- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-17
- Bylos Nr.
- e2YT-30323-947/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13603-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Pareiškėjas
- Ž. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- E.Č., E. M., VĮ „Turto bankas“
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims E.Č., E. M., valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – VĮ „Turto bankas“, E. Č., E. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po brolio V. Č. (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties atsiradusį visą palikimą priėmė pareiškėjas, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė šias faktines aplinkybes:
- pareiškėjas yra V. Č. brolis, po brolio mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei vienas iš paveldėtojų;
- V. Č. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką su sutuoktine L. Č., santuokoje susilaukė dviejų vaikų, kurie į bylos nagrinėjimą įtraukti suinteresuotais asmenimis;
- pareiškėjo brolis V. Č. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą (duomenys neskelbtini) notaro biure, kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko savo broliui, t. y. pareiškėjui;
- pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad mirus broliui ir esant oficialiam testamentui bei faktiškai pradėjus valdyti jo visą turtą (žemės sklypas, knygos, baldai, buitinė ir vaizdo technika, nuotraukos ir kt.) yra nereikalingos papildomos paveldėjimo procedūros. Praėjus daugiau kaip 10 metų po pareiškėjo brolio mirties, pareiškėjas ir toliau minėtą turtą valdė, t. y. rūpinosi jo priežiūra, mokėjo mokesčius. Pareiškėjas mano, jog nors ir per klaidą ir dėl nežinojimo laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą;
- laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2025 metų pareiškėjas faktiškai naudojosi žemės sklypu, prižiūrėjo jį, rūpinosi, mokėjo mokesčius. Tokiu būdu visą brolio turtą nuo 2015 metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdė pareiškėjas.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjo atstovė advokatė E. R. vykusiame teismo posėdyje pareiškimą palaikė, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
5. Suinteresuoti asmenys E. M. ir E. Č. 2025 m. gruodžio 15 d. byloje pateikė pareiškimą, kuriuo prašė pareikšimą vertinti teismo nuožiūra. Nurodė, jog V. Č. yra jų tėvas, kuris jais nesirūpino iki savo mirties, jiems yra žinoma, jog testamentu tėvas visą savo turtą paliko broliui Ž.Č. Nurodė, jog jiems nėra žinoma, kas po tėvo mirties priėmė palikimą jį faktiškai valdydamas. Prašo teismo vertinti pareiškimo pagrįstumą, atsižvelgiant į byloje pateiktus pareiškėjo įrodymus. Suinteresuoti asmenys nurodė, jog apie teismo posėdį yra informuoti, tačiau dalyvauti jame nepageidauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:
1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;
2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
7. Šios bylos nagrinėjimo dalykas ir yra juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas. Remiantis nurodytomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, spręstina, ar yra teisinis pagrindas nustatyti faktą, jog pareiškėjas priėmė palikimą po brolio V. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtiną turtą.
8. Byloje pateiktas mirties liudijimas patvirtina, jog V. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro pažymos apie asmenį duomenimis palikėjas V. Č. mirė išsituokęs (byloje taip pat pateiktas (duomenys neskelbtini) Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo tarp V. Č. ir L. Č.). Gyventojų registro pažymos apie asmenį duomenimis, V. Č. vaikai yra E. M., gimusi (duomenys neskelbtini), ir E. Č., gimęs (duomenys neskelbtini).
9. Po palikėjo mirties pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog palikėjas V. Č. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) notaro biuro patvirtinto testamento matyti, jog V. Č. po savo mirties jam nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.
10. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, V. Č. vardu registruota nuosavybės teisė į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
11. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini), mirus jo broliui V.Č., priėmimo faktą.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
13. Iš pareiškėjo atstovės žodinių paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog palikimą po savo brolio mirties pareiškėjas, kaip testamentinis įpėdinis, priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti – jis toliau naudojosi ir valdė kaip savo palikėjui priklausančiu turtu (žemės sklypas, knygos, baldai, buitinė ir vaizdo technika, nuotraukos ir kt.). Laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2025 metų pareiškėjas faktiškai naudojosi žemės sklypu, prižiūrėjo jį, rūpinosi, mokėjo mokesčius. Kiti įpėdiniai neišreiškė valios priimti palikimą, atsiradusį po V. Č. mirties. Suinteresuoti asmenys E. M., E. Č. ir VĮ „Turto bankas“ neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėjas po brolio V. Č. mirties priėmė jo palikimą, pradėjus turtą faktiškai valdyti. Faktiškai valdydamas palikimą sudarantį turtą, pareiškėjas išreiškė savo valią priimti V. Č. palikimą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties. Paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jam nebuvo išduotas.
14. Įvertinęs pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, kurių duomenys neprieštarauja vieni kitiems, teismo posėdyje dalyvavusios atstovės paaiškinimus, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėjas po brolio V. Č. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 448 straipsnis).
15. Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui, yra įrodytas, todėl pareiškėjo pareiškimas yra tenkintinas
16. Valstybė šioje byloje patyrė 23,80 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybei iš pareiškėjo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R- 386/1K- 411 įsakymas „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R- 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo Ž. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ž. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po brolio V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtiną turtą.
Priteisti iš pareiškėjo Ž. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 23,80 Eur (dvidešimt trijų eurų 80 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.