- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-01
- Bylos Nr.
- e2S-1096-775/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03211-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- R. A.
- Ieškovas
- R. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. patikslintą ieškinį atsakovui R. A. dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. L. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) nutraukti 2021 m. lapkričio 14 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei sumokėtus 3 100 Eur, o atsakovui – automobilį; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 70 Eur už UAB „Prie viaduko“ atliktą automobilio patikrą; 3) priteisti iš atsakovo 300 Eur už UAB „Autopretenzija“ konsultacijas, teikiant atsakovui pretenzijas ir rengiant ieškinį; 4) priteisti 78 Eur žyminį mokestį.
2. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo, o ieškovei ieškiniu paprašius priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį, Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai. Nutraukė 2021 m. lapkričio 14 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė iš atsakovo už 3 100 Eur nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikė restituciją – įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovui automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovą įpareigojo grąžinti ieškovei 3 100 Eur. Priteisė ieškovei iš atsakovo 448 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismo prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad atsakovo atstovė 2022 m. balandžio 13 d., t. y. per teismo nustatytą terminą atsiliepimą į ieškinį įkėlė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP), tačiau dėl nežinomų priežasčių atsiliepimas į elektroninę bylą nebuvo įkeltas. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimas už akių yra nepagrįstas, ginčo automobilis, nors ir buvo 20 m. senumo, tačiau nuolatos prižiūrėtas, prieš parduodant automobilį buvo atlikti remonto darbai, ratų balansavimas, taip pat atsakovas buvo įrengęs dujų įrangą, praėjęs automobilio techninę apžiūrą. Ieškovė prieš įsigydama automobilį jį tikrino, atliko bandomąjį važiavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
5. Nustatė, kad ieškovei pareiškus ieškinį, jo kopija ir teismo pranešimas dėl privalomo atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo įteikti. Nei atsiliepimo į ieškinį, nei prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti iki teismo paskirto termino pabaigos elektroninėje byloje nebuvo, jų nebuvo ir sprendimo už akių priėmimo metu (2022 m. balandžio 22 d.). Ieškovė ieškiniu siekė bylos užbaigimo sprendimu už akių, jeigu bus CPK nustatytos sąlygos. Apie tai atsakovui buvo žinoma tiek iš įteiktos ieškinio kopijos, tiek iš įteikto teismo pranešimo, todėl priimti sprendimą už akių nagrinėjamu atveju buvo ne tiktai teismo teisė, bet ir teismo procesinė pareiga.
Atsiliepimas
6. Nurodė, kad atsakovo atstovė pareiškime nurodė, kad ji 2022 m. balandžio 13 d., t. y. per teismo paskirtą terminą atsiliepimą įkėlė į EPP, tačiau dėl nežinomų priežasčių atsiliepimas į elektroninę bylą neįsikėlė. Tačiau atsakovas (jo atstovė) kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių objektyvių tokią aplinkybę patvirtinančių duomenų (pareiškimas dėl šios dalies grindžiamas tiktai civilinės bylos baigtimi savo naudai suinteresuoto asmens atstovės subjektyviais paaiškinimais). Be to, atsakovas (jo atstovė) ne tik nepateikė jokių paminėtą aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų, tačiau tokių duomenų neprašė išreikalauti ir teismo. Atsakovo atstovė pareiškime pripažįsta, kad nuo 2022 m. balandžio 13 d. iki teismo paskirto termino pabaigos dar buvo šešios dienos, todėl atsakovo atstovė, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo visas galimybes per šešias dienas pasitikrinti EPP sistemoje, ar jos pateiktas, atstovės teigimu, procesinis dokumentas į elektroninę bylą pateko. Byloje dalyvaujančio asmens ar jo atstovo neatidumas ir nerūpestingumas nėra ir negali būti pripažįstami svarbiomis procesinių veiksmų neatlikimo priežastimis.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas konstatavo, kad atsakovas prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir į bylą kartu nepateikė nei vieno naujo įrodymo, kuris gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovo paaiškinimai ir pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ginčo automobilį 2021 m. lapkričio 18 d. buvo galima saugiai eksploatuoti, kaip atitinkantį visus saugumo reikalavimus. Tai, kad automobilis 2021 m. liepos mėnesį, t. y. prieš keturis mėnesius buvo praėjęs techninę apžiūrą, nepaneigia 2021 m. lapkričio 18 d. nustatytų aplinkybių. Šių aplinkybių nepaneigia ir tai, kad prieš parduodant automobilį buvo atliktas jo ratų balansavimas, atsakovas automobilyje buvo įrengęs dujų įrangą, o automobilis jį parduodant-perkant ieškovės ir/ar kitų asmenų, neturinčių specialių autotechninių žinių, buvo apžiūrėtas ir išbandytas važiuojant. Teismas konstatavo, kad 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu už akių nustatytą aplinkybę, jog 2021 m. lapkričio 18 d. ginčo automobilio nebuvo galima eksploatuoti, nes jis tuo metu neatitiko saugumo reikalavimų (ką patvirtina ieškovės į civilinę bylą pateiktas autoserviso UAB „Prie viaduko” 2021 m. lapkričio 18 d. defektinis aktas), atsakovas nagrinėjamu atveju ginčija ne kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktais objektyviais įrodymais, kurie paneigtų ieškovės į bylą pateiktą defektinį aktą, o remdamasis vien tik savo paties bei savo atstovės, t. y. civilinės bylos išsprendimu atsakovo naudai tiesiogiai suinteresuotų asmenų, subjektyviais samprotavimais. CPK 288 straipsnio 4 dalyje išvardintas sąrašas aplinkybių, kurias konstatavęs, teismas gali panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, yra baigtinis, todėl vien tik ta aplinkybė, kad šalis nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo argumentais (kuri gali sudaryti apeliacinio skundo pagrindą), paprastai negali sudaryti pagrindo peržiūrėti teismo priimto sprendimo už akių.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkes teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, jog 2022 m. balandžio 13 d. atsiliepimas į elektroninę bylą neįsikėlė. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė, kad atsiliepimas į ieškinį buvo parengtas laiku, tačiau dėl techninių kliūčių galimai neįsikėlė į sistemą arba iš jos dingo. Atsakovo atstovei yra žinoma, kad paskutiniu metu EPP dažnai stringa, pasitaiko nemažai techninių kliūčių. Atsakovas pareiškime pažymėjo, kad specialiai ar piktybiškai vilkinti proceso ar neįkelti atsiliepimo į EPP sistemą jam nebuvo jokio pagrindo. Aplinkybę, kad atsiliepimas į ieškinį buvo parengtas laiku pagrindžia ir tai, kad šis procesinis dokumentas yra šešių puslapių, jame yra išsamiai išdėstytos visos teisingam bylos išnagrinėjimui svarbios aplinkybės, kartu su atsiliepimu yra pateikti atsakovo surinkti bylai reikšmingi įrodymai. Akivaizdu, kad atsakovo atstovė negalėjo tokio sudėtingumo ir apimties procesinio dokumento (atsiliepimo) kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengti per keletą valandų ir pateikti teismui. Tai patvirtina, kad atsiliepimas jau buvo parengtas anksčiau. Atsakovas pareiškime pažymėjo ir tai, kad minėtoje byloje nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2022 m. balandžio 22 d. nebuvo jokio pranešimo, nutarties ar kitokio veiksmo, kas pagrįstų aplinkybę, kad nuo tada, kai atsakovo atstovė įkėlė dokumentą į EPP, ji galėjo nepastebėti, jog dokumentas tinkamai neįsikėlė ar įkeltas dingo.
1.2. Byloje nėra duomenų, jog civilinėje byloje būtų priimta nutartis bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kad būtų buvęs paskirtas teismo posėdis 2022 m. balandžio 22 d., apie tokio posėdžio paskyrimą būtų informuotos bylos šalys ir tokiu būdu būtų galima pastebėti minėtą techninę klaidą.
1.3. Atsakovo atstovė EPP neadministruoja ir prieigos prie EPP techninių gedimų fiksavimo duomenų neturi, todėl gali remtis tik ta informacija, kurią gauna per EPP. Kitų rašytinių įrodymų surinkti atsakovui (jo atstovei) nėra techninių galimybių, tačiau jo reakcija į susidariusią situaciją patvirtina, kad nebuvo bandoma nei vilkinti procesą, nei elgtis nesąžiningai, nei piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
1.4. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo pateikti įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė aplinkybes, kad Kauno apylinkės teismui 2022 m. balandžio 22 d. priimant sprendimą už akių, jis neturėjo galimybės pateikti savo argumentų, atsikirsti į ieškovės nurodytas aplinkybes, pateikti savo poziciją, irodymus ir atlikti kitus procesinius veiksmus, dėl kurių neatlikimo pirmosios instancijos teismas galimai priėmė neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
1.5. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad nesutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje išsakytais teiginiais, jog atsakovo ginčo automobilis turėjo paslėptų trūkumų, kadangi ieškovė prieš pirkdama automobilį jį apžiūrėjo, atliko bandomąjį važiavimą. Atsakovas taip pat ginčijo ir UAB ,,Prie viaduko" defektinį aktą, nurodydamas, kad nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis aktas buvo sudarytas, kokiomis priemonėmis defektai buvo nustatyti, defektiniame akte nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių yra susidarę defektai, ar susidarę defektai yra kilę dėl natūralaus automobilio nusidėvėjimo, dėl eismo įvykio ar kitų priežasčių. Defektiniame akte yra nurodyta, kad automobilį nėra saugu eksploatuoti, tačiau nėra aišku, dėl kokių būtent defektų automobilį nesaugu eksploatuoti. Taip pat nėra aišku, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo nustatyta, kad automobilį yra nesaugu eksploatuoti. Byloje nėra duomenų, kad UAB ,,Prie viaduko" yra kompetentinga įvertinti, ar automobilis yra saugus eksploatuoti. Priešingai nei teigia ieškovė, automobilį galima eksploatuoti, kadangi prieš parduodant automobilį, 2020 m. liepos mėnesį automobilis buvo praėjęs techninę apžiūrą ir gedimų nebuvo užfiksuota. Automobilis iki šiol turi galiojančią techninę apžiūrą. Be to, UAB ,,Prie viaduko" defektiniame akte yra surašyti tik remonto darbai, kuriuos reikėtų atlikti, kad atstatyti automobilį į idealią būklę, tačiau nebuvo nustatinėjama, dėl ko susidarė defektai. Sudarant defektinį aktą nebuvo nustatyta automobilio rida, todėl neaišku, kiek ir kaip buvo naudotas automobilis, iki automobilį apžiūrint UAB ,,Prie viaduko". Ieškovės pridėtoje UAB ,,Prie viaduko" sąskaitoje už suteiktas paslaugas yra nurodyta, kad buvo suteiktos ne defektinio akto sudarymo paslaugos, o automobilio patikra, todėl kyla abejonių, kad šis aktas yra tiesiog komercinis pasiūlymas remonto darbams. Priešingai nei nurodo ieškovė, automobilis atsakovo buvo nuolatos prižiūrėtas, buvo atlikti visi reikalingi einamieji eksploataciniai remonto darbai, prieš parduodant automobilį, 2021 m. rugsėjo 3 d. buvo pakeisti abu automobilio stebuliniai šarnyrai, priekinės šakės, vairo traukių antgaliai, 2021 m. rugsėjo 9 d. atliktas automobilio ratų balansavimas. Atsakovas buvo investavęs į automobilį papildomas lėšas, t. y. įrengė dujų įrangą. Joks protingas asmuo, žinodamas, kad automobilis turi defektų, nebūtų investavęs papildomų lėšų į automobilį, įrengiant dujų sistemą. Nei atliekant techninę apžiūrą, nei atliekant remonto darbus, nei įrengiant dujų įrangą, jokių automobilio defektų pastebėta nebuvo. Nors ieškovė į teismą kreipėsi su ieškiniu dėl pirkimo pardavimo metu paslėptų trūkumų, tačiau byloje nėra duomenų, kad trūkumus, jei tokie ir iš tikro egzistuoja, atsakovas būtų slėpęs.
1.6. Atsakovas pirkimo pardavimo metu ne tik, kad leido apžiūrėti automobilį tiek ieškovei, tiek jos pasitelktiems asmenims, leido atlikti bandomąjį važiavimą, tačiau atsakovas net pasiūlė ieškovei automobilį patikrinti automobilių servise, tačiau ji tai atlikti atsisakė. Teismas turėtų vertinti ne tik jo (atsakovo) veiksmus, tačiau ir ieškovės veiksmai konkrečioje situacijoje turėtų vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Ieškovė melagingai teigia, kad automobilis buvo apžiūrėtas dviejų asmenų, kadangi automobilį apžiūrėjo ieškovė, jos sužadėtinis, brolis ir tėtis. Automobilis buvo apžiūrėtas dienos metu, esant puikioms oro sąlygoms. Kaip ir dauguma 20 m. senumo automobilių, šis automobilis taip pat turėjo korozijos paveiktų kėbulo vietų, kurios aiškiai matėsi pirkimo pardavimo metu, todėl apie visas vizualiai matomas korozijos paveiktas kėbulo detales ieškovei buvo žinoma.
1.7. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas sprendimą ginčija ne kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktais objektyviais įrodymais, kurie paneigtų ieškovės į bylą pateiktą autoserviso 2021 m. lapkričio 18 d. defektinį aktą, o remdamasis vien tik savo paties bei savo atstovės samprotavimais. Atsakovo pateiktos faktinės aplinkybės nėra vien tik nuomonė. Atsakovas, priešingai nei ieškovė, pateikė išsamius įrodymus, kuriais grindžia savo poziciją, kad automobilis pirkimo pardavimo metu buvo techniškai tvarkingas ir prižiūrėtas. Jokių paslėptų trūkumų automobilis neturėjo, jis buvo funkcionalus, automobilis turėjo tai patvirtinančius įrodymus – techninę apžiūrą. Automobilis buvo remontuojamas, ką patvirtina ir pateikti rašytiniai įrodymai. Pieš parduodant automobilį, jis buvo apžiūrėtas ne viename automobilių servise ir gedimų pastebėta nebuvo. Po automobilio įsigijimo ieškovė automobilį intensyviai naudojo ir, kaip pati nurodo, trūkumai paaiškėjo tik po kurio laiko panaudojus automobilį.
1.8. Pirkimo–pardavimo sutartis, www.autoplius.lt, mokėjimo nurodymas, transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtina aplinkybes, kad buvo sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris, tačiau nepatvirtina aplinkybių, kad pirkimo-pardavimo metu automobilis turėjo paslėptų trūkumų. Ieškovės pretenzijos ir atsakovo atsakymai į pretenzijas patvirtina, kad tarp šalių buvo ginčas dėl to, ar automobilis pirkimo pardavimo metu turėjo paslėptus trūkumus, ar ne. Vienintelis rašytinis įrodymas, kuriuo rėmėsi teismas, nustatydamas, kad pirkimo pardavimo metu buvo paslėpti automobilio trūkumai, yra UAB ,,Prie viaduko" defektinis aktas.
1.9. Pirmosios instancijos teismas, selektyviai vertindamas byloje esančius įrodymus ir nevertindamas UAB ,,Prie viaduko“ defektinį aktą paneigiančių įrodymų, ne tik, kad suabsoliutino UAB ,,Prie viaduko“ defektinį aktą, tačiau taip pat nepagristai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą, spręsdamas, kad automobilio trūkumus turi įrodyti ne ieškovė, o atsakovas turi pateikti įrodymus, jog pirkimo pardavimo metu automobilis buvo be paslėptų trūkumų ir saugus eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y., kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-701 /2017; e3K-3-505-6g612016). Tačiau ši pirkėjo pareiga įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės apima tik pareigą įrodyti, kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-10 75/2018).
9. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovo atstovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsiliepimas buvo įkeltas į EPP sistemą laiku ir tinkamai. Duomenų, kad EPP sistema turėjo gedimų ar techninių kliūčių, taip pat nėra pateikta. Kaip atsakingas proceso dalyvis, atsakovas bei jį atstovaujanti atstovė galėjo pasiteirauti teismo, ar gavo atsiliepimą, bet to nepadarė.
Šalies argumentai
2.2. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, priimtas sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad autoservisas UAB “Prie viaduko” nustatė šiuos defektus: alyvos prasiskverbimas iš variklio (pro vožtuvo dangtelį), alyvos prasiskverbimas iš vairo kolonėlės, taip pat buvo nustatyti šie automobilio kėbulo defektai: viršutinių svirčių tvirtinimo laikikliai (lanžeronai) ir konstrukcijos stipriai pažeisti korozijos, automobilio dešinės pusės slenkstis prarūdijęs kiaurai, konstrukciniai elementai (lanžeronai) stipriai paveikti korozijos, automobilio dugnas stipriai pažeistas korozijos. Atsakovo prie atsiliepimo pateikti priedai nepaneigia defektų atsiradimo faktų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-487-117/2015).
14. CPK 285 straipsnio 1 dalis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo sąlygas – sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
15. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Remiantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, priimtas sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.
Dėl sprendimo už akių priėmimo
16. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą, visų pirma vertintina, ar pirmosios instancijos teismas galėjo priimti sprendimą už akių. Taigi, aktuali yra aplinkybė, ar apeliantui (atsakovui) kaip procesinio dokumento (atsiliepimo į ieškinį) nepateikusiai šaliai, buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais ir teismo pranešimas.
17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad procesiniai dokumentai su teismo pranešimu, kuriame atsakovui nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti jam asmeniškai 2022 m. kovo 28 d. Šiame pranešime atsakovui buvo išaiškintos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės, numatytos CPK 142 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Atsiliepimui į ieškinį pateikti 20 dienų terminas baigėsi 2022 m. balandžio 19 d. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, neprašė šio termino pratęsti. Ieškiniu ieškovė teismo prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistavo CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga sprendimui už akių priimti, kadangi atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
18. Apeliuodamas dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad 2022 m. balandžio 13 d., nepraleisdama teismo nustatyto 20 dienų termino atsiliepimui į ieškinį pateikti, atsakovo atstovė įkėlė atsiliepimą į EPP, tačiau 2022 m. balandžio 22 d. gavusi pranešimą, kad byloje yra priimtas sprendimas už akių ir patikrinusi EPP sistemą pastebėjo, kad EPP sistemoje atsakovo įkelto atsiliepimo į ieškinį nėra. Atsakovo atstovei nėra žinoma, dėl kokių techninių problemų pateiktas atsiliepimas neįsikėlė į EPP sistemą ar iš jos dingo. Aplinkybę, kad atsakovo atsiliepimas į EPP sistemą neįsikėlė ne dėl atsakovo ar atsakovo atstovės kaltės, apelianto (atsakovo) nuomone, pagrindžia tai, kad parengtas atsiliepimas yra šešių puslapių, jame yra išsamiai išdėstytos visos teisingam bylos išnagrinėjimui svarbios aplinkybės, kartu su atsiliepimu yra pateikti bylai reikšmingi įrodymai, todėl akivaizdu, kad atsakovo atstovė negalėjo tiesiog praleisti termino ir tokio sudėtingumo ir apimties procesinio dokumento paruošti per keletą valandų ir pateikti kartu su šiuo pareiškimu.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyta aplinkybė dėl į EPP neįkelto ar dingusio atsiliepimo, negali būti laikoma objektyvia aplinkybe, apribojusia jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise įstatyme numatytu terminu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo 2022 m. balandžio 13 d. (kuomet atsakovo atstovė teigia įkėlusi atsiliepimą) iki teismo paskirto termino pabaigos dar buvo šešios dienos, todėl atsakovo atstovė (advokato padėjėja), būdama atidi ir rūpestinga, turėjo visas galimybes per šešias dienas pasitikrinti EPP sistemoje, ar jos pateiktas, atstovės teigimu, procesinis dokumentas į elektroninę bylą pateko. Byloje dalyvaujančio asmens ar jo atstovo neatidumas ir nerūpestingumas nėra ir negali būti pripažįstami svarbiomis procesinių veiksmų neatlikimo priežastimis.
20. Taigi, byloje nesant duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių aplinkybių negalėjo per nustatytą terminą pateikti atsiliepimo į ieškinį, spręstina, kad, vertinant formaliuoju procesiniu aspektu, nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis), tačiau ši išvada nėra pakankama apeliacine tvarka vertinamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui konstatuoti.
Dėl sprendimo už akių teisėtumo
21. Tačiau teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra svarbi ir kita aplinkybė, numatyta CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kurią apeliantas turėjo įrodyti. Savo esme ir turiniu ji yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusiai procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).
22. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė nutraukti 2021 m. lapkričio 14 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei sumokėtus 3 100 Eur, o atsakovui automobilį; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 70 Eur už UAB „Prie viaduko“ automobilio patikrą; 300 Eur už konsultacijas teikiant atsakovui pretenzijas ir konsultuojantis dėl ieškinio; 78 Eur žyminį mokestį. Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad ieškovė iš atsakovo 2021 m. lapkričio 14 d. pagal Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 2002 m. gamybos automobilį. UAB “Prie viaduko” 2021 m. lapkričio 18 d. apžiūrėjo automobilį ir nustatė šiuos gedimus: alyvos prasiskverbimą iš variklio (pro vožtuvo dangtelį), alyvos prasiskverbimą iš vairo kolonėlės, taip pat buvo nustatyti šie automobilio kėbulo defektai: viršutinių svirčių tvirtinimo laikikliai (lanžeronai) ir konstrukcijos stipriai pažeisti korozijos, automobilio dešinės pusės slenkstis prarūdijęs kiaurai, konstrukciniai elementai (lanžeronai), stipriai paveikti korozijos, automobilio dugnas stipriai pažeistas korozijos. Remiantis autoservise atliktos patikros išvada, automobilis negali būti eksploatuojamas, nes neatitinka saugumo reikalavimų.
23. Atsakovas tiek pareiškime, tiek ir atskirajame skunde nurodė, kad jo atsiliepime išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai yra reikšmingi tinkamam bylos išnagrinėjimui, jie paneigia ieškovės teiginius apie neva esančius automobilio trūkumus. Atsakovo nuomone, ginčo automobilis, nors ir buvo 20-ies metų senumo, tačiau nuolatos prižiūrėtas, prieš parduodant automobilį buvo atlikti automobilio remonto darbai, ratų balansavimas, atsakovas buvo investavęs į automobilį pinigines lėšas – įrengęs brangią dujų įrangą, taip pat 2021 m. liepos mėnesį automobilis buvo praėjęs techninę apžiūrą, kurios metu kompetentingų institucijų buvo nustatyta, jog automobilis yra saugus eksploatuoti ir gali saugiai dalyvauti eisme. Ieškovė, prieš įsigydama automobilį, jį tikrino, atliko bandomąjį važiavimą, kartu su dar trimis asmenimis apžiūrėjo automobilį. Automobilis buvo apžiūrėtas šviesiu paros metu, dalį natūraliai nusidėvėjusių detalių ieškovė matė ir automobilio būklė ieškovę tenkino. Atsakovo nuomone, UAB ,,Prie viaduko“ defektinis aktas kelia pagrįstų abejonių, kadangi jame nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių ir kokiu tikslu buvo tikrinamas automobilis, nėra nurodyta, ar buvo kreiptasi dėl automobilio gedimo, ar buvo atliekama bendra apžiūra, ar, galimai, automobilis buvo pakliuvęs į eismo įvykį, ar kitaip buvo pažeistas automobilio kėbulas, dugnas ar kokia kita detalė. Defektiniame akte yra nurodyti ne automobilio gedimai ir detalės, kurias būtina keisti, o tai, kiek kainuotų pakeisti automobilio detales į naujas, kad visas automobilio kėbulas būtų naujai restauruotas. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad automobilio defektiniame akte yra nurodyta, kad: ,,automobilio gedimų ir kėbulo defekto atstatymo kaštai yra apie 3 300–3 600 Eur“ ir, kad kėbulo atstatymui yra ,,reikalingas kito automobilio kėbulas“. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad defektiniame akte nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių susidarė kėbulo defektai, taip pat nėra nustatyta, kad defektai buvo paslėpti pirkimo pardavimo metu.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors esant atitinkamoms proceso sąlygoms ir yra galimybė priimti sprendimą už akių, atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010).
25. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas išdėstė ir nurodė aplinkybes, kurios, jo nuomone, paneigia pirmosios instancijos teismo, priėmusio sprendimą už akių, išvadą dėl to, kad ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, taip pat abejones dėl ieškovės pateikto pagrindinio įrodymo – UAB ,,Prie viaduko“ defektinio akto. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai kelia abejonių dėl priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o jas išsiaiškinti galima tik bylą nagrinėjant iš esmės. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nenurodė ir į civilinę bylą nepateikė įrodymų, kurie galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti ginčą, nes tai pažeistų šalių teises į tinkamą procesą pirmosios instancijos teisme ir į teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde apelianto išdėstyti argumentai, kurie liko neįvertinti priimant sprendimą už akių, galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 288 straipsnio 4 dalis), nes, jiems (įrodymų turiniui) pasitvirtinus (CPK 285 straipsnio 2 dalis), nebūtų pagrindo tokiam sprendimui už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje, priimti. Dėl to atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: tenkinamas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinamas Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimas už akių civilinėje byloje e2-7854-615/2022 ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės.
27. Apeliacinės instancijos teismas, tenkinęs atskirąjį skundą dėl to, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą už akių civilinėje byloje e2-7854-615/2022 ir atnaujinti bylos pagal ieškovės R. L. patikslintą ieškinį atsakovui R. A. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo nagrinėjimą iš esmės.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.