- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- e2-109-857/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01027-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- A. G., V. Š.
- Trečiasis asmuo
- I. G.
- Advokatai
- Giedrė Gabrielė Steponkevičienė
dalyvaujant ieškovo V. G. atstovėms: advokatei Giedrei Gabrielei Steponkevičienei, globėjai (trečiajam asmeniui) I. G.,
institucijos – Biržų rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus atstovui,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams: A. G., V. Š., trečiajam asmeniui I. G. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1.Ieškovas prašo: 1) nustatyti, kad A. G. nėra V. G. tėvas, o V. G. nėra jo sūnus; 2) nustatyti, kad V. Š. yra V. G. tėvas, o V. G. yra V. Š. sūnus.
2.Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2315- 608/2022, ieškovas V. G. pripažintas neveiksniu, jam nustatyta nuolatinė globa visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Jo globėja ir turto administratore paskirta mama I. G.. Atstovaudama globotinio interesus, I. G. kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo. 1982 m. ieškovo mama buvo priimta į kolūkio narius lauko darbininke. Į darbą ir iš darbo darbininkus veždavo kolūkio autobusas, kuris važiuodavo pagal nustatytą grafiką, todėl darbininkams dažnai tekdavo jo laukti dirbtuvėse. Ten ieškovo mama susipažino su atsakovu A. G., kuris dirbo kolūkio elektriku. Po kurio laiko jie tapo pora. Kolūkyje tekintoju dirbo atsakovas V. Š.. Jo dirbtuvėlėse buvo labai šilta, todėl ieškovo mama kartais užeidavo pas jį tiesiog sušilti, pasikalbėti. Kai ieškovo mama susipažino su atsakovu V. Š. su kuriuo suartėjo, oficialiai jau buvo pora su atsakovu A. G. ir ketino susituokti. Po kiek laiko ieškovo mama pastojo. Kaip ir planavo, su atsakovu A. G. jie susituokė (duomenys neskelbtini) mėnesį. (duomenys neskelbtini) gimė ieškovas V. G., kurio tėvu gimimo įraše yra įrašytas mamos buvęs sutuoktinis A. G.. Ieškovo mamos I. G. ir atsakovo A. G. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (Biržų r. CMS įtraukė ištuoką į apskaitą, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Po santuokos nutraukimo ieškovas su atsakovu A. G. nei karto nebendravo. Tuo tarpu atsakovas V. Š. vis domėdavosi, kaip sekasi ieškovui, 2020-04-28 buvo susitikęs su ieškovu, o tais pačiais metais 2020 m. birželio mėnesį atvyko pasveikinti ieškovą su gimtadieniu. Taip pat ne kartą bendravo telefonu. Ieškovui apie tai, kad duomenys jo gimimo liudijime nėra teisingi, tapo žinoma švenčiant 2021 m. Kalėdas, kai kartu gyvenanti L. S. (I. G. krikšto dukra) prasitarė ieškovui apie tų metų įvykius. Tuo metu jis dar nebuvo pripažintas neveiksniu, nors neįgalumą turi nuo gimimo. Ieškovas jautriai sureagavo į šią informaciją ir išreiškė norą žinoti savo kilmę. Vaiko kilmė apima ne tik tėvystės nustatymą, bet ir jos nuginčijimą. Sprendžiant pilnamečio vaiko tėvystės klausimą, taikytina 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau - Konvencija), kurios 8 straipsnis vaiko ir tėvų ryšį įtvirtina kaip saugotiną vertybę (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90). Ieškovas su atsakovu A. G. ryšio niekada neturėjo. Su I. G. jis išsituokė ieškovui dar būnant mažamečiui, atsakovas jo neaugino ir jokių santykių po santuokos nutraukimo nepalaikė. Taigi, atsižvelgus į ieškovo interesą žinoti tikrąjį tėvą, į jo siekį, kad duomenys apie tėvą jo gimimo įraše būtų atitinkantys tikrovę, yra pagrindas nustatyti, kad atsakovas A. G. nėra ieškovo V. G. biologinis tėvas, atitinkamai pripažinti negaliojančiais Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Duomenys apie tėvą" įrašytus duomenis, kad V. G. tėvas yra A. G.. A. G. tėvystės nuginčijimas V. G. atžvilgiu jo interesų nepažeis, kadangi toje pačioje byloje siekiama nustatyti ir teisiškai įregistruoti tikrąjį tėvą.
Atsiliepimas
3.Atsakovas V. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo globėja ir mama I. G. faktines aplinkybes ieškinyje pateikia savaip, interpretuodama sau naudinga linkme. Su I. G. tuo pačiu laiku dirbo viename kolūkyje, tačiau nebuvo pora, jų nesiejo ilgalaikiai intymūs santykiai. I. G. nors ir buvo pora su A. G., su kuriuo vėliau susituokė, tačiau tuo pat metu buvo neabejinga ne tik jam, bet ir kitiems vyrams dirbusiems kolūkyje. Apie tai, kad ji neva nuo jo pastojo jis nežinojo iki pat 2020 metų. Tik 2020 metų gegužės mėnesi socialiniame tinkle Facebook I. G. pakvietė į draugus, jis kvietimą priėmė, pakomentavo jos nuotrauką. Tada ji 2020 m. gegužės mėn. 10 d. jam paskambino per „Messenger“ programėlę ir pasakė, jog jis neva turys (duomenys neskelbtini) d. gimusį sūnų V. (ieškovą). Jis pradžioję sutrikęs, tai buvo labai netikėta, tačiau tuo pačiu buvo ir smalsu. 2020 m. gegužės 13-14 d. I. G. jam per „Messenger“ atsiuntė V. nuotraukas. V. gyvai matė viso du kartus kai buvo nuvykęs į Vilnių - 2020 m. gegužės mėn. tuo kartu I. jį su V. supažindino, vizitas truko apie pora valandų jų namuose. Antrą kartą ieškovą matė 2020 m. birželio mėn. 28 d., kai nuvyko pasveikinti jo su gimtadieniu, kaip nurodyta ieškinyje. Jau pirmą kartą lankantis I. ir V. būste Vilniuje 2020 m. gegužės mėn., jis V. buvo pristatytas kaip neva jo tėvas. I. nurodė, jog jiems (jai ir V.) iš jo nieko nereikia, tačiau kaip paaiškėjo vėliau Ieškovo motina turėjo tam tikrų ketinimų. Paskutinį kartą ji paskambino telefonu 2022 m. balandžio 14 d. ir pasakė, kad jis privaląs Vilniuje jiems nupirkti būstą, kitu atveju ji paviešins informaciją apie jo nesantuokinį sūnų, pridarys gėdos. Ieškovo motina melagingai ieškinyje nurodo, jog ieškovui tai, kad gimimo liudijime V. G. duomenys apie tėvą nėra teisingi tapo žinoma per 2021 m. Kalėdas. Ieškovui apie tai, kad galimai gimimo liudijime įrašytas tėvas A. G. nėra jo biologinis tėvas tapo žinoma 2020 m. gegužės mėnesį. Šį faktą patvirtina, ne tik ieškinio priedas- telefono skambučių išklotinė, Ieškovės teiginiai, kad su ieškovu buvo susitikęs 2020-04-28 ir 2020 m. birželio mėn., bet ir mano telefono skambučių registras- 2021 m. vasario 25 d. V. skambino jam (įeinantis skambutis) pasveikino su gimtadieniu, 2021 m. birželio 28 d. jis skambino V. (išeinantis skambutis) pasveikino jį su gimtadieniu. Daugiau jokio bendravimo su V. nei tiesiogiai, nei telefonu jis neturėjo, socialinių ryšių jie taip ir neužmezgė. Iki 34 metų Ieškovas tėvu laikė A. G.. Priešingai nei bando įrodyti ieškinyje ieškovo motina, jis taip pat nėra su ieškovu užmezgęs ir palaikantis socialinius ryšius, nes per keletą metų dviejų susitikimų ir dviejų telefonų skambučių buvimas neįrodo dviejų suaugusių asmenų socialinio ryšio. Nesuprantama, kodėl ieškovo motina I. G., jei nuo pat vaiko gimimo dienos žinojo, jog biologinis vaiko tėvas nėra jos sutuoktinis nesiėmė veiksmų, kad užtikrinti Ieškovui teisę žinoti savo kilmę. Ieškovas atstovaujamas globėjos į bylą nepateikia jokių įrodymų, kurie būtų laikomi įrodymu, kad atsakovas A. G. nėra ieškovo tėvas. Visas ieškinys, kad grindžiamas tik prielaidomis. Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, nustatė ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovas apie ginčijamus tėvo duomenis sužinojo 2020 m. gegužės mėnesį, kai jo motina I. jį ieškovui pristatė kaip jo tėvą. Ieškovas ieškinį teismui pareiškė tik 2022 rugpjūčio 29 d., praėjus daugiau kaip 2 metams nuo sužinojimo dienos. Iki tol Ieškovo motina ar Atsakovas A. G. daugiau kaip 36 metus nesiėmė jokių veiksmų tėvystės ginčijimui ir nustatymui, todėl prašo teismo taikyti ieškinio senatį tėvystei nuginčyti.
4.Kiti proceso dalyviai atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Bylos esmė
5.Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl pilnamečio (teismo sprendimu pripažinto neveiksniu tam tikrose asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse) asmens tėvystės.
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
6.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo (gimusio (duomenys neskelbtini)) gimimo liudijime tėvu yra įrašytas atsakovas A. G., o motina – tretysis asmuo I. G..Iš darbingumo lygio nustatymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra nustatytas 70 procentų darbingumo lygis. Iš teismui pateikto ištuokos liudijimo matyti, jog ieškovo tėvais, jo gimimo liudijime įrašyti atsakovas A. G. ir I. G. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-06 sprendimu (c.b. Nr.e2YT-2315-608/2022) ieškovas pripažintas neveiksniu tam tikrose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tame tarpe šeimos santykių srityje; ieškovo globėja ir turto administratore paskirtas trečiasis asmuo – I. G.. Iš teismui pateikto Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atsakovas A. G. nėra ieškovo V. G. biologinis tėvas.
II. Teismo argumentai dėl byloje keliamų klausimų
7.Lietuvos Aukščiausiais teismas yra pasisakęs (LAT 2020-09-23 nutartis Nr. E3K-3-236-916/2020), jog tėvystė pirmiausia siejama su atsakomybe už vaiko ugdymą ir jo parengimu savarankiškam gyvenimui (CK 3.155 straipsnis), įstatymas neatmeta galimybės nustatyti tėvystę ir pilnamečiam asmeniui, t. y. įstatymas nenustato termino, iki kokio vaiko amžiaus gali būti nustatyta tėvystė. Vis dėlto CK 3.144 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu dėl tėvystės pripažinimo nesutinka pilnametis vaikas, tėvystės pripažinimo pareiškimas negali būti registruojamas. Iš to darytina išvada, kad net ir tuo atveju, kai tėvystę pripažinti siekiama jau pilnamečiam vaikui, pirmiausia paisoma jo nuomonės.
8.Atsakovas V. Š. atsiliepime prašo taikyti ieškinio senatį (CK 3.152 str. 1d.) ieškovo tėvystei nuginčyti, kadangi jo nuomonę ieškovas apie tai, jog ne A. G. yra jo biologinis tėvas sužinojo 2020 metų gegužės mėnesį, o ieškinys pateiktas 2022-08-29, tai yra praėjus daugiau nei metams laiko. Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-06 sprendimu yra pripažintas neveiksniu tam tikrose asmeninių neturtinių santykių srityse, tame tarpe – šeimos santykių srityje. Tai parodo, jog ieškovui be trečiojo asmens pagalbos sunku suprasti šeimos santykių sritį ir priimti su tuo susijusius sprendimus, todėl CK 3.152 str. 1d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-06 sprendimo, kuriuo ieškovas pripažintas neveiksniu tam tikrose asmeninių turtinių, neturtinių santykių srityse, įsiteisėjimo dienos, ieškinio senatis nagrinėjamu atveju nėra suėjusi (CK 3.152 str. 2d.). Pažymėtina, jog iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-06 sprendimo, trečiojo asmens paaiškinimų, matyti, jog ieškovas yra neįgalus nuo vaikystės, (duomenys neskelbtini), jam nuo 1996 metų diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mokytas specialioje mokykloje, tačiau dėl intelekto gebėjimų deficito gyvenimo eigoje priklausomas nuo jį prižiūrinčių asmenų.
9. Įstatymas senaties terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti sieja su aplinkybe, kada asmuo, siekiantis nuginčyti tėvystę, sužinojo galimai nesąs vaiko tėvas, tačiau ne su vaiko amžiumi (CK 3.152 straipsnio 1 dalis), todėl tėvystės nuginčijimo klausimas gali būti sprendžiamas ir pilnamečiam vaikui. Vis dėlto tėvystės nuginčijimas galimas tik išimtiniais atvejais įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis arba, jei tai buvo motinos sutuoktinis, kad jis negali būti vaiko tėvu (CK 3.150 straipsnis). Teismų praktikoje pabrėžiama tokių kriterijų kaip tėvo pareigos vaikui, susiklostęs tėvo ir vaiko ryšys svarba, dėl to yra vengiama nuginčyti tėvystę tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti biologinio tėvo (LAT 2016-02-17nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016) ar vaikas yra prisirišęs prie jį auginusio tėvystę nuginčyti siekiančio asmens. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant pilnamečio vaiko tėvystės klausimą tokie kriterijai kaip pareigos vaikui, vaiko psichologinis saugumas ir pan. praranda aktualumą, nes šiuo atveju yra svarbu rasti pusiausvyrą tarp dviejų suaugusių asmenų interesų ir nuspręsti, ar vieno iš jų teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimas (tęsiant teisinį tėvystės santykį ar jį nutraukiant), tenkinant kito interesus, yra proporcinga priemonė tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju yra atsižvelgiama į tai, jog ieškovas yra teismo pripažintas neveiksniu tam tikrose asmeninių turtinių, neturtinių santykių srityse, ir be globėjos (trečiojo asmens) pagalbos negali priimti sprendimų šeimos teisinių santykių srityje.
10.CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu.
11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta jog A. G. nėra ieškovo tėvas. Kaip matyti iš A. G., trečiojo asmens paaiškinimų, atsakovas dar ieškovui esant mažamečiui žinojo, jog jis nėra jo tėvas, apie tai jam pasakė trečiasis asmuo I. G., tačiau tėvystę pripažino, jos niekada neginčijo, mokėjo ieškovo naudai teismo priteistą išlaikymą. Tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovas laikė save vaiko tėvu, stengėsi vykdyti tėvo pareigas. Šios nustatytos aplinkybės rodo, jog atsakovas A. G. yra socialinis ieškovo tėvas. Atsakovo A. G. ryšys su ieškovu nutrūko trečiajam asmeniui – I. G. ir ieškovui, dar esant vaikui išvykus, gyventi į kitą vietovę. Teismo posėdžio metu paklausus atsakovo A. G., kaip teismas turėtų išspręsti ginčą, jis nurodė, jog jam visvien kokį sprendimą priims teismas.
