- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-1321-232/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Liuda Uckienė, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- B. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. S. ieškinį V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir pagal atsakovo V. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2010-11-09 ieškiniu ir vėlesniu patikslinimu (b.l.135-136) prašė nutraukti jos su atsakovu 1995-10-14 Varėnos raj. civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (įrašo Nr.143) dėl atsakovo V. S. kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos sudarymo turėtą Pašukonytės pavardę ir padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą: 2-jų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr., esantį g., Varėnoje, 52,17 kv. bendro ploto, vertė – 62 000,0 lt pagal UAB Dzūkas turto vertės pažymą, nuosavybės teise registruotą jos vardu, 1999m. laidos automobilį PEUGEOT 806, v/n DBB649, vertė 10 000,0 litų, nuosavybės teise registruotą jos vardu, miegamojo baldų komplektą „Zunda (2 lovos, 2 spintos ir kamoda) – vertė 800,0 Lt; sekciją „Neris“, vertė – 300,0 Lt; muzikinį centrą, vertė – 500,0 Lt; televizorių, vertė – 400,0 Lt; šaldytuvą „Beko“, vertė – 600,0 Lt; CD grotuvą, vertė 100,0 Lt; mikrobangų krosnelę, vertė – 100,0 Lt; skalbimo mašiną, vertė – 500,0 Lt; kompiuterį, vertė – 3000,0 Lt; virtuvės komplektą ( 6 spintelės), vertė – 1300,0 Lt; svetainės baldų komplektą su stalu, vertė – 1500,0Lt; televizorių „Šilelis“, vertė – 200,0 Lt; dujinę viryklę, vertė – 350,0 Lt; prieškambario baldus, vertė – 150,0 Lt; dulkių siurblį, vertė – 100,0 Lt, 3000 Lt atsakovo broliui suteiktą kreditą. Viso dalintino turto vertė yra 84 900,0 litai. Ieškovė aukščiau nurodytą bendrosios juntinės nuosavybės teise valdomą turtą prašė padalinti tokiu būdu ir tvarka:
ieškovės, asmeninėje nuosavybėje palikti: 2-jų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr., esantį g., Varėnoje, 52,17 kv. bendro ploto, vertė – 62000,0 lt. , ½ virtuvės komplekto ( 3 spinteles), ½ vertė – 650,0 Lt; svetainės baldų komplektą su stalu, vertė – 1500,0Lt; sekciją „Neris“, vertė – 300,0 Lt; televizorių „Šilelis“, vertė – 200,0 Lt , šaldytuvą Beko – 600 Lt. dujinę viryklę, vertė – 350,0 Lt; Viso ieškovei paliktino turto vertė 65 600litų;
Atsakovo - V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėje nuosavybėje palikti: 1999 m. laidos automobilį PEUGEOT 806, v/n DBB649 vertė - 10 000,0 Lt, miegamojo baldų komplektą „Zunda (2 lovos, 2 spintos ir kamoda) – vertė 800,0 Lt; muzikinį centrą, vertė – 500,0 Lt; televizorių, vertė – 400,0 Lt; CD grotuvą, vertė 100,0 Lt; mikrobangų krosnelę, vertė – 100,0 Lt; skalbimo mašiną, vertė – 500,0 Lt; kompiuterį, vertė – 3000 Lt; ½ virtuvės baldų komplekto ( 3 spinteles) vertė – 650,0 lt, prieškambario baldus, vertė – 150,0 Lt; dulkių siurblį, vertė – 100,0 Lt., reikalavimo teisę šalių atsakovo broliui suteiktą kreditą 3000 Lt sumai. Viso V. S. tenka turto už 19 300 Lt.
Kreditorinius įsiskolinimus po santuokos nutraukimo priteisti tokiu būdu ir tvarka:
B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine skola palikti kreditorinį įsiskolinimą pagal su AB Vilniaus banku 34 200 Lt litų sumai sudarytą būsto pirkimo kreditavimo lengvatinėmis sąlygomis sutartį Nr., dėl likusios neišmokėtos skolos. Kreditorinį įsiskolinimą pagal 2007-08-09 kreditavimo sutartį Nr. 1000-2007-23791 su AB banku DnB Nord 30 000 litų sumai prieš banką palikti solidaria šalių skola.
Tuo atveju, jei skola pagal 2007-08-09 kreditavimo sutartį Nr. 1000-2007-23791 su AB banku DnB Nord bus išieškoma solidariai iš ieškovės B. S. , įpareigoti atsakovą V. S. atlyginti B. S. visas šios skolos išieškojimo išlaidas.
Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai neturtinę žalą penkių tūkstančių litų (5 000 Lt.) sumai, turtinę žalą – 1675 litų sumai ½ dalį išlaidų už ieškovės sumokėtus komunalinius mokesčius, buto išlaikymą 2982,69 litų sumai ;
Priteisti iš ieškovės atsakovui 14 000 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės turtą, įpareigojant ją visą sumą sumokėti atsakovui per 1 metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo ;
Priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, jog paskutiniais metais jos ir atsakovo santykiai pašlijo, nutrūko ir santuokiniai ryšiai, santuoka faktiškai yra iširusi, todėl santuoka nutrauktina. Santuoką dėl atsakovo neištikimybės norėjusi nutraukti dar 1999 metais, tačiau tada jam atleidusi ir kurį laiką gyvenę normaliai. Dabar su atsakovu siekia išsituokti dėl jo kaltės. Atsakovą laiko kaltu dėl atmestinos pažiūros į pareigą rūpintis šeima, šeimos interesų ignoravimo, naudojamo fizinio ir psichologinio smurto. Jos ir atsakovo santykiai yra įtempti, šeimoje nuolat vyksta barniai, konfliktai. Ieškovė nesutiko su atsakovo priešieškiniu, kad ji yra kalta dėl santuokos iširimo, nes santuoka ištikrųjų iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl jos menamos kaltės ir neištikimybės. Pats atsakovas nebuvo lojalus jai, jis jau senai ignoruoja šeimos interesus, naudojo prieš sutuoktinę fizinį ir psichologinį smurtą. Paskutiniais metais ieškovė nebegalėjo su atsakovu gyventi viename bute, dėl įtampos ir nesaugumo, nes atsakovas, būdamas neblaivus nuolat ieškodavo priekabių, kaltino ją neištikimybe, terorizavo, ne kartą sumušė. Šias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai (administracinės bylos medžiaga, skundas privataus kaltinimo tvarka). Atsakovo pateikti duomenys apie jai ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto vertę yra nerealūs, neatitinkantys tikrosios buto vertės. Reali 52 kv. m. buto Varėnoje rinkos vertė ir yra 62 000 litų. Dėl atsakovo naudojamo smurto butas negali būti dalijamas natūra. Prašė priteisti didesnę turto dalį, bei butą jos nuosavybėn, nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgiant į reikšmingas byloje aplinkybes (LR CK 3.123 str.). Nurodė turėsianti lėšų sumokėti ir piniginę kompensaciją už jai prašomą priteisti butą, ją sumokant per 1 metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė nuo 2002 m dirbantis tolimųjų reisų vairuotoju, nuo to laiko santykiai šeimoje pradėję blogėti. Dėl jo darbo šeimos pajamos padidėjo ir tuo ieškovė pradėjo piktnaudžiauti. Jam išvykus, į namus pradėjo rinktis įvairios kompanijos namuose būdavo girtaujama, ieškovės elgesys buvo palaidas. Ieškovės neištikimybė ir nepadorus elgesys sudaro pagrindą santuoką nutraukti dėl jos kaltės (CK 3.60 str.3d.).
Atsakovas 2010-11-23 pateikė priešieškinį (b.l.145-149), kuriuo prašė santuoką su ieškove nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepalikti ieškovei santuokoje turėtos pavardės ir padalinti santuokoje įgytą turtą pagal jo priešieškinyje siūlomą variantą. Nesutiko su ieškovės reikalavimu palikti butą jos asmenine nuosavybe, nes buto padalinimas neturi prieštarauti CK 3.117 str. įtvirtintam sutuoktinių turto lygių dalių principui. Be to, nurodė jog ieškovė neturėtų ir lėšų bei galimybių jam išmokėti kompensaciją. Jis pats neturintis kur kitur gyventi, bei priverstas nakvoti pas tėvus arba pas draugus ir dėl to jam gyvenamoji patalpa yra būtina.
Prašė priteisti :
ieškovei 2827/5217 dalių 2-jų kambarių buto kurį įvertino 87 000 Lt (ieškovės dalį įvertino 47143,76 Lt), ieškovei paskiriant naudotis kambarį, plane pažymėtą indeksu 6-2, kurio plotas 18,41 kv m, kitas patalpos paskiriant naudotis bendrai, palikti ieškovei svetainės baldų komplektą su stalu – 1000Lt vertės; televizorių „Šilelis“ – 80 Lt vertės; dujinę viryklę – 300 Lt vertės; prieškambario baldus – 50 Lt vertės; dulkių siurblį – 50 Lt vertės, viso ieškovei priteisiant turto už 48 773,76 Lt;
Atsakovui 2390/5217 dalių buto su rūsiu, (atsakovo dalies vertė 39 856,24 Lt), atsakovui paskiriant naudotis kambarį, plane pažymėtą indeksu 6-4, kurio plotas 14,04 kv m, kitas patalpas paskiriant naudotis bendrai; palikti atsakovui 1999 metų laidos automobilį PEUGEOT 806, v/n DBB649 - vertė 7193 Lt vertės, miegamojo baldų komplektą „Zunda (2 lovos, 2 spintos ir kamoda) – 500 Lt vertės; sekciją „Neris-4“ - 200 Lt vertės, televizorių -200 Lt vertės; skalbimo mašiną „HANZA“ – 500 Lt vertės iš viso atsakovui priteisiant turto už 48 669,24 Lt.
Kreditorinius įsiskolinimus pagal sutartis su: AB SEB banku (buvęs pavadinimas SEB Vilniaus bankas ir AB banku DnB Nord. likusias neišmokėtas dalis B. S. ir jam-V. S. priteisti solidariai.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad visi baldai ir buto reikmenys yra 9-15 metų senumo, nekeisti nuo jų bendro gyvenimo santuokoje pradžios. Su ieškovės nurodytomis padalijamo turto vertėmis nurodė nesutinkantis, nes kai kurios iš jų didesnės už įsigijimo kainas, aiškiai per didelės. CD grotuvas yra menkavertis, neveikiantis; nešiojamąjį kompiuterį, kurį ieškovė yra įvertinusi 3000 Lt, pati ieškovė yra pardavusi už 250 Lt J. R. ir dėl to šie daiktai neįtrauktini į dalijamo turto sąrašą. Mikrobangų krosnelė ir virtuvės baldų komplekto spintelės yra jo tėvų dovana ir jie paliktini bendram naudojimui. Atsakovas nesutiko ir su ieškovės reikalavimu dėl neturtinės žalos 5000 Lt priteisimo, teigė ieškovei jokios neturtinės žalos nepadaręs, o už jo netinkamus veiksmus 2009-12-07 nutartimi nutrauktoje baudžiamojoje byloje pagal susitarimą buvo patvirtintas 12 000 Lt neturtinės žalos kompensacija ieškovei. Dėl ieškovės prašomos priteisti 1675 Lt turtinės žalos nesutinka, kadangi tokios žalos nepadaręs. Buvo nupjovęs buto durų spyną, bet pats ją ir pakeitęs, buto durys iki šiol nėra pakeistos, kadangi nėra būtinumo jas keisti, nes jos nebuvo sugadintos. Su ieškovės reikalavimu į dalinamą turtą įtraukti neva paskolintus jo broliui J. S. 4 000 Lt taip pat nesutinkantis. 2006 m iš brolio J. S. pasiskolinęs 4000 Lt, nes tuo metu vėlavo atlyginimai ir turėję finansinių sunkumų. 2007-05-31 ši paskolinta suma buvo grąžinta pervedant pinigus į J. S. sutuoktinės R. S. sąskaitą. Dėl to nėra pagrindo šios sumos įtraukti į dalintiną turtą.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo (Kreditorius)-AB DnB NORD bankas 2010-05-11 prašymu byloje (b.l.38-39) nurodė, kad abiems šalims 2007-08-09 kreditavimo sutartimi Nr.1000-2007-23791 buvo suteiktas 30 000 Lt kreditas iki 2012-07-31, negrąžintos vartojimo paskolos likutis 2010-05-11d. sudarė 15 182,61 Lt ir kreditorius nesutinka, kad ši skolos suma būtų pripažinta vien atsakovo V. S. asmenine skola, kadangi abi šalys yra solidarieji skolininkai ir sutartį privalo jie vykdyti bankui kaip bendraskoliai.
Tretysis asmuo(Kreditorius)-AB SEB bankas savo pozicijos dėl ieškinio ir prievolės vykdymo paskirstymo tarp šalių pagal 2001-10-25 lengvatinio kredito sutartį Nr.0950118020292-03 nepareiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-04-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Nutraukė ieškovės B. S. (iki santuokos – Pašukonytės) ir atsakovo V. S. 1995 m.spalio 14 d. Varėnos raj. civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (įrašo Nr.143) dėl atsakovo V. S. kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko ieškovei B. S. iki santuokos sudarymo turėtą pavardę. Padalino šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą: ieškovės B. S. asmeninėje nuosavybėje paliko: 2-jų kambarių butą su rūsiu, esantį g., Varėnoje, kv. bendro ploto, vertė – 62000 Lt., virtuvės komplektą ( 3 spinteles), vertė 1300 Lt; svetainės baldų komplektą su stalu, vertė – 1500 Lt; sekciją „Neris“, vertė – 300 Lt; televizorių „Šilelis“, vertė – 200 Lt , šaldytuvą Beko – 600 Lt; dujinę viryklę, vertė – 350,0 Lt; viso ieškovei B. S. priteisė turto už 66 250 litų. Atsakovo V. S., asmeninėje nuosavybėje paliko: 1999 m. laidos automobilį PEUGEOT 806, v/n DBB649 vertė 7193 litų, miegamojo baldų komplektą „Zunda (2 lovos, 2 spintos ir kamoda) – vertė 800 Lt; muzikinį centrą, vertė – 500 Lt; televizorių, vertė – 400 Lt; CD grotuvą, vertė - 100 Lt; mikrobangų krosnelę, vertė – 100 Lt; skalbimo mašiną, vertė – 500 Lt; prieškambario baldus, vertė – 150 Lt; dulkių siurblį, vertė – 100 Lt. Viso V. S. priteisė turto už 9843 Lt litų. Priteisė iš ieškovės B. S. atsakovui V. S. 18 000 Lt piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, įpareigojant ieškovę kompensaciją atsakovui V. S. sumokėti per 1 metus 6 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Priteisė iš atsakovo V. S. ieškovei B. S. atlyginti neturtinę žalą 3000 litų. Ieškinį dalyje dėl turtinės žalos 1675 litų priteisimo atmetė. Priteisė ieškovei B. S. iš atsakovo V. S. ½ dalį - 2982,69Lt jos sumokėtų komunalinių mokesčių. Kreditorinius įsiskolinimus po santuokos nutraukimo priteisė tokiu būdu ir tvarka: B. S. asmenine skola pripažino kreditorinį įsiskolinimą pagal su AB SEB banku(buvęs pavadinimas AB Vilniaus bankas) 34 200 litų sumai 2001-10-25 sudarytą būsto pirkimo kreditavimo lengvatinėmis sąlygomis sutartį Nr. 0950118020292-03 dėl likusios neišmokėtos skolos. Kreditorinį įsiskolinimą pagal šalių 2007-08-09 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 1000-2007-23791 su AB banku DnB Nord 30 000 litų sumai, prieš banką pripažino solidariai B. S. ir V. S. skola dėl likusios neišmokėtos paskolos dalies. Ieškovės reikalavimą dėl to, kad jei skola pagal 2007-08-09 kreditavimo sutartį Nr. 1000-2007-23791 su AB banku DnB Nord bus išieškoma solidariai tik iš ieškovės B. S., įpareigojo atsakovą V. S. atlyginti B. S. ½ dalį(vieną antrąją dalį) šios išieškotos skolos paliko nenagrinėtu.
Teismas įvertinęs bylos medžiagą ir liudytojų parodymus bei šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad šalių santuoka yra iširusi dėl atsakovo V. S. kaltės. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo yra patvirtinta tik ieškovės paaiškinimu, liudytojos D. R. parodymais, bet ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-12-07 nutartimi ir 2009-05-29 teismo medicinos specialisto išvada Nr.387/09 (06) (b.l.12-13), 2009-08-11 nutarimu bei civilinės bylos Nr.2-0036/2000 medžiaga. Iš ieškovės paaiškinimų, byloje pateiktų dokumentų bei išnagrinėtos baudžiamosios bylos, administracinės bylos, 2000 m išnagrinėtos civilinės bylos, medžiagos teismas padarė išvadą, kad atsakovas buvo linkęs vartoti smurtą šeimoje. Todėl, atsižvelgęs į šią aplinkybę, bei į tai, kad ieškovė nuolat gyvena ir dirba Varėnoje, o atsakovas pagal savo darbo pobūdį didesnę laiko dalį praleidžia kelionėse, dalindamas turtą butą paliko ieškovės asmeninėje nuosavybėje, o atsakovui priteisė piniginę kompensaciją. Teismas laikė, kad realią buto vertę atitinka ieškovės pateiktas buto įvertinimas 62 000 Lt. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovė prisiima kaip savo asmeninę skolą sumokėti likusią kredito sumą, o atsakovas su tuo sutinka, bei atsižvelgęs į ieškovės indėlį dėl nekilnojamojo turto sukūrimo, jos turtinę padėtį laikė, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovui priteisti kompensaciją mažesnę, negu 31000 Lt, o 18000 Lt kompensaciją. Dalijant kitą nurodytą kilnojamąjį turtą teismas laikė, kad ieškovės nurodytos šio turto kainos nesant turto vertintojo išvadų atitinka rinkos vertę ir laikė, kad šis turtas padalintinas pagal ieškovės siūlomą variantą. Teismas laikydamas, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovė patyrė atsakovo pažeminimus, fizinį smurtą ir psichologinį terorizavimą, sprendė, kad yra pagrindas priteisti neturtinę žalą ieškovei.
Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu (b.l. 237-240) prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-04-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodė, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, vienašališkas. Teismas pažeidė LR CPK 185 str., kuris numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir obektyvių aplinkybių, kurios įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujasi įstatymais.
Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendime konstatavo jog dėl santuokos nutraukimo kaltas tik atsakovas, nes ieškovė taip pat buvo neištikima, sutuoktiniui išvykus girtaudavo su svetimais vyrais ir taip ji provokuodavo smurtauti prieš ją. Todėl laikytina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutoktinių kaltės. Ieškovas visą laiką, kiek gyveno su ieškove bute, už butą (komunalinius patarnavimus), buto paskolą mokėjo iš savo darbo užmokesčio, kadangi atskovės gaunamas darbo užmokestis mažas. Teismas vienašališkai įvertino, kad padalinus butą kiekvienai šaliai natūra nebūtų užkirtas kelias atsakovui betarpiškai bendrauti su ieškove, bei iškilus konflinktui ieškovas galimai panaudotų smurtą prieš ieškovę. Minėtas argumentas yra visiškai nepagrįstas ir absurdiškas, ieškovas teisme nereiškė jokio priešiškumo ieškovei, tiesiog siekė, jog teisminis procesas greičiau pasibaigtų. Tiesmo argumentas, jog ieškovas didesnę gyvenimo dalį praleidžia darbinėse kelionėse todėl jam nereikalinga gyvenamoji vieta taip pat nepagrįstas. Pažymėjo, jog ginčo butas buvo įgytas ieškovo iniciatyva, minėtas turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turi būti dalinamas lygiomis dalimis, butas taip pat reikalingas ieškovui gyventi. Teismas nurodydamas, jog tikroji buto vertė yra 62 000 Lt nepateikė kriterijų, kuo remiantis sprendė, kad ginčo buto vertė yra ne 87 000 Lt. Teismas dalindamas tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį turtą nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo remdamasis ieškovės turtine padėtimi ir jos turimomis prievolėmis. Be to pagal pateiktas nuotraukas matosi, kad baldai, daiktai yra labai seni, įsigyti prieš 15-9 metus ir gal jau beverčiai, tačiau teismas juos dalindamas vadovavosi ieškovės nurodytomis kainomis, kurios nėra objektyvus įvertinimo kriterijus. Apeliantas nesutinka su priteista neturtine žala 3 000 Lt, nes šis klausimas buvo išspręsta Varėnos rajono apylinkės teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr.PK 97-308/2009 ir neturtinės žalos priteisimo pagrindas buvo tas pats. Taip pat nesutinka su 2 982,69 Lt priteistų komunalinių mokesčių už buto išlaikymą, nes bute ieškovas negyvena ir nesinaudoja nei šiluma, nei vandeniu, nuo 2010-03-30, dėl pritaikytų jo atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių.
Kreditorius AB DnB NORD bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė nustatyti, kad B. S. ir V. S. atsakomybė bankui pagal 2007-08-09 Kreditavimo sutartį Nr.1000-2007-23791 lieka solidari iki visiško skolinių įsipareigojimų pagal minėtą sutartį įvykdymą. Nurodė, jog už kredito pagal 2007-08-09 kreditavimo sutartį Nr.1000-2007-23791 grąžinimą bankui B. S. ir V. S. atsako kaip solidarieji skolininkai, todėl tokia atsakomybė turi išlikti ir po santuokos nutraukimo. Reikalavimas pakeisti ankščiau minėtos sutarties sąlygas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normos. Atleidus vieną iš bendraskolių nuo finansinių įsipareigojimų pagal minėtą sutartį banko interesams iškiltų grėsmė, kadangi nuo prievolių vykdymo be pagrindo atleidus vieną iš skolininkų kreditoriui sumažėtų garantijos dėl prievolių vykdymo, su kuo Bankas nesutinka, todėl B. S. ir V. S. turi likti solidariai atsakingi bankui pagal 2007-08-09 sudarytą kreditavimo sutartį Nr.1000-2007-23791 iki visiško įsipareigojimų įvykdymo.
Ieškovė B. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 156-159) prašė apelianto V. S. apeliacinį skundą atmesti, 2011-04-12 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog šioje byloje įrodyta, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi šis žiauriai elgėsi su ieškove. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie ieškovės tariamą neištikimybę. Jis savo uždirbtus pinigus leido tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tuo tarpu buto išlaikymui, paskolų dengimui ir kitoms reikmėms atsakovas pinigų duodavo tik retkarčiais, dažniausiai tekdavo šių šeimos poreikių tenkinimu rūpintis pačiai. Atmestini atsakovo argumentai dėl didesnės buto vertės, UAB „Dzūkas“ vertinimas yra objektyvus, atitinka realią buto vertę - 62 000 Lt. Vertinant atsižvelgta, kad butas yra senos statybos, po jo įgijimo fakto neremontuotas. Pažymėjo, jog teismas pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo padalindamas turtą, atsižvelgta į ieškovės prisiimtus įsipareigojimus, ieškovės indėlį įgyjant butą, todėl ieškovei nustatyta didesnė turto dalis. Per teismo nustatytą terminą ieškovė galės sumokėti atsakovui kompensaciją, dalis mokėjimų gali būti vykdymo procese įkaityti, nes nutraukiant bylą privataus kaltinimo tvarka buvo sutarta dėl 12 000 Lt kompensacijos ieškovei iš atsakovo pusės. Teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo parinko nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių mastą, vidutiniškai santykiu ieškovei priteisiant 63 proc. turto, atsakovui – 37 proc. Tačiau vertinant tai, jog ieškovei tenka vienai mokėti skolą SEB bankui už butą, šis nukrypimas dar mažesnis. Todėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosabybe esantis ieškovės ir atsakovo turtas padalytas optimaliausiu būdu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičiant (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei. Apelianto argumentai, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovė girtaudavo, buvo neištikima atmestini, kadangi tokius faktus įrodančių duomenų, įrodymų atsakovas nepateikė. Tuo tarpu jo kaltę dėl smurtavimo prieš sutuoktinę įrodo rašytinė privataus kaltinimo ir administracinės bylų medžiaga, prie bylos prijungtos dar 1999 metais ieškovės pradėtos santuokos nutraukimo bylos, kurioje pareiškimas paliktas nenagrinėtu medžiaga. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas šioje skundžiamo sprendimo dalyje teisingai įvertino surinktus įrodymus ir priėjo pagrįstos išvados, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas.
Dėl santuokinio turto padalinimo ir jo vertės nustatymo.
Prie bylos prijungtoje santuokos nutraukimo šalių bendru sutikimu civilinėje byloje Nr. 2-724-770, kurioje, Vilniaus apygardos teismo 2010 03 03 nutartimi, tenkinant ieškovės apeliacinį skundą, pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliktas nenagrinėtu (b.l.11-15), yra pateikta būsto pirkimo kreditavimo lengvatinėmis sąlygomis 2001 10 25 sutarties Nr. 0950118020292-03, bei 2001 10 25 buto pirkimo – pardavimo sutarties kopijos, iš kurių matyti, kad ieškovė savo vardu, pasinaudodama lengvatininkėmis sąlygomis, gyvendama santuokoje su atsakovu pirko ginčo butą už 36 000 Lt, iš kurių 1800 Lt sumokėjo grynais, o likusius 34 200 Lt sumokėjo gavusi kreditą. Ieškinio padavimo dienai negražintoji kredito dalis buvo 18 840 Lt. Ieškovė į bylą yra pateikusi įvertinimą kad butas ieškinio teismui padavimo dieną kainavo 62 000 Lt. Apelianto argumentai dėl šalių santuokoje įgyto buto per mažo įvertinimo atmestini. Iš minėto turto vertinimo atlikto UAB „Dzūkas“, turto vertinimo pažymos (b.l.95,96), bei atsakovo pateiktos turto vertės preliminaraus nustatymo pažymos (b.l.103-106), kurioje butas įvertintas 87 000 Lt, jose patalpintų nuotraukų matyti, kad butas statytas 1991 metais. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas buto vertę pagal pirmąjį vertinimą savo pasirinkimą motyvavo tinkamai atkreipdamas dėmesį, kad butas yra senos statybos, kaip galima spręsti iš minėtose pažymose esančio buto apdailai naudotų medžiagų aprašymų, buto nuotraukų, ieškovė teisingai nurodė jog buto remontas nebuvo darytas nuo jo įsigijimo momento, teismas taip pat pagrįstai vadovavosi visuotinai žinoma pripažintina aplinkybe (CPK 182 straipsnio 1 punktas) apie nekilnojamojo turto kainų kritimą bylos nagrinėjimo momentu maždaug 30-40 procentų, bei ieškovės į bylą pateiktais duomenimis iš interneto (b.l.173) apie už 61 000 Lt parduodamą butą Varėnos miesto centre. Darytina išvada, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo, bei pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą dėl buto kainos, nepažeisdamas CPK 185 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių.
Bendras sutuoktinių turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). LAT teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, tačiau santuokoje įgytas turtas gali būti nedalijamas natūra tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (LAT 2008 05 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-523/2008). Remiantis aukščiau nurodyta praktika apelianto skundo teiginiai, dėl santuokinio turto padalinimo būdo atmestini, pirmosios instancijos teismas kruopščiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas, kad šalių gyvenimas viename bute neįmanomas dėl susiklosčiusių konfliktiškų šalių tarpusavio santykių ir priėmė pagrįstą sprendimą ieškovei palikti naudotis ginčo butu natūra, o atsakovui priteisti kompensaciją. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė remdamasis byloje pateiktais įrodymais apie atsakovo polinkį smurtauti prieš atsakovę. Faktus, kad atsakovas naudojo fizinį smurtą prieš naudojo fizinį ir psichologinį smurtą šeimoje patvirtina, duomenys iš privataus kaltinimo, bei administracinio teisės pažeidimo bylų (b.l. 12-21). Dėl panaudoto smurto atsakovui buvo pritaikytos laikinosios priemonės, įpareigojant gyventi atskirai. Pats atsakovas teigia, kad bute nebegyvena nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Todėl ieškovo argumentai kad jis neturįs kur gyventi atmestini. Atsakovas, būdamas darbingas, kaip pats sako, gerai uždirbantis asmuo, kuriam be kita ko iš ieškovės priteisiama kompensacija, pajėgus gyvenamosios vietos problemą spręsti būstą nuomodamas, pirkdamas kitą būstą, pasinaudodamas banko kreditu ar kitais būdais. Todėl pirmosios instancijos teismo pasirinktas buto padalinimo būdas laikytinas šioje situacijoje optimaliausiu.
Ieškovė yra pateikusi į bylą duomenis, (b.l. 30), kad paduodama ieškinį teismui, pranešė kreditoriui SEB bankui apie bylą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kurioje ji teismo prašė skolos likutį pripažinti jos asmenine skola. Bankas tokiam prievolės būdo pakeitimui neprieštaravo (Bankas prieštaravimų į bylą nepateikė), Todėl skolos likučio gražinimą pagal būsto kreditavimo sutartį teismas pagrįstai pripažino asmenine ieškovės prievole. Tačiau kolegijos nuomone dalindamas butą teismas be pagrindo nukrypo nuo LAT praktikos formuojamos taikant nukrypimą nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. CK 3.117 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo teismui leidžiama nukrypti, priteisiant vienam sutuoktiniui didesnę šio turto dalį, nei kitam, tik šiame kodekse numatytais atvejais, kurie išvardyti CK 3.123 straipsnyje. LAT 2008 09 23 nutartyje yra išaiškinęs, kad santuokos iširimas dėl vieno sutuoktinio kaltės nėra tos įstatyme išvardytos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Kolegijos nuomone mažesnis ieškovės uždarbis taip pat negali būti priežastimi nuo šio principo nukrypti. Todėl šioje dalyje atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas priteisiant iš ieškovės atsakovo naudai pusę buto vertės, atėmus nesumokėtąją paskolos dalį sudarančią 18 840Lt. Tokiu būdu atsakovui iš ieškovės priteistiną kompensaciją sudaro (62 000Lt – 18 840 Lt) : 2 = 21 580 Lt.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b.l. 36) patvirtino, kad paskola iš DnB banko jo vardu buvo paimta automobilio, kurį atsakovas prašo priteisti jo nuosavybėn įsigijimui ir sutiko, kad paskolos likutis būtų pripažintas jo asmenine prievole, kadangi jis automobiliu naudojosi ir tebesinaudoja. Tačiau DnB bankas nesutiko, kad paskola būtų pripažinta asmenine atsakovo skola, todėl teismas pripažino solidariąją abiejų šalių atsakomybę dėl paskolos DnB bankui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau LAT) yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (LAT plenarinės sesijos 2010 05 20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju bankas nesutinka, kad atsakomybės rūšis būtų pakeista, todėl pirmosios instancijos teismas solidariosios prievolės nepadalijo ir nepakeitė į asmeninę, taigi buvę sutuoktiniai išlieka solidariosios prievolės DnB banko atžvilgiu subjektais. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). LAT minėtame nutarime bei 2012 06 01 nutartyje Nr. 3K-3-264/2012 yra išaiškinęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. LAT taip pat yra konstatavęs, jog bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (LAT 2011 02 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Tai reiškia, kad sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, o šalims dalijant turtą turi būti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas). Jau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje atsakovui, jo paties prašymu perdavus daiktą, kurio įsigijimui ir buvo panaudota paskola, o kreditoriui, nesutikus pakeisti prievolės rūšies iš solidariosios į asmeninę, toks išaiškinimas reiškia, kad atsakovui ateityje neįvykdžius prievolės, ją solidariai įvykdžiusi ieškovė įgytų į atsakovą regreso teisę.
Dalindamas baldus ir namų apyvokos daiktus pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškovės nurodytomis kainomis, kurias atsakovas ginčija sakydamas, kad jos yra per aukštos, nes daiktai yra seni, tačiau pats savo nurodomų kainų taip pat nepagrindžia jokiais įrodymais. Be to apeliantas ir neteigė, ir neįrodinėjo, kad ieškovė užaukštino tik jam priskirtinų daiktų kainas dėl ko galėtų būti iškreiptas sutuoktinių lygių dalių principas.
Dėl neturtinės žalos ir nuostolių.
Dalyje dėl 2982,69 Lt nuostolių, kuriuos ieškovė teigė patyrusi viena mokėdama už į butą teikiamas komunalines paslaugas ir kuriuos teismas iš jos priteisė kolegija mano apeliacinį skundą esant pagrįstą ir konstatuoja jog ieškovės į bylą pateikti įrodymai: pažyma prie bylos (b.l. 140), pasirašyta pačios ieškovės apie apmokėtas paslaugas, pažymos ir komunalinių paslaugų tiekėjų paskaičiavimai apie už į butą suteiktas komunalines paslaugas sumokėtas (mokėtinas) sumas, ieškovės vardu apmokėti 2 kvitai (b.l.183 - 191) pažyma, kad ieškovė neskolinga namo bendrijai (b.l.143) nevertintini kaip pakankami įrodymai išvadai, kad ieškovė už paslaugas mokėjo tik savo asmeninėmis lėšomis, o ne iš bendrų jungtine nuosavybe abiem sutuoktiniams priklausiusių pajamų. Tokią išvadą iš dalies patvirtina ir tas faktas, kad šio klausimo ieškovė nekėlė ir šalims prašant santuoką nutraukti bendru sutarimu (žr. byla Nr. 2-724-770). Be to būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuo 2009 12 02 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi apeliantui privataus kaltinimo byloje buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (ieškovės), nesilankyti bute Marcinkonių g. 12-6, Varėnos mieste ir nukentėjusiosios darbo vietoje, nebendrauti su nukentėjusia, darytina išvada, kad nuo šios nutarties priėmimo ieškovas bute nebegyveno ir komunalinėmis paslaugomis nebesinaudojo. Todėl šioje dalyje, dėl 2982,69 Lt priteisimo ieškinys atmetamas tenkinant apeliacinį skundą.
Apeliacinio skundo argumentai dėl neturinės žalos neteisingo, remiantis tuo, kad neva baudžiamojoje privataus kaltinimo byloje neturtinės žalos atlyginimo klausimai buvo išspręsti priteisimo atmestini. Kaip matyti iš byloje pateiktos 2009 12 07 Varėnos rajono teismo nutarties (b.l.20,21) atsakovas buvo šia nutartimi buvo įpareigotas atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl nežymaus ieškovės sužalojimo, kuriuos buvo kaltinamas privataus kaltinimo tvarka, tuo tarpu teismas priteisė ieškovei neturtinę žalą kurią ji patyrė dėl santuokos iširimo. Kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į tai jog šalių santuokoje pragyventą laiką (beveik 15 metų), toks neturtinės žalos atlyginimas proporcingas ir teisingas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantas prašė bylinėjimosi išlaidas šalims paskirstyti lygiomis dalimis. Toks jo prašymas atmestinas nustačius jo kaltę dėl santuokos iširimo. LAT formuoja praktiką (civilinė byla Nr. 3K-3-293/2010), kad CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata jog sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu reiškia jog kita (nekaltoji) šalis laikytina laimėjusia bylą ir remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata (kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies), iš kaltosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
NUTARĖ:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą pakeisti dalyje, kurioje ieškovės naudai iš atsakovo priteista 2982, 69 Lt ½ ieškovės sumokėtų komunalinių mokesčių ir mokesčių už buto šildymą ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Pakeisti iš ieškovės atsakovui priteistos kompensacijos už jai asmeninės nuosavybės teisėmis atitenkantį butą, Marcinkonių g. 12- 6, Varėnoje sumą ir padidinti iš ieškovės atsakovui priteistą kompensaciją iki 21 580 Lt (dvidešimt vieno tūkstančio penkių šimtų aštuoniasdešimt litų). Likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti.