Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atmestas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ skundas dėl 2013-07-16 bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verantas” kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 ir 2013-07-09 kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Istpro“, AS Reverta, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, valstybės įmonė Turto bankas, Kauno miesto savivaldybės administracija ir uždaroji akcinė bendrovė „Bordolina“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pagal BUAB „Verantas“ 2013-07-09 pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo duomenis, jo metu buvo sprendžiami klausimai dėl: kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimo; kreditorių komiteto rinkimo; administratoriaus ataskaitos už praėjusį laikotarpį; administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratoriui nustatymo bei administravimo išlaidomis tvarkos; įgaliojimo kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti pavedimo sutartį su administratoriumi suteikimo; kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos; informacijos teikimo tvarkos; bendrovės likvidavimo; įgaliojimų suteikimo administratoriui užregistruoti Nekilnojamojo turto registre 1,2700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0424-3634, esančio Didžiųjų Gulbinų k., Vilniuje, duomenų pakeitimus ryšium su patvirtintu detaliuoju planu pagal parengtą kadastrinių matavimų bylą; turto ir dokumentų perėmimo; išvados pateikimo; tyčinio bankroto; UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcijų perleidimo; debitorių skolų.

Kreditoriaus nuomone, protokolas surašytas neteisėtai, kadangi realiai numatytu laiku ir numatytoje vietoje kreditorių susirinkimas neįvyko, kreditoriui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti susirinkime, jis nebalsavo paštu, todėl negalėjo iš viso balsuoti pirmajame kreditorių susirinkime. Pažymėjo, kad protokolo surašymas ir jame užfiksuoti priimti nutarimai pažeidžia kreditoriaus teises ir teisėtus interesus, todėl toks protokolas turėtų būti pripažintas negaliojančiu, kaip ir jame užfiksuoti nutarimai.

Be to, 2013-06-28 bankroto administratoriaus pranešime-kvietime į 2012-07-09 kreditorių susirinkimą nurodyta, jog balsavimas raštu galimas, jei balsavimo biuletenis pateikiamas faksu ir paštu, išsiunčiant jį adresu: A. Mickevičiaus g. 8, Kaunas. Tuo tarpu kreditoriaus AS Reverta balsavimas raštu neturėtų būti įskaitomas į balsavimo rezultatus, kadangi nesilaikyta bankroto administratoriaus numatytos tvarkos, kadangi minėtas kreditorius balsavimo biuletenį atsiuntė tik faksu. Todėl turėtų būti laikoma, kad kreditorius AS Reverta raštu nebalsavo. Tokiu būdu nėra surenkama pakankama balsų dauguma, numatyta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis, kuriomis buvo patvirtintas BUAB „Verantas” kreditoriaus UAB Medicinos banko 3 137 547,77 Lt kreditorinis reikalavimas, o tai reiškia, jog tokio dydžio finansinio reikalavimo bankas neturi ir neturėjo. Teigė, kad minėtas faktas sudaro papildomą pagrindą panaikinti skundžiamus kreditorių komiteto nutarimus, kadangi kreditorių susirinkimas turi būti laikomas neįvykusiu (ĮBĮ 24 str. 1 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas neįvertino aplinkybės, kad protokolu ir nutarimais buvo pažeistos pareiškėjo kaip bankrutuojančios įmonės kreditoriaus teisės, viena kurių – dalyvauti kreditorių susirinkime, kuriame buvo svarstomi klausimai, kurie yra itin svarbūs visai vėlesnei bankroto procedūrų eigai. Be to, galimai kilus ginčams dėl nutarimų, kreditoriai faktą, jog protokole neužfiksuota pareiškėjo pozicija vienu ar kitu klausimu gali panaudoti prieš jį patį, teigdami, jog pareiškėjas pats turėjo galimybę susirinkime išreikšti savo poziciją. Teismas be pagrindo sprendė, kad ieškovas neįvardino, kaip pažeidžiamos jo teisės, kadangi kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, o nuo sąmatos dydžio tiesiogiai priklausys pareiškėjui išmokama kreditorinio reikalavimo dalis. Be to, pareiškėjas nesutinka su įgaliojimų suteikimu administratoriui įregistruoti duomenų pakeitimus žemės sklypui, esančiam Didžiųjų Gulbinų k., Vilniaus r., kadangi jau buvo iškėlęs klausimą dėl minimo sklypo detalaus plano neteisėtumo.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčijamas kreditorių susirinkimas buvo sušauktas teisėtai, kadangi po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria konstatuota, jog UAB Medicinos banko kreditorinis reikalavimas patvirtintas neteisėtai, šiuo metu yra patvirtinta tik 44,84 proc. visų BUAB „Verantas“ kreditorių reikalavimų. Taigi nesant pusės patvirtintų kreditorių reikalavimų, susirinkimas apskritai negalėjo būti šaukiamas.Teismas neteisingai vertino aplinkybę, kad kreditoriaus AS Reverta faksu atsiųstas balsavimo biuletenis gali būti laikomas atitinkančiu administratoriaus nustatytą balsavimo tvarką, kuomet biuletenis turi būti pateiktas ir raštu. Tokiu būdu minėto kreditoriaus balsai neturėtų būti įskaitomi, todėl turėtų būti laikoma, jog už nutarimus iš tiesų balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro mažiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 str. 1 d.).

Teismas teisingai sprendė, kad apeliantas skunde remiasi tik deklaratyviais teiginiais, kadangi nepateikė įrodymų, jog kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti pažeidžiant ĮBĮ nuostatas. Taigi dėl paties pareiškėjo kaltės nerealizuota teisė dalyvauti kreditorių susirinkime negali būti pagrindas kreditorių daugumos priimtų nutarimų panaikinimui, kadangi tokiu būdu būtų vilkinamas bankroto procesas bei būtų pažeisti visų kreditorių interesai.Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad neturėjo teisės išsakyti savo nuomonės dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, nes pats nepateikė balsavimo raštu biuletenio bei nedalyvavo kreditorių susirinkime, todėl dėl neturėjimo galimybės balsuoti ginčijamais klausimais atsakingas pats. Be to, raštu balsavo trys kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro 69,49 proc. visų patvirtintų reikalavimų, o skundą dėl susirinkimo nutarimų pareiškė tik UAB „Serneta“, kurio teismo patvirtintas reikalavimas sudaro 29,67 proc. visų reikalavimų sumos, o tai patvirtina, jog dauguma kreditorių nelaiko priimtų nutarimų neteisėtais ir pažeidžiančiais jų interesus. Priešingai nei teigia apeliantas, trečiojo asmens UAB Medicinos banko kreditorinis reikalavimas susirinkimo dieną buvo patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl teismas teisingai sprendė, jog ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimai negali būti panaikinami tuo pagrindu, jog vėliau kasacinis teismas kreditorinio reikalavimo dydžio nustatymo klausimą perdavė teismui spręsti iš naujo.Priešingai nei nurodo pareiškėjas, kreditoriaus AS Reverta balsavimo biuletenio neįskaitymas į balsavimo rezultatus remiantis vien formaliu reikalavimu biuletenį pateikti ne tik faksu, neatitinka protingumo, ekonomiškumo, bankroto proceso operatyvumo bei kreditorių teisių gynybos principų bei negali būti laikomas pagrindu naikinti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip žinia, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai, bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje sprendžiama, ar atsakovo UAB „Verantas“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai netenkino atsakovo kreditoriaus BUAB „Serneta“ skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo tuo pagrindu, kad minimam kreditoriui nesuteikus teisės dalyvauti ir išdėstyti pozicijos ginčijamame kreditorių susirinkime, buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1 d.).

Kaip yra žinoma, bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus, todėl esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus ĮBĮ normos paveda spręsti kreditorių susirinkimui, tuo įgyvendinant vieną iš esminių bankroto teisės principų – kreditorių autonomijos principą (ĮBĮ 23 str.). Taigi būtent kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę ginti savo interesus, dalyvaudami kreditorių susirinkimuose ir balsuodami juose, taip pat skųsdami susirinkimuose priimtus nutarimus teismui (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p., 24 str. 1 d., 5 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Be to, neneigiant kreditoriaus prioritetinių teisių bankroto procedūrose, kreditoriaus interesas negali neproporcingai dominuoti ar net lemti situaciją, kai neatsižvelgiama į kitų su įmonės bankroto procedūromis susijusių ir teisėtą interesą turinčių asmenų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2009 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009).

Turėdamas omenyje minėtus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto BUAB „Serneta“ atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog pareiškėjas neįrodė, kad jam nesuteikus teisės pareikšti pozicijos susirinkimo spręstais klausimais, jame priimti nutarimai pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Visų pirma, teismas pažymi, kad, kaip teisingai nurodė trečiasis asmuo UAB Medicinos bankas, byloje nėra jokių konkrečių įrodymų, kad pareiškėjo UAB „Serneta“ atstovas realiai siekęs įgyvendinti savo kaip kreditoriaus teises, t. y. 2013-07-09 buvo nuvykęs ir ketinęs dalyvauti ginčijamame kreditorių susirinkime (CPK 178 str.). Tuo tarpu pats kreditorius neginčija, kad apie vyksiantį susirinkimą ir jo darbotvarkę jis buvo informuotas tinkamai.

Antra, kaip yra žinoma, įstatymas draudžia naikinti teismo sprendimą (nutartį) formaliais pagrindais (CPK 328 str.), todėl spręstina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas pateiktu skundu neįrodinėjo savo teisių (interesų) pažeidimo kreditorių susirinkime priimtais nutarimais, neįvardijo, kokiais susirinkimo darbotvarkės klausimais ir kokiu būdu jo pozicija yra priešinga daugumos kreditorių raštu išreikštai valiai (CPK 178 str., 185 str.). Iš tiesų, apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad nuo administravimo sąmatos dydžio tiesiogiai priklausys pareiškėjui išmokama kreditorinio reikalavimo dalis, be to, jis nesutinka su įgaliojimų suteikimu administratoriui įregistruoti duomenų pakeitimus žemės sklypui, esančiam Didžiųjų Gulbinų k., Vilniaus r. Tačiau teismas pažymi, kad įstatymas draudžia apeliaciniame (atskirajame) skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str., 338 str.), tuo tarpu, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinio, apeliantas šiais faktais nesirėmė.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei pareiškėjo atskirajame skunde, pasirašytame UAB „Serneta“ vadovo, nei rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos pateikė pareiškėjo bankroto administratorius, nėra nurodyta, kokiu būdu patvirtinta 20 000 Lt administravimo išlaidų sąmata visam bankroto procesui pažeidžia pareiškėjo UAB „Serneta“ teises ir teisėtus interesus, taip pat nėra detalizuota, kodėl nesutinkama su įgaliojimų administratoriui suteikimu įregistruoti minėto žemės sklypo duomenų pakeitimus registre (CPK 178 str.). Todėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjas neįrodė, kad BUAB „Verantas“ kreditorių dauguma, sudaranti beveik 70 proc. visų patvirtintų reikalavimų sumos, priimtais pirmojo UAB „Verantas“ kreditorių susirinkimo sprendimais pažeidė šio kreditoriaus materialiąsias teises, o priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams (CPK 185 str.).

Trečia, teismo įsitikinimu, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių netaikytini pareiškėjo nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1346/2013 ir 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2742/2013, nurodyti motyvai, jog tais atvejais, kai kreditoriui ar daliai kreditorių nebuvo sudaryta galimybė susipažinti bei išreikšti nuomonę dėl susirinkime pateiktų nutarimų, tokie nutarimai yra neteisėti, todėl naikintini, kadangi nesutampa nagrinėjamų bylų ratio decidendi. Šiose bylose daliai kreditorių nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su susirinkimo nutarimų projektais, už kuriuos buvo balsuota susirinkimuose, buvo iš esmės ginčijamas kreditorių materialiųjų teisių pažeidimas, tuo tarpu, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas UAB „Serneta“ apie nutarimų projektus buvo informuotas, o ginčijamų nutarimų turinio prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimams šis kreditorius neįrodinėjo (CPK 185 str.).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais motyvais, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčijamas kreditorių susirinkimas buvo sušauktas teisėtai, kadangi po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria konstatuota, jog UAB Medicinos banko kreditorinis reikalavimas patvirtintas neteisėtai, šiuo metu yra patvirtinta tik 44,84 proc. visų BUAB „Verantas“ kreditorių reikalavimų. Kaip teisingai nustatė teismas, UAB Medicinos banko 3 137 547,77 Lt dydžio finansinis reikalavimas UAB „Verantas“ bankroto byloje buvo patvirtintas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartimi, kuri susirinkimo dieną nebuvo nuginčyta ir galiojo. Kaip yra žinoma, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią, kuri sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius (CPK 279 str. 4 d., 182 str. 2 p.). Taigi, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad dėl minėtos nutarties kreditorių susirinkimo dieną buvo paduotas ir priimtas kasacinis skundas, nesudarė pagrindo administratoriui laikyti, jog šio kreditoriaus balsai neturi būti įskaičiuoti į bendrą balsavusių kreditorių skaičių (CPK 185 str.).

Be to, šiame kontekste pažymėtina tai, kad pagal CPK 363 straipsnį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija turi teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, tuo tarpu apeliacinis teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų bazę, nustatė, kad toks procesinis veiksmas minėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2013 nebuvo atliktas. Minėtos sistemos duomenys taip pat patvirtina, kad išnagrinėjęs minėtą klausimą iš naujo, Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi, kuri nėra įsiteisėjusi, patvirtino UAB Medicinos banko 2 479 263,87 Lt dydžio finansinį reikalavimą UAB „Verantas“ bankroto byloje (CPK 179 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su kitu apelianto motyvu, kad teismas neteisingai vertino aplinkybę, jog kreditoriaus AS Reverta faksu atsiųstas balsavimo biuletenis gali būti laikomas atitinkančiu administratoriaus nustatytą balsavimo tvarką, kuomet biuletenis turi būti pateiktas ir raštu, todėl minėto kreditoriaus balsai neturėtų būti įskaitomi. Kaip teisingai nurodė teismas, nei ĮBĮ, nei kiti įstatymai imperatyviai nenustato, kad balsavimo biuleteniai administratoriui turi būti pateikiami tik raštu. Be to, nėra ginčo dėl to, kad biuletenio originalas bankroto administratoriui buvo pateiktas vėliau, pareiškėjas biuletenio tikrumo ir teisėtumo nekvestionuoja, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, UAB „Verantas“ bankroto administratorius pagrįstai įskaitė AS Reverta balsus į ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimus (CK 1.5 str., CPK 185 str.).

Esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį, todėl pareiškėjo BUAB „Serneta“ atskirasis skundas atmetamas, o ši teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str., 337 str. 1 d. 1 p.). Kiti atskirojo skundo, o taip pat atsiliepimuose į šį skundą ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai nagrinėjamos bylos kontekste laikytini teisiškai nereikšmingais, todėl nenagrinėjami ir dėl jų nepasisakoma (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.