Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinęs su ieškovo A. N. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-876-555/2024 nagrinėjimo ir prašymu perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teismo teisėjo Egidijaus Tamašausko rezoliucijos pagrindu Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. gegužės 7 d. perduotas išspręsti ieškovo A. N. pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-876-555/2024 nagrinėjimo.

2. Pareiškime dėl nušalinimo nurodoma, kad atsakovus civilinėje byloje atstovauja atstovas advokatas K. J. Civilinei bylai nagrinėti apeliacinės instancijos teisme buvo sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Linos Žemaitienės ir Mariaus Bartninko. Ieškovo žiniomis, Kauno apygardos teismo pirmininko patarėjas yra M. J. Ieškovo teigimu, atsakovų R. T. ir G. T. atstovas advokatas ir Kauno apygardos teismo pirmininko patarėjas galimai yra susiję giminystės ryšiais, todėl jam kyla pagrįstų abejonių dėl civilinę bylą apeliacine tvarka nagrinėjančio Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovo įsitikinimu, yra būtina perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje.

5. Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

6. Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96).

7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko vertinimu, ieškovo pareiškime dėl Kauno apygardos teismo (teisėjų) nušalinimo išdėstyti argumentai neįrodo, kad civilinė byla Nr. e2A-876-555/2024 Kauno apygardos teisme negalėtų būti išnagrinėta nešališkai. Pažymėtina, kad tam, jog būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, jog nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

8. Ieškovas pareiškimą dėl teismo nušalinimo grindžia teiginiais, kad Kauno apygardos teismo pirmininko patarėją ir atsakovų atstovą galimai sieja giminystės ryšys, todėl pirmiausia reikia apsvarstyti, ar nėra pagrindo bylos perduoti kitam apygardos teismui remiantis CPK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu. Pagal CPK 34 straipsnio 5 dalį, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), byla perduodama nagrinėti kitam teismui.

9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 34 straipsnio 5 dalies norma byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais saugomų vertybių kontekste (CPK 7 straipsnis), taikytina tais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo turi materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (ieškovas, atsakovas, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-75/2012). Tai reiškia, kad nėra pagrindo nušalinti visą apygardos teismą ir perduoti bylą nagrinėti kitam teismui kiekvienu atveju vien dėl to, kad byloje dalyvaujančio asmens atstovo (advokato ar advokato padėjėjo), neturinčio byloje materialiojo teisinio intereso, bet turinčio procesinį suinteresuotumą, sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) teisme, kuriam teisminga byla, dirba teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju.

10. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko įsitikinimu, tokia situacija, kurią nurodo ieškovas pareiškime dėl teismo nušalinimo, t. y. kad atsakovų atstovą ir teismo valstybės tarnautoją (pirmininko patarėją) sieja giminystės ryšys, nepatenka į CPK 34 straipsnio 5 dalyje apibrėžtų atvejų ratą, dėl kurių byla turėtų būti perduota nagrinėti kitam apygardos teismui. Tuo labiau, kad ieškovo nurodomas argumentas dėl atsakovų atstovo giminystės ryšio su Kauno apygardos teismo valstybės tarnautoju (pirmininko patarėju) yra grindžiamas tik prielaidomis, nenurodant objektyvių duomenų, kad šiuos asmenis apskritai sieja koks nors giminystės ryšys, taip pat kad toks ryšys yra artimas CPK 34 straipsnio 5 dalies taikymo prasme.

11. Ieškovo pareiškime dėl teismo nušalinimo nurodyti argumentai nepagrindžia ir bendrųjų teismo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindų egzistavimo, t. y. kad objektyviam stebėtojui pagrįstai gali kilti abejonių dėl visų apygardos teismo teisėjų nešališkumo (žr. šios nutarties 4–7 punktus). Ieškovas pareiškime dėl teismo nušalinimo nenurodo jokių konkrečių aplinkybių ar duomenų, kad Kauno apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą byloje. Vien tik ieškovo nurodytos prielaidos dėl atsakovų atstovą ir teismo tarnautoją (pirmininko patarėją) galbūt siejančio giminystės ryšio, objektyviai negali sukelti abejonių dėl to, kad jo inicijuota byla negalėtų būti tinkamai išnagrinėta Kauno apygardos teisme, kuriam ji yra teisminga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo nurodomas tariamas atsakovų atstovo ir teismo valstybės tarnautojo giminystės ryšys, kaip jau buvo minėta šios nutarties 10 punkte, įstatymų leidėjo požiūriu nėra toks, dėl kurio byla turėtų būti perduota nagrinėti kitam teismui (CPK 34 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis), todėl negalima daryti jokios pagrįstos prielaidos, kad tariamas atsakovų atstovo ir teismo valstybės tarnautojo giminystės ryšys savaime galėtų turėti įtakos kokiems nors Kauno apygardos teismo teisėjų priimamiems procesiniams sprendimams.

12. Taigi, ieškovas pareiškimo dėl nušalinimo nepagrindė objektyviais įrodymais ar aplinkybėmis, kurios patvirtintų keliamas abejones dėl Kauno apygardos teismo (teisėjų) nešališkumo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-876-555/2024. Vien ieškovo abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti Kauno apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo. Dėl šių priežasčių ieškovo A. N. pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo (teisėjų) nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-876-555/2024 ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo A. N. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-876-555/2024 nagrinėjimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.