Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-03-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1167/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-08
Bylos Nr.
2A-1167/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
Atsakovas
viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“
Ieškovas
R. Jonaičio
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Dorsimus“
Advokatai
Gintautas Daugėla
Civilinė byla Nr. 2A-1167/2012Procesinio sprendimo kategorija 69 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1964-524/2011 pagal ieškovo R. Jonaičio individualios įmonės „Argus“ saugos tarnybos ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti pirkimo sutartį. Trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Dorsimus“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnyba kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, prašydamas: panaikinti atsakovo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą (protokolas Nr. 11) dėl pasiūlymų atmetimo dėl per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, įpareigoti atsakovą vykdyti 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą (protokolas Nr. 15), t. y. sudaryti paslaugų pirkimo sutartį su laimėjusiu pripažintu tiekėju – R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnyba bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis konkurse numatytomis sąlygomis pateikė pasiūlymą ir dalyvauja atsakovo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ organizuotame viešajame supaprastintame atvirame konkurse dėl keleivių kontrolės Klaipėdos miesto autobusuose paslaugų teikimo, kuris buvo paskelbtas 2010 m. liepos 14 d. 2010 m. rugpjūčio 17 d. įvyko vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros ir tą pačią dieną perkančioji organizacija 2010 m. rugpjūčio 17 d. protokolu Nr. 14 atliko pateiktų tiekėjų pasiūlymų vertinimą ir nustatė, kad minimalius nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitiko du iš konkurse dalyvavusių trijų tiekėjų – R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnyba ir UAB „Dorsimus“. Taip pat 2010 m. rugpjūčio 17 d. perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimo komisija savo posėdyje svarstė dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo, t. y. perėjo į pasiūlymų vertinimo stadiją, kuriame nustatė preliminarią pasiūlymų eilę kainos didėjimo tvarka ir laimėjusį pasiūlymą, kuriuo buvo pripažintas R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnybos pasiūlymas. Ieškovas nurodė, kad nustatytu terminu su juo nebuvo sudaryta sutartis, nes trečiasis asmuo UAB „Dorsimus“ pateikė ieškinį panaikinti perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą nugalėtoju paskelbti R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnybą. Perkančiajai organizacijai yra žinoma, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 28 d. ieškinį atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šiais teismų sprendimais patvirtinta, kad Konkurso procedūros, priimant sprendimą Konkurso laimėtoju pripažinti ieškovą nebuvo pažeistos ir sprendimas sudaryti su juo paslaugų teikimo sutartį yra teisėtas. Tačiau perkančioji organizacija netęsė pirkimo procedūros nuo stadijos, kurioje jos buvo sustabdytos teisminio ginčo metu, o 2011 m. birželio 27 d. viešųjų pirkimų komisijos protokolu nusprendė pakartotinai svarstyti abiejų neatmestų tiekėjų pasiūlymų kainų priimtinumą perkančiajai organizacijai, pakartotinai analizavo pasiūlymų kainas ir nustatė, jog šios yra per didelės bei nepriimtinos perkančiajai organizacijai. Tuo pačiu nutarta atmesti ieškovo pasiūlymą, kuris jau buvo pripažintas laimėjusiu, taip pat buvo atmestas ir UAB „Dorsimus“ pasiūlymas. 2011 m. liepos 1 d. ieškovas atsakovui pateikė pretenziją, kurioje reikalavo pakeisti savo neteisėtai priimtą sprendimą, tačiau 2011 m. liepos 7 d. buvo gautas atsakymas Nr. S5-292, kuriuo atsakovas atsisakė tenkinti pretenziją. Ieškovas, vadovaudamasis VPĮ 93 ir 94 straipsnių nuostatomis, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, kuriuo buvo pakartotinai svarstytas pateiktų tiekėjų pasiūlymų kainų priimtinumas perkančiajai organizacijai klausimas ir priimtas sprendimas atmesti visus pasiūlymus dėl per didelės kainos, pareiškė ieškinį. Anot ieškovo, atsakovo ankstesnio sprendimo dėl pirkimo sutarties sudarymo (2010 m. rugpjūčio 17 d. protokolu Nr. 15) panaikinimas ir naujo sprendimo (2011 m. birželio 27 protokolu Nr. 11) dėl pasiūlymų atmetimo priėmimas neatitinka VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 7 bei 8 dalių nuostatų, pagal kurias pasiūlymų atmetimas dėl per didelės kainos privalomas pasiūlymų vertinimo etape prieš nustatant laimėtoją ir priimant sprendimą sudaryti pirkimo sutartį. Anot ieškovo, nustačiusi laimėtoją konkurse, perkančioji organizacija nebeturi teisės iš naujo grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją, nes ši jau yra pasibaigusi pačios perkančiosios organizacijos priimtu pirkimų komisijos sprendimu. Priešingu atveju, anot ieškovo, būtų susilpninamas viešojo pirkimo skaidrumas ir procedūrų nuspėjamumas. Ieškovo nuomone, perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, nes konkurso dokumentuose nebuvo įtvirtinta, kokia kaina yra per didelė. Be to, skaidrumo principas reikalauja, kad perkančioji organizacija viešojo pirkimo procedūrų metu laikytųsi pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų. Anot ieškovo, neaiškios, dviprasmiškos pirkimo dokumentų sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios ar parengusios šalies, šiuo atveju, perkančiosios organizacijos, nenaudai (CK 6.193 str.). Perkančioji organizacija iš anksto nenumatė, kokia kaina būtų laikoma per didelė, todėl tokia aplinkybė turi būti traktuojama ne jos naudai. Ieškovo nuomone, galima teigti, jog perkančioji organizacija, grįždama į pasiūlymų vertinimo etapą dar kartą, pakeitė konkurso sąlygas, nes pasiūlymus įvertino ne pagal mažiausios kainos kriterijų, kuris buvo numatytas konkurso sąlygose, bet pagal viešojo pirkimo vertę – išlaidas, tuo pačiu iš esmės pakeitė ir konkurso padarinius – laimėtoju paskelbtas tiekėjas dėl pakartotinio pasiūlymų vertinimo netenka teisės į pagrįstai lauktą sandorį, o pralaimėjusiam tiekėjui potencialiai sudaroma galimybė iš naujo dalyvauti naujame pirkime ir tikėtis jį laimėti. Tokiais veiksmais, anot ieškovo, perkančioji organizacija pažeidė šalių nediskriminavimo bei lygiateisiškumo principus. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovas, grįsdamas savo atsikirtimus ir neteisėtą sprendimą, nepagrįstai suabsoliutina pirkimo tikslą - sudaryti paslaugų sutartį racionaliai panaudojant tam skiriamas lėšas. Anot ieškovo, vien pirkimo tikslas negali sudaryti prielaidų perkančiajai organizacijai pažeidinėti VPĮ principus. Taip pat pažymėjo, jog perkančiosios organizacijos 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas sudaryti sutartį su ieškovu nebuvo nuginčytas VPĮ nustatyta tvarka, todėl jis turi būti vykdomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: panaikino VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2011 m. birželio 27 d. protokolą Nr. 11, įpareigojo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ vykdyti 2010 m. rugpjūčio 17 d. protokolą Nr. 15; ir priteisė ieškovui iš atsakovo 137 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 2 420 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

Teismas nustatė, kad 2010 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas viešųjų pirkimų komisija protokole Nr. 17 buvo nustatęs pasiūlymų eilę kainos didėjimo tvarka ir išrinkęs pirmą vietą laimėjusį asmenį – ieškovą. Šiame protokole buvo nurodytos tiekėjų siūlomos paslaugos pirkimo kainos, kurios buvo paskelbtos ir išrinktas laimėjęs mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas - ieškovas. Teismas įvertino atsakovo paaiškinimus, jog ginčo metu laikinai ginčo paslaugas jam teikė UAB ,,Dorsimus‘‘ nuo 14 iki 19 procentų mažesne negu pradinio pasiūlymo paslaugų kaina ir iki šiol šias paslaugas teikia tokia kaina, todėl, pasak atsakovo, 2011 m. birželio 27 d. protokolas, kuriuo atsakovas pakartotinai peržiūrėjo tiekėjų pasiūlymus, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo vertinimu, tokia atsakovo pozicija yra neparemta įstatymu ir prieštarauja VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems skaidrumo ir lygiateisiškumo principams.

Teismas pažymėjo, jog 2010 m. rugpjūčio 17 d. protokolu Nr. 17 buvo nustačius laimėtoją, ši viešojo pirkimo stadija buvo baigta, atsakovas, nustatydamas laimėtoją, įvertino savo biudžetą, tiekėjų pasiūlymus ir paminėtu sprendimu nustatė, jog ieškovas atitinka ir kvalifikacinius reikalavimus, ir pasiūlė mažiausią kainą. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jog tik teismo sprendimu panaikinus perkančiosios organizacijos sprendimą paskelbti preliminariąją ar galutinę laimėtojų eilę, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę padėtį ir tik tada viešųjų pirkimų komisija privalo iš naujo nustatyti preliminariąją ar galutinę eilę, tačiau tik remiantis iš anksto paskelbtais, t. y. tais pačiais kriterijais. Anot teismo, nagrinėjamu atveju įrodyta, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovo sprendimas dėl laimėtojo nustatymo nebuvo panaikintas, todėl atsakovo veiksmai dėl ieškovo pasiūlymo persvarstymo prieštarauja VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems skaidrumo ir lygiateisiškumo principams. Teismas, vadovaudamasis VPĮ 7 straipsnio 3 dalimi, galiojusia ginčo protokolo metu, ir atsižvelgęs į tai, kad 2010 m. rugpjūčio 17 d. atsakovo protokolu Nr. 15 ši konkurso stadija buvo baigta ir ieškovas buvo pakviestas sudaryti sutartį, konstatavo, jog 2011 m. birželio 27 d. protokole pakartotinis pasiūlytų kainų persvarstymas prieštarauja VPĮ tikslui bei principams, o taip pat CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui. Teismas pažymėjo, jog tuo metu galiojusio VPĮ IV skyriaus, reglamentuojančio supaprastintus pirkimus, redakcija nenumatė galimybės nustačius laimėtoją, priimti priešingą sprendimą, t. y. atmesti visas paraiškas ir pasiūlymus. Taip pat pažymėjo, kad ginčo protokole atsakovas nurodė, jog konkursas pasibaigė, nes atmestos visos paraiškos ir pasiūlymai, tačiau atsakovo 2010 m. rugpjūčio 17 d. protokolas Nr. 15 liko galioti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl ši nuostata prieštarauja VPĮ 7 straipsnio 3 daliai, nes bylos medžiaga įrodo, jog laimėtojas buvo nustatytas, tik komisija pakartotinai persvarstė jo pasiūlymą ištyrusi rinkos kainas, t. y. laikinai dirbusi su trečiuoju asmeniu žemesne jo pasiūlyta kaina. Teismo vertinimu, tokia atsakovo pozicija negali būti pripažinta teisėta. Teismas atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija negali leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus. Teismas nurodė, jog yra įrodyta, kad visą laiką, kol iškeltas ginčas buvo nagrinėjamas teisme, atsakovui paslaugas teikė ir šiuo metu teikia UAB ,,Dorsimus‘‘, kuri paslaugas teikė žemesne nei pirminiame pasiūlyme nurodyta kaina, atplėšus vokus ir nustačius laimėtoją – ieškovą. UAB „Dorsimus“ tapo žinoma pasiūlyta žemiausia ieškovo kaina, todėl ji turėjo galimybę ją dar sumažinti ir laikinai teikti paslaugas atsakovui. Teismas, pripažindamas 2011 m. birželio 27 d. atsakovo sprendimą neteisėtu, nusprendė, jog šalys privalo būti grąžintos į pirminę padėtį, buvusią iki šio protokolo priėmimo, t. y. atsakovas privalo vykdyti 2010 m. rugpjūčio 17 d. savo priimtą protokolą Nr. 15 - baigti viešojo pirkimo pradėtą procedūrą pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui pastarojo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas teigia, jog atsakovas, pakartotinai peržiūrėjęs tiekėjų pasiūlymus, šiuos veiksmus atliko pažeisdamas VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Teismas nepagrįstai siaurinamai traktavo perkančiosios organizacijos galimybes atmesti dalyvių, kurių pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, pasiūlymus. VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas perkančiajai organizacija numato pareigą, o ne teisę atmesti pasiūlymus, kurie buvo neatmesti dėl kitų priežasčių, jeigu jų kainos yra per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos. Tik perkančioji organizacija sprendžia, ar tiekėjo pasiūlyta kaina yra priimtina, o teismo teiginiai, kad perkančioji organizacija nebeturi teisės grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją, neturi teisinio pagrindo, kadangi VPĮ nedraudžia, atsiradus naujoms naplinkybės, pakartotinai įvertinti pasiūlymų kainos priimtinumą.Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo veiksmai dėl ieškovo pasiūlymo persvarstymo prieštarauja skaidrumo ir lygiateisiškumo principams, nepagrįsta jokiais įrodymais ir teisės aktų normomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad vienintelė aplinkybė, jog perkančioji organizacija nukrypo nuo konkurso vykdymo tvarkos, per se nereiškia, kad buvo pažeisti skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principai, todėl būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, t. y. ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai. Kadangi 2011 m. birželio 27 d. protokolu Nr. 11 perkančioji organizacija priėmė sprendimą atmesti visų konkurso dalyvių pasiūlymus ir baigti pirkimą, tai nesuteikė daugiau teisių vieniems tiekėjams prieš kitus ir nepažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principų. VPĮ nedraudžia perkančiajai organizacijai pabaigti pirkimą iki sutarties sudarymo su tiekėju. Priešingai, VPĮ 7 straipsnio 3 dalyje, be kitų šioje dalyje nurodytų atvejų, numatyta, kad vykdomas pirkimas yra baigiamas, kai sudaroma pirkimo sutartis arba atmetamos visos paraiškos ar pasiūlymai. Vadinasi, vykdydamas paslaugų pirkimą, atsakovas priėmė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą įpareigojimą atmesti pasiūlymus, kurių kaina perkančiajai organizacijai yra per didelė. Tik atmetusi visus pasiūlymus, perkančioji organizacija galėjo pabaigti vykdomą pirkimą.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal VPĮ 7 straipsnio 3 dalį pirkimas ar atskira jo dalis pasibaigia, kai nustatomas projekto konkurso nugalėtojas. Tačiau nagrinėjamoje byloje perkančioji organizacija vykdė ne projekto konkursą, o atvirą supaprastintą konkursą. Pagal VPĮ 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pirkimas ar jo dalis pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis). Todėl nepagrįstai teismas konstatavo, jog konkurso stadija buvo pasibaigusi ir pakartotinis kainų persvarstymas prieštaravo VPĮ tikslams, principams bei CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui.Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovo 2010 m. rugpjūčio 17 d. protokolas Nr. 15 liko galioti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nors Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1060/2011 paliko galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, kuriuo nustatyta, kad atsakovo veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, tačiau šis apeliacinio teismo sprendimas nedaro 2010 m. rugpjūčio 17 d. protokolo galiojančiu po to, kai viešoji komisija baigė pirkimą 2011 m. birželio 27 d. viešųjų pirkimų komisijos protokolu Nr. 11. Baigdama pirkimą, viešojo pirkimo komisija atskirai nepanaikina kiekvieno ankstesnio savo priimto protokolo galiojimo, nepaisant to, ar teismas buvo pasisakęs dėl jo teisėtumo. Nepagrįstas teismo teiginys, kad atplėšus vokus ir nustačius laimėtoją - ieškovą, UAB „Dorsimus“ tapo žinoma pasiūlyta žemiausia ieškovo kaina, todėl ji turėjo galimybę ją dar sumažinti ir laikinai teikti paslaugas atsakovui. Šio konkurso teisminių ginčų metu ir iki šiol keleivių kontroles paslaugas teikia laimėjusi papildomai organizuotą atvirą supaprastintą konkursą UAB „Dorsimus“. Jame taip pat dalyvavo ir ieškovas, kuris pasiūlė didesnę nei trečiasis asmuo kainą. Byloje esanti medžiaga įrodo, kad įvykdžius laikiną konkursą, ginčų dėl jo nekilo, visi jame dalyvavę tiekėjai turėjo vienodas sąlygas jame dalyvauti. Šiuo metu paslaugos iš trečiojo asmens yra perkamos laikinai ir visiškai teisėtai. Pasibaigus šiam konkursui, laikinoji sutartis bus nutraukta ir nedelsiant bus skelbiamas naujas keleivių kontrolės konkursas, kuriame vienodomis teisėmis galės dalyvauti visi techninius ir kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys tiekėjai. Todėl teismo teiginiai apie perkančiosios organizacijos skaidrumo principo nesilaikymą yra nepagrįsti.Atsakovas, vykdydamas viešuosius pirkimus, siekė įgyvendinti VPĮ nustatytą viešųjų pirkimų tikslą – užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą. Byloje nustatyti faktai įrodo, kad perkančioji organizacija objektyviai vertino savo galimybes pirkti paslaugas už tiekėjų pasiūlytas kainas, o tik vienintelė aplinkybė, kad šis vertinimas pakartotinai atliktas po beveik vienerių metų trukusių teisminių ginčų, nesudaro pagrindo teigti, kad perkančiosios organizacijos veiksmai konkurso procedūrų metu buvo neteisėti ar atlikti pažeidžiant skaidrumo principą.Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovą vykdyti 2010 m. rugpjūčio 17 d. protokolą Nr. 15, nepagrįstai ir neteisėtai apribojo perkančiosios organizacijos teisę priimti sprendimus savo nuožiūra, be to, įpareigoja sudaryti sutartį su ieškovu.Nepagrįstai teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 2 420 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Toks sprendimas jis prieštarauja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylos priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatoms. Anot atsakovo, byloje surinkti įrodymai įrodo, kad ieškovo advokatas teisinę pagalbą ieškovui teikė tik atstovaudamas jį teisme. Duomenų apie procesinių dokumentų rengimą ar kitas patirtas ir rekomendacijose nurodytas išlaidas ieškovo advokatas nebuvo nurodęs.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnyba prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:

Teismas tinkamai ir pagrįstai konstatavo, kad perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ji pakartotinai peržiūrėjo tiekėjų pasiūlymus, prieštarauja VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems skaidrumo ir lygiateisiškumo principams. Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų ir savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų nuoseklus laikymasis yra skaidrumo ir lygiateisiškumo principų turinio vienas iš elementų. Kadangi 2010 m. rugpjūčio 17 d. protokolu Nr. 17 buvo nustatytas laimėtojas, perkančioji organizacija buvo pilnai ir visapusiškai įvertinusi savo biudžetą, tiekėjų pasiūlymus, ieškovo kvalifikacijos atitikimą ir tai, kad ieškovas pasiūlė mažiausią kainą, ši pirkimo stadija buvo baigta.Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas siaurinamai traktavo perkančiosios organizacijos galimybes atmesti dalyvių, kurių pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, pasiūlymus. Viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu perkančiajai organizacijai nesuteikiama neribota diskrecijos teisė. Vienas iš skaidrumo principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų ir savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis. VPĮ ir konkurso sąlygose aiškiai įtvirtintos konkurso vykdymo prielaidos bei procedūros ir jų eiliškumas, įskaitant pirkimo pradžią ir pabaigą, taip pat ir momentas, kada ir kokiomis sąlygomis gali būti atmetami tiekėjų pasiūlymai. Nustačiusi laimėtoją konkurse, perkančioji organizacija nebeturi teisės iš naujo grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją, nes ši yra pasibaigusi pačios perkančiosios organizacijos priimtu pirkimų komisijos sprendimu.Atsakovo argumentas, kad pasiūlymo kainos pakartotinis įvertinimas po ilgo laiko tarpo yra pateisinamas, nepagrįstas, kadangi tokie veiksmai yra traktuojami kaip konkurso sąlygų pakeitimas. Laikantis atsakovo argumentacijos, bet kuri perkančioji organizacija tokiu pat principu galėtų nutraukti ir jau pasirašytas sutartis, kadangi pasikeitus rinkos sąlygoms atsirastų kitų tiekėjų, galinčių pateikti mažesnę kainą. Tačiau tokie veiksmai nėra galimi viešuosiuose pirkimuose, nes tai sugriautų bet kokį stabilumą ir rinkos dalyvių pasitikėjimą viešaisiais pirkimais.Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą ir dėl to, kad konkurso dokumentuose nebuvo įtvirtinta, kokia kaina yra per didelė.Atsakovo argumentas, jog teismas, konstatuodamas, kad perkančioji organizacija savo sprendimu pažeidė esminius VPĮ principus, o kartu ir imperatyvias įstatymų nuostatas, be jokio pagrindo paneigė viešojo pirkimo tikslą, yra niekinis, nes viešųjų pirkimų tikslas negali būti įgyvendinamas atskirai nuo esminių viešųjų pirkimų principų.Teismas tinkamai konstatavo, kad tik teismo sprendimu panaikinus perkančiosios organizacijos sprendimą paskelbti preliminariąją ar galutinę laimėtojų eilę, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę padėtį ir tik tada viešųjų pirkimų komisija privalo iš naujo nustatyti preliminarią ar galutinę pasiūlymų eilę, tačiau tik remiantis iš anksto paskelbtais, t. y. tais pačiais kriterijais. Tuo tarpu atsakovo sprendimas dėl laimėtojo nustatymo nebuvo panaikintas, todėl jo veiksmai prieštarauja VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems skaidrumo ir lygiateisiškumo principams bei CK 1.2. straipsnyje įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui.Atsakovo argumentai dėl racionalaus lėšų panaudojimo, kaip pagrįstai nurodė Klaipėdos apygardos teismas, nedaro įtakos ir nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų, t. y. šis tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus, kitus VPĮ įsakmius reikalavimus, kurie yra tiesiogiai taikytinos teisės normos.Negalima sutikti su atsakovo pozicija dėl per didelių bylinėjimosi išlaidų, kadangi advokato pagalba susideda ne tik iš dalyvavimo teismo posėdžiuose. Tai, kad procesiniai dokumentai buvo rengti ne advokato, nereiškia, kad nebuvo naudojamasi advokato paslaugomis juos rengiant. Be to, atsakovas taip pat neįtraukė kitų išlaidų, tokių kaip advokato konsultacijos prieš teikiant ieškinį, susipažinimas su byla ir pan. Todėl teismo priteistos išlaidos yra pagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimas keistinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai atsakovas VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, esant galiojančiam ankstesniam jo sprendimui dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo, pakartotinai vertino tiekėjų pasiūlymus ir priėmė sprendimą atmesti visus pasiūlymus dėl per didelės ir nepriimtinos jų kainos.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. liepos 14 d. atsakovas VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ paskelbė konkursą „Keleivių kontrolei Klaipėdos miesto autobusuose“ keleivių kontrolės Klaipėdos miesto autobusuose ir ekipažų, užtikrinančių keleivių ir autobuso ekipažo saugumą, atvykimo ir pažeidėjų sutramdymo paslaugoms įsigyti (8-36 b. l.). Atsakovo viešųjų pirkimų komisija 2010 m. rugpjūčio 17 d. protokolu Nr. 14 (37, 76 b. l.) nutarė UAB „Dorsimus“ ir R. Jonaičio IĮ „Argus“ konkursui pateiktus pasiūlymus pripažinti atitinkančius pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, o UAB „Ekskomisarų biuras“ konkursui pateiktą pasiūlymą pripažinti neatitinkančiu pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų ir jį atmesti. 2010 m. rugpjūčio 17 d. protokolu Nr. 15 (38-39 b. l.) atsakovo viešųjų pirkimų komisija nustatė pasiūlymų eilę kainos didėjimo tvarka, pirmoje vietoje nurodydama R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnybą su bendra pasiūlymo kaina be PVM 108 254,67 Lt (pasiūlymo kaina įvertinta 10 balų), antroje vietoje – UAB „Dorsimus“ su bendra pasiūlymo kaina be PVM 112 361,68 Lt (pasiūlymo kaina įvertinta 9,61 balų). Šiuo protokolu atsakovo viešųjų pirkimų komisija laimėjusiu konkursą pripažino ieškovą R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnybą ir nusprendė su juo sudaryti sutartį, pasibaigus šios sutarties sudarymo atidėjimo terminui. Kaip matyti iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-856-123/2011 medžiagos, UAB „Dorsimus“, nesutikdamas su 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu, pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, o jai atmetus pretenziją, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl: 1) R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnybos pripažinimo neatitinkančiu konkurso sąlygų reikalavimų; 2) viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. rugpjūčio 14 d. protokolo Nr. 14 1 punkto dalies, kuria R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnyba pripažinta atitikusia pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, panaikinimo; 3) viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. rugpjūčio 17 d. protokolo Nr. 15 1 punkto dalies, kuria R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnyba pripažinta laimėjusia 1 vietą konkurse, panaikinimo (civilinės bylos Nr. 2-856-123/2011 3-10, 120-126 b. l., 1 t.). Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. sprendimu UAB „Dorsimus“ ieškinį atmetė (civilinės bylos Nr. 2-856-123/2011 95-97 b. l., 2 t.). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Dorsimus“ apeliacinį skundą, 2011 m. birželio 10 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. 2-856-123/2011 122-126 b. l., 2 t.). Pasibaigus minėtam ginčui, atsakovo viešųjų pirkimų komisija, įvertinusi R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnybos ir UAB „Dorsimus“ pateiktų pasiūlymų kainų priimtinumą perkančiajai organizacijai, 2011 m. birželio 27 d. protokolu Nr. 11 (40 b. l.), vadovaudamasi VPĮ 3 straipsnio 2 dalimi, 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pirkimo sąlygų 9.6.5 punktu, nutarė atmesti minėtų įmonių pasiūlymus dėl per didelės ir nepriimtinos jų kainos.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė panaikinti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2011 m. birželio 27 d. protokolą Nr. 11 ir įpareigoti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ vykdyti 2010 m. rugpjūčio 17 d. protokolą Nr. 15.

