- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-639-656/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-29161-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Rūta Petkuvienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- R. K., UAB „Ryto vėjas“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovės (apeliantės) V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovams R. K. ir UAB „Ryto vėjas“ dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu ir darbo užmokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Bylos esmė
Ieškovė V. J. prašė teismo pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovės R. K. 2007 m. rugpjūčio 10 d. sudarytos paskolos sutarties dalį dėl 10000 Lt paskolos sumos, pripažinti negaliojančiu 2007 m. lapkričio 5 d. paskolos sutarties priedą Nr. 1 bei įpareigoti atsakovę R. K. grąžinti ieškovei V. J. pagal šį priedą iš jos gautus 8000 Lt; priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ryto vėjas“ ieškovės naudai 10000 Lt nesumokėto darbo užmokesčio ir nurodė, kad dirbo UAB „Ryto vėjas“ direktorės pareigose, o atsakovė R. K. dirbo (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto agentūroje tuo pačiu adresu. UAB„Ryto vėjas“ generaline direktore ir vienintele akcininke buvo R. K. sesuo I. Č., kurios vyras I. R. buvo (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto agentūros vadovas ir savininkas bei faktiškai kartu su žmona I. Č. tvarkė ir žmonai priklausiusios UAB„Ryto vėjas“ finansinius reikalus. Ieškovė ketino įsigyti nuosavybėn butą, tačiau trūko pinigų. UAB„Ryto vėjas“ buvo skolinga ieškovei 10000 Lt darbo užmokesčio, tačiau jų neužteko 18000 Lt pradinei įmokai už įsigyjamą butą sumokėti, todėl I. R. pasiūlė ieškovei paskolą ne trūkstamus 8000 Lt, bet 18000 Lt. Neturėdama kitos išeities, ieškovė sutiko, tačiau minėta paskola buvo įforminta ne I. R., bet jo žmonos sesers R. K., kaip paskolos davėjo, vardu. Ieškovė laiko, kad dėl susidėjusių aplinkybių ji buvo priversta sudaryti paskolos sutartį labai nenaudingomis sau sąlygomis, t. y. skolintis ne 8000 Lt, bet 18000 Lt, sutikti mokėti pražūtingai dideles 0,2 proc. palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną bei imti paskolą palyginti labai trumpam keturių mėnesių terminui, taip pat ne laisva valia tapti R. K. skolininke. Paskolos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.91 str. 1 d. pagrindu, kaip sudarytas nenaudingomis sąlygomis ieškovei, kurią ieškovė buvo priversta sudaryti dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. CK 1.91 str. 6 d. numatytu pagrindu taip pat pripažintina negaliojančia minėtos paskolos sutarties dalis dėl 10000 Lt paskolos suteikimo ieškovei dėl trečiojo asmens I. R. apgaulės. UAB „Ryto vėjas“ nevykdė pareigos sumokėti ieškovei 10000 Lt darbo užmokesčio įsiskolinimą. I. R. nurodė ieškovei, kad 10000 Lt paskolos suma įskaitoma į tokią pačią paskolos sumą, o 8000 Lt dalį ieškovė turinti grąžinti grynais ir kad tai bus užfiksuota paskolos sutarties priedu. Šios sąlygos užfiksuotos 2007-11-07 sudarytu paskolos sutarties priedu Nr. 1, kurio 2 punkte kaip grąžintos paskolos dalis buvo įvardintas 10000 Lt paskolos dalies grąžinimas įskaitant už ją minėtą darbdavio UAB„Ryto vėjas“ tokio paties dydžio darbo užmokesčio skolą. R. K. pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo paaiškėjo, kad sudarant minėtą paskolos sutarties priedą dalyje dėl 10000 Lt paskolos dalies buvo apgaulės jai nutylėjus, kad minėto sutarties priedo sudarymo metu ji manė, kad ieškovė dar lieka jai skolinga 10000 Lt pagal paskolos sutartį. Ši aplinkybė ieškovei nebuvo atskleista, dėl to minėtas sutarties priedas, ieškovės nuomone, turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.90 str. 1 d. pagrindu. Ieškovė taip pat laiko, kad minėtu sutarties priedu I. R. siekė suklaidinti ieškovę, todėl minėtas sutarties priedas pripažintinas negaliojančiu ir dėl I. R. apgaulės, o ieškovei grąžintini pagal paskolos sutarties priedą R. K. gauti 8000 Lt. Paaiškėjus, kad buvusio darbdavio UAB„Ryto vėjas“ 10000 Lt darbo užmokesčio skola ieškovei nebuvo įskaityta į paskolos sumą, minėtas darbo užmokestis turi būti priteistas iš atsakovo UAB„Ryto vėjas“ ieškovės naudai.
Atsiliepimas
Atsakovai prašė ieškinį atmesti. Atsakovė R. K. nurodė, kad visa paskolos sutartyje numatyta 18000 Lt paskolos suma buvo pervesta ieškovės perkamo buto pardavėjai A. V. už pirkėją V. J.. Ieškovė nepateikė įrodymų savo teiginiams dėl I. R. ir atsakovės R. K. apgaulės, sudarant paskolos sutartį, pagrįsti.
II. Teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį atmesti, paskirti ieškovei V. J. 300 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 1/3 dalį baudos, sudarančią 100 EUR, išieškant lygiomis dalimis atsakovų UAB „Ryto vėjas“ ir R. K. naudai.
Teismas nustatė, kad ieškovė V. J. ir atsakovė R. K. 2007-11-07 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią R. K. perdavė V. J. nuosavybėn 18000 Lt paskolos sumą, o V. J. įsipareigojo minėtą sumą gražinti paskolos davėjai R. K. paskolos sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. 2007 -08-10 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad visą 18000 Lt paskolos sumą paskolos davėja R. K. pervedė į A. V. banko sąskaitą už buto pirkėją V. J. kaip atsiskaitymą pagal buto pirkimo – pardavimo sutartį. Tai patvirtina, jog paskola ieškovei buvo suteikta. Ieškovė neįrodė kitos paskolos sutarties šalies R. K. apgaulę, susidėjusių sunkių ieškovės gyvenimo aplinkybių, dėl kurių ji būtų priversta sudaryti ginčijamą paskolos sutartį, taip pat aplinkybių, jog šalių sutartos paskolos sutarties sąlygos buvo nenaudingos ieškovei. AB „Swedbank“ 2013-06-07 pažyma apie kreditą patvirtina, jog ieškovei V. J. pagal 2007-08-13 sutartį Nr. 07-084700-FA buvo suteiktas 148382,68 Lt kreditas. Tai patvirtina ieškovės poreikį skolintis ginčijamos paskolos sudarymo laikotarpiu. Ieškovė siekė paskolos sutarties sudarymo ir iš jos kilusių pasekmių. Ieškovė neįrodė atsakovės R. K. ar kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, sąlygojusių ieškovės suklydimą dėl sudaromos sutarties esmės ir jos sąlygų. Šalių susitarimo dėl ieškovei neišmokėto darbo užmokesčio įskaitymo į jai suteitos paskolos sumos grąžinimą paneigia aplinkybė, jog ieškovė 2010 metais grąžino atsakovei R. K. dalį paskolos sumos 450 Lt dalį. Tai patvirtina, jog ieškovė pripažino skolos pagal ginčijamą paskolos sutartį buvimą po sutarties priedo Nr. 1 pasirašymo.
Atsakovo UAB „Ryto vėjas“ pateikti darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiai, kasos išlaidų orderiai patvirtina, jog ieškovei buvo išmokėtas visas jai priklausantis darbo užmokestis. Ieškovė negalėjo paaiškinti, kodėl ji pasirašė darbo užmokesčio žiniaraščiuose kaip gavusi darbo užmokestį, jeigu darbo užmokestis jai faktiškai nebuvo sumokėtas. Ieškovė UAB „Ryto vėjas“ ėjo bendrovės direktorės pareigas, kas liudija jog ji turi pakankamai žinių ir patirties, kad galėtų suvokti savo veiksmų, pasirašant darbo užmokesčio žiniaraščiuose, pasekmes. Ieškovės argumentas, jog minėtuose dokumentuose esantys ieškovės parašai yra suklastoti, paneigti ekspertizės aktu. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta aplinkybė, jog sudarant ginčijamą paskolos sutartį ir šios sutarties priedą Nr. 1 buvo susitarta dėl 10000 Lt paskolos dalies grąžinimo, užskaitant ieškovei nesumokėtą darbo užmokestį UAB „Ryto vėjas“, neįrodyta. Aplinkybė, jog nebuvo šalių susitarimo dėl atsakovo UAB „Ryto vėjas“ darbo užmokesčio skolos ieškovei įskaitymo kaip paskolos sumos grąžinimo, nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1025-803/2012, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, kas laikytina prejudiciniu faktu ir iš naujo neįrodinėtina šioje civilinėje byloje.
UAB „Ryto vėjas“ pateikti darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiai, kasos išlaidų orderiai patvirtina, jog ieškovei buvo išmokėtas visas jai priskaičiuotas darbo užmokestis, todėl ieškovės reikalavimas priteisti darbo užmokesčio įsiskolinimą atmetamas. Ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo pareikšti, numatytą LR Darbo kodekso 298 str., tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieškinys dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo atmestas dėl jo nepagrįstumo, ieškinio senaties termino praleidimas nesukelia teisinių pasekmių.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį bylos dalyje dėl priverstinio paskolos sutarties ir priedo sudarymo labai nenaudingomis sąlygomis susidėjus sunkioms aplinkybėms nauju sprendimu patenkinti, likusią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo.
Teismo sprendimo argumentas dėl ginčo sutarties neatlygintinumo ir naudingumo yra nepagrįstas. Paskolos sutarties 4 punkte sutarti 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai, kai pagal CK 6.210 str. nustatytos 0,05 proc. palūkanos. Dėl šios priežasties laikyti paskolos sutartį neatlygintina vien dėl to, kad nenurodytos palūkanos, nėra pagrindo.Metinių palūkanų nenurodymas laikytinas apgaulingu atsakovės veiksmu. Teismas išvadų nepagrindė vadovaudamasis įrodymais, todėl sprendimas naikintinas CPK 329 str. 1 d. ir 330 str. pagrindu.Vadovaujantis CK 6.193 str. nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis turėjo būti ištirti tikrieji šalių ketinimai, sutarties sudarymo aplinkybes, jos tikslą, šalių tarpusavio santykių praktika, elgesys iki sutarties sudarymo. Ieškovė prašė apklausti liudytoja R. L. 2007 m. vasario birželio mėnesiais dirbusia UAB „Ryto vėjas“ buhaltere dėl su finansų valdymu susijusių klausimų bei ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykių, tačiau teismas šio prašymo netenkino ir pažeidė ieškovės teises teikti įrodymus. Ieškovės atliktas 450 Lt mokėjimas nepaneigia susitarimo dėl darbo užmokesčio įskaitymo į paskolos sumą, patikslina už paskolą įskaityto darbo užmokesčio dydį. Atsakovai nepagrįstai laiko, kad tai patvirtina, kad ieškovė skolinga visą 10000 Lt sumą.Dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo byla priklauso darbo bylų kategorijai, todėl teismas, vadovaujantis CPK XX skyriaus nuostatomis turėjo būti aktyvus. Teismas neapgrįstai atmetė prašymą išreikalauti kasos knygą, kuri patvirtintų, kad registruoti atlyginimų išmokėjimo orderiai. Ieškovė prašė teismo ekspertizės išvadą vertinti kritiškai, nes parašai parašyti skirtingų spalvų rašikliais. Nebuvo tiriama, ar parašai originalai, tačiau teismas rėmėsi ekspertizės išvada kaip pinigų išmokėjimo įrodymu. Žiniaraščiai nepasirašyti išmokėjusio asmens (kasininko), todėl neatitinka buhalteriniams atsiskaitymo dokumentams nustatytų aplinkybių.Teismo sprendime nepagrįstai teigiama, kad ieškovė yra praleidusi senaties terminą darbo užmokesčiui priteisti. Apie tai, kad UAB „Ryto vėjas“ turėta ieškovei sumokėti 10000 Lt darbo užmokesčio suma neįskaityta į R. K. grąžintos paskolos dalį, ieškovė sužinojo po 4 metų kuomet R. K. pareiškė teisme ieškinį dėl 10000 Lt paskolos priteisimo (2011-05-13), nes iki šio momento darbo užmokestis laikytas įskaitytu už to paties dydžio paskolą. Todėl Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas 3 metų terminas nuo sužinojimo šioje byloje reikšminamam darbo užmokesčiui priteisti nėra praleistas.Teismas nepagrįstai priimtą sprendimą grindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-11-19 sprendimu civ.byloje Nr.2-1025-803/2012 nustatytu prejudiciniu faktu, kad nebuvo šalių susitarimo dėl darbo užmokesčio įskaitymo kaip paskolos grąžinimo.300 eurų bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas skyrė nepagrįstai.
Atsakovai atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl prejudicinių faktų
Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-11-19 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1025-803/2012 pagal ieškovės V. J. ieškinį dėl skolos dalies pripažinimo grąžinta atsakovei R. K., trečiasis asmuo UAB „Ryto vėjas“, nustatyti faktai turi būti vertinami kaip prejudiciniai, nes abiejose bylose dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 str. 2 p.)
Prejudiciniu teismo sprendimu teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovė grąžino 8 000 Lt atsakovei ir dėl šios grąžintos paskolos dalies pretenzijų nėra. Dėl likusios negrąžintos 10 000 Lt sumos atsakovė yra pateikusi reikalavimą ieškovei ginčo teisenos tvarka. Teismas prejudiciniame sprendime konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė R. K. žinojo ar galėjo žinoti apie ieškovei galimai pateiktą pasiūlymą iš kito asmens apie atsiskaitymą pagal paskolos sutartį. Pažymėta, kad ieškovė skolinosi pinigus iš atsakovės kaip iš fizinio asmens. Tai, kad tarp UAB „Ryto vėjas“ ir UAB „Žvėryno nekilnojamojo turto agentūra“ akcininkų ir darbuotojų buvo artimi, draugiški santykiai, neatleidžia nuo pareigos ieškovę, kaip atsakovės skolininkę, grąžinti jai likusią paskolos dalį. Dėl galimo skolos įskaitymo ar jos grąžinimo kitu būdu ieškovė pirmiausia turėjo susitarti su atsakove ir tai tinkamai įforminti rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti jos argumentą dėl pateikto I. R. pasiūlymo įskaityti skolos sumą į neišmokėtą darbo užmokesčio sumą. Pažymėtina, kad ir tokiems susitarimas Įstatymas numato rašytinę formą (Darbo kodekso 95 straipsnio 3 dalis, 120 straipsnis). I. R. niekada nebuvo UAB „Ryto vėjas“ akcininku ar vadovu. Kaip matyti iš UAB „Ryto vėjas“ 2008-03-06 sprendimo ieškovė buvo šios bendrovės direktore iki ji buvo atleista akcininkės I. Č.. Ieškovė turėjo žinoti, jog I. R. nėra UAB „Ryto vėjas“ nei dalyviu, nei direktoriumi ir negali priimti sprendimų dėl šio juridinio asmens. Teismas nenustatė, kad egzistuotų pagrindas taip aiškinti Sutartį ir jos priedą, kaip aiškina ieškovė, t.y. jog priede yra įrašas dėl kitokio būdo grąžintos paskolos dalies ir priede užfiksuotos paskolos grąžinimo sąlygos patvirtina, kad ieškovė 18 000 Lt paskolą atsakovei yra grąžinusi. 