Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Protekcija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties, kuria buvo atmestas trečiojo asmens (kreditoriaus) skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Irgitos miškas“ bankroto byloje, trečiasis asmuo (kreditorius) akcinė bendrovė Šiaulių bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nustatyta bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarka ir kaina, priėmimo tvarkos teisėtumo.

Rezoliucinė dalis

2013 m. rugpjūčio 19 d. įvykusiame B UAB „Irgitos miškas“ kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas Nr. 1 „Turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymas“, kuriuo nutarta:

„1. B UAB „Irgitos miškas“ miško techniką pardavinėti laisvu pardavimu už didžiausias pasiūlytas kainas, bet ne mažesnes nei nustatytas kreditorių susirinkimo. Pirkėjas už įsigytą turtą visą kainą privalo apmokėti per 15 dienų, pirkėjui apmokėjus visą kainą, turtas perduodamas pirkėjui priėmimo–perdavimo aktu. Pardavimą vykdyti 2 mėn. nuo paskelbimo, apie pardavimą skelbiant viešai internetiniuose tinklalapiuose autoplius.lt, skelbiu.lt ir pan. Techniką parduoti tik gavus įkaito turėtojo AB Šiaulių banko raštišką pritarimą. Pasibaigus dviejų mėnesi terminui, kviesti kreditorių susirinkimą ir spręsti klausimą dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos.

2. Nustatyti tokias banko įkeistos miško ūkio technikos mažiausias pardavimo kainas: Medkirtė Gremo 950HPV (2003) – 40 000 Lt plius PVM, Medkirtės Gremo agregatas – 5 000 Lt plius PVM, Medvežė Gremo 950R (2003) – 65 000 Lt plius PVM, Medvežė Rottne Solid (2005) – 110 000 Lt plius PVM“.

Trečiasis asmuo (kreditorius) UAB „Protekcija“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2013 m. rugpjūčio 19 d. įvykusiame B UAB „Irgitos miškas“ kreditorių susirinkime priimtą nutarimą Nr. 1 „Turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymas“. Nurodė, kad siūlomo priimti nutarimo projekte nebuvo sąlygos „Techniką parduoti tik gavus įkaito turėtojo AB Šiaulių banko raštišką pritarimą“. Šią sąlygą įtraukė AB Šiaulių bankas, kuris galėjo pasisakyti tik „už“ ar „prieš“ administratoriaus pasiūlytą nutarimą, tačiau neturėjo teisės vienašališkai, neinformuodamas kitų kreditorių ir administratoriaus, keisti balsavimo raštu biuletenyje pateikto nutarimo. Situacija, kuomet bankas, turintis lemiamą balsų skaičių (80,79 proc.), pakoreguoja nutarimą ir pats už jį balsuoja, negali būti laikoma teisėta. Be to, ginčijama nutarimo sąlyga yra ribojanti administratoriaus teises ir pareigas disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu, jį parduoti ar perduoti kreditoriams. Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalies normos nesuteikia kreditoriams teisės kištis į turto pardavimo vykdymą po to, kai nustatoma turto pardavimo tvarka ir kaina.

Atsakovo B UAB „Irgitos miškas“ bankroto administratorius UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ atsiliepimu į skundą prašė jį tenkinti iš dalies ir panaikinti tik tą kreditorių susirinkimo nutarimo dalį, kuria kaip technikos pardavimo sąlyga nustatyta įkaito turėtojo sutikimas. Administratoriaus teigimu, visi kreditoriai turi turėti galimybę susipažinti su kreditorių susirinkimo medžiaga ir siūlomais nutarimais bei pareikšti nuomonę dėl kiekvieno nutarimo. Visas priimtas nutarimas neturėtų būti naikinamas, kadangi bankas administratoriaus pateiktą nutarimą, su kuriuo visi kreditoriai buvo supažindinti, tik papildė. Be to, tokiu būdu būtų taupomas laikas bei lėšos, administratoriui nereikėtų naujai šaukti kreditorių susirinkimo.

Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti. Trečiasis asmuo teigė, kad jis turėjo teisę pasiūlyti savo nutarimo projektą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civ. bylose Nr. 2-390/2012, 2-105/2004). Visi kreditoriai turėjo teisę dalyvauti kreditorių susirinkime ir reikšti nuomonę dėl banko pasiūlymo, taip pat teikti savo pasiūlymus, tačiau šia teise nepasinaudojo. Be to, už skundžiamą nutarimo projektą balsavo 80,79 procentų visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos turinčių kreditorių. Visas parduodamas turtas yra įkeistas bankui, todėl bankas yra ypatingai suinteresuotas turto pardavimo procesų skaidrumu ir turto pardavimu už didžiausią kainą. Trečiasis asmuo UAB „Protekcija“ nenurodė, kokiu būdu yra pažeidžiamos kreditorių teisės ir teisėti interesai.

Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi atmetė trečiojo asmens UAB „Protekcija“ skundą dėl 2013 m. rugpjūčio 19 d. įvykusiame B UAB „Irgitos miškas“ kreditorių susirinkime priimto nutarimo Nr. 1 „Turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymas“ panaikinimo. Teismas nustatė, kad į kreditorių susirinkimą neatvyko nei vienas kreditorius; raštu balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma yra 83,28 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų. Teismas pritarė skundo pareiškėjui, kad kreditorių susirinkime priimant sprendimus ir juos įforminant turi būti derinama kreditorių valia ir negali būti inicijuojami tokie kitiems kreditoriams netikėti sprendimai, su kuriais jie nėra supažindinami; yra nepateisinama situacija, kai dalis kreditorių neinformuojama apie nutarimų projektus, siekiant nuslėpti tokius projektus ir išvengti galimo nepritarimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2279/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-467/2008). Teismas pažymėjo, kad kreditoriaus AB Šiaulių banko nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-390/2012, pateiktas teisės normų, reglamentuojančių kreditorių informavimo tvarką, aiškinimas nagrinėjamu atveju nėra aktualus, kadangi šioje byloje administratoriaus siųstame balsavimo raštu biuletenyje nebuvo grafos „Kreditoriaus pasiūlymas“, dėl ko kreditoriai pagrįstai negalėjo tikėtis, jog kuris nors iš kreditorių pasiūlys savo nutarimo projektą. Galimybės kreditoriams nesudarymas išreikšti nuomonę kreditorių susirinkime svarstomais klausimais gali būti pagrindas pripažinti kreditorių susirinkimo nutarimą neteisėtu. Tačiau tai gali būti padaryta tik tokiu atveju, kai šis procedūrinis pažeidimas galėjo nulemti kreditorių susirinkimo nutarimo turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m . rugsėjo 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2279/2011 ir kt.). Kadangi skundo pareiškėjo ir kitų kreditorių, turinčių 2,46 procento patvirtintų finansinių reikalavimų, balsavimas kreditorių susirinkime nebūtų pakeitęs ginčijamo nutarimo turinio, už kurį balsavo bankas, turintis 80,79 procento patvirtintų finansinių reikalavimų, teismas sprendė, kad nustatyti kreditorių susirinkimo organizavimo procedūriniai pažeidimai nesudarė pagrindo pripažinti negaliojančiu skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą. Teismas pažymėjo, kad administratorius nepardavinėja bankrutavusios įmonės turto savo nuožiūra, jam yra privaloma kreditorių susirinkimo nutarimais patvirtinta turto pardavimo tvarka, todėl skundo pareiškėjo argumentą, kad ginčijamas nutarimas riboja bankroto administratoriaus teises, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Trečiasis asmuo UAB „Protekcija“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį ir panaikinti 2013 m. rugpjūčio 19 d. įvykusiame B UAB „Irgitos miškas“ kreditorių susirinkime priimtą nutarimą Nr. 1 „Turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymas“. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. byloje Nr. 26/07 pateiktą išaiškinimą, nes nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1346/2012. Minėtoje nutartyje buvo nurodyta, kad kreditoriai, turintys 54,009 procentų patvirtintų finansinių reikalavimų, įtraukdami į balsavimo raštu biuletenį naują nutarimą, už kurį jie patys ir balsavo, pažeidė kitų kreditorių teises, dėl ko tokia situacija negali būti laikoma teisėta.

Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad apeliantas neginčijo nutarimo turinio bei neargumentavo kaip šis nutarimas pažeidžia kreditorių teises. Įvertinus banko turimų balsų skaičių, apelianto nurodomas procedūrinis pažeidimas negali būti pagrindas naikinti ginčijamą nutarimą, nes jis negalėjo nulemti kreditorių susirinkimo nutarimo turinio.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Kaip matyti iš Įmonių bankroto įstatymo nuostatų, kreditorių susirinkimui yra pavesta spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, tai yra vykdyti administratoriaus veiklos kontrolę; kontroliuoti bankrutuojančios įmonės ūkinės komercinės veiklos tęstinumą; spręsti dėl įmonės likvidavimo; nustatyti parduodamo turto vertinimo tvarką; patvirtinti turto pardavimo kainą ir spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (Įmonių bankroto įstatymo 23 str.). Įstatymo leidėjas būtent kreditorių susirinkimui, o ne pavieniams kreditoriams (nepaisant jų turimo finansinio reikalavimo dydžio) suteikė tokią plačią kompetenciją dėl to, kad vienas pagrindinių bankroto proceso tikslų yra patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Atsižvelgęs į bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijos apimtį, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog: „Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-477/2011). Tokiu būdu kreditorių susirinkimo nutarimai (lygiai taip pat kaip juridinių asmenų organų sprendimai) gali būti panaikinti nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą; taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių grupės teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Kaip matyti iš faktinės bylos situacijos, ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas visiems kreditoriams balsuojant raštu (b.l. 12-17). Atsakovo bankroto administratorius kreditoriams buvo išsiuntęs kreditorių susirinkimo nutarimo projektą Nr. 1 „Turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymas“ bei balsavimo raštu biuletenį. Kreditoriai VĮ Turto bankas bei UAB „Irgita“ balsavo „už“ bankroto administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą, kreditorius VSDFV Kauno skyrius susilaikė. Kreditorius AB Šiaulių bankas balsavo „prieš“ bankroto administratoriaus pasiūlytą kreditorių susirinkimo projektą; pateikė savo nutarimo projektą, kuriame lyginant su bankroto administratoriaus pasiūlytu nutarimo projektu buvo papildomai įrašyta sąlyga, jog technika gali būti parduota tik gavus įkaito turėtojo AB Šiaulių banko raštišką pritarimą; bei balsavo „už“ savo pasiūlytą nutarimo projektą. Kadangi AB Šiaulių bankas turi daugiau nei 50 procentų visų atsakovo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, būtent banko pasiūlytas nutarimo projektas buvo priimtas kreditorių susirinkime (Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 1 d.).

Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad didžiausias kreditorius, turintis lemiamą balsų skaičių, pasiūlė nutarimo projektą, už kurį pats ir balsavo, nors likę kreditoriai bei bankroto administratorius apie tokį nutarimo projektą iš anksto nebuvo informuoti bei negalėjo pareikšti savo nuomonės dėl pritarimo/prieštaravimo nutarimo projekto turiniui. Toks didžiausio kreditoriaus elgesys laikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, atliktu priimant kreditorių susirinkimo nutarimą, nes likusiems kreditoriams pažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo imperatyvias nuostatas nebuvo suteikta galimybė dalyvauti priimant sprendimus kreditorių susirinkime ar/ir balsuoti raštu vienu iš svarbiausių bankroto procedūros klausimu – nustatant bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarką ir kainą (Įmonių bankroto įstatymo 23 str. 5 p., 24 str. 1 d.). Tokia situacija, kuomet dominuojančio kreditoriaus pastangomis iš kreditorių susirinkimo ar/ir balsavimo raštu yra eliminuojami likę kreditoriai, neabejotinai yra neteisėta bei esmingai pažeidžianti kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką reglamentuojančias imperatyviąsias nuostatas, kas sudaro pakankamą pagrindą panaikinti ginčijamą nutarimą. Kaip teisingai nurodo apeliantas, būtent tokia pozicija, kuomet kreditorių susirinkimo nutarimo savarankišką panaikinimo pagrindą sudaro procedūrinio pažeidimo prieštaravimas imperatyvioms Įmonių bankroto nuostatoms, atsispindi ir šiuo klausimu naujai besiformuojančioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1346/2013).

Nepaisant to, kad kaip teisingai nurodo kreditorius AB Šiaulių bankas atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantas nekėlė ginčijamo nutarimo turinio teisėtumo klausimo, ginčijamo nutarimo turinio atitikimas CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams kelia pagrįstų abejonių. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo sąlyga, suteikianti teisę didžiausiam kreditoriui nuspręsti, ar konkretus turtas gali būti parduotas konkrečiam pirkėjui, galimai sukuria prielaidą tokiam kreditoriui piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, leidžiant vienasmeniškai parinkti tiek pirkėją, tiek turto pardavimo kainą, tiek nuspręsti neparduoti turto jokiam pirkėjui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako bei atitinkamai ginčijamo nutarimo turinio teisėtumo atskirai nevertina, nes tai nėra nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas (CPK 320 str., 338 str.).

Apeliacine tvarka išnagrinėjus apelianto UAB „Protekcija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo neatitikimą imperatyvioms Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, naikina 2013 m. rugpjūčio 19 d. įvykusiame B UAB „Irgitos miškas“ kreditorių susirinkime priimtą nutarimą Nr. 1 „Turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymas“ ir išsprendžia klausimą iš esmės - perduoda atsakovo B UAB „Irgitos miškas“ turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo klausimus kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Perduoti atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Irgitos miškas“ turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo klausimus kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.