Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Utenos butų ūkis“ atstovui advokato padėjėjui Artūrui Zablackui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Utenos butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės UAB „Utenos butų ūkis“ 1 046 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2023 m. sausio 23 d. per namo blokinę sieną buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Utenoje. Ieškovė, pripažinusi minėtą įvykį draudžiamuoju, išmokėjo draudėjui 1 046 Eur (596 Eur už sienų perdažymą bei virtuvinių baldų išmontavimą ir 450 Eur už stalviršio ir dujų vamzdžio apdailos keitimą, dujinės viryklės ir kriauklės demontavimą bei transporto išlaidas) dydžio draudimo išmoką, kuri apskaičiuota pagal ieškovės sudarytą remonto sąmatą. Ieškovės teigimu, išmokėjusi išmoką, ji pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos asmenis. Ieškovė pažymėjo, kad oficialus tarpblokinių siūlių tarnavimo laikas yra 8 metai, o draudėjo pastatas yra pastatytas 1979 metais, tai reiškia, kad įvykio dieną pastatui buvo beveik 44 metai, taigi pastato administratorius privalėjo suvokti, kad netvarkomos pastato siūlės gadina pastatą, todėl drėgmė bei lietaus vanduo gali pateikti į butą. Pasak ieškovės, atsakovė nepateikė įrodymų, jog iki įvykio dienos butų savininkams būtų siūliusi pastato siūlių tvarkymą. Ieškovės nuomone, atsakovė pažeidė teisės aktuose jai nustatytas pareigas vykdyti pastato priežiūrą, siekiant užtikrinti pastato tinkamą techninę būklę, kad nebūtų daroma žala pastatui ir jame esančiam turtui. Atsakovė privalėjo stengtis pastatą prižiūrėti tinkamai, tačiau to nepadarė ir dėl to kilo žala.

3. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ne dėl jos veikimo / neveikimo atsirado žalos padariniai. Ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių, neįrodė ir nepagrindė žalos dydžio. Tinkamai neištyrus draudiminio įvykio aplinkybių, draudikė pati prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Siekdama pagrįsti atsakovės civilinę atsakomybę, ieškovė turėjo įrodyti, kad buvo ir kaip buvo pažeistos atsakovei nustatytos pareigos. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, nepateikė įrodymų, kad objekto valdytoja teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai. Atsakovė taip pat pabrėžė, kad nėra duomenų apie tai, kad sienų tarpblokinės siūlės galėjo nulemti užliejimą, taip pat nepateikta duomenų ir įrodymų apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Ieškovė neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos. Draudikė neatliko įvykio tyrimo veiksmų, paremtų ekspertų ir specialistų išvadomis. Atsakovė paaiškino, kad visus gyventojų pranešimus fiksuoja paslaugų valdymo sistemoje, kurioje nusiskundimas dėl 2023 m. sausio 23 d. avarijos nėra užfiksuotas. Atsakovės teigimu, ji nuolat vykdo daugiabučių namų vizualines apžiūras, tačiau namo siūlių įtrukimai ar kiti pastato defektai, matomi vizualiai, nenustatyti. Atsakovė organizavo pastato siūlių tvarkymą 2021 ir 2023 metais. Nuo įvykio ir ieškinio pateikimo buvo ne viena stipri liūtis, tačiau daugiabučio namo savininkai į atsakovę nesikreipė, todėl darytina išvada, kad namo siūlės yra tvarkingos, o 2023 m. sausio 23 d. įvykis yra vienkartinis užliejimas, nesusijęs su namo siūlėmis. Sienos drėkimą gali lemti ir atitinkamos peršąlančios lauko sienų zonos ir dėl natūraliai esančios drėgmės susidarantis kondensatas bute. Pastato statyba baigta 1979 metais, namas pastatytas pagal žemus energetinius standartus, o per visą eksploatavimo laiką dėl natūralaus nusidėvėjimo bendrosios energetinės savybės yra pablogėjusios. Atsakovė, būdama pastato administratore, neatsako už normalų turto nusidėvimą.

4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo atsakovės argumentus atmesti ir tenkinti ieškovės ieškinį. Dublike teigiama, kad draudikė surinko visus su įvykiu susijusius duomenis, bendradarbiavo su draudėju, kuris pateikė visą reikiamą informaciją apie jo turtui padarytą žalą. Draudikei užteko šios informacijos nustatyti įvykio priežastį, aplinkybes bei įvertinti žalos dydį. Pokalbio su draudėju metu, draudėjas patvirtino buto apliejimo aplinkybes, nurodytas pranešime, ir papildomai nurodė, kad namo siūles atsakovė sutvarkė 2023 metų vasarą. Visi ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad vanduo prasiskverbė per nesandarias namo siūles tarp namo blokų, už kurių priežiūrą atsakinga atsakovė. Kadangi šiuos namo defektus ištaisė pati atsakovė, todėl ji privalo atsakyti už žalą, atsiradusią dėl 2023 m. sausio 23 d. įvykusio užliejimo. Ieškovės teigimu, ji tinkamai apskaičiavo draudėjo patirtą žalą, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, įvertino surinktus duomenis, pateikė žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, t. y. sugadinto draudėjo turto nuotraukas, nuostolio ir draudimo išmokos paskaičiavimą, turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, lokalinę sąmatą, komercinį pasiūlymą. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovė atsiliepime nurodė, jog namo siūlės buvo tvarkytos po įvykusio draudžiamojo įvykio ir pateikė įrodymus, patvirtinančius tokių darbų atlikimą, taigi, jeigu minėti defektai nebūtų nustatyti, atsakovei nekiltų poreikis jų tvarkyti. Atsakovė savo argumentų, kad žala galėjo atsirasti dėl namo nusidėvėjimo ar natūraliai esančios drėgmės susidariusio kondensato bute, nepagrindė. Taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų teikusi siūlymus modernizuoti pastatą.

5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės nuomone, ieškovė nenustatė tikslios įvykio kilimo priežasties ir vadovavosi tik draudėjo pateikta informacija, kuri nėra laikoma alternatyvia kompetentingos institucijos suteikta informacija dėl įvykio kilimo priežasties. Be to, ieškovė nėra specialias žinias turintis subjektas, kuris galėtų tinkamai patvirtinti įvykio kilimo priežastį. Nenustačius užliejimo priežasties, neaišku, kodėl išieškojimas nukreiptas į atsakovę. Atsakovė pažymi, kad apžiūros metu nenustatė jokių defektų, dėl kurių turėjo pareigą informuoti daugiabučio namo savininkus, todėl tik gavusi vieno iš savininkų pranešimą ir sutikimą, atliko darbus bei tinkamai įvykdė savo pareigas.

6. Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, remdamasi ieškinyje ir dublike išdėstytais argumentais. Atstovas papildomai nurodė, kad byloje yra pateikta meteorologinė pažyma, kuri patvirtina, kad 2023 m. sausio 23 d. sniego nebuvo, tačiau 2023 m. sausio 20 d. sniegas siekė 6 cm, taip pat pasikeitė oro temperatūra, prasidėjo lietus, sniego tirpimas, todėl sniego dangos storis sumažėjo. Dėl susidariusio atodrėkio pro nesandarias išorines sienas ištirpęs sniegas prabėgo į ieškovės apdraustą butą. Įvykio dieną buto draudėjas informavo atsakovės darbuotoją, kuris atvyko ir įsitikino, kad per sieną bėga vanduo, tačiau nurodė, kad dėl oro sąlygų dabar negali hermetizuoti siūlių tarp namo blokų. Atsakovė darbus atliko pagerėjus oro sąlygoms. Tarpblokinės siūlės hermetizuotos ties namo 42 ir 45 butais. Įvykio dieną, kai vanduo pradėjo sunktis virtuvėje, draudėjas nuėjo į viršutinį butą įsitikinti, ar bute nėra jokio inžinerinio prabėgimo. Viršutinio buto savininkė nurodė, kad ir jos bute sunkiasi vanduo, drėksta siena. Šios aplinkybės patvirtina, kad kitų prabėgimų šaltinių nėra, tik prabėgimas pro išorines namo sienas. Atsakovės pateikti formalūs aktai nepatvirtina, kad pastatas buvo patikrintas tinkamai ir pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovės argumentas, kad namas yra senas ir natūraliai nusidėvėjęs, neatleidžia pastarosios nuo atsakomybės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Pokalbio įrašas su draudėju patvirtina, kad, hermetizavus namo siūles, daugiau jokių prabėgimų nebuvo.

7. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, remdamasis atsiliepime ir triplike nurodytais argumentais. Atstovas papildomai nurodė, kad žala kilo ne dėl atsakovės veiksmų. Pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių tenka ieškovei. Nesuprantama, kodėl ieškovė nusprendė, jog dėl žalos kalta atsakovė ir kokiu būdu gyvenamosios patalpos buvo užlietos per namo sienų tarpblokines siūles. Ieškovė neatliko visų būtinų veiksmų, kad būtų nustatyta žalos kilimo priežastis. Buto savininko informacijos ieškovė nepatikrino ir, neturėdama jokio teisinio pagrindo, vienašališkai nusprendė, kad dėl konkrečios žalos yra kalta namo administratorė. Toks ieškovės manymas yra klaidingas ir niekuo nepagrįstas. Turto sugadinimo aktas nebuvo surašytas, nėra duomenų iš kompetentingų institucijų, patvirtinančių žalos priežastis. Nėra duomenų, kad draudėjas turėtų pakankamą kompetenciją ir specialiąsias žinias, nustatyti atsiradusios žalos priežastis. Nėra duomenų, kad namo išorinės sienos tarpblokinės siūlės buvo su defektais. Draudėjas yra suinteresuotas šiuo įvykiu, t. y. gauti išmokas, todėl jo parodymai nepatikimi. Ieškovės savo atstovų į objektą nesiuntė ir nežiūrėjo. Iš pateiktų nuotraukų nematyti, kad konkretūs daiktai yra sugadinti dėl drėgmės poveikio. Kyla abejonė, ar tie daiktai negalėjo būti sugadinti anksčiau dėl kitokių priežasčių. Be to, nuotraukos yra padarytos praėjus kelioms dienoms po įvykio. Apie buto incidentą atsakovė sužinojo gavusi pretenziją ir pranešimus iš ieškovės. Joks atsakovės atstovas bute nesilankė, netikrino sienų, taip pat nesilankė virš draudėjo buto esančiame bute, neapžiūrėjo inžinerinių konstrukcijų. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų faktinę aplinkybę, kad butas buvo užlietas per išorinę sieną. Namo siūlės hermetizuotos 2023 m. rugpjūčio 31 d., po galimai įvykusio įvykio. Per tą laikotarpį Utenoje tikrai lijo, todėl jei siūlės būtų nesandarios, vanduo būtų prasiskverbęs pro jas. Kadangi jau buvo aišku, jog buto savininkas skundėsi dėl galimo vandens pratekėjimo iš išorinės sienos, todėl buvo priimtas sprendimas siūles papildomai apžiūrėti ir jas hermetizuoti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

8. Byloje nustatyta, kad butas Utenoje, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2023 m. spalio 10 d. buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. 2023 m. sausio 23 d. AB „Lietuvos draudimas“ gavo draudėjo pranešimą, kad per namo bloko sieną iš lauko pusės ant buto Utenoje, (duomenys neskelbtini), sienos virtuvėje pradėjo kauptis vanduo, kuris padarė žalą buto sienai ir virtuvės baldams. Namą prižiūrintis administratorius buvo atvykęs ir informavo, kad, kai oro sąlygos leis, atvyks ir hermetizuos siūles tarp namo blokų.

9. Ieškovė, kompensuodama dėl vandens prasiskverbimo draudėjui padarytus nuostolius, išmokėjo 1 046 Eur dydžio draudimo išmoką: 2023 m. sausio 30 d. draudėjui išmokėta 450 Eur suma už stalviršio ir dujų vamzdžio apdailos keitimą, dujinės viryklės ir kriauklės demontavimą ir transporto išlaidas, o 2023 m. sausio 31 d. draudėjui buvo išmokėta 596 Eur suma už sienų perdažymą, virtuvinių baldų išmontavimą.

10. Daugiabutį namą Utenoje, (duomenys neskelbtini), administruoja atsakovė UAB „Utenos butų ūkis“. Ieškovė, išmokėjusi draudėjui draudimo išmoką už žalą, patirtą dėl 2023 m. sausio 23 d. įvykio, dėl šios išmokos išieškojimo kreipėsi į atsakovę. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimais ir teigia, jog nėra atsakinga už draudėjo patirtą žalą.

11. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

12. Kai žala dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų padaroma vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (butui), CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

13. Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo prievolė kildinama iš delikto. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba, kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Ieškovas, pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

14. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs ne tik dėl to, ar egzistuoja visos sąlygos atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti, bet ir dėl žalos butui šaltinio, t. y. ar vandens pratekėjimas įvyko būtent dėl nesandarios namo bloko siūlės.

15. Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Jeigu ieškovas neįrodo ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

16. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nuoseklioje ir išplėtotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022 23 punktą).

17. Teismas sutinka su atsakove, kad iš byloje pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti užliejimo židinio bei tikrosios ginčo įvykio priežasties. Pažymėtina, kad ieškovė, teigdama, jog butas užlietas per tarpblokinę siūlę, remiasi tik draudėjo pranešimu ir draudėjo darytomis nuotraukomis, kuriose atsispindi tik žala badams, sienai, bet ne tikslus vandens pratekėjimo šaltinis. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, joks tyrimas vandens pratekėjimo priežasčiai nustatyti nebuvo daromas, tą patvirtino ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu. Byloje nėra jokių duomenų, kurioje vietoje eina namo bloko siūlės, ar jos yra vandens pratekėjimo vietoje ar netoli jos. Ieškovė, grįsdama savo ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes į bylą pateikė pokalbio su draudėju garso įrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto pokalbio metu draudėjas pripažįsta, kad nebuvo garantuotas, kad teka per namo blokų siūles. Abejonių dėl užliejimo šaltinio kelia ir ieškovės pateiktos žalos nuotraukos, nes nuo vandens deformavosi ir toliau nuo sienos esantis medinis paviršius (dujų vamzdžio apdailos sienelė). Nors atsakovė 2023 m. rugpjūčio mėnesį hermetizavo sienų blokų siūles ties draudėjo ir jo kaimynės butais, tačiau tai savaime nereiškia kad 2023 m. sausio 23 d. užliejimo šalinis buvo būtent nesandarios siūlės. Pažymėtina, kad nuo ginčo įvykio iki siūlių remonto praėjo daugiau nei pusė metų, tačiau duomenų apie tai, kad draudėjo bute kartojosi vandens pratekėjimai, byloje nėra. Taigi ieškovės pateiktų duomenų nepakanka konstatuoti, kad vandens pratekėjimas įvyko būtent dėl nesandarios namo bloko siūlės.

18. Be to, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė ir neteisėtų atsakovės veiksmų. Kaip minėta, atsakovė UAB „Utenos butų ūkis“ yra paskirta namo, Utenoje, (duomenys neskelbtini), kuriame yra draudėjui priklausantis butas, bendrojo naudojimo objektų administratore. Taigi draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo atsakinga už šio namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir daugiabučio namo sienų techninę priežiūrą.

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai (Nuostatų 7.7 punktas). Administratorius privalo savo funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė į bylą duomenis, patvirtinančius apie vykdomas daugiabučio namo kasmetines apžiūras. Paskutinė daugiabučio namo kasmetinė apžiūra buvo atlikta 2022 m. rugsėjo 30 d. ir jokie išorinės sienos defektai nebuvo nustatyti. Byloje nėra jokių duomenų, kad siūlių defektai egzistavo nurodyto patikrinimo metu, tačiau atsakovė jų nepastebėjo. Taigi tai, kad praėjus beveik 4 mėn. nuo minėtos apžiūros namo tarpblokinėse siūlėse galimai atsirado įtrūkimų, savaime nereiškia, kad atsakovė savo kaip namo administratorės funkcijas vykdė netinkamai ar kokiu nors būdu prisidėjo prie galimų įtrukimų atsiradimo.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė nei neteisėtų atsakovės veiksmų, nei vandens pratekėjimo šalinio, todėl atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovės prašomą priteisti žalą. Dėl nurodytos priežasties ieškovės ieškinys atmetamas.

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškinį, atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir ieškovės. Atsakovė pateikė įrodymus apie 600 Eur išlaidas už advokato padėjėjo teisines paslaugas. Ši suma už teisines paslaugas neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas. taigi atsakovei iš ieškovės priteisiamas 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Utenos butų ūkis“ (j. a. k. 183605327) iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas‘ (j. a. k. 110051834) 600 Eur (šešių šimtų eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.