- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-28
- Bylos Nr.
- I-2349-484/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00436-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, susipažinusi su Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2013-02-07 padavė teismui prašymą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-11-07 sprendimą „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus schemos, Kompensavimo už neįrengtas automobilių stovėjimo vietas tvarkos aprašo ir pavyzdinės sutarties tvirtinimo“ Nr. 1-861.
Paduotas prašymas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) skundui nustatytus reikalavimus, todėl teismas 2013-02-12 nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2013-02-26 pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui du ABTĮ 110 straipsnio reikalavimus atitinkančio prašymo ištirti savivaldybės administravimo subjekto norminio akto teisėtumą egzempliorius su patikslintais reikalavimais, įstatymo ar Vyriausybės norminio akto, kuriam prieštarauja skundžiamas administracinis aktas, kopijas, duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus apie ginčijamo norminio akto viešą paskelbimą.
Teisme 2013-02-20 gautas pareiškėjo 2013-02-18 raštas Nr. 3-88, su kurio turiniu susipažinus, matyti, kad pareiškėjas nepašalins skundo trūkumų, nurodytų teismo 2013-02-12 nutartyje, kadangi pareiškimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės norminio akto prašo nagrinėti bendrosios administracinių bylų teisenos tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Prašymą atsisakytina priimti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-11-07 sprendimą Nr. 1-861, kuriuo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus schema (1 p.), Kompensavimo už neįrengtas automobilių stovėjimo vietas tvarkos aprašas (2 p.) ir Kompensavimo už neįrengtas automobilių stovėjimo vietas pavyzdinė sutartis (3 p.). Schemoje visa Vilniaus miesto savivaldybės teritorija suskirstyta į 3 zonas ir jose nustatyti automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientai. Nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas savo turiniu ir prasme laikytinas norminiu aktu (ABTĮ 2 str. 13 p.), o Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus schema, Kompensavimo už neįrengtas automobilių stovėjimo vietas tvarkos aprašas ir Kompensavimo už neįrengtas automobilių stovėjimo vietas pavyzdinė sutartis neatskiriamos šio norminio akto dalys.
ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivaldos institucijų ir jų pareigūnų aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės sprendimų nevykdymo, dėl aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo. Vadovaujantis ABTĮ 110 straipsnio 2 dalimi, kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai. Apibendrinus, darytina išvada, kad administracinis teismas tiria savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio akto atitikimą tik įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, aiškindamas norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo procedūrą administraciniame teisme, yra nurodęs, kad ABTĮ numato specialią procesinę norminių teisės aktų teisėtumo tyrimo tvarką, kuri įtvirtinta ABTĮ 16 skirsnyje. Tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Taigi, bylų dėl norminių administracinių aktų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė. Dėl šios priežasties administracinių teismų kompetencija, nagrinėjant bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, yra aiškiai apibrėžta įstatyme ir plečiamai neaiškintina ( žr. 2008-07-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2010-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010; 2012-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3032/2012). Remiantis nurodytu išaiškinimu, taip pat darytina išvada, kad ginčams dėl savivaldybės administravimo subjektų priimtų norminių administracinių aktų teisėtumo nėra taikoma bendroji administracinių bylų teisena, reglamentuota ABTĮ II skyriuje.
Pareiškėjas nurodyto savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto neteisėtumą grindžia tuo, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus Automobilių aptarnavimo infrastruktūra 2.6 punkto nuostatų. Įvertinus prašymo ir ginčijamo akto turinį, laikytina, kad nagrinėjamu atveju Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto atitikimą žemesnės galios teisės aktui, nei įstatymas ar Vyriausybės nutarimas. Kaip jau minėta, pagal ABTĮ administraciniai teismai tiria savivaldybės administravimo subjektų priimtų norminių administracinių aktų atitikimą tik įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsisakytina priimti.
Prašymas su priedais grąžintinas pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nutarė:
atsisakyti priimti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje, kaip nenagrinėtiną teismų.
Nutarčiai įsiteisėjus, prašymą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.