Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2014-09-09 · Byla Nr. A2.6.-366-287/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-09-09
Bylos Nr.
A2.6.-366-287/2014
Teisminio proceso Nr.
4-31-3-00252-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Pažeidėjas
D. Z.
Administracinė byla Nr.A2.6.-366-287/2014m.Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00252-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 39; 39.1; 39.2; 45; 45.4; 45.4.4; 45.4.5; 52; 52.3. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. rugsėjo 9 d.Pakruojis
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Z.,jo atstovui Virginijui Savickui,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovui Donatui Vėlavičiui,

išnagrinėjusi

D. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, registruoto darbo biržoje bedarbiu, neįgalaus – nustatytas 55 procentų darbingumas, profesinio išsilavinimo, nevedusio, neteisto,

administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulė Donata Sadauskienė 2014 m. balandžio 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. Z. už tai, kad jis 2014 m. balandžio 21 d. apie 14 val. Pakruojo rajone, kelyje S.-B., vairuodamas traktorių T-40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio matavimo prietaisu LION ALCOLMETER 50, Nr. 19001, paklaida ± 5 %, patikros sertifikatas Nr. 1519976, galioja iki 2014-07-16, jam nustatytas 1,66 promilės girtumas), prieš darydamas manevrą į kairę, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, ir atsitrenkė į traktorių lenkiančią mašiną – automobilį „Nissan A. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) D. Z. iš eismo įvykio pasišalino, apie tai nepranešęs policijai. Pareigūnė nurodė, kad šiais savo veiksmais D. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 106, 232 ir 233 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovas Donatas Vėlavičius teismo posėdyje D. Z. surašytą protokolą palaikė, nurodydamas, kad protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį yra surašytas teisingai, nes D. Z. vairavo traktorių būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,66 promilės girtumas, prieš darydamas manevrą į kairę pusę neįsitikino, jog yra saugu ir atsitrenkė į lenkiantį automobilį, kurį apgadino, apie eismo įvykį nepranešė policijai, su traktoriumi iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pats Z. pripažįsta, jog buvo kontaktas, transporto priemonė apgadinta ir akivaizdžiai matyti iš byloje esančios lentelės, paties automobilio vairuotojo parodymų, duotų teismo metu. Perklausius telefoninius pokalbius, V. Z. taip pat patvirtino, kad kontaktas buvo ir brolis nuvažiavo. Teisme duodamas parodymus taip pat patvirtino, kad brolis pas jį į lauką atvažiavo su traktoriumi, tuomet jie pranešė apie įvykį. Kaip teigia pats D. Z., kad alkoholį vartojo po eismo įvykio, neišsiaiškinus įvykio aplinkybių, kas atitiktų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimo sudėtį. Kaip paaiškino pats D. Z., kad degtinę ir alų gėrė, kad ant traktoriaus padangos buvo matyti žymė, žymė rate taip pat iš niekur neatsiranda, todėl dar kartą patvirtina, kad kontaktas buvo ir tokio susidūrimo metu didelė transporto priemonė – traktorius tikrai gadina mažesnį, todėl prašo patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir skirti administracinę nuobaudą.

D. Z. teismo posėdžio metu su administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutiko visiškai nurodydamas, kad įvykis (dabar paaiškėjo) tuo metu jam neatrodė žymus, atrodė kažkoks „bumbtelėjimas“, jo transporto priemonei nesimatė jokios žalos, netgi kažkokio nubrėžimo, nei dažų, nei kažko, todėl ir tas pranešimas buvo toks jo brolio žodžiais, kad buvo kažkoks įvykis, bet koks, ar jis įskaitinis, ar neįskaitinis, visiškai neaišku. Pranešimas Pagalbos centrui buvo daromas dėl to, kad ateityje neiškiltų kažkokių problemų. Kviesti policijos pareigūnus nebuvo tikslo, nes automobilio niekur nesimatė, o ieškoti automobilio jiems galimybių kaip ir nebuvo, pareikšti ieškinį irgi nebuvo reikalo, nes visiškai nebuvo padarytos žalos. Transporto priemonę jis vairavo visiškai blaivus, o alkoholį vartojo jau nevairuodamas ir net neketindamas vairuoti transporto priemonę. Transporto priemonė buvo parvaryta prie ūkinių pastatų ir pastatyta prie garažų esančioje teritorijoje, nes tuo metu technika buvo laikoma lauke. Technika stovėjo, todėl jis leido sau išgerti. Teismui nori pateikti apžiūrai vizualinę nuotrauką (policijos prašė išmatuoti atstumą nuo įvykio vietos iki automobilio, kad būtų aišku, ar jis jį galėjo matyti, ar ne, planelį) ištrauktą iš žemėlapio. Planelyje yra pažymėta nuo eismo įvykio iki kitos vietos, kur stovėjo automobilis, kas labai gerai matosi policijos padarytose nuotraukose, matosi namo numeris ir kuris namas. Iš šios nuotraukos nesimato, kur jis nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Mano, kad policijos pateikti dokumentai yra ne pilnai užpildyti, ko jis prašė vietoje policijos pareigūnų: kad išmatuotų atstumą nuo įvykio vietos iki transporto priemonės, kad akivaizdžiai matytųsi, buvo galimybė jam jį matyti ar nebuvo. Jis broliui pasakė (brolis taip pranešė paskambinęs į Pagalbos centrą), kad transporto priemonės nematė, nes ji nuvyko ir jam sustojus nebuvo galimybės jos matyti. Jo vairuojamai transporto priemonei, būtent traktoriui (tuojau pat išlipus iš traktoriaus viduryje kelio), nebuvo net dažų likučių. Sustojęs viduryje kelio, išlipo ir apžiūrėjo traktorių, nebuvo jokių apgadinimų. Kad jis buvo sustojęs ant kelio, galėjo matyti tik jo brolis, nes jis buvo kairėje lauko pusėje kelio atžvilgiu, bet jis buvo kitame lauko gale, galėjo ir nematyti. Galėjo matyti kokie atsitiktiniai liudytojai. Turi traktorininko vairuotojo pažymėjimą, žino kelių eismo taisykles. Jis nenuvažiavo iš įvykio vietos, o nuėjo iki ryšių priemonės, šiuo atveju ją turėjo brolis, nes jis pats jos neturėjo ir kartu padarė pranešimą pagalbos centrui. Tikslaus įvykio laiko negali pasakyti, nes neturėjo telefono ir nenešioja laikrodžio, kaip dabar paaiškėjo buvo po eismo įvykio, įvyko trinktelėjimas, „bumbtelėjimas“, nežino ar į šoną „bumbtelėjo“, ar tiesiog per žvyrkelį mašina (nespėjo net pastebėti markės, sidabrinės spalvos, pirmiausia manė, kad važiavo „Citroen“, ne „Nissan“), sustojo, išlipo ir apžiūrėjo savo transporto priemonę, matė, kad vienoje vietoje pajuodavusi priekinio rato padanga. Po to nežinodamas ką daryti, kaip susisiekti, ar kažkas bus, apsidairęs, vietoje paliko savo transporto priemonę (kaip sustojo taip ir paliko) ir nuėjo iki ryšio priemonės, šiuo atveju iki savo brolio į kairę lauko pusę, padarė pranešimą. Bediskutuojant ką daryti toliau, grįžo į garažus, nes nei kaltininkų, nei nukentėjusių nebuvo. Kelių eismo taisyklėse rašoma, jog padarius autoįvykį nepasitraukti iš vietos ir pranešti apie įvykį. Nepasišalinęs sakytų, kad ne, bet apie įvykį pranešė, jeigu būtų pasakę, kad atvyks policijos pareigūnai, būtų nepasišalinęs. Tuo metu aplinkybės rodė tai, kad policijos pareigūnų nereikia kviesti, būtų bereikalingas trukdymas, lėšų eikvojimas. Įvykio metu buvo blaivus. Po įvykio vartojo alkoholį, mano, kad dėl to, nes paveikė stresas, matė kitą įvykio eigą, kuri galėjo įvykti, jeigu būtų staiga nesustojęs, nes vairavo prisikabinęs padargus, jeigu būtų į padargus atsitrenkęs, tai būtų daugiau skaudžių nelaimių. Nesutinka su tuo, kad traktorių vairavo neblaivus, traktorių vairavo, bet blaivus. Prieš sukdamas į kairę rodė posūkio signalą, jo tuo momentu niekas nelenkė ir niekas posūkio nerodė. „Bumbtelėjimą“ išgirdo, kai šalia pralėkė automobilis, pamatė jį, stabtelėjo, čia sekundžių reikalas, traktorius rieda lėtai, o automobilis važiuoja greitai. Jo vairuojamas traktorius yra seno tipo ir jis rieda tik 35 kilometrų per valandą greičiu. Nesutinka ir nesutiko iš karto su punktu, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs, nes policijos pareigūnams buvo pasakyta, kad pranešė, bet kadangi įvykis nebuvo registruojamas 112 registre, tai dėl to teko prašyti pateikti įrašus. Priemonių buvo imtasi dėl viso pikto, nes maža kas gali atsitikti, ar susiras vairuotoją blaivų, ar pamatys automobilį sugadintą labiau nei įsivaizduoji ir tada pradės ieškoti teisybės. Apie įvykį pranešė jo brolis, pranešė savo asmeniniu telefonu, jis pranešė jam ir paprašė, kad jis praneštų, kad reikia kažką daryti. Su broliu bendravo nuėjęs iki brolio pėsčias, o transporto priemonė buvo palikta įvykio vietoje. Transporto priemonė iš įvykio vietos buvo nuvežta tik po to, kai pranešė apie eismo įvykį. Apie eismo įvykį pranešė būdami dirbamame lauke kairėje kelio pusėje. Apie eismo įvykį pranešė vien dėl to, kad apsidrausti dėl neaiškių aplinkybių vėliau iškilsiančių. Policijos pareigūnai apžiūrėję transporto priemonę taip pat nustatė, kad jokių apgadinimų nėra ir liudydami teisme jie patvirtino, kad visiškai nesimatė jokių apgadinimo žymių. Policijos pareigūnai paaiškino, kad surašys protokolą, o po to jie galės įrodinėti tiesą teisme. Nepasirašė nuo transporto priemonės nušalinimo esant neblaiviam, nes neblaivus jos nevairavo, buvo išgėręs ir nedrįso daugiau prieštarauti policijos pareigūnams, protokolą privalėjo paimti, negalėjo atsisakyti. Po eismo įvykio išgėrė degtinės ir alaus, nes turėjo toje teritorijoje, automobilio „M. B.“ bagažinėje (brolio automobilyje), kuris stovėjo teritorijoje prie gamybinių pastatų. Pareigūnai nematė, kaip vartojo alkoholį. Jiems atvažiavus, kalbantis, jis nuėjo prie automobilio ir pasiėmė, norėjo vartoti, bet policijos pareigūnai pasakė, kad negalima ir nebevartojo. Eismo įvykis įvyko apie 13 ar 14 valandą. Jis buvo išgėręs 200 gramų degtinės ir alaus iki litro. Nuo įvykio iki nuėjo iki brolio ir paskambino į Pagalbos centrą, galėjo užtrukti apie 15 minučių. Po to nuo brolio atėjo prie traktoriaus, sėdo į traktorių ir nuvažiavo į dirbtuves, galėjo praeiti 3 ar 5 minutės, nes atstumas nėra didelis. Dirbtuvėse, nemanydamas, kad reikės turėti reikalų su policija, išgėrė. Girtumo dydis gal irgi turi įtakos, nes jam yra padidėjęs kraujo spaudimas, greitai organizmas įsisavina. Po pranešimo apie įvykį savo traktorių patraukė iš įvykio vietos, kad netrukdyti eismui, patraukė į kairę pusę, į kairį kraštą, bet ne daugiau. Tuojau po įvykio traktorių paliko eismo įvykio vietoje ir nuėjo pas brolį. Jeigu būtų įvykęs tiesioginis kontaktas ir transporto priemonė būtų sustojusi, būtų sustojęs ir būtų kvietę policijos pareigūnus ir surašę protokolą, arba susirašę draudimą. Iš traktoriaus kabinos priekinis traktoriaus ratas matomas gerai. Susidūrimo metu nematė kaip yra apgadintas automobilis. Po eismo įvykio su policijos pareigūnais buvo nuvažiavę ir matė automobilio apgadinimus. Šis įvykis netruko netgi sekundės, dulkės, nesimatė netgi mašinos, kažkokio bandymo sustoti, vyko tik automobilio tolėjimas, mano, kad automobilio markė „Citroen“, nespėjo įžvelgti nei modelio. Tuo metu jis nebuvo garantuotas, kad įvyko eismo įvykis, jis tik turėjo įtarimą, kad galėjo būti eismo įvykis, manė, kad žmogus važiuodamas galėjo bamperiu užkabinti kelią. Jo transporto priemonei jokių pažeidimų nebuvo, tik ant priekio rato padangos juodas ruoželis, lyg plastmase būtų nubrauktas, nebuvo nei dažų likučių. Jeigu jo traktoriaus ratai būtų susukti daugiau, tai būtų užkabinę gal daugiau, o dabar tik kraštelis į šoną. Iš galo traktoriui buvo prikabintas kultivatorius, neplatesnis dvigubai už traktorių. Jį saugiai apvažiuojant, iki priekinio rato atstumas liktų iki automobilio (kuris lenkia) kokie 30 centimetrų. Darant posūkį, kultivatorius traukiasi, kultivatoriaus šonas ir jo išvažiavimas iš viso sudarytų 15 centimetrų, kadangi kultivatorius susilygina ir išlenda ratas, įsivaizduokite, kad sukasi. Žino, kad apie eismo įvykį reikia pranešti policijai, bet punktą, kad po eismo įvykio nevartoti alkoholio praleido. Su kaltinimais nesutinka, jis įtarė, kad galėjo būti kontaktas, bet stengėsi pranešti pareigūnams, negavęs jokių nurodymų, kad atvyks pareigūnai, kad reikia laukti įvykio vietoje, nematė tikslo užimti kelio važiuojamosios dalies, dėl to ir pasitraukė, kadangi nebuvo nurodymų, kad atvyks policijos pareigūnai, nematė tokios pareigos nevartoti alkoholio, nes kaip eismo įvykis nebuvo traktuojamas kaip įvykis. Jeigu Bendrasis pagalbos centras būtų informavęs, kad atvyks policijos pareigūnai, kad jūs nesitraukite iš įvykio vietos, būtų stovėjęs vietoje ir nesitraukęs visiškai ir būtų šitos aplinkybės aiškesnės ir nebūtų tokių kaltinimų. Apie tai, kad brolis pranešė, jog buvo kažkoks kontaktas,- tai pranešė brolis, o jis turėjo tik įtarimų, kad buvo kontaktas ir vien dėl to, kad apsidrausti, kad nesimatė jokių žymių jo vairuojamai transporto priemonei, paliudijo ir policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo įvykio vietoje transporto priemones, kad ant transporto priemonės, šiuo atveju ant traktoriaus nesimatė jokių įvykio žymių.

Liudytoja Donata Sadauskienė parodė, kad dirba Pakruojo rajono policijos komisariate viešosios policijos patrule. Šį įvykį šiek tiek prisimena: gavo pranešimą, jog reikia važiuoti į S. kaimą, nes įvyko eismo įvykis su traktoriumi, kad traktorius pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tuo metu nežinojo, kas vairavo traktorių. Nuvykę į įvykio vietą, rado automobilį ir automobilio vairuotojas pasakė, kad susitrenkė su traktoriumi, kad vienas suko, o kitas lenkė, abu neįsitikinę, kad tai daryti yra saugu. Vėliau priėjo traktoriaus vairuotojo mama (vėliau paaiškėjo), jos paklausė, kur būtų galima rasti traktoriaus vairuotoją, ji pasakė, kad dirbtuvėse. Nuvažiavo į dirbtuves už S.ų, rado traktorių ir pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Protokolai buvo surašyti automobilio vairuotojui ir traktoriaus vairuotojui. Automobilio vairuotojas buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, todėl protokolas buvo surašytas už eismo įvykį, esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti. Traktoriaus vairuotojui taip pat buvo surašytas protokolas, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, už padarytą avariją ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Kiek atsimena, automobilio vairuotojo pavardė P., o traktoriaus vairuotojo pavardė Z. Automobilio vairuotojui girtumas buvo nustatytas tik atvykus į įvykio vietą, iš karto. Nustačius automobilio vairuotojui girtumą, pradėjo aiškintis, kur yra traktoriaus vairuotojas ir jį suradus, buvo nustatytas girtumas. Traktoriaus vairuotojo ieškojo, nes buvo pasakyta, kad jis gali būti laukuose, tačiau važiuojant laukuose jo nesimatė. Z. sutiko su protokolu, nesiginčijo, sakė, kad „gal aš ir nepasišalinau“, kad vairavo, kad nuvažiavo į laukus, kad prieš darydamas posūkį neįsitikino saugumu, tai jis viską pripažino. Ką surašė protokole, viskas yra teisingai, nes ji fiksavo eismo įvykio schemą, užfiksavo transporto priemones. Paaiškinimus jie rašė savo ranka, davė tik paaiškinimo blankus, patys išdėstė, kaip viskas buvo. Jie nebuvo labai girti, susikalbėjo, suvokė, kas vyksta, paaiškino ir jie suprato, patys savo ranka parašė paaiškinimus ir patys pasirašė. Z. viską suprato, pats parašė paaiškinimą ir jų protokolą suprato, sutiko, nesiginčijo. Z. traktoriumi važiavo tiesiu kelio ruožu ir suko ne sankryžoje, ne nuovažoje į lauką, o tiesioje dalyje į lauką. Automobilio vairuotojas P. pasakė, kad traktorius iš eismo įvykio vietos nuvažiavo tiesiai į laukus, tačiau jie pravažiavę pro laukus jo nerado, rado dirbtuvėse. Nuvažiavę į dirbtuves rado traktorių ir Z. Dirbtuvėse be Z. atrodo, kad dar buvo lygtai vienas žmogus. Dirbtuvėse prie Z. buvo alkoholio, norėjo gerti, bet jie jam neleido. Z. traktorių rado stovintį dirbtuvių teritorijoje, lauke, šalia dirbtuvių, ne pačiame pastate, jis nebuvo pastatytas dirbtuvėse taip, kad nebevažiuotų. Traktoriaus variklis buvo išjungtas. Apžiūrėjo patį traktorių, ant jo nerado susidūrimo su kita transporto priemone pėdsakų, kadangi susidūrimas buvo su padangomis. Nežino, kiek praėjo laiko nuo įvykio iki girtumo nustatymo. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą, automobilis buvo kitoje vietoje ir automobilio vairuotojo paklausė, kokioje vietoje įvyko eismo įvykis, jis parodė įvykio vietą. Paklausus, kodėl jis pavažiavo kelis šimtus metrų nuo įvykio vietos, jis paaiškino, jog didelio sąlyčio su traktoriumi nebuvo, galvojo, kad nieko, bet pavažiavus pradėjo mėtyti ir išlipęs iš mašinos pamatė, jog yra baisiau nei galvojo. Ji nėra ekspertė ir negali pasakyti, dėl kokios priežasties nuleido padangą, ar prakiurdė. Nuo pranešimo gavimo iki nuvykimo į įvykio vietą praėjo laiko, o kiek tiksliai,- negali pasakyti. Traktoriaus vairuotojo įvykio vietoje nebuvo, todėl jam iš karto negalėjo nustatyti girtumo, praėjo kažkiek laiko, kol jis buvo surastas, o suradus buvo nustatytas girtumas. Traktoriaus vairuotojas buvo rastas dirbtuvių teritorijoje, todėl tenai nustatė jam girtumą. Nuo įvykio vietos, iki tos vietos (dirbtuvių), kur rado traktorių, atstumas gali būti apie pusantro kilometro. Nuo įvykio vietos vizualiai matosi dirbtuvių pastatai. Pagal jų aiškinimus, traktorius (važiavimą) iš įvykio vietos nuvažiavo į kairę pusę, kur yra dirbtuvės, nes jos stovi kairėje pusėje. Kelintą valandą atvyko į įvykio vietą, negali pasakyti, reikia žiūrėti į dokumentus. Atvykę į įvykio vietą, pirmiausia susitiko su automobilio vairuotoju, paprašė dokumentų, paklausė, kas įvyko. Jis pateikė dokumentus, pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, kad yra neblaivus, buvo nustatytas girtumas. Paklausė, kur yra traktorius, pasakė, kad nuvažiavo į laukus. Tuo momentu atėjo Z. mama ir jie jos paklausė, kur būtų galima surasti Z., ji pasakė, kad namuose jo nėra, paklausė kur galėtų būti, pasakė, kad gali būti dirbtuvėse ir parodė, kur yra dirbtuvės. Mašinos nuotraukas darė iš karto tik nuvykus. Įvykio vietos nuotraukas darė dalyvaujant abiems vairuotojams, nes jie nurodė įvykio vietą prie akmens. Ant žvyrkelio nesimatė jokių vėžių, jokio stabdymo, nieko nebuvo galima nustatyti. Abu vairuotojai pasirašė eismo įvykio schemą. Nepamena, ar įvykio vietoje P. kalbėjosi su Z. Į dirbtuvių teritoriją nuvažiavo kartu su P.. Jiems atvažiavus į dirbtuvių teritoriją, matė, kad kažkas dar atvažiavo, suprato, kad gal iš P. pusės. Patį Z. rado dirbtuvių teritorijoje stovintį prie traktoriaus, ant pievos. Z. rankose turėjo plastikinį litro talpos butelį su alumi, kuris buvo neprasuktas, nenugertas, norėjo gerti, bet jam tai padaryti neleido, pasakė, kad kol nenustatytas girtumas, jokio alkoholio gerti negalima. Abu vairuotojai patys parodė eismo įvykio vietą, dėl eismo įvykio vietos abu sutarė, išaiškino, kad protokolai bus rašomi už eismo įvykį dėl abipusės kaltės, jie sutiko, kad buvo susidūrimas, kad abu neįsitikino saugumu, perskaitė Kelių eismo taisyklių punktą, abu vairuotojai suprato, kad protokolas bus rašomas dėl abipusės kaltės.

Liudytojas Ramūnas Leškys parodė, kad dirba Pakruojo rajono policijos komisariate viešosios policijos patruliu. Eismo įvykį prisimena, dirbo kartu su kolege Sadauskiene, gavo pranešimą, jog S. kaime įvyko techninis eismo įvykis. Nuvykę minėtu adresu, rado A. P., kuris teigė, jog važiuodami vieškeliu susidūrė su traktoriumi, nes jis lenkė traktorių, o traktorius suko į kairę pusę. A. P. teigė, jog įvažiavęs į asfaltuotą kelią S. kaime, pajuto automobilio vibraciją, suprato, kad tuščios automobilio padangos, sustojo, išsikvietė policiją, o traktorius nuvažiavo per lauką. Z. rado dirbtuvių teritorijoje, traktorius irgi buvo, traktorius buvo be jokių apgadinimų. Automobiliui buvo perrėžtas šonas, apgadinti priekinis bamperis, dešinės pusės sparnas, dešinės pusės abi durelės, galinis sparnas ir galinis bamperis. Abiems piliečiams buvo nustatyti girtumai, paimti paaiškinimai ir surašyti protokolai. Nepamena, jis ar kolegė ėmė paaiškinimus, kuris iš jų ką atliko, kuris nustatė girtumus. Prašė remtis dokumentais, esančiais byloje. Eismo įvykio nustatymo eiliškumo negali pasakyti, nebepamena. Nuvykę į vietą, rado pranešėją P. Įvykio vietą nurodė abu asmenys ir tada nuvyko į eismo įvykio vietą, vieškelyje ties akmeniu. Iš pradžių, tik nuvykus į vietą, eismo įvykio vietos apiforminti negalėjo, nes abu vairuotojai buvo pasišalinę iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio vietą nurodė abu vairuotojai, užfiksavo, dalyvavo abu vairuotojai, abu vienodai aiškino eismo įvykį, abu sutiko su eismo įvykiu. Vieta, kur traktorius nuvažiavo į laukus, jokio kelio nebuvo, išsuko iš žvyrkelio ir nuvažiavo į laukus. Šalia žvyrkelio griovio nebuvo, kelias beveik lygus su lauku. Traktorių rado dirbtuvių teritorijoje, ne po stogu, lauke. Prie traktoriaus rado Z. ir jo brolį, Z. buvo nustatytas girtumas. Z. suvokė, dėl ko rašomas protokolas, susišnekėjo, suprato, kad jie pareigūnai ir ką rašo, nesiginčijo, sutiko, o ką jis konkrečiai aiškino apie eismo įvykį nebeatsimena. Nepamena, ar Z. sakė, kad nepasišalino iš eismo įvykio vietos, ar jis sakė, jog kvietė policiją. Nepamena ir negali pasakyti, ar be Z. dirbtuvėse buvo daugiau kitų žmonių. Negali pasakyti, ar Z. brolis buvo išgėręs, kadangi jis nebuvo priėjęs prie jo ir su juo nebendravo. Nepamena, jis ar kolegė tikrino Z. girtumą, reikia pasižiūrėti į dokumentus. Negali pasakyti, ar klausė Z., kada jis vartojo alkoholį. Dirbtuvėse nesimatė, kad būtų girtaujama, nesimatė alkoholio tarų. Nepamena, ar jo kolegė iš Z. paėmė alaus butelį. Dėl pagrindinio ir šalutinio kelių išsidėstymo ir lenkimo kelyje nieko negali pakomentuoti, nes nebuvo žinoma tiksli eismo įvykio vieta ir visos įvykio aplinkybės. Automobilis buvo apgadintas, turėjo jaustis smūgis, o kaip iš tikro įvyko eismo įvykis,- negali pakomentuoti, nes nematė eismo įvykio aplinkybių.

Liudytojas V. Z. parodė, kad D. Z. yra jo brolis. Apie 14.00 val. brolis atėjo į dirbtuves ir pasakė, kad įvyko kažkoks kontaktas darant manevrą, automobilis nesustojo, nuvažiavo ir brolis jo paklausė, ką daryti. Tą dieną jis dirbo lauke ir matė dideliu greičiu važinėjant sidabrinės spalvos automobilį, nematė, kas jį vairavo. Brolio paklausė, kur yra tas automobilis ir jis pasakė, kad nuvažiavo. Jis paklausė, ar buvo kas apgadinta, brolis pasakė, kad pas jį viskas tvarkoje, pasakė, jog nematė, ar automobilis yra apgadintas. Tada jis pasakė: jeigu automobilis būtų apgadintas, vairuotojas tikrai būtų sustojęs ir būtų išsiaiškinta, kad kliudė. Jeigu vairuotojas nesustojo, vadinasi nėra jokių problemų, gal tik pasirodė, kad užkliudė. Po to broliui pasakė, kad vis tiek reikėtų pranešti apie įvykį, nes buvo kontaktas, kad po to nebūtų kokių problemų, todėl jis paskambino Nr. 112 ir prisistatė, kad yra V. Z., nurodė kaimą, kad buvo kontaktas su automobiliu, kad vairuotojas pasišalino, nukentėjusių nėra, apgadintos technikos nėra, pretenzijų neturi, pagalbos neprašo. Tą dieną jo kitai technikai (dirbant lauke) prakiuro aušinimo sistema ir jo techniką reikėjo partempti į dirbtuvių stovėjimo aikštelę. Atvažiavo brolis ir jo techniką „parbuksavo“ į dirbtuves. Jis dirbo S. kaimo gale, sankryžoje P.-B. Yra ūkininkas. Brolis jo techniką partempė į dirbtuves, kurios priklauso jam. Be jo tuo metu dirbtuvėse kitų žmonių nebuvo. Kai brolis partempė jo traktorių, nuo to laiko iki atvyko policija gal truputėlį brolis ir buvo išgėręs. Jis gėrė naminę girą, kuri buvo supilta į tarą nuo alaus, o nuo kokios rūšies alaus nepamena. Brolis gėrė truputėlį alaus. Telefono Nr. 8 600 65877 priklauso jam, naudoja gal 10 metų. Policijos pareigūnams sakė, jog jie pranešė apie eismo įvykį, policijos pareigūnai bandė aiškintis ar tikrai buvo pranešta. Stovėjo šalia policijos pareigūnų ir girdėjo, kaip per raciją klausė kolegų, ar yra toks pranešimas. Daugiau policijos pareigūnai jam pasakė, kad „tu Viktorai meluoji, nėra jokio pranešimo“. Tą dieną jis buvo blaivus. Su D. susitiko jų dirbamame lauke už S. kaimo, sankryžoje P.-B. D. atvažiavo pas jį į lauką nuo B. pusės. D. važiavo taip pat dirbti to lauko ir pasakė, kad su automobiliu įvyko kontaktas, kad automobilis nuvažiavo, paklausė ar yra kokių sugadinimų. Jis brolio neklausė, kodėl jis po kontakto su automobiliu irgi nuvažiavo. Jis yra vairuotojas, kelių eismo taisykles žino. Tai įvyko balandžio 21 dieną, nes buvo Velykų antra diena, įvyko apie 14.00 val. Įvykio vietoje jis nebuvo. Išvykus policijos pareigūnams, vyko į namus ir tada apžiūrėjo įvykio vietą. Brolis gėrė alaus tada, kada grįžo į dirbtuvių teritoriją, gėrė iš plastikinio butelio. Kai brolis atvažiavo į lauką, mano, kad nebuvo išgėręs, nes rytą jie kartu dirbo, jis pirmas išvažiavo iš lauko, o brolis išvažiavo paskui. Per Velykas jie negėrė, nes dirbo, o brolis buvo atvažiavęs jam padėti. Jis gyvena S. kaime, o brolis - Pakruojyje. Brolis su traktoriumi važiavo nuo B. kaimo pusės (tenai laikomas traktorius), prisikabino padargą ir važiavo dirbti į lauką. Nepastebėjo, kad atvykusi pareigūnė būtų iš brolio paėmusi butelį ir neleidusi jam gerti. Iš dirbtuvių policijos pareigūnai brolį Z. (nuo traktoriaus) išsivežė į įvykio vietą. Vėliau pareigūnai brolį parvežė atgal ir brolis jam paaiškino, kad pabėgom iš įvykio vietos, kad nėra pranešimo, kur jis tikrai skambino į pagalbos centrą, sakė, kad užpildė protokolą, kad buvo nuvažiavę prie automobilio, kad automobiliui yra sugadinimai, ar padangos, ar dar kažkas panašaus. Jis į įvykio vietą buvo nuvažiavęs tik tada, kai išvyko policijos pareigūnai. Jis apgadinto automobilio nematė. Atvykęs brolis pasakė, kad įvyko kontaktas su automobiliu, dešine priekine automobilio puse, su traktoriaus kairės pusės priekiniu ratu. Brolis suprato, kad buvo kontaktas su automobiliu. Prie traktoriaus buvo prikabintas padargas, tačiau mano, kad automobilis atsitrenkė ne į traktoriaus padargą, o į traktoriaus priekinį kairės pusės ratą. Brolis su traktoriumi ir padargu darė posūkį į kairę pusę, gavosi traktorius skersai kelio, nes automobilis nulėkė, o traktorius pasiliko skersai, gavosi traktorius viduryje kelio, užtvertas kelias. Tuo keliu vyksta eismas, važinėja žmonės. Mano, kad traktorius, būdamas skersai kelio, būtų trukdęs pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Mano, kad kelio skersmuo yra kokie 5 ar 6 metrai. Mano, kad brolis gėrė grįžęs į dirbtuves. Paskambino į Pagalbos centrą, tačiau pagalbos neprašė. Pažįsta A. P.. Negali tiksliai pasakyti, ar A. P. atvyko kartu su policija, ar buvo atvykęs į dirbtuves anksčiau, atrodo, kad atvyko kartu su policija. Iki atvykstant policijai A. P. dirbtuvėse nebuvo. Apie jokius nuostolius, ar atlyginti žalą nebuvo kalbos, nesitarė. Puikiai atsimena A. P. žodžius, nes klausė pareigūnų, kas gresia ir „kiek man reikės atsėdėti parų“.

Liudytojas A. P. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta iš matymo, piktumo neturi. Dėl eismo įvykio paaiškino, kad važiavo keliu B.-S., lenkė traktorių neįsitikinęs saugumu, jog traktorius niekur nesuks ir jį kliudė. Pagalvojo, jog nieko nenutiko ir nuvažiavo tolyn, tačiau pajutęs, kad kažkas yra ne taip,- sustojo. Išlipęs iš savo automobilio pamatė, jog apgadintas automobilis, nuleistos dvi dešinės pusės padangos. Iškvietė policiją. Atvažiavusi policija patikrino jam girtumą, buvo išgėręs, neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Su policijos pareigūnais važiavo ieškoti traktorininko, kurį rado prie garažo, traktorius taip pat stovėjo prie garažo. Traktorius iš įvykio vietos matomai nuvažiavo tolyn, kadangi jam gal net nesijautė, jog jį kliudė. Žino kelių eismo taisykles, kad dėl eismo įvykio reikia sustoti ir laukti policijos. Įvykio vietoje su traktorininku nebendravo, kadangi abu nuvažiavo, tuo momentu pagalvojo, kad nieko nenutiko, o nuvažiavus už kokių 400 metrų nuo įvykio vietos, pajuto, jog jo automobiliui yra kažkas ne taip, sustojęs pamatė, kad nuleistos dvi padangos, todėl pranešė policijai. Policijos laukė toje vietoje, kur sustojo. Jeigu jo automobiliui nieko nebūtų nutikę, policijos nebūtų kvietęs. Prieš įvykį važiavo labiau kaire kelio puse, prieš jį važiavo traktorius, važiavo traktoriui iš paskos, traktorius suko į kairę pusę, jį lenkė ir jis jį kliudė. Ar traktorius rodė posūkį, jis nematė. Įvykio metu buvo išgėręs, todėl gal net nematė, ar traktorininkas rodė posūkį, apklausiant policijos pareigūnams negalvojo, ką sako. Paaiškinimą rašė savo ranka. Tikslios įvykio datos nepamena, buvo balandžio mėnuo. Jam buvo surašytas protokolas už tai, kad vairavo išgėręs ir neturėdamas teisės vairuoti, už eismo įvykį. Traktoriaus vairuotojas buvo D. Z.. Skambinant į policiją nepamena ar nurodė, jog traktorių vairavo Z., pasakė, kad atsitrenkė į traktorių, nenurodė, kas vairavo traktorių. Jis nežino, ar traktoriaus vairuotojas buvo nubaustas. Policijos automobilyje abu su Z. parašė paaiškinimus. Tos dienos įvykius dėl girtumo ne labai prisimena, jam buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas. Dėl eismo įvykio į Bendrąjį pagalbos centrą skambino jis, savo telefonu, pranešė, jog jo sesuo padarė eismo įvykį su jo žmonai priklausančiu automobiliu. Nepamena, ar sakė, kas vairavo traktorių, nesakė, kad traktoriaus vairuotojas yra neblaivus, nes nežinojo. Nesakė, kad traktoriaus vairuotojas yra kaltas. Iš įvykio vietos pavažiavęs į priekį sustojo, nes pajuto, kad automobiliui kažkas ne taip, sustojo S. gyvenvietėje, pranešė policijai. Žinojo, kad traktoriaus vairuotojas gyvena netoli tos vietos, kur buvo sustojęs. Atvažiavus policijai, atėjo traktoriaus vairuotojo Z. mama ir paklausė, ar čia jų traktorius, ar ne jų. Iš eismo įvykio vietos traktorius nusuko į lauką, o ar tenai buvo koks keliukas, jis nematė. Vietovė jam yra žinoma. Su policijos pareigūnais nuvažiavo prie sandėlių, garažų (privati ūkininkų teritorija, o kieno nežino) ir ten rado Z. su broliu, stovėjo du traktoriai, abu jie stovėjo prie traktoriaus, o ką jie darė nematė. Matė, kaip policijos pareigūnai Z. liepė pūsti, o ar buvo nustatytas girtumas, nežino. Nuo atsitrenkimo į traktorių iki atvyko policija ir nuvažiavę prie sandėlių rado Z., galėjo praeiti kokios dvi valandos. Nuo atsitrenkimo policiją iškvietė gal už pusvalandžio, o už kiek laiko atvažiavo policija, nežino, nežiūrėjo į laikrodį. Atvažiavusi policija patikrino jam girtumą. Nuo įvykio vietos (susitrenkimo su traktoriumi) iki sandėlių yra gal kilometro atstumas, nuo kelio tų sandėlių nesimato, nes užstoja krūmai. Kai sėdėjo policijos automobilyje, policijos pareigūnams dėl eismo įvykio nieko nesakė, nieko neaiškino. Toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, aplinkui yra Z. laukai, žemė, todėl ir pagalvojo, kad traktorių galėjo vairuoti Z. Nuo senų laikų žino, kad tas laukas priklauso Z. Anksčiau jis pats gyveno S., ten gyvena jo mama, sesuo ir Z mama, todėl žino pačius Z, žino jų laukus. Į traktorių atsitrenkė važiuodamas traktoriui iš paskos, labiau kaire kelio puse, pradėjo jį lenkti, traktorius truputį pasisuko į lauko pusę, ar rodė posūkį,- nematė. Jeigu būtų rodęs posūkį, būtų gal matęs, nežino, ne viską aiškiai prisimena. Važiavo su draugu, kuris sėdėjo priekyje, šalia jo. Skambinant į Pagalbos centrą sakė, kad automobilį vairavo jo sesuo, nežino, kodėl taip sakė. Sesuo buvo namuose. Kai skambino į pagalbos centrą, šalia jo buvo tik draugas, o po to atvažiavo sesuo. Jis paskambino sesei ir pasakė, kad atsitrenkė į traktorių, ji nesakė, ką jam daryti, netrukus atvažiavo į vietą. Automobilis buvo jo žmonos. Nematė Z. vaikštančio po laukus, nežino, kodėl pagalbos centrui pranešė, jog Z. vaikšto po laukus, ne viską pamena. Jis Z. neskambino, o iš jų irgi niekas jam neskambino. Jis Z. telefono neturi, nei vieno iš brolių Z. telefono neturi. Įvykio vietoje kelio danga yra žvyrkelis. Jis važiavo gal 70 km per valandą greičiu, gal truputį daugiau. Gal ir galėjo dėl girtumo nepastebėti, kad rodomas posūkis. Paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą viską pasakė, gal kas ir sakė ką sakyti, neatsimena, sesuo neliepė skambinti, viską, kas buvo įvykio metu, susakė pats, gal būdamas girtas ką ir pridėjo, nepamena. Draugas, kuris važiavo su juo, buvo neblaivus, gal ir matė įvykį, nežino. Draugas vardu Tadas, o pavardės nežino (gal Daukša), jis buvo, kai skambino į Pagalbos centą, kai atvyko policija ir viską girdėjo, o pas Z. jis nevažiavo. Draugas gyvena S. kaime. Sesuo A. P. gyvena S. kaime. Sesuo buvo visą laiką ir kai skambino į Pagalbos centrą, kai atvyko policija ir kartu važiavo į teritoriją kur buvo Z., ji viską matė ir girdėjo. Sesuo buvo blaivi. Pagalbos centrui pranešė, jog automobilį vairavo sesuo, gal norėjo forminti jos vardu. Jo automobiliui apgadinimai buvo dešinėje pusėje, tai yra, įlenktas priekinis sparnas ir apgadintos abejos durelės. Jis važiavo daugiau kaire kelio puse, nes kelias geresnis, mažiau duobių.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių rašytinių įrodymų: administracinio teisės pažeidimo protokolo (1 b. l.), tarnybinio pranešimo (2 b. l.), neblaivumo nustatymo testo rezultatų (3 b. l.), patikros sertifikato (4 b. l.), eismo įvykio vietos schemos su foto lentele (5-12 b. l.), paties D. Z. (13 b. l.) bei A. P. (17 b. l.) paaiškinimų, duotų ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos kopijos dėl A. P. padaryto teisės pažeidimo (14-15 b. l.), informacijos apie transporto priemonės draudimą (16 b. l.), pažymos apie baustumą (18-19 b. l.), traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimo kopijos (20 b. l.), D. Z. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu inkriminuoti du administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, t.y. protokole nurodoma, kad jis, 2014 m. balandžio 21 d. apie 14 val. Pakruojo rajone, kelyje S.-B., vairuodamas traktorių T-40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus - alkoholio matavimo prietaisu jam nustatytas 1,66 promilių girtumas, prieš darydamas manevrą į kairę, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, ir atsitrenkė į traktorių lenkiančią mašiną – automobilį „Nissan A. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) D. Z. iš eismo įvykio pasišalino, apie tai nepranešęs policijai, todėl šiais savo veiksmais D. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 106, 232 ir 233 punktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punktas eismo įvykį apibrėžia kaip įvykį kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodytu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Z., vairuodamas traktorių T-40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prieš darydamas manevrą į kairę, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, ir atsitrenkė į traktorių lenkiančią mašiną – automobilį „Nissan A. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. P., jį apgadindamas, ir tuo pažeidė jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimą, kuris reikalauja, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Byloje nustatyta, kad D. Z., vairuodamas traktorių, sukdamas iš kelio į norimą įvažiuoti lauką, nesant įvažiuojamojo kelio į šį lauką, suko į kairę pusę dirbamo lauko link, o tuo metu iš traktoriaus paskos važiuojantis automobilis „Nissan A. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. P., traktorių lenkė. Byloje esanti medžiaga: eismo įvykio vietos schema su foto lentele (5-12 b. l.), paties D. Z. bei A. P. paaiškinimai duoti ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu (13, 17 b. l.), o taip pat jų parodymai teismo posėdžio metu, neginčijamai patvirtina, kad šių dviejų transporto priemonių susidūrimas įvyko ir to pasekmė – apgadintas A. P. vairuotas automobilis „Nissan A. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Z., kaip matyti iš visos bylos medžiagos, iš esmės neneigė šių eismo įvykio aplinkybių, jas nurodė ir į įvykio vietą atvažiavusiems policijos pareigūnams, patvirtino jas ir teismo posėdžio metu. Be to, policijos pareigūnai, kaip matyti iš bylos medžiagos (2, 15 b. l.) konstatavo abipusę transporto priemones vairavusiųjų kaltę dėl įvykusio eismo įvykio, inkriminavę ir A. P. (duomenys neskelbtini) punkto pažeidimą, kas lėmė jo atsakomybę pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, už ką jis Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-364-744/2014 m. nubaustas (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Nors D. Z. ginčijo savo kaltę, nurodydamas, kad sukdamas į kai, posūkį rodė, tačiau byloje jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, nėra, o eismo įvykio dalyviai dėl šios aplinkybės nurodo priešingai. Kita vertus, net ir tuo atveju, kai vairuotojas rengdamasis sukti rodo posūkio signalą, pareiga jam įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, visada išlieka. Todėl byloje nustatytų duomenų pagrindu konstatuotina, kad D. Z. kaltė, padarius eismo įvykį, pažeidžiant (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, visiškai įrodyta.

Nors D. Z. bylos nagrinėjimo metu atkakliai teigė, kad eismo įvykio metu nebuvo išgėręs, o gėrė po eismo įvykio, teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, daro priešingas išvadas. Bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykis įvyko 2014 m. balandžio 21 d. apie 14 val., tuo tarpu policijos pareigūnai, po to, kai nuvažiavęs nuo transporto priemonių susidūrimo vietos apie 400 metrų, sustojo ir, pamatęs savo automobilio sugadinimus, nukentėjusiojo automobilio vairuotojas A. P. 14.08 val. bendrajam pagalbos centrui pranešė apie įvykusį techninį eismo įvykį (35-37, 45-46 b. l.), į įvykio vietą atvyko 14.31 val. (42-43 b. l.), o dirbtuvių teritorijoje D. Z. 14.56 val. buvo nustatytas 1,66 promilės girtumas (3 b. l.). Policijos pareigūnė Donata Sadauskienė nurodė, kad D. Z., būdamas dirbtuvių teritorijoje, turėjo su savimi butelį alaus, tačiau jis buvo neprasuktas, nenugertas, jam gerti neleido. Iš A. P. 14.08 val. bendrajam pagalbos centrui pateikto pranešimo apie įvykusį eismo įvykį ir jo perduoto policijai matyti, kad būtent A. P. nurodė, jog jo vairuojamas automobilis susidūrė su traktoriumi, kurį vairavo neblaivus Z., nesutarė dėl kaltės, Z. iš eismo įvykio vietos pasišalino (35-37, 41-46 b. l.). Šiuo atveju pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. Z. teiginius apie alkoholio – alaus vartojimą būtent tik po eismo įvykio patvirtina tik jo brolis V. Z. nurodydamas, jog mano, kad brolis atvažiavęs į dirbtuves, nebuvo išgėręs, o dirbtuvių teritorijoje, iki atvažiuojant policijai, D. „gėrė truputėlį alaus“, „gal truputėlį brolis ir buvo išgėręs“. Be to, teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad jokių kitų asmenų dirbtuvių teritorijoje nebuvo, girtavimo pėdsakų nerasta. Kita vertus, liudytojas V. Z. nepatvirtino paties D. Z. parodymų apie po eismo įvykio jo vartotą ne tik alų, bet ir degtinę, kai tiek paties D. Z. parodymai, tiek ir jo brolio liudytojo V. Z. parodymai patvirtina, kad po to, kai įvyko eismo įvykis, D. Z. nuolat buvo su broliu Viktoru - nuėjo pas jį į dirbamą lauką šalia kelio, o tik po to nuvažiavo į mechanines dirbtuves. Todėl įvertinus pastarąsias aplinkybes ir visumą byloje nustatytų duomenų, t.y. D. Z. nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, pakankamai trumpą laiko tarpą nuo eismo įvykio iki policijos pareigūnų atvykimo į dirbtuves ir girtumo nustatymo D. Z., dar daugiau,- galimai D. Z. nurodomo alkoholio vartojimo laikui (nuo atvykimo į mechanines dirbtuves iki atvykstant policijos pareigūnams) esant minimaliam, kas turėjo sąlygoti labai intensyvų, teismo vertinimu, jo girtavimą per ypač trumpą laiko tarpą, ir nesant visiškai jokių objektyvių įrodymų byloje, patvirtinančių D. Z. parodymus dėl vartoto alkoholio būtent po eismo įvykio (tikslaus jo kiekio, kokio alkoholio, per kiek laiko ir pan.), teismas atmeta tiek paties D. Z., tiek ir jo brolio V. Z., argumentus dėl alkoholio vartojimo tik po eismo įvykio būtent kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės už padarytą eismo įvykį, esant neblaiviam. Be to, šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai vertintini tik kaip pasirinkta jo gynybinė taktika, o V. Z. tvirtinimai dėl trupučio išgerto alaus vertintini kaip siekis padėti broliui išvengti atsakomybės už girto padarytą eismo įvykį. Tiek paminėtais policijos pareigūnų parodymais, tiek ir A. P. nurodytais duomenimis, pranešant apie įvykusį eismo įvykį ir iškviečiant policijos pareigūnus į šį įvykį, teismas neturi pagrindo abejoti ar vertinti kaip suinteresuotų D. Z. nepagrįstai apkaltinti. Todėl teismas byloje esančių duomenų pagrindu konstatuoja, kad D. Z. eismo įvykį padarė neblaivus – būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,66 promilės girtumo), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 106 punktų reikalavimus, kas suponuoja išvadą, jog jo 2014 m. balandžio 21 d. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, yra tinkamai kvalifikuotas ir įrodytas.

Byloje D. Z. iš esmės pripažino, kad, įvykus eismo įvykiui, jis įvykio vietoje nepasiliko, iš jos pasitraukė, tačiau jis atkakliai įrodinėjo, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, nes anot jo, susidūrimas ir dėl jo atsiradę padariniai jo vairuojamam traktoriui nežymūs ir pan. Tačiau teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, atmeta šiuos D. Z. argumentus kaip nepagrįstus bei prieštaraujančius visai bylos medžiagai. Paties D. Z. veiksmai, kaip matyti iš bylos medžiagos, po įvykusio susidūrimo akivaizdžiai liudija, jos jis susidūrimą pajuto, nes, kaip pats nurodė, po susidūrimo apžiūrėjo traktorių, nuėjęs į lauką broliui Viktorui pasakė, kad įvyko kontaktas su kita transporto priemone, nors ne pats, bet brolis Viktoras pranešė bendrajam pagalbos centrui būtent apie įvykusį susidūrimą su automobiliu ir t. t. Todėl tiek iš paties D. Z. paaiškinimų bei iš liudytojo V. Z. parodymų, o taip pat iš V. Z. pranešimo bendrajam pagalbos centrui (60-61 b. l.) darytina išvada, kad D. Z. matė, pajuto ir suprato įvykusį eismo įvykį, ir žinodamas, kad eismo įvykis įvyko, dėl ko buvo apgadintas A. P. vairuojamas lengvasis automobilis, pasitraukė iš jo, nepranešęs policijai. Liudytojo (nukentėjusiojo) A. P. pranešime bendrajam pagalbos centrui nurodyti duomenys, kad jie nesutarė dėl kaltės, taip pat V. Z. pranešimas bendrajam pagalbos centrui (60-61 b. l.), paties D. Z. parodymai, kad jis po susidūrimo matė, kad jo vairuojamo traktoriaus padangoje likusi susidūrimo žymė (įvertinta kaip menkas apgadinimas) patvirtinta, kad jis, supratęs įvykusį akivaizdų transporto priemonių susidūrimą, neįvykdė Kelių eismo taisyklių 232 punkte nustatytų su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių pareigų: sutariant dėl eismo įvykio aplinkybių užpildyti deklaraciją, o šiuo atveju nesutarus,- kviesti į įvykio vietą policijos pareigūnus, kad įvykęs faktas būtų nustatyta tvarka užfiksuotas ir pilnai išsiaiškintas, t.y. iš įvykio vietos pasitraukė. Teismo vertinimu, D. Z. pasišalino iš eismo įvykio vietos būtent vengdamas atsakomybės už padarytą eismo įvykį, esant neblaiviam, nes jis suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį ir, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, tai padarė tyčia. D. Z. argumentus dėl to, kad jei bendrasis pagalbos centras jam būtų davęs nurodymus laukti įvykio vietoje ir nurodęs, kad atvyks pareigūnai, jis būtų nesitraukęs iš įvykio vietos, teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę taktiką, nes pareiga įvertinti eismo įvykio padarinius, nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių išsikviesti policiją ir jos laukti yra numatyta eismo dalyviui, kuris yra susijęs su eismo įvykiu. Tuo tarpu pats D. Z. nepranešė apie įvykį policijos pareigūnams, jų neiškvietė į įvykio vietą, įvykio vietoje D. Z. nepasiliko, o brolis V. Z., kaip matyti iš bylos medžiagos, eismo įvykyje nedalyvavo. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kodėl D. Z. nepranešė policijai apie įvykusį eismo įvykį, o argumentai dėl negautų nurodymų iš bendrojo pagalbos centro, kartu su broliu V. Z. apsitarus priimtas sprendimas - neva nieko neįvyko, o pranešta bendrajam pagalbos centrui dėl to, kad „nekiltų problemų“, neatleidžia jo nuo pareigos įvykus eismo įvykiui, kurio pasekmė – apgadintas A. P. automobilis, ir nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių kviesti į eismo įvykio vietą policiją ir jos laukti, o sulaukus - išsiaiškinti visas aplinkybes ((duomenys neskelbtini) p.). Nedalyvavusių eismo įvykyje asmenų vertinimai ar pasamprotavimai apie eismo įvykio padarinius, galimą kaltininką, policijos pareigūnų reikalingumą ir pan., šiuo atveju jokios reikšmės veikos kvalifikacijai neturi ir atsakomybės dėl neįvykdytų eismo įvykio dalyvio pareigų, numatytų kelių eismo taisyklėse, nepašalina. D. Z., būdamas vairuotojas ne tik kad turėjo pats žinoti KET reikalavimus įvykus eismo įvykiui, bet ir privalėjo pats juos besąlygiškai vykdyti, o tuo pačiu suprasti, kad pasitraukdamas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžia KET reikalavimus. Todėl byloje nustatytų duomenų pagrindu darytina išvada, kad D. Z. sąmoningai ir tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tikėdamasis apsunkinti eismo įvykio aplinkybių bei kaltininko nustatymą, išvengti atsakomybės už padarytą eismo įvykį, esant neblaiviam (ATPK 127 str. 3 d.), t.y. jo padaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, yra tinkamai kvalifikuota ir kaltė, padarius šį pažeidimą, visiškai įrodyta.

Iš kaltinimo D. Z. yra šalintina aplinkybė, kad jis pažeidė kelių eismo taisyklių 233 punkto reikalavimus, kadangi ši veika jam nebuvo inkriminuota kaltinime, nei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei vėliau, nagrinėjant bylą teisme.

D. Z. dėl padarytų teisės pažeidimų kaltu neprisipažino, metų laikotarpyje administracine tvarka už tos pačios rūšies teisės pažeidimus nebaustas (18-19 b. l.), neteistas, gyvena su sugyventine, augina nepilnametę dukrą (30 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (29 b. l.), todėl atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, jo asmenybę, padarytų pažeidimų pobūdį ir jų pavojingumą, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, D. Z. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, skirtina 4500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirtina 3500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams. Skirtosios administracinės nuobaudos subendrintinos Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, ir D. Z. galutinė subendrinta nuobauda skirtina 4500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams (ATPK 27, 30, 30², 31, 32, 33 str.).

Nutarimo vykdymas pavestinas Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui (ATPK 324-326 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27, 33, 224, 281, 286-288, 302², 302⁴, 324-326 straipsniais, teismas

nutaria:

D. Z. pripažinti kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį – 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Nuobaudas subendrinus Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, d. Z. galutinai paskirti administracinę nuobaudą – 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas – 6030.

Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Nutarimo vykdymą pavesti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rima Razumienė