2007-11-05 priede Nr. 1 nurodyta: „Dėl grąžintos paskolos dalies Šalys viena kitai jokių pretenzijų neturi“. Taigi jokio įrašo „kitu būdu“ ar nuorodų į darbo užmokestį ir likusios paskolos dalies grąžinimo įskaičius nėra. Negalima aiškinti to, ko nėra. Teismas prejudiciniame sprendime nenustatė, kad ieškovės įrodinėjamos aplinkybės dėl susitarimo įskaityti skolą į darbo užmokestį galėjo būti ar buvo. Be to, ir liudytoja patvirtino, kad ieškovė grąžindavo pinigus dalimis atsakovei per jos seserį, o tai reiškia, jog ieškovė suprato, kad yra skolinga ir laikė save būtent atsakovės skolininke. Pagal CK 6.130 str. nuostatas, tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas. Pati ieškovė patvirtina, kad atsakovė nėra jos skolininkė, o ji nėra atsakovės kreditorė, t.y. atsakovė, kaip fizinis asmuo, jai neturi jokių įsipareigojimų. Prejudicinėje byloje teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas ne tik kaip neįrodytas, bet ir kaip prieštaraujantis įstatymui (CK 6.130 straipsnis).
Prejudicinėje byloje buvo apklausta ir liudytoja R. L., kuri parodė, kad atsakovė yra UAB „Ryto vėjas“ savininkės I. Č. sesuo. Paaiškino, kad matė, kaip ieškovė atiduodavo pinigus tuometiniai direktorei I. Č.. Ieškovė jai yra sakiusi, kad atiduoda pagal paskolą, tačiau pagal kokią nežino. Apie derybas dėl paskolos sutarties sąlygų nežino. Nurodė, kad ieškovė ir I. Č. sugyveno gerai. Prejudicinės bylos medžiaga buvo prijungta prie nagrinėjamos bylos, todėl apeliantė turėjo galimybę remtis liudytojos R. L. apklausos duomenimis.
Dėl rašysenos ekspertizės vertinimo
Apeliantė nagrinėjamoje byloje kėlė naują argumentą dėl rašysenos ekspertizės vertinimo. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. liepos 15 d. ekspertizės akte Nr. 11-1099(15) išdėstyta kategoriška teigiama išvada, kad tirtuose UAB „Ryto vėjas“ 2007 m. sausio – rugsėjo mėnesių atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiuose pasirašė V. J.. Apeliantė neneigia, kad parašai yra jos, tačiau faktiškai kelia abejones, ar ištirti parašai yra originalūs. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad rašysenos ekspertai iš viso netiria kopijuotų neoriginalių parašų. Be to, tiriamojoje ekspertizės akto dalyje ekspertai konstatavo, kad rašant parašus spūdis natūralus diferencijuotas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ekspertai, tirdami parašus, įvertino aplinkybę, ar jie padaryti apeliantei atskirai rašikliu pasirašant kiekvieną parašą pateiktuose darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentuose, t.y. yra originalūs. Todėl apeliantės teiginys, kad parašai neoriginalūs, t.y. perkelti nukopijuojant nuo kito paviršiaus, paneigtas ekspertų išvada. Skirtingų spalvų rašiklių panaudojimas nepaneigia parašų originalumo. Apeliantės argumentai dėl kasos knygos neišreikalavimo ar kasininko parašo nebuvimo nereikšmingi, nes vien pasirašymas atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiuose prima face patvirtina pinigų gavimo faktą.
