Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas, eI3-967-279/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-05-11
Bylos Nr.: eI3-967-279/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00526-2021-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Nijolė Čekanauskienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas: Panevėžio apygardos prokuratūra
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, P. B.
Trečiasis asmuo: LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS, J. B., P. B., S. B., B. B., M. B.

Kategorijos

15.8Kiti su žemės teisiniais santykiais susiję klausimai

Administracinė byla Nr. eI3-967-279/2022Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00526-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8.; 43.7.; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 11 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, P. B., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, J. B., P. B., S. B., B. B., M. B., dėl termino atnaujinimo, administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir Prokuroras), teismui paduotu pareiškimu prašė:

1) atnaujinti praleistą terminą pareiškimui paduoti dėl 2009 m. kovo 17 d. Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, 2009 m. balandžio 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą papildomo liudijimo dalies, 2009 m. gegužės 7 d. dovanojimo sutarties dalies, 2011 m. liepos 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio įsakymo priedų dalies, 2011 m. balandžio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio įsakymo priedų dalies, 2011 m. spalio 3 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalies, 2011 m. spalio 3 d. valstybinės žemės perdavimo-priėmimo akto dalies panaikinimo;

2) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Utenos apskrities viršininko 2009 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. B.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kuria nuosavybės teisės atkurtos į 160 kv. m. valstybinės reikšmės kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai (toliau – ir Kelias Nr. 1446) juostos užimtą žemę;

3) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2009 m. balandžio 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymo papildomo liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria M. B. po P. B. mirties paveldėjo 160 kv. m. iš 2,750 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patenkančio į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę;

4) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2009 m. gegužės 7 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria M. B. padovanojo P. B. 160 kv. m. iš 2,750 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patenkančio į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę;

5) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. liepos 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl žemės sklypų duomenų patvirtinimo Ignalinos rajone“ antro punkto, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys dalyje, kuri patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai;

6) taikyti restituciją natūra: grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 160 kv. m. iš 2,8083 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurie patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai, o iš Lietuvos Respublikos valstybės P. B. priteisti 29,17 Eur;

7) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Ignalinos rajone“ dalį, kuria buvo patvirtinti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), patenkantis į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę;

8) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. spalio 3 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties (2.1.12 punkto), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė P. B. ir O. B., 185 kv. m žemės sklype (0,3895), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančią į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę;

9) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. spalio 3 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto dalį, kuria pirkėjai P. B. ir O. B. priėmė 185 kv. m iš 0,3895 ha žemės skype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančią į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę;

10) taikyti restituciją natūra: grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 185 kv. m. iš 0,3895 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurie patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai, o iš Lietuvos Respublikos valstybės P. B. priteisti 34,24 Eur.

Prokuroras pareiškime nurodė, kad Panevėžio apygardos prokuratūroje atlikus tyrimą dėl valstybinės reikšmės kelio Nr. 1446 dalies patekimo privačion nuosavybėn pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos prašymą ir tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad 2009 m. kovo 17 d. Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. B.“, pastarajam atkurtos nuosavybės teisės į 2,75 ha žemės.

2009 m. balandžio 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą papildomu liudijimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), po P. B. mirties, 2,75 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo sutuoktinė M. B.

2009 m. gegužės 7 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), M. B., padovanojo P. B. 2,75 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2011 m. liepos 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų duomenų patvirtinimo Ignalinos rajone“ antru punktu buvo patvirtinti žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2,8083 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso P. B..

Žemesnės instancijos teismas

2011 m. balandžio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Ignalinos rajone“ buvo patvirtinti valstybinės žemės sklypo kadastriniai duomenys ir įregistruoti VĮ Registrų centre. Žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)

2011 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 2.1.12 punktu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarės, pardavė P. B. ir O. B. 0,3895 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

2011 m. spalio 3 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu pirkėjai P. B. ir O. B. priėmė 0,3895 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 0,3895 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso P. B. ir O. B. Gyventojų registro duomenimis O. B. yra mirusi. VĮ Registrų centro Testamentų registro duomenimis O. B. palikimą priėmė P. B., B. B., M. B., J. B., P. B. ir S. B.

Šalies argumentai

Prokuroras pareiškime nurodė, kad valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai yra įrašytas į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“. Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos šis valstybinės reikšmės rajoninis kelias kartu su kitais valstybinės reikšmės keliais buvo perduotas patikėjimo teise valdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 238 ir 2017 m. balandžio 25 d. valstybinės reikšmės kelių perdavimo priėmimo aktu Nr. 6-336. Siekiant nustatyti Kelio Nr. 1446 kadastro duomenis ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre buvo atlikti Kelio Nr. 1446 atkarpų nuo 0,009 iki 1,703 km ir nuo 1,728 iki 5,027 km kadastriniai matavimai. Nustatyta, kad Kelio Nr. 1446 atkarpos nuo 0,009 iki 1,703 km užimamo žemės sklypo plotas yra 30641 m², kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o kelio atkarpos nuo 1,728 iki 5,027 km užimamo žemės sklypo plotas yra 59457 m², kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktu, valstybinės reikšmės kelias Nr. 1446 yra priskiriamas V kategorijai, todėl minimalus kelio juostos plotis turi būti 18 m.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suformavus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kelio Nr. 1446 sąskaita, Kelio Nr. 1446 juostos plotis susiaurėjo.

Šalies argumentai

Prokuroras pareiškime nurodė, kad 2009 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)dalis turi būti panaikinta, nes pagal teisės aktus valstybinės reikšmės keliai yra išimtinai valstybės nuosavybė, todėl jų kiti asmenys įgyti negali. Pripažinus negaliojančia ir panaikinus 2009 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)dalį, kaip niekinės ir negaliojančios turi būti pripažintos 2009 m. balandžio 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą papildomo liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. gegužės 7 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalys.

Prokuroras pareiškime taip pat nurodė, kad turi būti naikinami 2011 m. liepos 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)ir šio įsakymo priedo dalys, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Ignalinos rajone“ ir šio įsakymo priedo dalys, 2011 m. spalio 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, 2011 m. spalio 3 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto dalis, kuriomis neteisėtai perleistos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės plotą.

Prokuroras pareiškime nurodė, kad P. B. privalo valstybės nuosavybėn grąžinti neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, įgytus 160 kv. m., iš 2.8083 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o valstybė privalo jam kompensuoti. Taip pat P. B. privalo valstybės nuosavybėn grąžinti neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, įgytus 185 kv. m. iš 0,3895 ha žemės sklypo, unikalus numeris unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o valstybė privalo jam kompensuoti.

Prokuroras pareiškime nurodė, kad VĮ Registrų centro duomenimis vidutinė 2.8083 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 5120 Eur. Todėl Lietuvos Respublikos valstybė už 160 kv. m iš 2.8083 ha žemės sklypo, įpareigotina P. B., iš kurio turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti 29,17 Eur. VĮ Registrų centro duomenimis vidutinė 0,3895 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 742 Eur. Todėl Lietuvos Respublikos valstybė už 185 kv. m iš 0,3895 ha žemės sklypo įpareigotina P. B., iš kurio turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti 34,24 Eur.

Prokuroras pareiškime nurodė, kad apie tai, kad pažeidžiami valstybės interesai perleidžiant valstybinės reikšmės kelių plotus sužinojo tik 2021 m. spalio 8 d. Tyrimo metu išreikalauti reikiami dokumentai iš VĮ „Registrų centras“, kurie gauti 2021 m lapkričio 3 d. Vieno mėnesio terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. lapkričio 3 d., todėl pareiškimas teismui teikiamas nepraleidus 30 dienų termino, tačiau kreipiamasi į teismą jau praėjus daugiau nei 10 metų terminui nuo administracinių aktų priėmimo, nes tai lėmė objektyvios nuo Prokuroro nepriklausančios aplinkybės – apie ginčijamus administracinius aktus bei jų neteisėtumą nebuvo pranešta laiku ir neatnaujinus termino pareiškimui paduoti būtų apribota viešąjį interesą ginančio subjekto teisė kreiptis teisminės gynybos, nebūtų galutinai išspręstas klausimas dėl viešojo intereso pažeidimo, o tai sudarytų prielaidas likti galioti neteisėtiems administraciniams aktams bei sandoriui, tai yra įtvirtintų teisinės valstybės principui prieštaraujančią situaciją, kai iš ne teisės atsirastų teisė.

Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškimą išspręsti teismo nuožiūra

Atsakovas P. B. atsiliepimo byloje nepateikė.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu su prokuroro pareištu pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. B., P. B., S. B., B. B. ir M. B. atsiliepimų byloje nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. kovo 17 d. Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. B.“, pastarajam atkurtos nuosavybės teisės į 2,75 ha žemės.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 0,3895 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso P. B. ir O. B.. Gyventojų registro duomenimis O. B. yra mirusi. VĮ Registrų centro Testamentų registro duomenimis O. B. palikimą priėmė P. B., B. B., M. B., J. B., P. B. ir S. B..

Kelių direkcija, atlikusi jai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 238 patikėjimo teise perduoto valdyti, naudoti ir disponuoti žemės sklypo, priklausančio Keliui Nr. 1446 kadastrinius matavimus nustatė, kad į Kelią Nr. 1446 patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalys, tarp jų ir atsakovui P. B. priklausančių sklypų dalys: 2,8083 ha žemės sklypo 160 kv. m. dalis ir 0,3895 ha žemės sklypo 185 kv. m. dalis.

Kelių direkcija 2021 m. spalio 8 d. prašymu kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą, nurodė, kad į Kelių direkcijos patikėjimo teise valdomo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai ribas patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, tarp jų 2,8083 ha ir 0,3895 ha žemės sklypai, kurie nuosavybės teise priklauso P. B..

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnyje numatyta, kad prokuroras yra vienas iš subjektų, kuriam suteikta teisė kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnyje numatyta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Ši pareiga atsiranda prokurorui nustačius teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu.

Sprendžiant dėl Prokuroro prašymo panaikinti administracinius aktus, pripažinti sandorių negaliojančiu ir taikyti restituciją, svarbu pagrįstai ir motyvuotai įvertinti ir nustatyti, ar teisės aktų pažeidimas, kurį įvardijo Prokuroras, yra tokio masto ir pobūdžio, kad atsiranda pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeistas visuomenės, ar jos dalies interesas, dėl kurio gynimo kreiptasi į teismą, taigi, ar tas interesas pripažintinas viešuoju ir gintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucija, ABTĮ bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos, todėl siekiant nustatyti, ar prokuroras kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, pirmiausia, būtina nustatyti, kas laikytina viešuoju interesu. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso sąvokos apibrėžimo, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2003 m. kovo 5 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai), kartu pabrėždamas, kad „visuomenės interesas“ sietinas su „socialiai svarbiais“ tikslais, tai yra kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylose dėl viešojo intereso gynimo administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi ,,ad hoc” nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nagrinėjamų klausimų pobūdį ir reikšmę (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2009 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-15/2009 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ,,inter alia” pažymėta, kad viešasis interesas yra dinamiškas, kintantis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 5 d. nutarimas, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas), labai įvairus, todėl iš esmės neįmanoma ,,a priori” pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, viešajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti, įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą pagal konkrečias bylos aplinkybes sprendžia teismas, nagrinėjantis bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Todėl administracinis teismas, nagrinėdamas prokuroro prašymą dėl viešojo intereso gynimo, atsižvelgdamas į šiuo aspektu formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, turi nustatyti, ar tai, dėl ko kreiptasi ginant viešąjį interesą ir kuris gali būti ginamas taikant ABTĮ, yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visai visuomenei, ar atitinkamai jos daliai (LVAT 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, Prokuroras prašymą dėl viešojo intereso gynimo motyvavo tuo, kad ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir valstybinės žemės sklypo suformavimo valstybės institucijų ir pareigūnų priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą ir valstybinės žemės sklypo suformavimo, nuostatas. Teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės keliai ir jų užimta žemė nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn.

Nekvestionuotina, kad visuomenė yra suinteresuota tokia valdžios institucijų veikla, kad priimant administracinius aktus, būtų laikomasi įstatymų reikalavimų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti vadovaudamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės institucijų administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo srityje ir valstybinės žemės sklypo suformavimo srityje, priimti pažeidžiant galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus, pažeidžia valstybės turtinius interesus ir tuo pačiu pažeidžia viešąjį interesą.

Byloje nustatyta, kad 2,8083 ha ir 0,3895 ha žemės sklypai patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai. Ginčijamais aktais privačion nuosavybėn perduota valstybinės reikšmės kelio dalis, todėl atmetus Prokuroro reikalavimus ir nepanaikinus administracinių aktų (jų dalių), kurių pagrindu ji tapo privačia nuosavybe, visuomenė ir valstybė patirtų didelę žalą, nebūtų užtikrinamas tinkamas naudojimasis keliu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančias išimtis. Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, Prokurorui kyla Prokuratūros įstatyme numatyta pareiga ginti viešąjį interesą.

Byloje nustatyta, kad ginčijamų 2009 m. kovo 17 d. Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. B.“, 2011 m. liepos 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Ignalinos rajone“ ir 2011 m. balandžio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės žemės sklypų įregistravimo Ignalinos rajone“ priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Kelių įstatymas (toliau – Kelių įstatymas). Kelių įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad keliai yra valstybiniai ir vietiniai. Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis pagal kelio kategorijas yra: automagistralėms ir I kategorijos keliams – 39 metrai, II kategorijos keliams – 28 metrai, III kategorijos keliams – 22 metrai, IV kategorijos keliams – 19 metrų, V kategorijos keliams – 18 metrų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ kelias Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai įrašytas į valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą ir priskirtas rajoniniams keliams. Taigi, Kelias Nr. 1446 priskirtas valstybinės reikšmės kelių kategorijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.

Analogiška nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje – valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktas numato, kad privatinėn nuosavybėn piliečiams neparduodama kelių, aerodromų, uostų ir jų įrenginių, karinių dalinių, taip pat valstybinės sienos ir krašto apsaugai reikalinga žemė. Lietuvos Respublikos piliečių, iš kurių pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas iki 1997 metų buvo vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (neteko galios 1997 m. liepos 9 d., toliau – ir Atstatymo įstatymas), kurio 1 straipsnis nustatė, jog nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma: 1) grąžinant nusavintą turtą natūra, jam lygiaverte natūra arba kita natūra; 2) suteikiant šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims vienkartines valstybės išmokas, įgalinančias juos perimti atitinkamą dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio) turto, arba išduodant valstybei priklausančias akcijas; 3) gyvenamuosius namus, jų dalis, butus iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų (savininkų) išperkant pinigais ir (ar) vertybiniais popieriais, o žemės ūkio paskirties žemę ir miškus – pinigais. Atstatymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo 2 straipsnio nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu užimta kelių, aerodromų, karinių dalinių, taip pat reikalinga valstybinės sienos apsaugai. Lietuvos Respublikos piliečių, iš kurių pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas nuo 1997 metų buvo vykdomas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kurio 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai; aerodromų (jų sąrašą ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė); užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai (žemės plotus ir jų ribas tvirtina Vyriausybė); yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje.

Aukščiau aptarta suponuoja teismo išvadą, kad P. B. negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę, užimtą valstybinės reikšmės keliu, patvirtinti šio sklypo kadastro duomenys, bei negalėjo būti patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybei priklausančio žemės sklypo, kurio dalis užimta valstybinės reikšmės keliu ir kuris buvo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi perduotas P. B. ir O. B., kadastro duomenys.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priimant 2009 m. kovo 17 d. Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. B.“ dalį, kuria P. B. atkurtos nuosavybės teisės į 2,75 ha žemės sklypą, kurio 160 kv. m. dalis patenka į V kategorijos Kelio ir jam priskirto žemės ploto ribas, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatos, pagal kurias nuosavybė į valstybinės reikšmės kelius negali būti atkuriama. Taip pat priimant Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Ignalinos rajone“ dalį, kuria patvirtinti 2,8083 ha žemės sklypo kadastro duomenys (160 kv. m. plotui 2,8083 ha žemės sklype, patenkančiam į valstybinės reikšmės Kelią Nr. 1446), buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatos, pagal kurias valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Taip pat priimant Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės žemės sklypų įregistravimo“ dalį, kuria patvirtinti 0,3895 ha žemės sklypo kadastro duomenys (185 kv. m. plotui 0,3895 ha žemės sklype, patenkančiam į valstybinės reikšmės Kelią Nr. 1446 buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatos, pagal kurias valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų bei vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, kaip neteisėtos naikintinos 2009 m. kovo 17 d. Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. B.“ dalis, kuria P. B. atkurtos nuosavybės teisės į 160 kv. m. V kategorijos Kelio Nr. 1446 ir jam priskirto žemės ploto ribas, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Ignalinos rajone“ dalis, kuria patvirtinti 2,8083 ha žemės sklypo kadastro duomenys 160 kv. m. plotui 2,8083 ha žemės sklype, patenkančiam į valstybinės reikšmės kelią – Kelią Nr. 1446 ir jam priskirto žemės ploto ribas, bei Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės žemės sklypų įregistravimo“ dalis, kuria patvirtinti 0,3895 ha žemės sklypo kadastro duomenys 185 kv. m. plotui 0,3895 ha žemės sklype, patenkančiam į valstybinės reikšmės kelią – Kelią Nr. 1446 ir jam priskirto žemės ploto ribas.

Administracinių teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog aktas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kuriuo iš esmės paneigiami konstituciniai turto, esančio išimtine valstybės nuosavybe, disponavimo ir tokios nuosavybės teisės apsaugos principai, nesukuria civilinių teisių ir pareigų, todėl jos negali būti ginamos, o turtas, turintis išimtinės valstybės nuosavybės teisinį statusą, grąžinamas valstybei teisingai atlyginant sąžiningiems asmenims, jį įgijusiems, taikant restitucijos taisykles nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (LVAT 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018, 2021 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1617-552/2021). Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau aptarta administracinių teismų praktika, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas netaikytinas.

Byloje nustačius, kad P. B. nuosavybės teisių į 160 kv. m. dalį iš 2,75 ha žemės sklypo įgijimo pagrindai buvo imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys administraciniai aktai, todėl naikinama 2009 m. balandžio 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymo papildomo liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria M. B. po P. B. mirties paveldėjo 160 kv. m. dalį 2,75 ha žemės sklypo, patenkančio į Kelio Nr. 1446 juostos užimtą žemę ir 2009 m. gegužės 7 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria M. B. padovanojo P. B. 160 kv. m. dalį 2,75 ha žemės sklypo patenkančio į Kelio Nr. 1446 juostos užimtą žemę.

Byloje nustačius, kad 2011 m. spalio 3 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalis dėl 185 kv. m. iš 0,3895 ha žemės sklypo sudarymo pagrindai buvo imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis administracinis aktas, naikinama 2011 m. spalio 3 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė P. B. ir O. B. 185 kv. m. iš 0,3895 ha žemės sklypo. Be to, nustačius, kad 2011 m. spalio 3 d. žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto dalies dėl 185 kv. m. iš 0,3895 ha žemės sklypo sudarymo pagrindai buvo imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis administracinis aktas, naikinama 2011 m. spalio 3 d. žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto dalis, kuria Lietuvos Respublikos valstybė perdavė, o pirkėjai P. B. ir O. B. priėmė 185 kv. m. iš 0,3895 ha žemės sklypo.

Pareiškėjas prašo byloje taikyti restituciją. Panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011). Atsižvelgus į tai, kad atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą ir parduodant žemės sklypą, privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas – Kelio Nr. 1446 dalis, priskiriama valstybinės reikšmės keliams, restitucija taikoma natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn neteisėtai perleistą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju P. B. neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį valstybinės reikšmės V kategorijos kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai ir jam priskirtą žemės plotą, be to P. B. ir O. B. neteisėtai buvo parduota dalis valstybinės reikšmės V kategorijos kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai ir jam priskirtas žemės plotas. Byloje nustatyta, kad 2,8083 ha žemės sklypo ir 0,3895 ha žemės sklypo dalys nuosavybės teise šiuo metu priklauso atsakovui P. B., todėl atsakovas P. B. įpareigotinas grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybei 160 kv. m. žemės plotą iš 2,8083 ha žemės sklypo ir 185 kv. m. žemės plotą iš 0,3895 ha žemės sklypo, patenkančių į valstybinės reikšmės Kelią Nr. 1446 ir jam priskirto žemės ploto ribas. Atitinkamai, valstybė turi pareigą teisingai už tai atlyginti atsakovui P. B..

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis skelbia, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, taikant Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį, akcentuojama, kad bet koks valdžios institucijų trukdymas naudotis nuosavybe turi būti teisėtas, būtinas visuomenės interesams ir siekiant teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios būtų proporcingos siekiamam tikslui (2006 m. gegužės 30 d. sprendimas byloje Dogrusoz ir Aslan prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 1262/02) 27 par., 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Moskal prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 10373/05) 49-50 par., 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 38 par.). Naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir siekti teisėto tikslo, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Privaloma užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų, o tokios teisingos pusiausvyros užtikrinimas yra būdingas visai Konvencijai. Reikiama pusiausvyra nebus užtikrinta, jei susijusiam asmeniui teks pernelyg didelė asmeninė našta (1982 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Sporrong ir Lonnroth prieš Švediją (pareiškimai Nr. 7151/75 ir Nr. 7152/75) 69-74 par., 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumerescu prieš Rumuniją (pareiškimas Nr. 28342/95) 78 par., 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 49 par.). Kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, kad senų pažeidimų atitaisymas nesukurtų naujos neproporcingos žalos. Kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į individualias bylos aplinkybes, kad asmenys, kurie sąžiningai įsigijo nuosavybę, nepatirtų atsakomybės naštos, teisėtai tenkančios valstybei, konfiskavusiai tą nuosavybę (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 50 par.). Bet kokios valstybės valdžios institucijos padarytos klaidos našta turi atitekti valstybei, o klaidos neturėtų būti ištaisomos nuo tų klaidų nukentėjusių asmenų sąskaita (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 70 par.). Konvencija turi būti taikoma ir aiškinama tokiu būdu, kad teisės ir laisvės, kurias ji garantuoja, būtų praktiškos ir efektyvios, o ne teorinės ir iliuzinės (2005 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje L. S. prieš Turkiją (pareiškimas Nr. 44774/98) 136 par.).

Dėl netinkamo valdžios institucijų veikimo panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų asmens teisių į nuosavybės apsaugą, asmens teisių į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o susijusiam fiziniam asmeniui turi būti taikomi minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant restitucijos klausimus dėl asmenų, kuriems neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus (2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016). Valstybė, kurios nuosavybėn grįžta išimtine nuosavybės teise priklausanti valstybinio kelio dalis, turi pareigą paskutiniam šio turto įgijėjui teisingai atlyginti paimamo turto vertę.

Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio inter alia atsižvelgtina į EŽTT jurisprudencijos nuostatas, kuriose pažymėta, kad kompensacijos sąlygos pagal atitinkamus įstatymus priklauso nuo vertinimo, ar ginčijama priemonė taikoma atsižvelgiant į reikiamą teisingą pusiausvyrą ir, svarbiausia, ar ji neužkrauna asmeniui neproporcingos naštos (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 65 par.). Nuosavybės atėmimas nesumokėjus pagrįstai su jos verte susijusios kompensacijos paprastai laikomas neproporcingu apribojimu, nepateisinamu Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme. Vis dėlto ši nuostata neužtikrina teisės į visišką kompensaciją visais atvejais, nes teisėti „viešojo intereso“ tikslai gali pareikalauti atlyginti mažiau negu rinkos vertė (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 40 par.). Pusiausvyra paprastai būna pasiekiama tais atvejais, kai asmenims, iš kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri yra pagrįstai susijusi su to turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo metu (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 66 par.). Kompensacijos dėl nuosavybės teisės į žemę panaikinimo dydis turi būti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 67 par.). Tokia EŽTT suformuota pozicija remiasi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016.

Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti tai, kad atsakovas šioje byloje – P. B. laikytinas sąžiningu įgijėju. Todėl restitucijos tvarka kompensuojant jam kaip sąžiningam įgijėjui dėl valdžios institucijų klaidų netektą turtą, jam turi būti atlyginama turto, kokį jis praranda, rinkos vertė. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis 2,8083 ha žemės sklypo, vidutinė rinkos vertė yra 5120 Eur, todėl atsakovui P. B. iš Lietuvos Respublikos valstybės priteistina 29,17 Eur už 160 kv. m. iš 2,8083 ha valstybei grąžinamo sklypo dalį. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis 0,3895 ha žemės sklypo, vidutinė rinkos vertė yra 742 Eur, todėl atsakovui P. B. iš Lietuvos Respublikos valstybės priteistina 34,24 Eur už 185 kv. m. iš 0,3895 ha valstybei grąžinamo sklypo dalį

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti.

1) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Utenos apskrities viršininko 2009 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. B.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kuria nuosavybės teisės atkurtos į 160 kv. m. valstybinės reikšmės kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę;

2) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2009 m. balandžio 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymo papildomo liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria M. B. po P. B. mirties paveldėjo 160 kv. m. iš 2,750 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patenkančio į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę;

3) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2009 m. gegužės 7 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria M. B. padovanojo P. B. 160 kv. m. iš 2,750 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patenkančio į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę;

4) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. liepos 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl žemės sklypų duomenų patvirtinimo Ignalinos rajone“ antro punkto, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys dalyje, kuri patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai;

5) taikyti restituciją natūra: grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 160 kv. m. iš 2,8083 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurie patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai, o iš Lietuvos Respublikos valstybės P. B. priteisti 29,17 Eur (dvidešimt devynis eurus 17 ct).

6) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Ignalinos rajone“ dalį, kuria buvo patvirtinti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), patenkantis į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę;

7) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. spalio 3 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties (2.1.12 punkto), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė P. B. ir O. B., 185 kv. m žemės sklype (0,3895), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančią į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę;

8) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. spalio 3 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto dalį, kuria pirkėjai P. B. ir O. B. priėmė 185 kv. m iš 0,3895 ha žemės skype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančią į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę;

9) taikyti restituciją natūra: grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 185 kv. m. iš 0,3895 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurie patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai, o iš Lietuvos Respublikos valstybės P. B. priteisti 34,24 Eur (trisdešimt keturis eurus 24 ct)

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos Nijolė ČekanauskienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė