Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-12-11 · Civilinė byla Nr. 2A-907-440/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-26Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-11Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-11
Bylos Nr.
2A-907-440/2013
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-03465-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė (pran.)
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
E. B.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-907-440/2013Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03465-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3;75.6.1;75.8.;114.4.; 121.14; 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-507-362/2013 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir turto padalijimo, atsakovės E. B. priešieškinį J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. B. kreipėsi su ieškiniu į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas nutraukti santuoką įregistruotą 1981 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 252 dėl sutuoktinės kaltės. Padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą butą, adresu (duomenys neskelbtini) po ½ . Atsakovė E. B. nesutiko su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl jos kaltės ir nekilnojamojo turto padalijimo lygiomis dalimis. Priešieškiniu atsakovė prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio J. B. kaltės. Butą, adresu (duomenys neskelbtini) priteisti jai, o J. B. 5000,00 Lt kompensaciją, kompensacijos sumokėjimo terminą nustatant trims metams nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti iš J. B. 2000,00 Lt neturtinės žalos nes ieškovas savo elgesiu ir pareiškimais ( kaltinimai neištikimybe, kreipimasis į policiją) pažemino ją, privertė blogai jaustis emociškai, pats būdamas neištikimas, padarė jai neturtinės žalos. Nurodė, kad santuokoje įgyto buto padalijimas po ½ negalimas, nes neatitiktų nei ieškovo, nei jos interesų. Jų tarpusavio santykiai yra sudėtingi, bendras gyvenimas padalijus butą būtų neįmanomas. Dalijant turtą yra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsakovei nustatant 2/3 dalis turto, ieškovui 1/3. Nes 1991 m. liepos 6 d. butas, adresu (duomenys neskelbtini)buvo įgytas atlikus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusio iki santuokos įgyto vieno kambario buto, adresu (duomenys neskelbtini), mainus. Atsakovas su priešieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės ir dėl jam išmokėtinos kompensacijos dydžio nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad sutiktų su 37500,00 Lt dydžio kompensacija, jei kompensacija būtų išmokėta per tris mėnesius. Teismo posėdžio metu prašė visą butą palikti jam, kitą pusę priteisiant kaip moralinę kompensaciją. Nurodė, jog jis neturi galimybės sumokėti kompensacijos. Šalys nurodė, kad kitą bendrai santuokoje įgytą turtą yra pasidaliję, kreditorinių įsiskolinimų neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė nutraukti J. B. ir E. B. santuoką, sudarytą 1981 m. rugsėjo 19 d., įregistruotą Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 252, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes B., B. Padalinti nekilnojamą turtą, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant jį atsakovei E. B., o ieškovui J. B. priteisiant iš atsakovės E. B. 20000,00 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) kaip kompensaciją už jai atitenkantį butą. Nustatė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), pereina asmeninės E. B. nuosavybėn, sumokėjus priteistą kompensaciją. Likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Teismas, spręsdamas, kuris iš sutuoktinių yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, nurodė, jog ieškovo J. B. nurodomos santuokos nutraukimo priežastys yra niekuo nepagrįstos. Vertino, kad atsakovės nurodytos priežastys, kad ieškovas yra agresyvus, yra ją smaugęs, dažnai elgiasi neadekvačiai ir kitos, yra susijusios ne tiek su J. B. požiūriu į santuoką ir sutuoktinę, kiek su jo liga. Kadangi teismui nėra pateikta aiškių priežasčių, dėl ko santuoka nutrūko, teismas vertino, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nustatė, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė pagal įvertinimo ataskaitą yra 58000,00 Lt. Už butą įmokos sumokėtos E. S., o dvi paskutinės – E. B. vardu. Pateikta dovanojimo sutartis, kuria 2005 m. ir 2007 m. E. B. asmeniškai padovanota 3000,00 Lt ir 2000,00 Lt buto remontui. Teismas vertino, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog butas jai buvo paskirtas dar iki santuokos, kaip kooperatinis butas, visas išmokas, išskyrus dvi paskutines, ji sumokėjo iki santuokos, tik dvi paskutinės įmokos sumokėtos santuokos metu. Butas jos vardu buvo įregistruotas po visų įmokų sumokėjimo. Bendro gyvenimo metu butas iš esmės pagerintas nebuvo, tie pakeitimai, kurie buvo padaryti, langų keitimas, durų keitimas, buvo atlikti iš jos asmeninių, krikšto dukros, I. V. ir jos vyro S. V. padovanotų lėšų. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, paskiriant butą atsakovei, o ieškovui priteisiant 20000,00 Lt kompensaciją. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškinio pareiškimas, tiek priešieškinis tenkinami iš dalies, į šalių turtinę padėtį, ieškovės ir atsakovo turėtas teismo išlaidas nusprendė palikti šalims (LR CPK 93 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliantas ieškovas J. B. skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, prašo pakeisti sprendimo dalį dėl priteistos jam iš atsakovės E. B. 20000,00 Lt kompensacijos, priteisiant ieškovui J. B. iš atsakovės E. B. 29000,00 Lt kompensaciją už jai atitenkantį butą.

Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į tas aplinkybes, kad butas atsakovei buvo paskirtas dar iki santuokos, kaip kooperatinis butas, dvi paskutines įmokas už butą atsakovė sumokėjo santuokos metu, butas jos vardu buvo įregistruotas po visų įmokų sumokėjimo, bendro gyvenimo metu butas iš esmės pagerintas nebuvo. Mano, kad teismas nepagrįstai pripažino šias aplinkybes svarbiomis, nes kitokių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 3.123 straipsnyje, dėl ko galima buvo nukrypti nuo lygių dalių principo, byloje nėra, nes šalys neturi nepilnamečių vaikų, abu yra neįgalūs, abiejų pajamos ir turtinė padėtis yra vienoda. Teismas turėjo aplinkybes, dėl kurių jis nukrypo nuo lygių dalių principo, pripažinti svarbiomis savo sprendime motyvuoti, kas nebuvo padaryta. Vadovaujantis LR CK 3.88 straipsniu turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Įstatyme nėra nurodyta, kokią dalį sutuoktinis turi atsinešti ar sumokėti bendrojoje jungtinio turto dalyje, kad ją galima būtų laikyti asmenine nuosavybe ir ta dalimi mažinti kitam sutuoktiniui tenkančią bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį. Turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsakovė priešieškiniu neprašė nei viso buto, nei dalies buto pripažinti jos asmenine nuosavybe.

Atsakovė E. B. prašo palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą. Nurodė, kad sprendimas yra išsamus, motyvuotas, o apelianto argumentai yra nepagrįsti, formalaus pobūdžio. Atsakovė nurodė, kad negali sutikti su ieškovo argumentais, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, kadangi LR CK 3.123 straipsnyje nėra nurodyta kitokių aplinkybių, dėl ko galima buvo nukrypti nuo lygių dalių principo. Pažymėjo, kad LR CK 3.123 straipsnio 1 dalis nustato dispozityvų teisinį reglamentavimą, kuris teismo diskrecijai palieką teisę spręsti, kokius atvejus jis gali pripažinti svarbiais, leidžiančiais nukrypti nuo lygių dalių principo. Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad šioje teisės normoje pateikiamų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes. Atsakovės manymu apeliantas neteisingai nurodė, kad aplinkybės, kuriomis teismas grindė nukrypimą nuo lygių dalių principo nebuvo motyvuotos. Atsakovė nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad bendro gyvenimo kartu metu butas būtų buvęs iš esmės pagerintas, bei, kad jis būtų prisidėjęs prie dalintino buto įgijimo. Atsakovė neprašė pripažinti buto jos asmenine nuosavybe įvertinusi moralinį aspektą, kad ieškovas, nors ir neprisidėjęs prie buto pagerinimų ar esminio jo išlaikymo, dalinę kompensaciją turėtų gauti. Todėl teismo prašė priteisti jai 2/3 buto, o už 1/3 dalį tenkančią ieškovui priteisti-kompensaciją, o ne pripažinti butą atsakovės asmenine nuosavybe. Atsakovė neturėjo pareigos reikšti papildomo reikalavimo dėl turto dalies pripažinimo jos asmenine nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau tekste LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Apeliantas neginčija teismo sprendimo dėl turto priteisimo atsakovei natūra. Ginčas kilo dėl teisės nukrypti nuo lygių dalių principo aiškinimo, nustatytos mokėtinos piniginės kompensacijos dydžio teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buto (duomenys neskelbtini), vertė pagal įvertinimo ataskaitą yra 58000,00 Lt ( 64-72 b.l.). Šalys su nustatytu įvertinimu sutiko. Atsakovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausė vieno kambario butas, adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą ji išmainė į butą adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė E. B. (S.) už butą sumokėjo visas įmokas, išskyrus dvi paskutines, kurias sumokėjo jau būdama santuokoje su ieškovu J. B.. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti duomenys (75-77, 84-88, 35, 36, 55-57 b.l.) Atsakovei sumokėjus įmokas 1991 m. liepos 6 d. buvo įregistruota jos vardu nuosavybė, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro pažyma Nr. 40/92132 ( 12 b.l.). Ieškovas šių aplinkybių neginčijo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog butas jai buvo paskirtas dar iki santuokos, kaip kooperatinis butas, visas išmokas, išskyrus dvi paskutines, ji sumokėjo iki santuokos, tik dvi paskutinės įmokos sumokėtos santuokos metu. Butas jos vardu buvo įregistruotas po visų įmokų sumokėjimo. Atsakovė byloje teikė įrodymus, kad 2005 m. ir 2007 m. jai asmeniškai buvo padovanota 3000,00 Lt ir 2000,00 Lt buto remontui ( 97,98 b.l.). Ieškovas šių aplinkybių neginčijo. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad šalims gyvenant santuokoje butas iš esmės pagerintas nebuvo, tie pakeitimai, kurie buvo padaryti, langų keitimas, durų keitimas, buvo atlikti iš atsakovės asmeninių, krikšto dukros, I. V. ir jos vyro S. V. padovanotų lėšų, pateikti tai patvirtinantys įrodymai.

LR CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad butas atsakovei buvo paskirtas dar iki santuokos, kaip kooperatinis butas, dvi paskutines įmokas už butą atsakovė sumokėjo santuokos metu, butas jos vardu buvo įregistruotas po visų įmokų sumokėjimo, bendro gyvenimo metu butas iš esmės pagerintas nebuvo. Mano, kad teismas nepagrįstai pripažino šias aplinkybes svarbiomis, nes kitokių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 3.123 straipsnyje, dėl ko galima buvo nukrypti nuo lygių dalių principo, byloje nėra, nes neturi nepilnamečių vaikų, abu yra neįgalūs, abiejų pajamos ir turtinė padėtis yra vienoda. Atsakovė nesutikdama su šiais argumentais, pažymėjo, kad LR CK 3.123 straipsnio 1 dalis nustato dispozityvų teisinį reglamentavimą, kuris teismo diskrecijai palieką teisę spręsti, kokius atvejus jis gali pripažinti svarbiais, leidžiančiais nukrypti nuo lygių dalių principo.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs dėl LR K 3.123 straipsnyje numatytų atvejų, kada teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nurodytas sąrašas yra nebaigtinis, nes teismas gali atsižvelgti į kitas konkrečios bylos aplinkybes, kurias vertina kaip svarbias ir sudarančias pagrindą nukrypti nuo įtvirtinto principo. Jeigu yra nurodyta keletas aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, tai jos visos turi būti įvertintos. Šio normos tikslas – sudaryti teisines prielaidas teisingai sutuoktinių ir kitų asmenų teisių bei interesų pusiausvyrai nustatyti. Analizuojamoje teisės normoje ir jos taikymo praktikoje įtvirtinti pagrindai nukrypti nuo lygių dalių principo, bet nenustatyta tokio nukrypimo masto ar apimties. Tai nustato teismas, derindamas šalių interesus, siekdamas protingos ir teisingos šalių interesų pusiausvyros. Turtinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su sutuoktinių bendro turto įgijimu ir išlaikymu ar priežiūra, yra aplinkybės, kurios pagal LR CK 3.123 straipsnį sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatų, kad, nustačius vieno sutuoktinio didesnę dalį prisidedant prie bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo ar pagerinimo, teismui yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009)

Ieškovas, kaip minėta aplinkybių dėl buto įsigijimo, dėl atsakovės mokėtų įmokų, jų dydžio neginčijo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buto (duomenys neskelbtini), vertė pagal įvertinimo ataskaitą yra 58000,00 Lt. Šalys su nustatytu įvertinimu sutiko. Ieškovas reiškė reikalavimą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą butą, adresu (duomenys neskelbtini) padalinti po 1/2. Atsiliepime nurodė, kad sutiktų su 37500,00 Lt dydžio kompensacija, jei kompensacija būtų išmokėta per tris mėnesius. Teismo posėdžio metu prašė visą butą palikti jam, kitą pusę priteisiant kaip moralinę kompensaciją. Nurodė, jog jis neturi galimybės sumokėti kompensacijos. Atsakovė nurodė, kad santuokoje įgyto buto padalijimas po 1/2 negalimas nes neatitiktų nei ieškovo, nei jos interesų. Jų tarpusavio santykiai yra sudėtingi, bendras gyvenimas padalijus butą būtų neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai nustatė atsakovės didesnį indelį į buto įsigijimą, jo priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino byloje nustatytas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo nukrypti nuo lygių dalių principo nemotyvavo. Sutiktina su atsakovės argumentais atsiliepime į apeliacinį skundą, kad ieškovas neįrodė, kad bendro gyvenimo kartu metu butas būtų buvęs iš esmės pagerintas, bei, kad ieškovas būtų prisidėjęs prie dalintino buto įgijimo. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovė priešieškiniu neprašė nei viso buto, nei dalies buto pripažinti jos asmenine nuosavybe, sutiktina su atsakovės argumentais, kad atsakovė neturėjo pareigos reikšti papildomo reikalavimo dėl turto dalies pripažinimo jos asmenine nuosavybe. Atsakovė nurodė, kad neprašė pripažinti buto jos asmenine nuosavybe įvertinusi moralinį aspektą, kad ieškovas, nors ir neprisidėjęs prie buto pagerinimų ar esminio jo išlaikymo, dalinę kompensaciją turėtų gauti. Todėl teismo prašė priteisti jai 2/3 buto, o už 1/3 dalį tenkančią ieškovui priteisti kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, paskiriant butą atsakovei, o ieškovui priteisiant 20000,00 Lt kompensaciją. Nustatęs, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), pereina asmeninės E. B. nuosavybėn, sumokėjus priteistą kompensaciją.

Teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje nustatytas faktines aplinkybes sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl sutuoktinių turto padalijimo, turto vertės. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes, atsižvelgė į šalių tarpusavio santykius, jų materialinę padėtį, kitas aplinkybes ir padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, kad yra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, paskiriant butą atsakovei, o ieškovui priteisiant 20000,00 Lt kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypdamas nuo lygių dalių principo nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais keisti nėra pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apelianto J. B. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-507-362/2013 atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje, kartu su apeliaciniu skundu gautas apelianto ieškovo J. B. prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Prašyme nurodoma, kad jo materialinė padėtis yra sunki, jis niekur nedirba, gauna nedidelę invalidumo pensiją, jokio kito nekilnojamojo turto neturi. Už priteistą 20000,00 Lt piniginę kompensaciją bus nelengva susirasti butą. Nurodo ir kitas aplinkybes ir reiškia prašymą atidėti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalies vykdymą dėl buto (duomenys neskelbtini), perėjimo asmeninės E. B. nuosavybėn po keturių mėnesių, sumokėjus priteistą kompensaciją. Vadovaujantis LR CPK 284 straipsnio 1 dalimi teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, apie prašymą nėra žinoma kitai šaliai, atsižvelgiant į įstatymo nuostatas dėl tokio pobūdžio prašymų nagrinėjimo numatytos procesinės tvarkos, prašymas apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas. Apelianto J. B. prašymas dėl sprendimo vykdymo nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme.

LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nereiškė. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (LR CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Kolegijos pirmininkė Vilija ValantienėTeisėjai Rasa BartašienėEgidijus Mockevičius