Atsakovas VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ apeliaciniu skundu ginčija minėtą teismo sprendimą, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino pažeidusiu Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau tekste VPĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Anot jo, VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas perkančiajai organizacijai numato pareigą atmesti pasiūlymus, jeigu jų kaina yra nepriimtina, be to, VPĮ nedraudžia, atsiradus naujoms aplinkybėms, pakartotinai įvertinti pasiūlymų kainos priimtinumą, taip pat nedraudžia baigti pirkimą iki sutarties sudarymo su tiekėju. Todėl, pasak apelianto, pakartotinis tiekėjų pasiūlymų kainų įvertinimas neprieštarauja minėtiems principams, tuo labiau, kad jis, 2011 m. birželio 27 d. protokolu Nr. 11 atmesdamas visų konkurso dalyvių pasiūlymus ir baigdamas pirkimą, nesuteikė daugiau teisių vieniems tiekėjams prieš kitus.

Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka ir sprendžia, jog minėti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pagal VPĮ 3 straipsnio, reglamentuojančio pagrindinius pirkimų principus ir jų laikymąsi, 1 dalies nuostatą, perkančioji organizacija užtikrina, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Perkančiosios organizacijos nuoseklus laikymasis viešųjų pirkimų teisės normų ir savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų yra vienas iš skaidrumo ir lygiateisiškumo principų (VPĮ 3 str.) turinio elementų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, susijusioje su viešųjų pirkimų principų aiškinimu ir taikymu, yra pažymėjęs, kad perkančioji organizacija turi užtikrinti, jog atliekant viešo konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Išvardintų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir bus išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. Taigi viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).

Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir tokio pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų turinį, taigi ir tų nuostatų, kurios reglamentuoja viešųjų pirkimų procedūrų eigą.

Vienas iš viešųjų pirkimų principų yra skaidrumo principas, bendriausia prasme suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras. Šio principo pagrindinis tikslas – garantuoti, kad bus pašalinta perkančiosios organizacijos protegavimo ir savavališkų veiksmų grėsmė. Skaidrumo principas skirtingų viešųjų pirkimų procedūrų metu pasireiškia įvairiais aspektais. Vertinant šį principą paskelbtų viešųjų pirkimų sąlygų kontekste, skaidrumo principo pažeidimu laikytini tokie perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ji nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-582/2010).

Kaip nustatyta šioje byloje, nagrinėjamu atveju viešųjų pirkimų procedūrų metu jau buvo pereita prie pasiūlymų vertinimo stadijos ir preliminarios pasiūlymų eilės bei laimėtojo nustatymo stadijos. Kaip jau minėta, atsakovo viešųjų pirkimų komisija 2010 m. rugpjūčio 17 d. protokolu Nr. 15 (38-39 b. l.) nustatė tiekėjų pasiūlymų eilę kainos didėjimo tvarka ir konkurso laimėtoju pripažino ieškovą R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnybą. Šiame protokole taip pat nurodyta, jog viešųjų pirkimų komisija priėmė sprendimą su laimėjusiuoju tiekėju sudaryti sutartį. Nors apeliantas pagrįstai teigia, jog pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) (VPĮ 7 str. 3 d. 1 p.), o ne kai nustatomas projekto konkurso laimėtojas, nes nagrinėjamu atveju atsakovas vykdė ne projekto konkursą, o atvirą supaprastintą konkursą, o pirkimo sutartis su ieškovu dar nebuvo sudaryta (ir nebuvo pasibaigę pirkimai). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju sprendžiant ginčą svarbus yra faktas, jog pasiūlymų vertinimo, preliminarios pasiūlymo eilės ir laimėtojo nustatymo stadijos iki šioje byloje ginčijamo atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, sprendimo, įforminto 2011 m. birželio 27 d. protokolu, priėmimo dienos jau buvo įvykusios ir pasibaigusios (ką iš esmės ir konstatavo pirmosios instancijos teismas).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tik teismo sprendimu panaikinus perkančiosios organizacijos sprendimą paskelbti preliminariąją ar galutinę laimėtojų eilę, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę padėtį ir tik tada viešųjų pirkimų komisija privalo iš naujo nustatyti preliminariąją ir galutinę eilę, tačiau tik remiantis iš anksto paskelbtais, t. y. tais pačiai kriterijais (tokia išvada darytina ir atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009, suformuotą praktiką). Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad 2010 m. rugpjūčio 17 d. protokolu Nr. 15 įforminti atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, priimti sprendimai liko nenuginčyti (nepanaikinti), todėl, skirtingai, nei teigia apeliantas, sprendimas pripažinti viešųjų pirkimų laimėtoju ieškovą yra galiojantis ir privalo būti vykdomas (nebent pirkimas pasibaigtų VPĮ 7 str. 3 d. 3, 5 ar 6 p. numatytais atvejais). Teisėjų kolegija taip pat pažymi ir tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-856-123/2011, sprendžiant minėtu protokolu įforminto perkančiosios organizacijos priimto sprendimo pripažinti viešųjų pirkimų laimėtoju ieškovą teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog nėra pagrindo panaikinti tokio atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimo. Taigi, vadovaujantis CPK 18 straipsniu, toks teismo sprendimas atsakovui yra privalomas.