Prejudicinėje byloje taip pat nustatyti prejudiciniai faktai, kad ieškovė skolinga atsakovei 10000 Lt paskolos ir nebuvo susitarta dėl UAB „Ryto vėjas“ neišmokėto darbo užmokesčio įskaitymo ginčijamos paskolos grąžinimui. Paskola apeliantei V. J. buvo faktiškai suteikta. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje papildomai patvirtinta, kad apeliantei visas UAB „Ryto vėjas“ priskaičiuotas darbo užmokestis išmokėtas ir paskolos suteikimas atitiko apeliantės interesus. Vien aplinkybė, kad Paskolos sutarties 4 punkte sutarti 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai, nepatvirtina, kad paskolos sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. Apeliantė neįrodė ieškinio pagrindo pagrįstumo. Be to, delspinigių (netęsybų) dydžio atitikimo sąžiningumo kriterijui argumentą, apeliantė gali kelti nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei V. J. dėl skolos priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė yra praleidusi senaties terminą reikšti reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo. Neabejotinai nustačius, kad ieškovė pasirašė dėl darbo užmokesčio gavimo tirtuose UAB „Ryto vėjas“ 2007 m. sausio – rugsėjo mėnesių atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiuose ir nesant įrodymų apie darbo užmokesčio įskaitymo paskolos dengimui, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė sužinojo apie darbo užmokesčio neįskaitymo faktą tik po 4 metų kuomet R. K. pareiškė teisme ieškinį dėl 10000 Lt paskolos priteisimo (2011-05-13), nes iki šio momento darbo užmokestis laikytas įskaitytu už to paties dydžio paskolą. Todėl Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas pritaikytas pagrįstai.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
Teismas nusprendė CPK 95 str. numatytas pagrindas skirti ieškovei piniginę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 1/3 baudos paskiriant lygiomis dalimis atsakovams, nes ieškovė ieškinyje reiškė nepagrįstus reikalavimus, juos grindė įsiteisėjusiais teismų sprendimais paneigtomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat ieškovė, pati asmeniškai pasirašiusi darbo užmokesčio žiniaraščiuose ir kasos išlaidų orderiuose, ginčijo savo parašo tikrumą minėtuose dokumentuose, ir reikalavo paskirti ekspertizę parašo tikrumui nustatyti. Pasak pirmosios instancijos teismo, tokie ieškovės veiksmai sąlygojo ne tik bylos vilkinimą, kitų proceso dalyvių laiko ir lėšų sąnaudas, bet ir neekonomišką valstybės lėšų, skirtų valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai naudojimą. Apeliantė apeliacinį skundą šioje dalyje grindė aplinkybe, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas apeliantės atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismas 2014-09-15 nutartyje civilinėje byloje Nr.2S-1469-567/2014 šioje byloje ieškovės pareikštus reikalavimus pripažino tinkamais. Apeliantė susipažinusi su 2015 m. vasario mėnesį teismui pateiktais UAB „Ryto vėjas“ 2007 m. sausio – rugsėjo mėnesių atlyginimo išmokėjimo žiniaraščių originalais ir esant kitoje byloje nustatytam prejudiciniam faktui, kad UAB „Ryto vėjas“ neturi darbo užmokesčio įsiskolinimo apeliantei, toliau, nesant kitų įrodymų, neigė pinigų gavimo faktą. Dėl to buvo paskirta ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos lėšomis apmokėta rašysenos ekspertizė, kuri kategoriškai patvirtino, kad apeliantė dėl darbo užmokesčio gavimo pasirašė pati asmeniškai. Ieškovės procesinis elgesys pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertintas kaip nesąžiningas. Vilniaus apygardos teismas 2014-09-15 nutartyje civilinėje byloje Nr.2S-1469-567/2014 tik formaliai vertino abiejų ieškinių dalyko nesutapimą, tačiau iš viso nepasisakė dėl tinkamo prejudicinių faktų panaudojimo grindžiant antrąjį ieškinį ar ieškinio pagrįstumo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria: