Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., pilietybė Lietuvos, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas 2014 m. gruodžio 29 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, kuri atlikta 2016 m. sausio 29 d. teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. Č. 2021 m. liepos 1 d. apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia kumščiu, ne mažiau vieno karto, sudavė G. P. į veido sritį, tuo padarydamas pastarajam nosies kaulų lūžį su poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir taip nesunkiai sutrikdė G. P. sveikatą, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

II. Byloje surinkti įrodymai

Liudytoja R. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu G. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. 2021 m. liepos 1 d. apie 21.30 val., jai būnant bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu su jos sugyventiniu G. P., klausant muzikos ir jai tvarkantis namus išgirdo, spyrius į buto duris. Ji liko kambaryje tvarkytis, o G. P., kaip ji suprato, nuėjo pažiūrėti, kas ten spardo į duris. Po kurio laiko ji išgirdo iš namo laiptinės, (duomenys neskelbtini) aukšto aikštelės, kurioje yra jų butas, smūgius, tada ji nuėjo į buto koridorių ir per praviras duris pamatė, kaip kaimynas E. Č. iš (duomenys neskelbtini) buto, rankomis ir kojomis mušė jos sugyventinį G. P., kuris gynėsi, tačiau pats E. Č. nesmūgiavo. G. P. mušęs kaimynas iš (duomenys neskelbtini)buto yra E. Č., apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 2 metrų ūgio, stambaus kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, minėtas vyras buvo apsirengęs, tik trumpikėmis, basas. Minėtas vyras jos akivaizdoje G. P. sudavė mažiausiai 3 smūgius. Taip pat pamatė, kad G. P. laiptinėje, iš nosies stipriai bėga kraujas. Tada po kažkurio laiko E. Č. nuėjo namo. E. Č. išėjus namo, G. P. atėjo atgal į butą. Jam grįžus namo jis paskambino policijai. Po kurio laiko atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjusi G. P. jį išvežė į Lazdynų ligoninę. Dėl šio įvykio ji labai išsigando, pati įvykio metu nenukentėjo (b. l. 65-67).

Liudytoja E. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. P. pažįsta apie 6 metus, tai jos draugas. E., kurio pavardės nežino, pažįsta, kaip G. P. kaimyną, gyvenantį (duomenys neskelbtini)-me bute, Žino, kad kai G. P. garsiau paleidžia muziką, E. Č. pradeda daužyti, skambinti į G. P. duris. Dėl to, ne vieną kartą tarp G. P. ir E. Č. vykdavo žodiniai konfliktai, kurias ji girdėjo būdama pas G. P.. 2021 m. vasara, jai vėlai paskambino G. P. ir paprašė iškvieti policiją, sakydamas, kad jis pats skambino į policiją, tačiau jam atsakė, kad pareigūnai pas jį nevažiuos, nes pareigūnai, dėl to pačio - garsiai grojančios muzikos, konfliktų ir taip pas jį važiuoja. Be to skambindamas G. P. buvo neblaivus. Prašydamas iškviesti policiją G. P. jai papasakojo, kad tarp jo ir kaimyno E. Č. įvyko konfliktas dėl garsiai grojančios muzikos ir kad E. Č. jam sudavė kumščiu į vaido sritį ir galimai sulaužė nosį. Tada ji iš savo mobilaus telefono paskambino tel. 112 ir paprašė pas G. P., adresu (duomenys neskelbtini), iškviesti policijos pareigūnus ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Jai atrodo, kad tą pačią dieną, ryte G. P. jai paskambino ir pasakė, kad ką tik grįžo iš ligoninės, ir kad jam buvo nustatytas nosies lūžis. Po minėto įvykio ji G. P. ilgą laiką nematė. Žino, kad kai įvyko minėtas įvykis G. P. gyveno su moterimi vardu R.. Kas tiksliai įvyko tarp G. P. ir E. Č. nežino, ji jų konflikte nedalyvavo ir kai buvo sužalotas G. P. nematė (b. l. 69-71).

Liudytojas A. Z. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad neprisimena nagrinėjimo įvykio aplinkybių, kuomet vyko į (duomenys neskelbtini)gatvę. Tvirtina teismo posėdyje pagarsintus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas A. Z. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 1 d. apie 2.30 val. dirbdamas kartu su Vilniaus aps. NVRS vyriausiuoju patruliu L. S. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo parnešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini)pranešėją sumušė kaimynas. Pranešėjas laukia (duomenys neskelbtini) aukšte. Atvykus nurodytu adresu, pakilus laiptais, jiems atidarė duris pranešėjas, kaip paaiškėjo G. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini)-me bute, kuris nurodė, kad jis garsiai klausė muziką. Priešais gyvenančiam kaimynui E. Č. tai nepatiko, todėl pastarasis priėjęs prie jo buto paskambino ir padaužė su koja į buto durys, kad jis (G. P.) padarytų tyliau muzika. Jam nepatiko, kad kaimynas daužė koja į jo buto durys, tada jis nuėjo pas kaimyną E. Č., ir irgi paskambino, ar daužė į kaimyno duris. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu kaimynas E. Č. sudavė jam į veido sritį. Pranešėjas G. P. buvo akivaizdžiai neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Užėjus į G. P. butą, bute buvo pastarojo sugyventine, kuri taip pat buvo neblaivi. G. P. nurodė, kad rašys pareiškimą. Ar ant pastarojo veido matėsi sužalojimai, jau nepamena. Tačiau laiptinėje, prie G. P. (duomenys neskelbtini)-to buto durų, ant grindų, matėsi raudono skysčio dėmes, galimai kraujo dėmes. Jie skambino į (duomenys neskelbtini)-tą butą, kuriame pagal G. P. žodžiu gyvena kaimynas E. Č., su kuriuo įvyko konfliktas, tačiau buvo durų niekas neatidarė. G. P. nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė, paaiškino, kad pas medikus kreipsis asmeniškai ( b. l. 73-75).

Iš G. P. protokolo – pareiškimo matyti, kad jame nurodyta kad 2021 m. liepos 1 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), namo laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšto aikštelėje, jo kaimynas E. Č. iš (duomenys neskelbtini) buto, žodinio konflikto metu, sudavė jam du smūgius kažkurios rankos kumščiu į jo veido sritį, taip sulaužydamas jam nosį ir sukeldamas fizinį skausmą. Dėl įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kaimyno neteisėtų veiksmų (b. l. 1-3).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2021 m. liepos 1 d. 21.54 val. G. P. pranešė, kad jį sumušė kaimynas, nes jis labai garsiai klausėsi muzikos. 2021 m. liepos 1 d. 23.05 val. gautas pranešimas, kad pranešėjos E. draugą G. P. sumušė kaimynas, sulaužė nosį, pranešėjos įvykio vietoje nėra. RVUL pranešė, kad GMP 23.50 val. G. P.. Sumušė apie 21.30 val. kaimynas. Nosies kaulo lūžimas. (b. l. 8, 10).

2021 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kaimynė iš 12 buto L. P. nurodė, kad 2021 m. liepos 1 d. apie 21.30 val. laiptinėje buvusių muštynių neprisimena ir jokių aplinkybių papasakoti negali. Su kaimynais iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buto nebendrauja, jų nepažįsta. Kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini)-ame bute veda asocialų gyvenimo būdą, todėl triukšmą ji yra girdėjusi ne vieną kartą ir nebekreipia į tai dėmesio (b. l. 76 ).

„Body“ kameros vaizdo apžiūros protokole nurodyta, kad 2021 m. liepos 2 d. policijos pareigūnų vykusiu į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Įrašas 2021_0702_025924_004 MP4 Video 286464 KB ekrane rodo užrašą „VLN-NVRS-609D20 2021/07/02 02:59:17“. Kamera fiksuoja policijos pareigūnus, kurie kyla laiptais ir prieina prie buto Nr. (duomenys neskelbtini). Priėję prie buto, apžiūrinėjo grindinį, sako „nu yra“, „grojo muzika“. Skambina į buto duris. Duris atidaro moteris. Policijos pareigūnai užeina į butą. Girdisi, kad bute groja muzika. Pasirodo pusnuogis vyras (pagal bylos aplinkybes nukentėjusysis G. P.), kuriam policijos pareigūnai nurodo, kad garsiai groja muzika, kuria nakties metu girdėsi už durų. G. P. nurodė, kad kaimynas pradėjo į duris stuksenti su kojomis, jis irgi sumušė į duris. Tada pradėjo kaimynas mušti, jis gynėsi. Kaimynė iš (duomenys neskelbtini)-to buto matė. Buvo ligoninėje, ką tik grįžo. Kaimynas sulaužė nosį, turi pretenzijų. Įjungus vaizdo įrašą 2021_0702_030425_005 MP4 Video 62656 KB ekrane rodo užrašą „VLN-NVRS-609D20 2021/07/02 03:04:26“. G. P. sako, kad dėl muzikos kaltas, bet norėjo gražiai susitarti. Kaimynas išgėręs buvo (b. l. 87- 95).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 138 straipsnio saugoma vertybė yra žmogaus sveikata. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma dviem alternatyviomis veikomis – žmogaus sužalojimu ar susargdinimu, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. Č., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, tyčia panaudodamas fizinį smurtą, padarė nukentėjusiajam G. P. sužalojimus, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp E. Č. ir G. P. kilo konfliktas. Kaltinamasis E. Č. parodė, kad G. P. , gyvenantis jo kaimynystėje, dažnai naktimis išgėrinėja, garsiai klauso muzikos, tuomet jis trinkteli į jo duris, mat skambutis per tylus, per triukšmą negirdėtų, ir paprastai G. P. muziką pritildo. Kaltinamasis pripažino, kad nagrinėjamas konfliktas prasidėjo po to, kai jam eilinį kartą trenkus į duris, kad G. P. pritildytų muziką, šis pirmą kartą trenkė į jo – E. Č. duris. Kad nukentėjusysis atliko šiuos veiksmus, sutinka ir jis pats. Tačiau dėl konflikto eigos kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai iš esmės skiriasi. Kaltinamasis E. Č. teigė konfliktą buvus tik žodinį, tačiau kategoriškai neigė sudavęs G. P. į veidą ir sulaužęs nosį. Tokia jo pozicija buvo nuosekli viso proceso metu, E. Č. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė, tačiau teismas tokią jo poziciją vertina kaip gynybinę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Grįsdamas pastarojo kaltę, teismas, visų pirma, remiasi nukentėjusiojo G. P. parodymais. Iš naujo neatkartojant visų parodymų turinio, pirmiausia pažymėtina tai, kad jie dėl esminių bylos aplinkybių viso proceso metu išliko analogiški. G. P. parodė, kad suprato, kad jam į duris dėl garsiai klausomos muzikos spyrė E. Č., o kadangi tai darė labai stipriai, jis išėjo ir taip pat trenkė į E. Č. duris, po ko šis išėjo ir, kilo konfliktas. G. P. „numušinėjo“ E. Č. rankas, tačiau vieną kartą vis gi E. Č. sudavė jam į nosį, dėl to laiptinėje ant grindų bėgo kraujas. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas ir foto lentelė, kur užfiksuota prie G. P. buto durų tamsiai raudono skysčio, galimai kraujo, dėmės, ambulatorinio apsilankymo ligoninėje išrašas, kur nurodyta, kad G. P. lūžęs nosikaulis, susidariusi kraujosruva, taip pat specialisto išvada, jog užfiksuoti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu užduotyje laiku, bei aplinkybėmis. Nors nėra tiesioginių įvykio liudininkų, tačiau pastebėtina, kad nuo pat įvykio G. P. konflikto eigą vienodai nupasakojo sugyventinei R. J., tuo metu buvusiai namie, draugei E. K., paskambinęs ir prašydamas jos kreiptis į bendrąjį pagalbos centrą, kas matyti iš ataskaitų žiūryklės duomenų, Bendrojo pagalbos centro garso įrašų, taip pat atvykusiems policijos pareigūnams, kas matyti iš Body kameros vaizdo įrašo, medikams, kas matyti iš ambulatorinio apsilankymo ligoninėje duomenų. Tokios pat pozicijos G. P. laikėsi ikiteisminio tyrimo metu, bei teisme duodamas parodymus. Tai leidžia teismui vertinti nukentėjusiojo parodymus kaip nuoseklius ir patikimus.

Kaltinamasis siekė įtikinti teismą, jog G. P. pats save sužalojo, neva tai jam keršydamas už konflikto metu vartotus jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, kas ne tik vargiai tikėtina, bet ir paneigta specialisto išvadą pateikusios teismo posėdžio metu apklaustos R. G. paaiškinimais.

Kaltinamasis taip pat iškėlė versiją, kad G. P. galėjo sužaloti kažkas kitas, jau po judviejų konflikto, nes matė per durų akutę, kad praėjus kuriam laikui, G. P., apsivilkęs baltai, su sugyventine išvyko iš namų. Pastebėtina, kad iki atvykstant pareigūnams, kaip nustatyta ir iš nukentėjusiojo parodymų, ir jiems neprieštaraujančių medicininių dokumentų, jis vyko iš namų į ligoninę su greitosios pagalbos medikais, įtarus nosikaulio lūžį. E. Č. nurodė, kad nesimatė ant G. P. veido jokių sužalojimų. Sutiktina su kaltinamuoju, kad G. P. padarytas sužalojimas nebuvo išoriškai itin išreikštas, ką pastebėjo ir policijos pareigūnas A. Z., apklaustas liudytoju, ir kas matyti iš vaizdo įrašo, ištirto teisiamojo posėdžio metu, tačiau tai nepaneigia lūžio fakto, kuris nustatytas medikų ligoninėje po įvykio iki atvykstant pas G. P. pareigūnams, bei specialistės, apžiūrėjusios nukentėjusįjį praėjus 7 dienoms.

Galiausiai tikslinga paminėti, jog G. P. parodė, kad jie prieš teismo posėdį su E. Č. pasikalbėjo, atsiprašė vienas kito, jis nenorėtų, kad E. Č. darbas nukentėtų dėl nagrinėjamo įvykio. Pastebėtina, kad nors E. Č. teisme neigė kaltę, taip pat G. P. parodymus, kad jo atsiprašė už sužalojimą, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog negali pasakyti, kad G. P. meluoja, tiesiog jie skirtingai vertina situaciją. Tokios aplinkybės savaime neturi įrodomosios reikšmės, tačiau jos vertintinos visumoje su kitais įrodymais ir formuoja vidinį teismo įsitikinimą dėl tiriamų bylos aplinkybių.

Taigi apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai E. Č. veiksmai, sužalojimas specialisto išvadoje įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (nes dėl nosies kaulo lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui), taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad E. Č. „tyčia kumščiu ne mažiau dviejų kartų sudavė G. P. į veido sritį“. Atsižvelgiant į tai, kad G. P. parodė, jog E. Č. sudavė jam vieną kartą, taip pat į specialisto išvadą, kurioje konstatuota, jog sužalojimas galėjo būti padarytas vienu smūginiu kieto buko, ribotą paviršių turinčio daikto poveikiu kaltinimas tikslintinas, nurodant, „tyčia kumščiu ne mažiau vieno karto sudavė G. P. į veido sritį“.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Skirdamas bausmę teismas įvertina BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei visas pirmiau įvardytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad E. Č. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai neapibrėžta tyčia. Lengvinančių ir sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. E. Č. anksčiau teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimą, teistumas išnykęs (b. l. 107-109), administracine tvarka baustas (b. l. 129-134). E. Č. dirba, vykdo individualią veiklą, dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 127-128), duomenų, kad būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą, nėra. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek ir jo įvykdytą nusikalstamą veiką, teismas, daro išvadą, jog laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant nežymiai mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Intensyvi priežiūra neskirtina, nes padaryta nusikalstama veika nesusijusi su kaltinamojo pasišalinimu iš gyvenamosios vietos, nėra duomenų, kad ji būtų susijusi ir su svaigalų vartojimu. Vadovaujantis BK 48 straipsniu, E. Č. skirtini įpareigojimai (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai), kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

V. Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 51,66 Eur civilinį ieškinį už PSDF biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 57-60). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog civiliniame ieškinyje žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

G. P. pareiškė civilinį ieškinį byloje (b. l. 34), teisiamojo posėdžio metu jo atsisakė, todėl byla dalyje dėl G. P. pareikšto civilio ieškinio nutrauktina.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam 2021 m. rugpjūčio 30 d. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 118-119) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.

1) 2021 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros metu paimta nuoplova, 2021 m. gruodžio 7 d. nutarimu perduota saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą (b. l. 17-18), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina;

2) kompiuterinės laikmenos (CD ( 2 vnt.)) esančios byloje, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti E. Č. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

1) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Laivės apribojimo bausmę pradėti vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš E. Č. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 51,66 Eur turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Baudžiamąją bylą dalyje dėl G. P. civilinio ieškinio nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) 2021 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtą nuoplovą 2021 m. gruodžio 7 d. nutarimu perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

2) kompiuterines laikmenas (CD ( 2 vnt.)) esančias byloje, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.