Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams J. V., M. V., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas.

Atsakovai pateikė prieštaravimus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. preliminaraus sprendimo, nes nepraleidus nustatyto termino, t.y. 2021 m. sausio 30 d. M. V. sumokėjo nurodytą skolą į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, todėl prašo panaikinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. AD1-2613 pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) yra paskirta namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. UAB (duomenys neskelbtini) teikė butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir kitas paslaugas, tačiau atsakovai už teikiamas paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio mėn. – 2020 m. lapkričio mėn. nemokėjo ir susidarė 314,34 Eur įsiskolinimas. 2021 m. sausio 13 d. ieškovas ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai UAB (duomenys neskelbtini) perleido reikalavimo teisę į atsakovų įsiskolinimą. Ieškovė apie reikalavimo perleidimą atsakovams pranešė 2021 m. sausio 14 d. pranešimu, pareikalavo iki 2021 m. sausio 21 d. padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovai nesumokėjo. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl 314,34 Eur skolos ir 1,16 Eur palūkanų (už 27 pradelstas dienas) išieškojimo.

Atsakovai prieštaravimuose nurodė, kad dėl nestabilių šeimos pajamų laiku nesumokėjo mokesčių ir susidarė nurodyta skola, kurią jie sumokėjo pagal UAB (duomenys neskelbtini) nurodytą sąskaitą ir terminą, apmokėjimo data buvo nurodyta iki 2021 m. sausio 31 d., todėl M. V. sumokėjo nurodytą skolą 2021 m. sausio 30 d. į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad sąskaita buvo apmokėta nustatytu terminu, atsakovai prašo panaikinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė atsiliepimu į prieštaravimus prašo priimti ieškovės ieškinio dalies atsisakymą 314,34 Eur sumai nes atsakovai šią skolos sumą sumokėjo jau ieškovui pasikreipus į teismą bei ieškinyje nurodytais pagrindais tenkinti ieškovės ieškinį likusioje apimtyje ir priteisti iš atsakovų ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo dėl skolos dydžio, reikalavimo perleidimo sutarties bei tinkamo atsakovų informavimo apie paties reikalavimo perleidimą.

Dėl ieškinio dalies atsisakymo

Įstatymas numato, jog bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad atsisako jis ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Teismui priėmus ieškinio atsisakymą nurodytoje reikalavimo dalyje, teismo turi būti išspręstas ir civilinės bylos nurodytoje ieškinio reikalavimo dalyje nutraukimo klausimas (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus nurodo, kad pagrindinę skolą atsakovai sumokėjo jau ieškovams pasikreipus į teismą dėl šios skolos priteisimo, todėl prašo priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 314,34 Eur skolos priteisimo, atsisakymo pasekmės ieškovui žinomos.

Kadangi ieškovės prašymas dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies dėl 314,34 Eur skolos priteisimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas, byla toje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Šalims išaiškintina, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo ieškinyje nurodytais pagrindais tenkinti reikalavimą likusioje apimtyje ir priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai prieštaravimuose nurodo, kad skolą sumokėjo laiku, tačiau teismas su tokiais atsakovų teiginiais nesutinka, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovų skola pradiniam kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini) susidarė už laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. teikiamas paslaugas, o skolos apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. gruodžio 31 d., kas paneigia atsakovų teiginius, kad skola buvo sumokėta laiku. Pažymėtina, kad atsakovai yra skolingi nuo 2019 m. gruodžio mėn., t.y. daugiau nei metus laiko, todėl jie, žinodama apie savo prievolę kartu ir apie susidariusį įsiskolinimą, privalėjo atsiskaityti su ieškove per protingą terminą, o ne vilkinti atsiskaitymą ir nepagrįstai tikėtis, kad šis terminas jiems vis bus pratęsiamas. Pareiga atsiskaityti su ieškove atsakovams kilo būtent pasinaudojus suteiktomis paslaugomis ir gavus išrašytas sąskaitas-faktūras, o ne tada, kai gavo ieškovės raginimus, todėl tai patvirtina, kad atsakovai skolą sumokėjo praleidus nustatytą terminą ir tik tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą.

Taip pat iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2021 m. sausio 13 d. ieškovas ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujasis kreditorius perėmė reikalavimo teisę į atsakovų įsiskolinimą. Ieškovė apie reikalavimo perleidimą atsakovams pranešė 2021 m. sausio 14 d. pranešimu bei pareikalavo iki 2021 m. sausio 21 d. padengti susidariusį įsiskolinimą. Kaip matyti iš VĮ Lietuvos paštas informacijos apie siuntą, registruota pašto siunta atsakovams buvo įteikta 2021 m. sausio 19 d. Taigi, atsakovai pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo bei reikalavimo perleidimo sutartį gavo 2021 m. sausio 19 d., todėl akivaizdu, kad nuo šios datos atsakovams buvo žinoma, jog jie yra skolingi ieškovei, o ne UAB (duomenys neskelbtini) ir, kad susidariusį įsiskolinimą turi padengti iki 2021 m. sausio 21 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė teismui ieškinį pateikė 2021 m. sausio 29 d., ieškinys teisme priimtas 2021 m. vasario 2 d., o atsakovai skolą sumokėjo 2021 m. sausio 30 d.. Taigi, šiuo atveju atsakovų pagrindinės skolos mokėjimas buvo įvykdytas pradinio kreditoriaus, t.y UAB (duomenys neskelbtini) naudai jau po reikalavimo perleidimo ir tinkamo skolininkų informavimo apie tokį faktą bei po ieškinio pateikimo teisme. Remiantis CK 6.109 straipsnio 7 dalimi, kaip imperatyvia norma, atsakovai privalėjo prievolę ar jos dalį įvykdyti naujajam kreditoriui, t.y. ieškovei ir jos nustatytu terminu, t.y. iki 2021 sausio 21 d., nes tik toks prievolės įvykdymo būdas yra laikomas tinkamu. Visos šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad atsakovai skolą sumokėjo praleidus nustatytą terminą.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Laikytina, kad atsakovai pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą, neatsiskaitė su ieškove už suteiktas paslaugas tinkamai ir laiku (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas pažymi, kad atsakovai sumokėdami skolą pripažino, kad pradinis kreditorius jiems suteikė paslaugas, dėl ko jiems kilo pareiga atsiskaityti, ką jie padarė tik 2021 m. sausio 30 d., tai yra praleisdami ieškovės nustatytą terminą. Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metinės palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju paskutinės sąskaitos (už 2020 m. lapkričio mėnesį) apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau atsakovai skolą sumokėjo tik 2021 m. sausio 30 d.. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo perleidimo sutarties 1 dalimi ieškovė perėmė reikalavimą ne tik į pagrindinę prievolę, bet ir į palūkanas ir netesybas, ieškovė turi teisę iš atsakovų reikalauti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytų 5 % palūkanų už atsakovų pradelstą apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą, todėl ieškinio reikalavimas dėl 1,16 Eur (314,31 Eur skola x 5% palūkanos x 27 pradelstos dienos / 365 dienų) palūkanų priteisimo yra pagrįstas.

Taip pat ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos pinigų sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško prievolės įvykdymo. Kaip jau minėta, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė 2021 m. sausio 29 d., ieškinio priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo klausimas išspręstas 2021 m. vasario 2 d., o įsiskolinimą atsakovai sumokėjo 2021 m. sausio 30 d., t.y. dar iki civilinės bylos iškėlimo (CPK 137 str. 1 d.). Kadangi prašomą priteisti įsiskolinimą atsakovai sumokėjo iki bylos iškėlimo momento, prievolė yra visiškai įvykdyta, todėl šiuo atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis

Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje, inter alia, įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015). Kai civilinė byla nutraukiama, paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Tačiau šiuo atveju pripažintina, kad atsakovai netinkamai vykdė savo prievoles ieškovei, nustatytu terminu už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu ir atitinkamai patyrė išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant ieškinį, todėl konstatuotina, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl atsakovų kaltės. Pareikšto ieškinio atsisakymą taip pat lėmė atsakovų veiksmai – ieškinio reikalavimo patenkinimas. Kadangi atsakovai skolą ieškovei padengė tik po kreipimosi į teismą, tai neatleidžia jų nuo pareigos sumokėti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos už ieškinio parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) nustatytų rekomendacinių advokato teikiamų paslaugų įkainių, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti ir ieškovei solidariai iš atsakovų priteisti 208 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 8 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur už advokato teisines paslaugas rengiant ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 428 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalies dėl 314,34 Eur skolos priteisimo iš atsakovų J. V., M. V..

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. preliminaraus sprendimo dalį dėl 314,34 Eur (trijų šimtų keturiolikos eurų 34 centų) skolos priteisimo panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. preliminarų sprendimą pakeisti: ieškinį tenkinti iš dalies - priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovų J. V. ir M. V. solidariai 1,16 Eur (vieną eurą 16 centų) palūkanų ir lygiomis dalimis 208 Eur (du šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.