Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-04-15 · Civilinė byla Nr. 2A-305-372/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-11-29Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-15Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-15
Bylos Nr.
2A-305-372/2014
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00635-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Suinteresuotas asmuo
J. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Telšių rajono savivaldybės administracijai
Pareiškėjas
M. P., J. P.
Kategorijos
  • 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-305-372/2014Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00635-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 30.8;121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-890-187/2013 pagal pareiškėjų M. P. ir J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Telšių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais J. P., A. R., S. G. dėl nuosavybės teisės į turtą pripažinimo pagal įgyjamąją senatį

Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai M. P. ir J. P. prašė pripažinti jiems nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į buvusios (duomenys neskelbtini) pastatą, remdamiesi LR CK 4.68 – 4.71 straipsniais. Suinteresuotas asmuo J. P. nesutiko su pareiškėjų reikalavimais ir pateikė savarankiškus reikalavimus – prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į karvidės dalis bei jos priklausinius, žymimus indeksais: (duomenys neskelbtini), prašė pripažinti jam nuosavybės teises į šiuos priklausinius pagal įgyjamąją senatį. Suinteresuotas asmuo S. G. sutiko su pareiškėjų M. P. ir J. P. pareiškimu, tačiau jis pateikė ir priešinį pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis dalį šios karvidės yra įsiregistravęs, tačiau dalį patalpos valdęs kartu su pareiškėjais P., o kadangi jie nesikreipę tuo metu į teismą, todėl ta dalis likusi neįregistruota kieno nors vardu. Suinteresuotas asmuo A. R. sutiko, kad būtų patenkinti M. ir J. P. ir S. G. pareiškimai, nes jie yra įsigiję dalį (duomenys neskelbtini)priklausančios karvidės ir ja naudojosi nuo jos įsigijimo.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškimus patenkino iš dalies. Pripažino faktą, kad M. P. bendra jungtine nuosavybe su J. P. nuosavybės teises įgijo buvusios (duomenys neskelbtini) pastato (karvidės)dalį (duomenys neskelbtini), o būtent: į plane žymimo (duomenys neskelbtini)likusią dalį karvidės, žymimos plane indeksu (duomenys neskelbtini) priklauso A. R., dalimi naudojasi S. G.) bei ½ dalį 1-11/57,43, pagal įgyjamąją senatį ir įgyjamosios senaties terminas suėjo 2004 m. sausio 31 d. Pripažino faktą, kad S. G. nuosavybės teise įgijo buvusios (duomenys neskelbtini)pastato (karvidės), esančios (duomenys neskelbtini), dalį 38591,5/256300 (2871,5+35720 = 38591,5), o būtent ½ dalį karvidės dalies, žymimos plane indeksu (duomenys neskelbtini) (kurios dalis 661,50 priklauso A. R., dalimi naudojasi P.) bei ½ dalį 1-11/57,43, pagal įgyjamąją senatį ir įgyjamosios senaties terminas suėjo 2004 m. sausio 31 d. Faktai nustatyti dėl statinių dalių daiktinės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Suinteresuoto asmens J. P. atsisakymą dėl jo pareiškimo dalies dėl pripažinimo fakto, kad jis nuosavybės teisę į 84221/256300 dalis karvidės pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurias sudaro patalpos, žymimos indeksais (duomenys neskelbtini) bei patalpos, žymimos indeksu (duomenys neskelbtini)dalis, kurios dydis yra 570,4 kv. m. įgijo pagal įgyjamąją senatį priėmė ir šioje dalyje civilinę bylą jo atžvilgiu nutraukė. Likusioje dalyje J. P. pareiškimą dėl šios karvidės priklausinių, žymimų indeksais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)paliko nenagrinėtu, kaip ne šios bylos nagrinėjimo dalyką. Likusiose dalyse pareiškėjų M. P. ir J. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys neprieštaravo, jog teismas konstatuotų, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Pareiškėjai statinio dalį pradėję valdyti sąžiningai. Duomenų, kad statinio dalimi pareiškėjai naudojasi nesąžiningai, byloje nėra, pastato (duomenys neskelbtini), tai yra statinio 98621/256300 dalis neįregistruota Nekilnojamojo turto registre kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį daiktą valdė sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, valdė kaip savą. Šią pastato dalį valdė du asmenys M. P. ir S. G.. Nors pareiškėjas S. G. pareiškimu prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į 14400/256300 dalį karvidės pastato (144,00 kv. m.), žymimą indeksu (duomenys neskelbtini), tačiau teismo nuomone, iš šalių paaiškinimų, pateiktos pastato (karvių fermos) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)neįteisintos dalies naudojimosi schemos matyti, kad faktiškai jis valdo ir naudojasi didesnę šio pastato dalį, o būtent jis naudojasi 38591,5/256300 dalimi. Pagal pateiktą schemą matyti, kad plane pažymėta A raide dalimi naudojasi S. G., tai sudaro ½ dalį patalpų pažymėtų 1-11/57,43 ir ½ dalį pastato dalies 1-9/1375,90 iš kurios dalį (661,50) nuosavybės teise valdo A. R.. Iš tos pačios schemos teismas nustatė, kad neįteisintos karvidės dalimi naudojasi M. P.. Nurodyta, kad jis naudojasi visa patalpa šioje schemoje žymima (duomenys neskelbtini)bei 1/9/1357,90 patalpos dalimi pažymėta raide B bei dalimi patalpos 1/11/57,43, pažymėta raide B. Teismas manė, kad byloje pakanka įrodymų, jog visą laikotarpį nuo valdymo pradžios iki įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos pareiškėjai M. P., būdamas santuokoje su J. P., ir S. G. valdė daiktą CK 4.58-4.71 straipsniuose numatytomis sąlygomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo J. P. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria J. P. pareiškimas dėl nuosavybės teisių į karvidės priklausinius paliktas nenagrinėtu ir pakeisti šią dalį taip: pripažinti J. P. nuosavybės teises į karvidės pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) priklausinius: siloso tranšėją (854 kv. m. ploto), žymimą indeksu (duomenys neskelbtini); mėšlidę (1145,3 kv. m. ploto), žymimą indeksu (duomenys neskelbtini); betono aikštelės (843 kv. m.), žymimos indeksu (duomenys neskelbtini) dalį, žymimą (duomenys neskelbtini), kaip įgytus įgyjamosios senaties pagrindu. Apeliantas nurodo, kad teismo padaryta išvada, jog ginčo pastato (karvidės) priklausiniai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku, yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja byloje esančiam priešpriešiniam pareiškimui. Reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į šiuos priklausinius buvo išdėstyti priešieškiniame pareiškime, todėl jis negali būti laikomas ne šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjai M. P. ir J. P. prašo J. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo sprendimo dalį ir pripažinti J. P. ir M. P. bei J. P. nuosavybės teises į karvidės pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)priklausinį – betono aikštelę (843 kv. m.), žymimą indeksu (duomenys neskelbtini), kaip įgijus pagal įgyjamąją senatį, nustatant, kad J. P. naudosis jos dalimi – plane žymima indeksu (duomenys neskelbtini), o M. P. ir J. P. naudosis dalimi, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo yra nagrinėjamos pagal CPK XXXIV skyriaus trečiąjį skirsnį. Įvertinus tai, kad ginčo objektas paprastai yra nekilnojamasis turtas, įstatymas formalizuoja jo įgijimo tokia tvarka nagrinėjimą. Kaip matyti iš teismo nagrinėtos bylos, apeliantas šios tvarkos nesilaikė. Jis nepateikė tinkamo pareiškimo, atitinkančio CPK 531 straipsnio reikalavimų, kadangi apeliantas reikalavo ir karvidės dalies, dėl kurios kilo ginčas pagal M. P. ir J. P. pareiškimą (b.l.128-131, 1 t.). CPK 532 straipsnyje nustatyta, kaip turi būti ruošiamasi bylos nagrinėjimui. Duomenų apie tai, kad apeliantas siekia pagal įgyjamąją senatį įgyti aikštelę, siloso tranšėją ir mėšlidę, nurodytus teismo sprendimu, bei prašymą paskelbia apie tai specialiame interneto tinklalapyje, nėra. Tokiu atveju teismas negalėjo nagrinėti klausimo dėl šių ginčijamų objektų nuosavybės nustatymo pagal įgyjamąją senatį. Pirmosios instancijos teismo sprendime šis apelianto reikalavimas pagrįstai paliktas nenagrinėtas, tuo pačiu leidžiant jam neužkirsti galimybės ateityje nustatyta tvarka pateikti pareiškimą teismui. Teismo sprendime rezoliucinėje dalyje išspręstas tik karvidės dalių nuosavybės priklausymo faktas, tačiau niekas pareiškimuose nepretendavo į apelianto nurodytus objektus. Viešai paskelbus apie karvidžių priklausinių nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi, gali atsirasti daugiau pretendentų į šį turtą, kuriems iki šiol viešai nebuvo žinoma apie tokį ginčą. Tai, kad tarp apelianto ir ieškovų M. P. ir J. P. iš esmės nėra ginčo dėl aikštelės, savaime nereiškia to, kad dėl šio statinio gali būti ginčo, viešai paskelbus apie jų nuosavybės nustatymą pagal įgyjamąją senatį kitų asmenų atžvilgiu. Teismas nepatvirtino taikos sutarties, todėl nėra pagrindo remtis šiuo dokumentu, sprendžiant klausimą dėl aikštelės, siloso tranšėjos ir mėšlidės priklausymo.

Pareiškėjai M. P. ir J. P., atstovaujami A. R., apeliacinio skundo nepateikė, todėl bet kokių savarankiškų reikalavimų apeliacinėje instancijoje reikšti neturi teisės. Kaip matyti iš pateikto jų pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, jie prašė nustatyti, kad tokia tvarka įgijo karvidės dalis, bet ne aikštelę, siloso tranšėją ir mėšlidę. Klausimas dėl pastarųjų statinių gali būti nagrinėjamas atskira byla, pateikus pareiškimus teismui jų arba apelianto iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinio skundo rezoliucinė dalis nesutampa su atsiliepimo į apeliacinį skundą rezoliucine dalimi, o tai savaime kelia abejonių dėl pareiškėjų ir apelianto interesų sutapimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Simonaitienė