 550 Eur, 2015-10-08 10:13 val. bankomate (duomenys neskelbtini), adresu Ukmergė, Vilniaus g. 62, vieną kartą išgrynino 220 Eur, 2015-10-09 16:30 val., PC „IKI“ esančiame Perlo terminale, adresu Ukmergė, Vilniaus g. 62, vieną kartą išgrynino 145 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Prokuroro teigimu, nagrinėjamojoje byloje nusikalstama veika (sukčiavimas) buvo padaryta, dalyvaujant mažiausiai keturiems bendravykdytojams, kurie buvo iš anksto susitarę ir pasiskirstę užduotimis. Ž. L. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje pasireiškė tuo, kad ji nuėmė iš savo sąskaitos 915 €, kuriuos jai pervedė bendravykdytojai, apgaule įgiję I. L. elektroninės bankininkystės duomenis ir I. L. vardu sudarę apgaulingas elektronines paskolos sutartis su kredito įstaigomis. Ž. L. prisipažino, jog ji išgrynino šiuos pinigus. Teismas nepagrįstai kritiškai neįvertino tų jos parodymų, kad apie daromą nusikalstamą veiką ji nežinojo, o pinigus išgrynino nepažįstamos moters prašymu. Neįtikinantys ir turėtų būti atmesti Ž. L. paaiškinimai apie Ukmergės miesto gatvėje prie jos priėjusią nepažįstamą 30-etę moterį, kuri prašė leisti pasinaudoti jos banko sąskaita esą atlyginimui už darbą pervesti, nes pati esą nuo vyro pas giminaičius pabėgusi ir palikusi dokumentus. Kad tokie paaiškinimai yra išgalvoti, rodo tai, kad Ž. L. nežinojo jokių nepažįstamosios duomenų, telefono, jų teisėsaugai nenurodė, tariamas atlyginimas buvo pervedamas per kelis kartus ir kad tai nesukėlė Ž. L. jokių abejonių. Nėra tikroviški tokie paaiškinimai, kad nepažįstamas asmuo patikėtų savo pervedamą atlyginimą - pakankamai nemažą pinigų sumą nepažįstamam, svetimam, atsitiktinai gatvėje sutiktam asmeniui. Nėra tikroviški ir tokie paaiškinimai, kad Ž. L. neva nepažįstamosios prašymu iš sąskaitos pinigų paimdavo tiek, kiek šioji pasakydavo, prie savo sąskaitos jungėsi, bet išrašo, iš ko ir kiek gaunama pinigų, nežiūrėjo, nors į sąskaitą gaudavo ir savo pašalpos pinigus. Aplinkybę, kad šie paaiškinimai yra išgalvoti, rodo ir šioje baudžiamojoje byloje esantys duomenys, jog analogiškus paaiškinimus ji buvo davusi dar iki šios nusikalstamos veikos padarymo kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje ji buvo įtariama tokio paties pobūdžio nusikaltimo padarymu. Be to, sprendžiant dėl Ž. L. kaltės, atsižvelgtina ir į Ž. L. amžių, leidžiantį suvokti savo veiksmų pavojingumą, ankstesnius teistumus bei dalyvavimą byloje dėl sukčiavimo, kuriame taip pat nusikalstamu būdu gautų pinigų užvaldymui buvo panaudota jos banko sąskaita. Akivaizdu, kad Ž. L. parodymus dėl nepažįstamos moters prašymo davė, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės už dalyvavimą sukčiavime, užvaldant į jos sąskaitą pervestą kredito įstaigų turtą. Jos paaiškinimai nėra tikroviški ir teismo turėjo būti atmesti, kaip neįtikinantys. Nepagrįstas ir faktinių aplinkybių neatitinkantis Ž. L. išteisinimo argumentas, kad Ž. L. kaltė grindžiama prielaidomis - tiek pačios Ž. L. parodymais, tiek banko pateiktais jos sąskaitos išrašais nustatyta, kad kredito įstaigoms priklausančius pinigus, pervestus jai iš I. L. sąskaitos, bankomatuose nuėmė būtent Ž. L..

Prokuroras pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog apie bendrininkų susitarimą sprendžiama ne tik iš jų parodymų, bet ir iš nustatytų jų bendrų (suderintų) veiksmų bei iš kitų bylos aplinkybių. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 str. 1 d.), tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma - žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-48512008, 2K- 400/2011, 2K-458/2014). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t.y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog apie bendrininkų susitarimą sprendžiama ne tik iš jų parodymų, bet ir iš nustatytų jų bendrų (suderintų) veiksmų bei iš kitų bylos aplinkybių. Nors faktinių duomenų apie užfiksuotus Ž. L. kontaktus su bendravykdytojais nusikaltimo padarymo metu nenustatyti nepavyko, teismas turėjo atsižvelgti į tuos jos parodymus, kad ji pažįsta kelis Kybartų pataisos namuose kalinčius asmenis, bendrauja su jais telefonu. Bylos duomenimis, I. L. skambino ir apgaule jos bankininkystės duomenis išgavo asmuo, kurio nusikaltimo metu naudotas telefonas veikė mobilaus ryšio bokšto celėje, į kurią patenka Kybartų pataisos namai. Atmetus išteisintosios Ž. L. netikroviškus parodymus dėl nepažįstamos moters prašymo nuimti pinigus, įvertinus tai, kad Ž. L. keletą kartų netrukus po to, kai į jos sąskaitą buvo gaunami apgaule įgyti pinigai, juos nuimdavo, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ji periodiškai buvo informuojama bendravykdytojų ir veikė su jais bendrai.

Pasak prokuroro, teismas, skundžiamame nuosprendyje argumentuodamas išteisinimą, nurodė, kad prokuroras teisme neprašė skirti laiko kaltinimo pakeitimui. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos (BPK 256 str.) sudaro baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos) galimybę savo iniciatyva pakeisti kaitinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis arba pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, laikantis šiame BPK str. nurodytos procedūros. Tad pirmosios instancijos teismas, šioje baudžiamojoje byloje nustatęs kitas faktines aplinkybes, apsprendžiančias kitokį Ž. L. veiksmų kvalifikavimą, nepagrįstai galimybę ištaisyti kaltinamojo akto trūkumą susiejo su prokuroro prašymo kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis arba pakeisti kaitinime nurodytos veikos kvalifikavimą pateikimu. Taigi, darydamas klaidingas išvadas vertinant įrodymus, Ukmergės rajono apylinkės teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. ir dėl to nepagrįstai Ž. L. išteisino dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintoji Ž. L. ir jos gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokuroro apeliacinį skundą, išanalizavusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, patikrinusi byloje surinktų įrodymų vertinimo teisingumą, sprendžia, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį Ž. L. atžvilgiu, padarė nepagrįstą išvadą, jog nesurinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų dėl Ž. L. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir jų pagrindu padarė įrodymais nepagrįstas išvadas, todėl išteisinamasis nuosprendis Ž. L. atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstai.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir netinkamai, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti teismo išvadas, dėl ko priimtame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas analizavo ir vertino tik Ž. L. teisinančius įrodymus, nevertino kito kaltinamojo bei liudytojų parodymų, nepalygino parodymų tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis, todėl pateikė neteisingas išvadas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį Ž. L. atžvilgiu, neatsižvelgė į visumą byloje nustatytų faktinių duomenų, kurie patvirtina, jog Ž. L. po T. K. bei kitų teisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmų atliko tolesnius veiksmus, būtinus, realizuojant bendrą nusikalstamą tikslą – užvaldyti svetimas nukentėjusiosios pinigines lėšas. Šie jos veiksmai kartu su kitų bendrininkų veiksmais sudaro nusikalstamos veikos – sukčiavimo objektyviąją pusę. Šiuos Ž. L. veiksmus patvirtino byloje esantys įrodymai - nukentėjusiosios I. L., liudytojos I. I., nuteistojo T. K. parodymai, AB „DnB“ banko Ž. L. mokėjimo kortelės sąskaitos išraše užfiksuoti duomenys. Pati Ž. L. patvirtino, jog ji nepažįstamos moters prašymu leido pasinaudoti savo banko sąskaita – davė pastarajai banko sąskaitos duomenis, išgrynino į jos banko sąskaitą pervestus pinigus bei atidavė juos minėtai moteriai, gavusi už tai piniginį atlygį. Tačiau išteisintoji neigė supratusi šių veiksmų nusikalstamą pobūdį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Ž. L. pozicija, kad ji gatvėje sutiktai nepažįstamai moteriai leido pasinaudoti savo banko sąskaita ir išgrynino gautus pinigus, nesuvokdama, kad daro nusikaltimą, nepakankamai atidžiai vertino Ž. L. parodymus kitų byloje esančių įrodymų kontekste, todėl nepagrįstai ją išteisino.

Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo bei turto užvaldymo fakto, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčia. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmą panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją, numato, kad neteisėtai sau ar kitiems asmenims įgyja svetimą turtą ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (siekia). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t.y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau veikos padarymo metu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalą. Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimą. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-535/2011, 2K-454/2012, 2K-589-696-2015).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Ž. L., būdama pilnametė, socialiai subrendusi, anksčiau būdama teista už sukčiavimą, o taip pat žinodama apie Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendį, kuriuo už sukčiavimą buvo nuteistas D. T., pastarajam ji buvo leidusi pasinaudoti jos banko sąskaita, išgryninant sukčiavimo būdu elektroninės bankininkystės pagalba įgytus pinigus, todėl pagal turimą gyvenimišką patirtį akivaizdžiai sugeba atskirti ir įvertinti savo elgesio su ne jai priklausančiais pinigais teisėtumą, o tuo pačiu suvokė, jog savo veiksmais tyčia daro nusikalstamą veiką, daro žalą kitiems asmenims ir iš to turi turtinės naudos. Be to, šią išvadą sustiprina ir Ž. L. padarytų nevienkartinių nusikalstamų veiksmų pobūdis - pinigai buvo pervedami ir išgryninami per kelis kartus. Ž. L. versija, jog ji už atlygį leido pasinaudoti jos banko sąskaita gatvėje sutiktai nepažįstamai moteriai, kuriai neva turėjo būti pervestas atlyginimas, yra visiškai nelogiška ir negyvenimiška. Kaip matyti iš bylos duomenų, Ž. L. niekur nedirba, kaip pati aiškino, gauna pašalpą, kitų piniginių lėšų be pašalpos gavimas į sąskaitą gali iššaukti gaunamos pašalpos perskaičiavimą ar nebemokėjimą. Ž. L. tvirtino nepažįstamosios prašymu iš sąskaitos pinigų paimdavusi tiek, kiek šioji pasakydavo, elektroninės bankininkystės pagalba tikrinusi banko sąskaitą, tačiau sąskaitos išrašo, kuriame yra detalizuojami pervedimų duomenys – pervedantis asmuo, pervedimo paskirtis ir kt. nežiūrėjusi. Ž. L., kaip teigia, nežinojo jokių nepažįstamosios kontaktinių duomenų, telefono numerio, jų nenurodė teisėsaugos pareigūnams, kita vertus, vargu, ar nepažįstamas asmuo patikėtų savo pervedamą atlyginimą, sudarantį pakankamai nemažą pinigų sumą nepažįstamam, svetimam gatvėje atsitiktinai sutiktam asmeniui. Tai, kad tokie paaiškinimai yra išgalvoti, patvirtina ir aplinkybė, jog analogiškus paaiškinimus Ž. L. davė kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje ji buvo įtariama tokio paties pobūdžio nusikaltimo padarymu dar iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. Šios aplinkybės rodo, kad Ž. L. suvokė, jog savo veiksmais tyčia daro nusikalstamą veiką, daro žalą kitiems asmenims ir iš to turi turtinės naudos, o jos pozicija yra gynybinė, kuria ji siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl Ž. L. veiksmų subjektyvinės pusės vertinimo yra nepagrįsta ir prieštarauja nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms.

Tai, kad Ž. L. sukčiavimo būdu įgijo svetimą turtą, patvirtina T. K. parodymai, kuris prisipažino, jog jis sukčiavimo būdu iš nukentėjusiosios I. L. sąskaitos pinigus pervedė į Ž. L. sąskaitą, kurią gavo iš jam paskambinusio laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekančio G. V. draugo, kuris taip pat yra laikomas pataisos namuose. Nukentėjusiosios I. L. parodymais patvirtinta, jog jos vardu buvo paimti keli greitieji kreditai iš kelių bendrovių, kurie per keletą kartų iš jos banko sąskaitos buvo pervesti į jai nežinomos Ž. L. banko sąskaitą. Iš AB „DnB“ banko Ž. L. mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašo matyti, kad, laikotarpiu nuo 2015-10-06 iki 2015-10-09 nenustatytiems asmenims per aštuonis kartus bendrai pervedus 608 Eur, o T. K. per tris kartus bendrai pervedus 270 Eur į Ž. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „DnB bankas“, Ž. L. 2015-10-07 9.57 val. ir 16.17 val. AB „SEB bankas“ priklausančiame bankomate (duomenys neskelbtini) adresu Ukmergė, Vilniaus g. 62, per du kartus išgrynino 550 Eur, 2015-10-08 10.13 val. AB „SEB bankas“ priklausančiame bankomate (duomenys neskelbtini) adresu Ukmergė, Vilniaus g. 62 per vieną kartą išgrynino 220 Eur, 2015-10-09 16.30 val. PC „IKI“ esančiame Perlo terminale adresu Ukmergė, Vilniaus g. 62 per vieną kartą išgrynino 145 Eur (t.1 b.l.119-125). Iš Utenos rajono apylinkės teismo 2015-02-12 nuosprendžio matyti, kad Ž. L. banko sąskaita buvo naudojama 2012-05-21 nusikalstamoje veikoje, išgryninant sukčiavimo būdu elektroninės bankininkystės pagalba įgytus pinigus (t.2 b.l.60). Be to, iš Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2014-03-18 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad Ž. L. banko sąskaita 2012-12-18 buvo naudojama nusikalstamoje veikoje, išgryninant sukčiavimo būdu elektroninės bankininkystės pagalba įgytus pinigus (t.2 b.l.37). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, Ž. L., anksčiau susidūriusi su tokia situacija, kuomet buvo panaudojama jos banko sąskaita, pervedant ir išgryninant nusikalstamu būdu įgytus pinigus, suvokė, kad, leisdama panaudoti jos banko sąskaitą ir išgrynindama į ją apgaule pervestus svetimus pinigus, daro nusikaltimą. Teisėjų kolegija laiko, kad byloje esančių faktinių duomenų visuma neabejotinai patvirtina, jog Ž. L. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, siekė apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai inicijuodama finansines operacijas, t.y. veikė tiesiogine tyčia, veikdama bendrininkų grupėje kartu su kitais asmenimis ir atlikdama tam tikrus nusikalstamus veiksmus, būtinus bendram nusikalstamam tikslui pasiekti. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 str. 1 d.), tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog apie bendrininkų susitarimo egzistavimą sprendžiama ne tik iš jų parodymų, bet ir iš nustatytų jų bendrų (suderintų) veiksmų bei iš kitų bylos aplinkybių. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes.

Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad šioje byloje yra pagrindas konstatuoti Ž. L. nusikalstamus veiksmus įvykdytus bendrininkų grupėje. Bylos duomenimis, nukentėjusiajai I. L. skambino ir apgaule jos bankininkystės duomenis išgavo asmuo, kurio nusikaltimo metu naudotas telefonas veikė mobilaus ryšio bokšto celėje, į kurią patenka Kybartų pataisos namai. Gauti duomenys patvirtina, jog Ž. L. pažįsta kelis Kybartų pataisos namuose kalinčius asmenis, bendrauja su jais telefonu. Nors Ž. L. kontaktai su bendravykdytojais nusikaltimo padarymo metu neužfiksuoti, apie jos susitarimo bendrininkauti su minėtais asmenimis turinį spręstina pagal bendrininkų veiksmus - Ž. L. keletą kartų, netrukus po to, kai į jos sąskaitą bendrininkų buvo pervedami apgaule įgyti nukentėjusiosios pinigai, juos išgrynindavo, kas rodo, kad ji veikė bendrai su bendravykdytojais ir jų visų veiksmai buvo būtini bendram nusikalstamos veikos tikslui – svetimų piniginių lėšų užvaldymui apgaule pasiekti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendis dalyje naikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nusikalstama veika buvo padaryta šiomis aplinkybėmis:

Ž. L., veikdama bendrininkų grupėje kartu su T. K. ir kitais nenustatytais asmenimis, turėdama tikslą apgaule savo, T. K. ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto pažadėdama pinigus išgryninti, nenustatytu laiku ir vietoje, nenustatytam asmeniui suteikė savo AB „DnB bankas“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį, 2015-10-06, 14.40 val., nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, Vilkaviškio r., Kybartai, J.Biliūno g. 14, mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus I. L. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir, melagingai prisistačius AB „SEB bankas“ darbuotoju N. M., pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad kažkas neteisėtai prisijungė prie jos banko sąskaitos elektroninės bankininkystės bei pasikėsino paimti kreditą, ir taip apgaule išgavus, tai yra, neteisėtai įgijus jos vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės kortelės prisijungimo kodus ir slaptažodžius, kuriuos paskui perdavus kitiems nenustatytiems asmenims ir T. K., kuriems pasinaudojant neteisėtai įgytais prisijungimo prie I. L. vardu atidarytos sąskaitos duomenimis - AB „DnB bankas“ interneto sistemoje prisijungus prie I. L. sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir 2015-10-06 19:16 val. I. L. vardu UAB „4Finance“ interneto sistemoje užregistravus paraišką greitajam kreditui gauti, iš UAB „4Finance“ neteisėtai gavus 300 Eur dydžio kreditą, 2015-10-07 13:47 val. I. L. vardu UAB „IPF digital Lietuva“ interneto sistemoje užregistravus paraišką greitajam kreditui gauti, iš UAB „IPF digital Lietuva“ neteisėtai gavus 500 Eur dydžio kreditą, 2015-10-08 15:12 val. I. L. vardu UAB „Ferratum“ interneto sistemoje užregistravus paraišką greitajam kreditui gauti, iš UAB „Ferratum“ neteisėtai gavus 100 Eur dydžio kreditą, laikotarpiu nuo 2015-10-06 iki 2015-10-09 nenustatytiems asmenims per aštuonis kartus bendrai pervedus 608 Eur, o T. K. per tris kartus bendrai pervedus 270 Eur į jos, Ž. L., vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „DnB bankas“,

ji, Ž. L., 2015-10-07 09:57 val. ir 16:17 val. AB „SEB bankas“ priklausančiame bankomate (duomenys neskelbtini), adresu Ukmergė, Vilniaus g. 62, per du kartus išgrynino ir taip užvaldė 550 Eur, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2015-10-08 10:13 val. ji, Ž. L., AB „SEB bankas“ priklausančiame bankomate (duomenys neskelbtini), adresu Ukmergė, Vilniaus g. 62, vieną kartą išgrynino ir taip užvaldė 220 Eur, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus 2015-10-09 16:30 val., ji, Ž. L., PC „IKI“ esančiame Perlo terminale, adresu Ukmergė, Vilniaus g. 62, vieną kartą išgrynino 145 Eur, iš kurių užvaldė likusius 130 Eur, tokiu būdu ji savo, T. K. ir kitų nenustatytų asmenų naudai apgaule įgijo UAB „4Finance“ priklausančius 300 Eur, UAB „IPF digital Lietuva“ priklausančius 500 Eur bei UAB „Ferratum“ priklausančius 100 Eur, taip savo veiksmais padarydama UAB „4Finance“ 300 Eur, UAB „IPF digital Lietuva“ 500 Eur ir UAB „Ferratum“ 100 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.

Teisėjų kolegija, skirdama Ž. L. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, Ž. L. asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skirtina, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Už Ž. L. įkaltintos nesunkios nusikalstamos veikos padarymą numatyta bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Skiriant Ž. L. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad ji nedirba, nevedusi, anksčiau teista, paskutinį kartą teista už sukčiavimą Utenos rajono apylinkės teismo 2014-07-10 nuosprendžiu ir jai buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė ir bauda (t.2 b.l.40-48), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Duomenų apie galiojančias Ž. L. administracines nuobaudas nėra, į gydytojo psichiatro ir gydytojo psichiatro (narkologo) įskaitą ji neįrašyta (t.2 b.l.69). Parenkant bausmės rūšį ir nustatant bausmės dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad nėra Ž. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į Ž. L. ankstesnius teistumus. Ž. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti, paskyrus Ž. L. laisvės atėmimo bausmę mažesnės, nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, trukmės. Kadangi Ž. L. neatliko Utenos rajono apylinkės teismo 2014-07-10 nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė BK 64 str. 3 d. pagrindu bendrintina su Utenos rajono apylinkės teismo 2014-07-10 nuosprendžiu paskirta bausme.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo BK 75 str. pagrindu atidėti Ž. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Pagal suformuotą teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltinamojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).

Atsižvelgiant į Ž. L. nusikalstamų veiksmų pobūdį, laikytina, kad Ž. L. nėra tiek pavojinga, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik realia laisvės atėmimo bausme, todėl manytina, kad jai paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jos nuo visuomenės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Ž. L. padarytos nusikalstamos veikos ypatybės bei jos asmenybė leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek formalus, tiek materialus pagrindas jai taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, nustatant BK 75 str. 2 d. 5 p., 7 p, 8 p. numatytus įpareigojimus.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, spręstina, kad neilgos trukmės laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu Ž. L. padarys pakankamą poveikį, kad ji suvoktų savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti ją už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikaltimų padarymo.

Šioje byloje civilinis ieškovas UAB „4finance“ pareiškė 300 Eur civilinį ieškinį (t1 b.l.43-44). Civilinis ieškovas UAB „IPF Digital Lietuva“ pareiškė 680,47 Eur civilinį ieškinį, kurį sudaro 500 Eur žala, 127,90 Eur paskolos palūkanos ir 52,57 Eur advokato išlaidos (t.1 b.l.56-57). Civilinis ieškovas UAB „Ferratum“ pareiškė 114,39 Eur civilinį ieškinį, kurį sudaro 100 Eur paskola, 9,13 Eur paskolos mokestis, 0,39 Eur aptarnavimo mokestis ir 4,87 Eur delspinigių (t.1 b. 85).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d).

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo iš dalies tenkinti civilinio ieškovo UAB „IPF Digital Lietuva“ pareikštą 680,47 Eur civilinį ieškinį ir priteisti iš Ž. L. UAB „IPF Digital Lietuva“ naudai 500 Eur žalos atlyginimo. Civilinis ieškovas UAB „IPF Digital Lietuva“ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Todėl teisėjų kolegija nagrinėja baudžiamąją bylą prokuroro pateikto apeliacinio skundo ribose.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad civilinis ieškovas UAB „IPF Digital Lietuva“ dėl T. K. ir Ž. L. nusikalstamos veikos patyrė 500 Eur žalą. Kadangi prokuroras apeliaciniu skundu neprašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalies, kuria civiliniam ieškovui UAB „IPF Digital Lietuva“ iš T. K. priteista 500 Eur žalai atlyginti, o prašo civiliniam ieškovui UAB „IPF Digital Lietuva“ priteisti 500 Eur žalai atlyginti iš Ž. L., teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinio ieškovo UAB „IPF Digital Lietuva“ 500 Eur žala patirta dėl T. K. ir Ž. L. nusikalstamų veiksmų, todėl ji priteistina solidariai iš abiejų nuteistųjų. Kadangi apeliacinis skundas dėl 51,57 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo civilinio ieškovo UAB „IPF Digital Lietuva“ naudai iš T. K. nepaduotas, todėl ši nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.

Dėl Ž. L. nusikalstamos veikos civilinis ieškovais UAB „4finance“ patyrė 300 Eur žalą, civilinis ieškovas patyrė 114,39 Eur žalą, kurią sudaro 100 Eur paskola, 9,13 Eur paskolos mokestis, 0,39 Eur aptarnavimo mokestis ir 4,87 Eur delspinigių. Pažymėtina, jog yra dvi civilinės atsakomybės formos – nuostolių atlyginimas ir netesybos. Sutartinė civilinė atsakomybė gali pasireikšti tiek nuostolių atlyginimu, tiek netesybomis, o deliktinė atsakomybė pasireiškia tik nuostolių (žalos) atlyginimu. Todėl baudžiamojoje byloje gali būti tenkinami civiliniai ieškiniai tik dėl žalos atlyginimo, o palūkanų ir delspinigių priteisimo klausimas gali būti sprendžiamas tik pareiškiant civilinį ieškinį teismui CPK nutatyta tvarka. Dėl šios priežasties civilinio ieškovo UAB „4finance“ pareikštas 300 Eur civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas pilnai, o UAB „Ferratum“ pareikštas 114,39 Eur ieškinys tenkinamas iš dalies – iš Ž. L. UAB „4finance“ naudai priteisiant 300 Eur, UAB „Ferratum“ naudai priteisiant 109,52 Eur. UAB „Ferratum“ civilinis ieškinys dalyje dėl prašomų priteisti 4,87 Eur delspinigių paliekamas nenagrinėtas.

Vilniaus apygardos teisme 2016-10-12 gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-10-12 prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Nr. (2.16)NTP-7-10893, kuriame prašoma valstybės naudai priteisti Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas.

Baudžiamojoje byloje yra gauta Valstybinės antrinės teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 92,64 Eur iš kaltinamosios Ž. L. valstybės naudai.

BPK 106 str. 1 d. nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, privalo dalyvauti tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistųjų valios. Dėl pastarosios priežasties Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 92,64 Eur iš kaltinamosios Ž. L. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 2 p., 115 str. 1 d.,

nusprendė:

panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį dalyje dėl Ž. L. išteisinimo ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 1 d. 2 p.).

Ž. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d., ir nuteisti ją laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmę, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d.,3 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Utenos rajono apylinkės teismo 2014-07-10 nuosprendžiu paskirta neatliktąja bausme ir paskirti Ž. L. subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 16 MGL (602 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., paskirtos laisvės atėmimo 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant Ž. L. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria civiliniam ieškovui UAB „IPF Digital Lietuva“ iš T. K. priteista 500 Eur žalos atlyginimo ir civilinio ieškovo UAB „IPF Digital Lietuva“ pareikštą 680,47 Eur civilinį ieškinį, kurį sudaro 500 Eur negrąžinta paskola, 127,90 Eur nesumokėtos palūkanos ir 52,57 Eur advokato paslaugos, tenkinti iš dalies – priteisti civiliniam ieškovui UAB „IPF Digital Lietuva“ 500 Eur žalai atlyginti solidariai iš T. K. ir Ž. L..

Civilinio ieškovo UAB „Ferratum“ 114,39 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti civiliniam ieškovui UAB „Ferratum“ 109,52 Eur žalai atlyginti iš Ž. L..

Civilinio ieškovo AB ,,4finance“ 300 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civiliniam ieškovui AB ,,4finance“ 300 Eur žalai atlyginti iš Ž. L..

Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėGintaras DzedulionisAlenas Piesliakas