Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. A. K. ieškinį, atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“, trečiajam asmeniui notarei Raimondai Kundrotienei, dėl išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

1. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2023 m. rugsėjo 14 d.

palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 2586 į palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės G. K., mirties – ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), taip pat prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas J. A. K., po sutuoktinės G. K., mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo (ieškovo) sutuoktinė G.

K ., gim. (duomenys neskelbtini). Mirusioji G. K. mirties dienai turėjo nekilnojamąjį turtą – ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas 2004 m. balandžio 27 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. BV8-2257 ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre registruotas tik ieškovo vardu. Teigė, kad palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti - mokėdamas visus reikiamus komunalinius mokesčius, taip pat priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir sutuoktinės turėtą kilnojamąjį turtą - baldus, buitinę techniką, nuotraukų albumus, knygas, lėkštes, stalo įrankius, patalynę. Minėtame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas gyvena nuo buto įsigijimo (2004-04-27 d.). Po sutuoktinės mirties ieškovas bute gyvena vienas. Dėl išdėstyto ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės G. K. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

3. Iš Testamentų registro išrašo sužinojo, kad palikimą Valstybės vardu priėmė 2023 m.

rugsėjo 14 d. atsakovas VĮ Turto bankas. Paaiškino, kad nuo sutuoktinės G. K. mirties iki šiol palikimo objekto - buto, adresu (duomenys neskelbtini), mokesčius moka vienas ieškovas ir nuolat gyvena minėtame bute. Ieškovas kito būsto neturi. Iki sutuoktinės mirties jis minėtame bute gyveno kartu su sutuoktine. Apie tai, kad atsakovui yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, sužinojo 2023 metų lapkričio mėnesį iš šią civilinę bylą vedančios atstovės, iki tol niekas jo apie tai neinformavo. Pažymėjo, kad jis iš notarų negavo pranešimo apie galimybę tvarkytis G. K. palikimą. Netekęs sutuoktinės buvo giliame liūdesyje ir skausme ir neturėjo jėgų jokių reikalų tvarkyti. Paaiškino, kad jis (Ieškovas) yra baigęs tik vidurinį mokslą, daugiau nestudijavo, specialybės nėra įgijęs.

4. Nurodė, kad ieškovas, priėmęs mirusiosios sutuoktinės palikimą faktinio valdymo

būdu, nelaikytinas pasitraukusiu iš paveldėjimo santykių, o priešingai - jis laikytinas savanoriškai ir laiku įstojusiu į paveldėjimo teisinius santykius. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Nagrinėjamu atveju atsakovė priėmė palikimą ir jai paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas, nors palikimas jau buvo faktinio valdymo būdu priimtas ieškovo. Todėl ieškovas ginčija palikimo priėmimo teisėtumą ir prašo panaikinti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

5. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais

pagrindais ir motyvais.

6. Atsakovė Valstybė įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog

Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Visi įpėdiniai palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per vienodą įstatyme nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį aktualų teisinį reglamentavimą, įpėdiniui, t. y. ieškovui per įstatyme numatytą terminą nerealizavus savo paveldėjimo teisės, Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos, šiuo atveju VĮ Turto bankas, turėjo teisę pasibaigus trijų mėnesių terminui po palikėjos G. K. mirties kreiptis į notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei įforminimo įstatyme nustatyta tvarka. Įstatymas neįpareigoja VĮ Turto banko pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę. Pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę neturi ir paveldėjimo bylą vedantis notaras. Šiuo atveju ieškovui nepriėmus palikimo, atsakovas kreipėsi į notarų biurą ir VĮ Turto bankui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pažymėjo, jog pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra vienas iš notarų atliekamų notarinių veiksmų. Kadangi atsakovas neatlikto palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 str. 2 d.), todėl notaras neturėjo jokio teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam terminui, atsisakyti išduoti valstybei paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos turtą. 2020-11-12 patvarkymu antstolė pranešė VĮ Turto bankui, kad: „Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad skolininkė mirė (duomenys neskelbtini). Vykdant aukščiau nurodytą vykdomąją bylą nustatyta, kad santuokos metu yra įgytas nekilnojamas turtas, 1 kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenimis testamentų registre nėra įregistruota palikėjo (testatoriaus) testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 str. normomis, prašo išspręsti klausimą dėl G. K., turto dalies, įgyto santuokos metu, t. y., 1 kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio perdavimo valstybei.“ VĮ Turto bankas 2021-01-13 raštu pranešė ieškovui, kad pateiktų informaciją dėl G. K., palikimo priėmimo, bei susiektų su banko darbuotoju. Taigi, iš paminėtų aplinkybių matyti, kad ieškovas nebuvo aktyvus, siekiant priimti G. K., palikimą. Ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, savo teisių į atsiradusį palikimą laiku neįgyvendino. Visuma aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad ieškovo ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas atsižvelgiant į paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Jeigu būtų patenkintas ieškinys, ieškovas turės atlyginti VĮ Turto bankui banko patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu, t. y. teisinės registracijos, notaro paslaugos bei komunaliniai mokesčiai (jeigu tokie būtų). Taigi vadovaudamiesi išdėstytais faktais, atsiliepime prašė J. A. K. ieškinį atmesti.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas įvertinęs ieškovo paaiškinimus nurodė, kad

iš esmės neprieštarauja ieškovo ieškinyje reiškiamiems reikalavimams, t.y. panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą ir reikalavimui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jei teismas ieškovo pateiktus įrodymus pripažins teisėtais ir pagrįstais. Tačiau jokių būdu nesutinka su tuo, jog iš atsakovo būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos.

8. Tretysis asmuo notarė Raimonda Kundrotienė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo

nepateikė, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

9. Byloje šalių ir jų atstovų paaiškinimais, rašytiniais dokumentais nustatyta, kad

ieškovas J. A. K. (duomenys neskelbtini) susituokė su G. K., gim. (duomenys neskelbtini) tačiau pastaroji (duomenys neskelbtini) mirė.

10. Santuokos metu 2004-04-27 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu buvo įsigytas

1 kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). ½ dalis buto priklauso mirusiajai G. K..

11. Pagal LR CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą

arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

12. Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus palikimui priimti įpėdinis turi

išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu - paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui ir veiksmais - faktiškai pradedant paveldėtą turtą valdyti. Tik priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Tokiu būdu, palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Todėl, nagrinėjant bylą teisme, dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis, kuris nėra raštu išreiškęs savo valios palikimą priimti, turi įrodyti, kad jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti, o šiuos veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

13. Nustatyta, kad ieškovas buvo ragintas nurodyti ar priimą savo mirusios sutuoktinės

G. K. palikimą, t.y. kreiptis į notarą. (Valstybės įmonės Turto bankas 2021 m. sausio 13 d. raštas Nr. (16.6-43)SK4-497. Negavus jokio atsakymo, G. K. palikimą priėmė valstybė atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas.

14. Tačiau kaip nurodyta šio sprendimo 12 punkte palikimas gali būti priimtas ir

veiksmais, t.y. faktiškai pradedant paveldėtą turtą valdyti. Ieškovas kaip tik ir nurodo, jog palikimą priėmė faktiškai valdydamas paliktą turtą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas po palikėjos mirties ir toliau liko gyventi minėtame bute, be to mokėjo mokesčius ir kitas rinkliavas. Pvz. UAB „CIVINITY NAMAI VAKARAI“ sąskaitos ir jų apmokėjimo kvitai. Nurodytas aplinkybes teismo posėdyje taip pat patvirtino liudytojas V. K..

15. Taigi paminėti rašytinai įrodymai apie sumokėtus mokesčius už komunalines

paslaugas ir kitas paslaugas patvirtina ieškovo faktinį sutuoktinės G. K. palikimo priėmimo faktą (LR CPK 177, 178, 185, 197 str.).

16. LR CK 5.62 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise

pereina valstybei, jeigu:1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

tuo pagrindu jog palikėjas neturėjo įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Tačiau šiuo sprendimu (14-15 p.) nustatyta priešingas faktas, t.y., jog mirusiosios G. K. palikimą faktiškai priėmė jos sutuoktinis J. A. K., todėl paveldimo turto negalėjo priimti valstybė LR CK 5.62 straipsnio 1 dalies pagrindu.

18. Dėl išdėstytų motyvų ieškovo ieškinio reikalavimas panaikinti valstybės

(atstovaujamos VI Turto bankas) palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 2586 tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas

priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

20. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020

m. gruodžio 22 d. nutartyje Nr. e3K-3-359-969/2020 suformavo praktiką, jog kuomet ginčijamas išduotas paveldėjimo valstybei teisės liudijimas, kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei.

21. Teismas pažymi, kad šioje byloje valstybės (VĮ Turto bankas) atstovų neteisėti

veiksmai (neveikimas) arba netinkamas procesinis elgesys nenustatyti, todėl iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 269, 270, 274, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas J. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą po savo sutuoktinės G. K., (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini)) mirties faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Pripažinti negaliojančiu, Lietuvos Respublikos, kuriai paveldėjimo santykiuose atstovavo Valstybinės įmonė „Turto bankas“, G. K., (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini)) 2023 m. rugsėjo 5 d. palikimo priėmimą (Įregistravimas 2023-09-08 d. 19 val.) (palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini)) ir tuo pagrindu 2023 m. rugsėjo 14 d. notarės išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 2586.

Sprendimo kopiją išsiųsti šalių atstovams ir testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.