Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ž. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. K. ieškinį atsakovui M. K. (M. K.) dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė Šiaulių bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo M. K. priešieškinį ieškovei Ž. K., atsakovams pagal priešieškinį L. K., S. K. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto ir kreditinių įsipareigojimų padalijimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė Šiaulių bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2020 m. lapkričio 30 d. ieškovė pateikė teismui prašymą nedelsiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų K. K. ir N. K. gyvenamąją vietą su mama, t. y. su ieškove Ž. K..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Iš bylos medžiagos nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo M. K. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų K. K., N. K., M. K. gyvenamąją vietą su ja, t. y. mama Ž. K.; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 220 Eur kiekvienam vaikui, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; jai ir atsakovui priteisti santuokos metu įgytą turtą; pripažinti, kad visus (duomenys neskelbtini)atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. 2020 m. lapkričio 30 d. ieškovė pateikė teismui prašymą nedelsiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų K. K. ir N. K. gyvenamąją vietą su mama, t. y. su ieškove Ž. K.. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. spalio 6 d. M. K. parašė jai SMS žinutę, jog nori vaikus K. K. ir N. K. išsivežti atostogauti į (duomenys neskelbtini). Ji paskambino Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei B. M. ir paklausė, kaip elgtis tokioje situacijoje. Specialistė B. M. susisiekė su M. K., jis patvirtino, jog išvyksta su mažamečiais vaikais savaitei ilsėtis į (duomenys neskelbtini), ir užtikrino, jog pasirūpins vaikais atostogų metu. Ieškovė nurodė, jog, būdamas (duomenys neskelbtini), M. K. jai pranešė, kad liks su vaikais gyventi (duomenys neskelbtini); taip pat M. K. 2020 m. lapkričio 14 d. atsiuntė dokumentus (duomenys neskelbtini) kalba, jog vaikai K. K. ir N. K. lankys mokyklą (duomenys neskelbtini) ir 12 mėnesių išnuomotas būstas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė informaciją, jog 2020 m. lapkričio 23 d. tarnyba gavo Ž. K. prašymą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Jame buvo nurodyta, jog tėvas M. K. apgaulės ir piktnaudžiavimo pasitikėjimu būdais, nurodydamas, kad vyksta su vaikais atostogų, be Ž. K. sutikimo pasiliko su vaikais nuolat gyventi (duomenys neskelbtini). ir galbūt neteisėtai laiko vaikus N. ir K. K. (duomenys neskelbtini). Šio pareiškimo pagrindu tarnyba inicijavo galbūt neteisėtai laikomų užsienio valstybėje vaikų sugrąžinimo į Lietuvos Respubliką procedūrą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. 2021 m. sausio 5 d. tarnyba Ž. K. prašymą su reikalingais vertimais perdavė tarpininkaujančiai (duomenys neskelbtini) centrinei institucijai. Klausimą dėl galbūt neteisėtai išvežtų vaikų N. ir K. K. grąžinimo į Lietuvos Respubliką nagrinės kompetentingas (duomenys neskelbtini) teismas.

7. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvuodamas tuo, jog vaikų grąžinimo klausimą nagrinės kompetentingos (duomenys neskelbtini) institucijos, be to, teismas nenustatė, jog vaikų gyvenimas su tėvu pažeidžia jų interesus. Ieškovė skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį.

8. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021-01-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021; 2020-08-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020). Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams iš vieno iš tėvų pusės. Taigi turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pagrįstą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

10. Tuo atveju, kai iš bylos duomenų galima konstatuoti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nenustatymas su vienu iš tėvų galėtų būti žalingas tam nepilnamečiam vaikui, būtina nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į teisme nagrinėjamo ginčo pobūdį ir specifiką, teismas neturi remtis vien grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui kriterijumi: sprendžiant dėl nurodyto pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo prioritetas teiktinas nepilnamečio vaiko interesams.

11. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

12. Remiantis byloje esančia medžiaga, įvertinus Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę dėl laikinosios apsaugos priemonės šioje proceso stadijoje taikymo, nėra pagrindo išvadai, kad, nenustačius nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos su ieškove, vaikų teisės ir teisėti interesai gali būti iš esmės pažeisti. Kadangi abiejų tėvų valdžia nepilnamečiams vaikams yra lygiavertė, aktualių duomenų apie vaikų interesų pažeidimą byloje nėra, darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje, t. y. išsamiai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nėra pagrindo nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentu, jog vaikų grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų procedūra ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, prašant nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, yra skirtingi teisiniai institutai, kurie negali būtu sutapatinami. Ieškovės teigimu, net jei (duomenys neskelbtini) kompetentingas teismas priims sprendimą grąžinti vaikus į Lietuvą, teismo procesiniu sprendimu turi būti nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, o šiuo metu ji nėra nustatyta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog galbūt neteisėtas vaikų išvežimas Hagos konvencijos prasme savaime nesudaro pagrindo taikyti ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir nepagrindžia jos taikymo būtinybės. Kaip teisingai nurodo ieškovė, vaikų grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų procedūra ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra skirtingi institutai. Taigi galbūt neteisėto vaikų išvežimo klausimas bus išspręstas pagal Hagos konvencijos procedūrą, o būtinybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymą – reikia pagrįsti šios nutarties 8–11 punktuose nurodytais duomenimis.

14. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir ieškovės prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, šioje proceso stadijoje atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje pateikto Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto dėl vaikų nuomonės išklausymo matyti, jog imtis itin skubių priemonių dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo šiuo metu pagrindo nėra, t. y. nėra nustatyta, kad vaikai gyventų nesaugioje aplinkoje. Ieškovė savo reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, jog staigus socialinės aplinkos pakeitimas sukelia žalos vaikų emocinei ir psichologinei būsenai, tačiau, apeliacinės instancijos nuomone, tokio pobūdžio abstrakčių vertinimų, nepagrįstų objektyviais įrodymais, pagrindu šioje proceso stadijoje negalima spręsti, jog gyvenamosios aplinkos pakeitimas daro neigiamą įtaką vaikams, sukuria jiems nesaugią gyvenimo aplinką, neigiamai veikia jų emocinę ir psichologinę būklę.

15. Preliminariai vertinant bylos aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovė nepagrindė būtinybės taikyti jos nurodytą laikinąją apsaugos priemonę. Vien susidariusi situacija, jog atsakovas galbūt neteisėtai išvežė vaikus šį užsienio valstybę, nėra pagrindas nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su motina. Kaip jau minėta, šiuo metu vaikų grąžinimo klausimą pagal Hagos konvencijos procedūras sprendžia kompetentingos (duomenys neskelbtini) institucijos, todėl nurodytu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra tikslinga, o kitų duomenų, kurie leistų konstatuoti būtinybę nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą, taip pat nenustatyta.

16. Akcentuotina, jog ieškovės pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra susijęs su ieškinio dalyku ir klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bus sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus procesinių dokumentų argumentus ir įrodymų visumą.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad šioje proceso stadijoje teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatima iš jos teisės, surinkus pakankamai įrodymų dėl būtinybės taikyti tam tikras laikinąsias apsaugos priemones, pakartotinai kreiptis į teismą.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ginčo esmę, esamą situaciją ir netenkindamas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.