Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2001-03-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (galiojusio iki 2003-05-01) - laisvės atėmimu dvejiems metams su 1/6 turto konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo bausmės atleistas;

2) 2001-04- 09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (galiojusio iki 2003-05-01) -laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams su 1/6 turto konfiskavimu ;

3) 2002-07- 31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (galiojusio iki 2003-05-01)- laisvės atėmimu keturiems mėnesiams su turto už 200 Lt konfiskavimu;

4) 2002-12-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (galiojusio iki 2003-05-01)- laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams su turto už 200 Lt konfiskavimu, vadovaujantis BK 42 straipsniu, subendrinus su 2002 m liepos 31 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė vieneri metai trys mėnesiai laisvės atėmimo su turto už 200 Lt konfiskavimu, pritaikius įstatymą dėl amnestijos bausmė sumažinta 1/6; 2004-01-29 nutartimi turto konfiskavimas panaikintas;

5) 2004-09-16 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams;

6) 2005-12-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - areštu 30 parų;

7) 2006-04-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams; 2006-11-09 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2006-04-07 nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 m.;

8) 2008-06-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

9) 2009-12-15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

10) 2011-11-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu - laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 2014-10-23 paleistas atlikus bausmę;

11) 2015-04-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams, 2016-04-15 paleistas atlikęs bausmę;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš Klaipėdos apskrities VPK tyrėjos I. G. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2016-11-04 prašymu dėl duomenų apie elektroninių ryšių srautų įvykius ir jų dalyvius gavimo Nr. 30-PR2-20494, gauti duomenys apie telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybę (1 t., b.l. 177-180, 181).

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2016-09-16 prašymu dėl duomenų apie elektroninių ryšių srautų įvykius ir jų dalyvius gavimo Nr. 30-PR2-17334, gauti duomenys apie telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybę (1 t., b.l. 168-169).

Iš 2016-09-26 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas V. R. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Sony Xperia“, IMEI (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagrobtas iš R. D. (1 t., b.l. 121-122).

Iš 2016-09-26 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas mobilaus ryšio telefonas „Sony Xperia“, IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 125-126, 127-130), kuris 2016-09-27 nutarimu grąžintas nukentėjusiajam R. D. (1 t., b.l. 131-132).

Iš 2016-09-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „M.“ pateikė sutartis Nr. 23058 ir Nr.23178, navigaciją „Garmin“ (1 t., b.l. 111).

Iš 2016-09-03 sutarties Nr. 23178 nustatyta, jog A. R. 2016-09-03 UAB „M.“, (duomenys neskelbtini), įkeitė navigaciją „Garmin“ už 10 eurų paskolą (1 t., b.l. 112).

Iš 2016-08-30 sutarties Nr. 1897046 matyti, jog A. R. 2016-08-30 UAB „M.“, (duomenys neskelbtini), pridavė mobilaus ryšio telefoną „SONY XPERIA E5“ už 125 eurų paskolą (1 t., b.l. 113).

Iš 2016-09-09 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta navigacija „Garmin“(1 t., b.l. 114-115, 116-117), kuri 2016-09-09 nutarimu grąžinta nukentėjusiajam R. D. (1 t., b.l. 118-120).

Iš Klaipėdos apskrities VPK PR 2 kuopos būrio vado V. S. 2016-12-03 tarnybinio pranešimo ir 2016-12-03 paėmimo protokolo matyti, jog (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyta galimai apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų R. S.. Atliekant asmens dalinę apžiūrą, merginos palto kišenėje rasta asmens tapatybės kortelė Nr. 13847894, išduota R. D. (1 t., b.l. 101-102).

Iš 2016-12-09 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta R. D. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, kurios Nr. 13847894 (1 t., b.l. 137-139).

Iš 2016-11-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis A. R. pateikė lombardo sutarties šaknelę Nr.23178 (2 t. b.l. 75-76), kuri apžiūrėta 2016-11-09 apžiūros protokolu (1 t., b.l. 133-136).

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, tai yra paties kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagrobė be priežiūros paliktą R. D. priklausančio automobilio „Mazda Primate“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždegimo spynelės raktelį su signalizacijos pulteliu, kuriuo pasinaudojęs įsibrovė į minėtą automobilį, iš kur pagrobė R. D. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Sony Xperia“, piniginę, automobilinę navigacijos sistemą „Garmin“.

Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino, parodė, kad 2016-08-13 atvažiavo pas močiutę A. G., kuri gyvena Rimkų g. 4, Klaipėdos m. Prie močiutės namo laiptinės durų ant žemės rado raktelį su pulteliu. Suprato, kad tai automobilio uždegimo spynelės raktas, kadangi ant jo buvo „Mazda“ pakabukas. Eidamas į malkinę pamatė „Mazda“ modelio automobilį. Paspaudė pultelį ir automobilis atsirakino. Įlipęs į automobilį prie bėgių svirties pamatė telefoną „Sony Xperia“, jį paėmė, iš daiktų dėtuvės paėmė navigaciją bei piniginę. Apklausiamas teisme nukentėjusysis R. D. tvirtino, kad automobilio raktelio pamesti negalėjo, nes automobilio raktelis buvo kelnių kišenėje. Jo kelnės buvo siauros, todėl raktelis iš kišenės iškristi negalėjo. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, nuolat kito. Iš karto po įvykio R. D. tvirtino, kad automobilio raktelį ir mobilaus ryšio telefoną iš jo išgertuvių metu pagrobė N. S. ir R. B.. Įvykio metu nukentėjusysis R. D. buvo neblaivus, šią aplinkybę pripažino ir pats nukentėjusysis, tai patvirtino ir teisme apklausti liudytojai U. I., V. B., N. S. bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. B.. Nukentėjusysis R. D. parodė, kad visų įvykio aplinkybių nepamena, nes buvo neblaivus, U. I. parodė mačiusi kaip R. D. naktį prie automobilio su kažkuo bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus. Liudytoja N. S. parodė, kad įvykio naktį kartu su R. D. ir R. B. nukentėjusiojo automobiliu vyko į naktinę parduotuvę, kur nukentėjusysis pirko alkoholinius gėrimus, maisto produktus ir cigaretes. Liudytoja V. B. patvirtino liudytojos N. S. parodymus apie tos nakties aplinkybes. Atsižvelgiant į šių liudytojų nuoseklius parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai, jog jam priklausančio automobilio uždegimo spynelės raktelis buvo pagrobtas iš jo kelnių kišenės, yra tik nukentėjusiojo prielaidos, kurios nepagrįstos jokiais kitais įrodymais. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, nukentėjusysis R. D. negali pasakyti, kada konkrečiai iš jo buvo pavogti jam priklausantys daiktai, kurių vagystė kaltinamas A. R.. Jis nepamena, kokiu metu naudojosi mobilaus ryšio telefonu, kur jį paliko. Nukentėjusysis R. D. nematė, kas konkrečiai iš su juo girtavusių asmenų paėmė jo automobilio raktelius ir telefoną. Nukentėjusiojo R. D. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Kartu su nukentėjusiuoju tą naktį girtavę R. B., V. B., N. S. nurodė, kad nukentėjusiojo telefono ir automobilio raktelių nematė ir jų nepaėmė. Liudytojai nurodė, kad nukentėjusysis tą naktį pas juos nemiegojo, buvo išvarytas, todėl galėjo bendrauti ir su kitais žmonėmis. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. R. laikotarpiu nuo 2016-08-13 nuo 21.00 val. iki 2016-08-14, Rimkų g. 4, Klaipėdoje, pagrobė be priežiūros paliktą R. D. priklausančio automobilio „Mazda Primate“ uždegimo spynelės raktelį su signalizacijos pulteliu, bendros 150 Eur vertės. Ši kaltinamojo A. R. veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nes kaltinamasis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Teisės požiūriu daiktas jį suradusiam asmeniui nėra svetimas tada, kai jis yra bešeimininkis, t. y. daiktas neturi savininko arba jo savininkas nėra žinomas. Bešeimininkiai daiktai gali būti gyvūnai ar negyvi kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys), tarp jų ir lobis (CK 4.57 straipsnio 1 ir 3 dalys). Tokio bešeimininkio daikto suradimas ir jo pasisavinimas, kaip ir atsitiktinai asmeniui patekusio svetimo turto pasisavinimas, nelaikomas turto pagrobimu. Tokiais atvejais galima civilinė atsakomybė už CK 4.61 ir 4.62 straipsniuose įtvirtintos pareigos grąžinti daiktą savininkui arba pranešti apie tai policijai ar savivaldybės institucijai nevykdymą. Baudžiamoji atsakomybė už rasto ar atsitiktinai asmeniui patekusio turto pasisavinimą galima tik tuo atveju, kai šis turtas turi didelę mokslinę, istorinę, kultūrinę reikšmę ar didelę turtinę vertę (BK 185 straipsnis). Kita vertus, kai asmuo užvaldo ne bešeimininkį, bet laikinai be priežiūros paliktą svetimą turtą, šiais veiksmais nutraukdamas teisėtą šio turto valdymą, veika atitinka vagystės požymius. Vagystės požymius atitinka ir tokie atvejai, kai asmuo, žmonių lankymosi ar darbo vietoje radęs kažkieno neapdairiai paliktą turtą (be priežiūros paliktą), užuot atidavęs jį šią vietą prižiūrintiems asmenims (pvz., prekybos centro, kavinės, teatro, muziejaus, poliklinikos, naktinio klubo ir pan. darbuotojams) saugoti, jį pasisavina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2009, 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-291/2014). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. R. gyvenamojo namo kieme radęs svetimą prie priežiūros paliktą automobilio užvedimo spynelės raktelį, jį pasiėmė, jo savininko ieškoti nebandė. Teismo nuomone, tokiomis aplinkybėmis palikto be priežiūros rakto užvaldymas nesuteikia pagrindo išvadai daryti, kad kaltinamasis rado ir pasisavino bešeimininkį ar jam atsitiktinai patekusį svetimą turtą. Kiekvienas suaugęs asmuo tokioje situacijoje turėtų suprasti, kad gyvenamojo namo kieme galimai pamestas automobilio raktas nėra bešeimininkis, kad savininkas tiesiog neapdairiai paliko jį be priežiūros (pamėtė) ir netrukus gali sugrįžti ir jį pasiimti. Todėl neabejotina, jog A. R. veikė suvokdamas, kad užvaldo svetimą laikinai paliktą turtą ir kad dėl tokių jos veiksmų savininkas šio turto nebeatgaus, o ji jį turės kaip nuosavą.

Nustatyta, kad kaltinamasis A. R., pasinaudojęs pagrobtu automobilio rakteliu įsibrovė į R. D. priklausantį automobilį „Mazda Primate“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė R. D. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Sony Xperia“ 450 eurų vertės su SIM UAB „Omnitel“ kortele, o iš automobilio dėtuvės pagrobė piniginę 20 eurų vertės ir automobilinę navigacijos sistemą „Garmin“ 400 eurų vertės. Iš viso pagrobė R. D. priklausančio turto už 870 eurų. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, A. R. kaltę patvirtina liudytojų parodymai, iš dalies nukentėjusiojo parodymai, mobilaus ryšio telefono apžiūros protokolas, UAB „M.“ sutartys ir kiti bylos duomenys. Kaltinamasis pripažino iš automobilio pagrobęs mobilaus ryšio telefoną ir navigacinę sistemą, kuriuos vėliau pardavė lombarde, tačiau kategoriškai neigia pagrobęs nukentėjusiojo R. D. pinigines lėšas – apie 50 eurų. Kaltinamasis A. R. parodė, kad automobilio dėtuvėje rado ir vyrišką piniginę su joje buvusiais dokumentais ir keliomis metalinėmis monetomis. Piniginę vėliau išmetė. Tvirtina, kad piniginėje 50 eurų nebuvo. Nukentėjusysis R. D. nurodė, kad turėjo grąžinti skolą, todėl buvo atsidėjęs 50 eurų, juos laikė piniginėje. Tikslios pinigų sumos negali pasakyti, apie 50 eurų. Pirkdamas alkoholinius gėrimus parduotuvėje atsiskaitė banko mokėjimo kortele, piniginė liko automobilyje. Liudytojai N. S. ir R. B. patvirtino vykę su nukentėjusiuoju į naktinę parduotuvę, nurodė, kad nukentėjusysis R. D. turėjo pinigų, pats mokėjo už prekes. Kaip matyti, tą naktį buvo girtaujama ir automobilyje, kur pasak nukentėjusiojo, daiktinėje buvo piniginė su pinigais, automobilyje sėdėjo ir kiti žmonės. Baudžiamojoje jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti konstatuojamas abejonių nekeliančiais įrodymais, pagrindžiančiais asmens kaltę. Baudžiamųjų įstatymų taikymo praktikoje tai reiškia, kad teismo diskrecija įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą nėra absoliuti ta prasme, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, pagrįstą visų bylos duomenų nešališku patikrinimu, objektyvių prieštaravimų pašalinimu ir motyvuotų išvadų pateikimu (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys Nr. 2K-594/2004, 2K-P-218/2009, 2K-440/2012 ir kt.). Įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų A. R. kaltę pagrobus nukentėjusiajam R. D. priklausančius 50 eurų, todėl ši aplinkybė, nenustačius abejonių nekeliančių, patikimų jo kaltės įrodymų visumos, iš kaltinimo šalintina. Iš kaltininimo taip šalintina R. D. priklausančių „SEB“ banko ir „Nordea“ banko mokėjimo kortelių, asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimo, išduotų R. D. vardu, pakabuko, neturinčio materialinės vertės, vagystė, kadangi nukentėjusysis šių daiktų materialiai neįvertinto, ir tai nesudaro šio nusikaltimo dalyko. Vagystės, kaip nusikaltimo nuosavybei, dalykas gali būti tik materialinę vertę turintis turtas.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad A. R. svetimą turtą pagrobė įsibrovęs į automobilį „Mazda Primate“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

A. R. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje. Kaltinamasis anksčiau 11 kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalto esant neišnykusiam teistumui, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. A. R. yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, tačiau nusikalstamų veikų darymo metu niekur nedirbo ir jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstimas veikas, davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje ir 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytas maksimalias arešto bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos jas apimant.

Nukentėjusysis R. D. pareiškė 298,17 Eur civilinį ieškinį (2 t., b.l. 138), reikalaudamas atlyginti 298,17 Eur turtinę žalą. Nukentėjusysis nurodė, kad civilinio ieškinio sumą sudaro prarasto automobilio uždegino spynelės raktelio vertė- 50 eurų, signalizacijos pultelio vertė- 100 eurų, pagrobtos piniginės vertė- 20 eurų, iš piniginės pagrobti 50 eurų. Taip pat jam grąžinto mobilaus ryšio telefono remonto išlaidos sudaro 29,10 eurų, naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo išlaidos sudaro 49,07 eurų. Nukentėjusysis pateikė teismui civilinį ieškinį pagrindžiančius dokumentus (1 t., b.l. 29-30, 2 t., b.l. 139-140).

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Tarp kaltinamojo A. R. nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir nukentėjusiajam R. D. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Iš kaltinamojo A. R. priteisiama 248,17 Eur nukentėjusiajam R. D. turtinei žalai atlyginti. Kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis A. R. pagrobė 50 eurų, šioje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „M.“ sutartys Nr. 23058 ir Nr. 23178 (1 t., b.l. 112, 113), lombardo sutarties Nr. 23178 šaknelė (1 t., b.l. 136), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais, teismas,

nusprendė:

A. R. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 45 parų areštą.

Pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Kardomąją priemonę- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo R. D. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti 248,17 Eur ( du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus septyniolika centų ) turtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo A. R.. Kitoje dalyje nukentėjusiojo R. D. civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „M.“ sutartis Nr. 23058 ir Nr. 23178, lombardo sutarties Nr. 23178 šaknelę, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.