Tačiau atsakovas, nepaisydamas aukščiau paminėtų aplinkybių (taip pat to, kad 2010 m. rugpjūčio 17 d. protokolu Nr. 15 įforminti sprendimai liko galioti), savo veiksmus argumentuodamas siekimu įgyvendinti VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą viešųjų pirkimų tikslą, nusprendė persvarstyti tiekėjų pasiūlymus, atsižvelgęs į pirktų keleivių kontrolės paslaugų iki šio konkurso paskelbimo kainas, taip pat į teisminių ginčų dėl šiame konkurse priimtų perkančiosios organizacijos sprendimų narinėjimo metu pirktų laikinų paslaugų kainas (40 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais veiksmais atsakovas neužtikrino nuoseklaus viešųjų pirkimų tiesės normų ir savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymosi ir įgyvendinimo, tuo pačiu pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

Nors pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas yra įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, tačiau tai nepaneigia fakto, jog turi būti laikomasi VPĮ ir konkurso sąlygose numatytų procedūrų eiliškumo, nuoseklumo ir turi būti vykdomi priimti (ir nenuginčyti) sprendimai (tuo labiau, jei teismas pripažįsta juos esant teisėtais). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog racionalaus lėšų panaudojimo tikslas nedaro įtakos ir nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų, t. y. šis tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus, kitus įsakmius VPĮ reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors VPĮ tiesiogiai nenumato draudimo, atsiradus naujoms aplinkybėms, pakartotinai įvertinti pasiūlymų kainos priimtinumą, tačiau pažymėtina, kad perkančioji organizacijai viešuosiuose pirkimuose nesuteikiama neribota diskrecijos teisė. Perkančioji organizacija supaprastintus viešuosius pirkimus privalo vykdyti pagal savo pasitvirtintas taisykles, nepažeisdama VPĮ nustatytų principų ir tikslų, o VPĮ, kaip ir atsakovo paskelbtos Konkurso sąlygos, nenumato galimybės ir teisės perkančiajai organizacijai įvertinus tiekėjų pasiūlymus, pripažinus juos atitinkančiais konkurso sąlygas, paskelbus konkurso laimėtoją ir priėmus sprendimą su juo sudaryti pirkimo sutartį, priimti priešingą sprendimą – atmesti visas paraiškas ir pasiūlymus.

Pagal VPĮ nuostatas perkančioji organizacija gali ir privalo atmesti tiekėjo pasiūlymą, jeigu: 1) paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją; 2) pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; 3) visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos; 4) kitais VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje ir 40 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (žr. VPĮ 39 str. 2 d.). Iš esmės tokie patys tiekėjų pasiūlymų atmetimo pagrindai yra numatyti Konkurso sąlygų 9.6.1 – 9.6.6. punktuose (20 b. l.). Pagal Konkurso sąlygų 10.1. punktą perkančioji organizacija neatmestų tiekėjų pasiūlymus privalėjo vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų. Nagrinėjamu atveju atsakovas, įvertinęs trijų kandidatų pasiūlymus, nustatė, jog minimalių kvalifikacinių reikalavimų neatitinka tik UAB „Ekskomisarų biuras“ (37 b. l.), o vadovaudamasis mažiausios kainos kriterijumi ir Konkurso sąlygose numatytu mažiausios paslaugos kainos balų apskaičiavimu, nustatė preliminarią pasiūlymų eilę ir laimėtoju paskelbė ieškovą (38-39 b. l.). Taigi, atsakovas įvertino visų tiekėjų pasiūlymus ne tik pagal atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams kriterijus, bet ir pasiūlymų kainų tinkamumo atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo pasiūlymo vertinimo metu atsakovas taip pat turėjo galimybę jo pasiūlytą kainą palyginti su anksčiau, iki šio konkurso paskelbimo pirktų keleivių kontrolės paslaugų kainomis, tačiau ir UAB „Dorsimus“ pasiūlytų kainų nelaikė per didelėmis ir nepriimtinomis. Beje, Konkurso sąlygų 14.1., 14.2. punktuose nustatyta, jog pirkimo sutartis negali būti sudaroma, kol nesibaigė Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyti tiekėjų pretenzijų ir ieškinio pateikimo terminai; sudaroma pirkimo sutartis turi atitikti laimėjusio tiekėjo pasiūlymą ir šias konkurso sąlygas. Šiuo atveju išnagrinėjus ginčą civilinėje byloje Nr. 2-856-123/2011 dėl sprendimo pripažinti laimėtoju ieškovą teisėtumo ir pagrįstumo bei tokį sprendimą palikus galioti, atsakovas privalėjo laikytis konkurso sąlygų reikalavimų ir tęsti viešųjų pirkimų procedūras: arba vykdyti 2010 m. rugpjūčio 17 d. viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolu Nr. 15 įformintą sprendimą su laimėjusiu tiekėju sudaryti sutartį (38-39 b. l.), arba nutraukti viešuosius pirkimus VPĮ 7 straipsnio 3 dalies 3, 5 ar 6 punktuose numatytais pagrindais.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, pakartotinai įvertinęs tiekėjų pasiūlymus, pažeidė skaidrumo principą, nes nesilaikė pareigos viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis savo pačios nustatytų ir paskelbtų konkurso sąlygų, nors laimėjęs ieškovas turėjo teisėtus lūkesčius sudaryti su atsakovu paslaugų pirkimo - pardavimo sutartį, ir pagrįstai panaikino atsakovo viešųjų pirkimo komisijos 2011 m. birželio 27 d. protokolą Nr. 11, kuriuo buvo įformintas sprendimas atmesti R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnybos ir UAB „Dorsimus“ pasiūlymus dėl per didelės ir nepriimtinos jų kainos.

Apeliantas, grįsdamas viešuosiuose pirkimuose savo priimtą sprendimą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią vienintelė aplinkybė, jog perkančioji organizacija nukrypo nuo konkurso vykdymo tvarkos, per se nereiškia, kad buvo pažeisti skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principai, todėl būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, t. y. ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-25/20090). Anot apelianto, 2011 m. birželio 27 d. protokolu Nr. 11 priimtu sprendimu nuspręsta atmesti visų konkurso dalyvių pasiūlymus ir baigti pirkimą, todėl nebuvo suteikta daugiau teisių vieniems tiekėjams prieš kitus. Tačiau su tokiu kasacinio teismo pateikto išaiškinimo taikymu nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant kilusį ginčą šioje byloje, svarbi aplinkybė yra tai, kad ginčijamu sprendimu atsakovas, kaip perkančioji organizacija, faktiškai pakeitė savo pačios sprendimu (kurio teisėtumas patikrintas teismine tvarka) laimėjusiu konkursą pripažinto tiekėjo (ieškovo) teisinę padėtį – jo pasiūlymą atmetė. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantas pažeidė ir lygiateisiškumo principą.

Kadangi 2010 m. rugpjūčio 17 d. protokolu Nr. 15 įformintas sprendimas konkurso laimėtoju pripažinti ieškovą ir sudaryti su juo pirkimo sutartį yra nenuginčytas ir teismo nepanaikintas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą vykdyti minėtą sprendimą, t. y. užbaigti viešųjų pirkimų procedūrą. Šiuo atveju apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas, įpareigodamas jį vykdyti minėtą sprendimą (protokolą), neteisėtai apriboja jo teisę priimti sprendimus savo nuožiūra, nes minėtą protokolą - sprendimą laimėtoju pripažinti ieškovą ir sudaryti su juo sutartį, būtent pats apeliantas ir priėmė, tačiau vengia jį vykdyti, pažeisdamas ne tik VPĮ reikalavimus, bet ir Konkurso sąlygas. Taigi, priimdamas minėtą sprendimą, atsakovas pats įsipareigojo sudaryti viešųjų pirkimų sutartį su ieškovu, o ne teismas jį įpareigojo tai daryti.

Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jo ieškovui buvo priteista 2 420 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliantas teigia, jog byloje esantys duomenys įrodo, kad ieškovo advokatas teisinę pagalbą ieškovui teikė tik atstovaudamas jį teisme. Pasak apelianto, duomenų apie procesinių dokumentų rengimą ar kitas patirtas išlaidas ieškovo advokatas nebuvo pateikęs.

Kaip matyti iš bylos duomenų, sutartį dėl teisinės pagalbos teikimo su advokatu Gintautu Daugėla ieškovas sudarė 2011 m. rugpjūčio 30 d. (66 b. l.), t. y. po ieškinio padavimo. Ieškovo ieškinys Klaipėdos apygardos teisme gautas 2011 m. liepos 22 d., pačiame ieškinyje nurodyta, jog byla nebus vedama per advokatą (3-7 b. l.). Taigi, iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. advokatas Gintautas Daugėla ieškovui šioje byloje teisinių paslaugų teikti neturėjo teisinio pagrindo, todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, jog prieš teikiant ieškinį advokatas teikė jam teisines konsultacijas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, advokatas Gintautas Daugėla ieškovui atstovavo 2011 m. rugpjūčio 30 d. parengiamajame teismo posėdyje (40 min.) (71-74 b. l.), 2011 m. rugsėjo 12 d., teismo posėdyje – 35 min. (79-82 b. l.). Už suteiktas teisines paslaugas ieškovas advokatui Gintautui Daugėlai sumokėjo 2 420 Lt (77 b. l.).

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatą, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos primininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18 punkto nuostatą, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už vieną atstovavimo valandą teisme – 120 Lt (0,15 (koeficientas) * 800 Lt minimali mėnesinė alga). Pagal minėtų rekomendacijų 9 punktą, jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama minutėmis, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas ir į tai, kad duomenų apie procesinių dokumentų rengimą ar kitas suteiktas teisines paslaugas (išskyrus atstovavimą teisme) byloje nėra pateikta, sprendžia, jog iš atsakovo ieškovui turi būti priteista tik 240 Lt (2 val. * 120 Lt) advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Šioje nutartyje nustatytų ir išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs ir išaiškinęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų teisinius santykius, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. pagrįstai panaikino atsakovo viešųjų pirkimo komisijos 2011 m. birželio 27 d. protokolą Nr. 11 ir įpareigojo atsakovą vykdyti nenuginčytą ir galiojantį atsakovo viešųjų pirkimo komisijos 2010 m. rugpjūčio 17 d. protokolą Nr. 15. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovui priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, sumažinant ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 240 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą.

Sumažinti teismo sprendimu iš atsakovo viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ (į. k. 142133780) ieškovui R. Jonaičio individualiai įmonei „Argus“ saugos tarnybai (į. k. 141237452) priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 240 Lt (dviejų šimtų keturiasdešimties litų).

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Kazys KailiūnasGintaras PečiulisDonatas Šernas