12.Atsakovas V. Š. apie galimą tėvystę sužinojo 2020 metais iš trečiojo asmens, jiems pradėjus bendrauti socialiniuose tinkluose, todėl aplankė ieškovą, trečiajį asmenį, bendravo su jais telefonu. Atsakovas paaiškino, jog tarp jo ir ieškovo jokie ryšiai neužsimezgė, atsakovas esąs tokio amžiaus, jog nieko negalįs suteikti suaugusiam asmeniui, todėl atsisakė DNR ekspertizės ir nepageidauja žinoti ar jis yra ieškovo tėvas. Ieškovo motina kategoriškai teigia, jog gyvenime seksualinių santykių turėjusi tik su atsakovais. To, jog su ieškovo motina turėjęs seksualinį ryšį neneigia ir atsakovas V. Š.. Iš ieškovo motinos (trečiojo asmens) ir atsakovo V. Š. paaiškinimų matyti, jog jų seksualinis santykis įvyko 1985 metų rudenį, atsakovas nurodo, jog buvo labai šaltas metų laikas, o ieškovas gimė (duomenys neskelbtini). Tai rodo, jog atsakovas V. Š. gali būti ieškovo tėvu. Atsakovas V. Š. teismo posėdžio metu teigė, jog ieškovo motina (trečiasis asmuo) turėjo seksualinių santykių ir su kitais vyrais, tačiau šios, jo nurodytos, aplinkybės neįrodinėjo. Atsakovas V. Š. atsisakė atlikti DNR testą tėvystei nustatyti, kas aukščiau nustatytų aplinkybių kontekste yra laikytina tėvystės įrodymu (CK 3.148 str. 2d.).
13.Nagrinėjamu atveju tėvystės nuginčijimas/nustatymas pilnamečiam asmeniui galimas tik esant svarbiam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko (ieškovo) interesams, taip pat atsakovų privačiam gyvenimui. Globėja ieškovo vardu kreipdamasi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo/ nustatymo, nurodė, jog ieškinio tikslas yra ieškovo interesas žinoti tikrąjį tėvą ir tai, jog duomenys ieškovo gimimo įraše atitiktų tikrovę. Materialinio išlaikymo klausimai ieškinyje nėra keliami. Iš liudytojų, atsakovo V. Š., trečiojo asmens parodymų matyti, jog ieškovas tėvystę suvokia labai ribotai, dėl sveikatos būklės, tačiau matyti, jog jam yra svarbus bendravimas, kuris daro didelę įtaką jo emocijoms, praplečia jo ribotą aplinką, akiratį, leidžia gyventi pilnavertiškesnį gyvenimą. Ieškovas atsakovo A. G. nepamena, tarp jų nėra jokio socialinio ryšio, jis yra senei nutrūkęs ir esant dabartinei atsakovo A. G. pozicijai niekada nebus atkurtas. Atsakovo V. Š. elgesys yra socialiai atsakingas. Jis, sužinojęs apie galimai turimą sūnų, nuvyko su juo susipažinti, bendravo telefonu, neneigia praeities įvykių, šeimą informavo apie tai, jog gali turėti sūnų. Ieškovo biologinis tėvas atsakovas V. Š. nors teigia, jog ieškinio, o tuo pačiu tėvystės ieškovui nepripažįsta, tačiau, teismo posėdžio metu paaiškino, jog „jeigu taip yra, kad aš tėvas, tai bendrausim“. Tai rodo, jog tarp atsakovo V. Š. ir ieškovo gali būti tėvo ir sūnaus santykiai.
14. Ieškinys tenkintinas visiškai vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, atsižvelgiant į neįgalaus asmens interesus. Byloje nustatytais duomenimis įrodyta, kad atsakovas A. G. negali būti ieškovo tėvu, dėl to jo tėvystė ieškovo atžvilgiu nuginčytina ir nustatytina, jog atsakovas V. Š. yra ieškovo tėvas, o ieškovas yra atsakovo V. Š. sūnus (CK 3.146-3.153 str.)
III. Dėl bylinėjimosi išlaidų
15.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
16.Ieškinį tenkinant visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.) ir 268 Eur žyminio mokesčio (CPK 88 str. 1 dalies 10 p.).
17.Ieškinį tenkinant visiškai, iš atsakovų taip pat priteistina po 52,28 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.
Nustatyti, kad atsakovas V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) yra V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) yra V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.
Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai šešis šimtus penkiasdešimt eurų išlaidų advokatui ir vieną šimtą trisdešimt keturis eurus žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai šešis šimtus penkiasdešimt eurų išlaidų advokatui ir vieną šimtą trisdešimt keturis eurus žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) penkiasdešimt du eurus 28 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Priteisti iš atsakovo V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) penkiasdešimt du eurus 28 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams.