- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- e2A-964-392/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. F.
- Atsakovas
- D. S., uždarajai akcinei bendrovei „Capital Team“
- Trečiasis asmuo
- D. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. F. (A. F.) ieškinį atsakovei D. S. dėl netesybų priteisimo ir atsakovės D. S. priešieškinį ieškovui A. F. ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Capital Team“ dėl sutarties pripažinimo niekine, trečiasis asmuo D. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 5 002,50 Eur sutartinių netesybų, 204,99 Eur netesybų išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. vasario 22 d. UAB „Capital Team“, veikdama kartu su ieškovu, sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį (pardavimą) Nr. ART180225 su atsakove D. S.. Pagal Sutarties nuostatas UAB „Capital Team“ kartu su ieškovu ieškojo atsakovei D. S. nuosavybės teisėmis priklausančio nekilnojamojo turto (namo), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjų. Šalys taip pat susitarė, kad UAB „Capital Team“ ir ieškovas tarpininkaus parduodant turtą, o atsakovė D. S. sumokės paslaugų teikėjams už tarpininkavimo paslaugą. Sutartimi taip pat buvo susitarta, kad Sutartis galios 6 mėnesius nuo jos pasirašymo dienos, o šiam terminui pasibaigus ir nei vienai iš šalių per 14 dienų terminą Sutarties nenutraukus, Sutarties galiojimas pratęsiamas dar 6 mėnesiams, pratęsimų skaičiaus neribojant. Sutartis šalių nutraukta nebuvo. Atsakovė D. S. 2019 m. liepos 17 d. paprašė išimti parduodamo turto skelbimą iš nekilnojamojo turto portalų, tačiau priežasčių nenurodė. Sutartimi atsakovė įsipareigojo savarankiškai ar per kitus asmenis neparduoti ar kitaip neperleisti turto per kitus tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis. 2019 m. rugpjūčio 16 d. paaiškėjo, kad turtas buvo parduotas pirkėjui R. P. V. 2019 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. DP-2995 pagrindu, sudaryto sandorio vertė – 145 000 Eur. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 6 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. FART-190806 – 5 002,50 Eur netesybų sumai ir pateikė apmokėjimui. Atsakovė UAB „Capital Team“ ir ieškovas 2016 m. lapkričio 11 d. buvo sudarę Bendradarbiavimo sutartį Nr. CT 005, kurios pagrindu ieškovas veikė kaip UAB „Capital Team“ partneris. 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutraukus minėtą Bendradarbiavimo sutartį, UAB „Capital Team“ neturi jokių reikalavimų dėl ieškovo sudarytų tarpininkavimo sutarčių ir į jomis įgytų teisių į komisinį atlyginimą, įskaitant ir mokėjimus pagal ginčo sutartį su atsakove D. S.. 2019 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė D. S. pateikė pretenziją, kuria atsakovė atsisakė apmokėti išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. 2019 m. rugsėjo 24 d. atsakovei D. S. buvo pateikta pretenzija dėl sutartinių netesybų bei nuostolių sumokėjimo, kuria reikalaujama iš atsakovės sumokėti sutartyje nustatytas netesybas bei padengti su šios sumos išieškojimu susijusias ieškovo patirtas teisines išlaidas. Atsakovė D. S. sutarties 8.1 punkte nurodytu laikotarpiu savarankiškai pardavusi turtą, pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl jai kilo sutartyje nustatyta pareiga sumokėti ieškovui sutartines netesybas. Ieškovas yra sutarties šalis, sutartis numato konkrečias ieškovo pareigas, taip pat ir teisę reikalauti sutartyje nustatyto dydžio atlyginimo arba netesybų, ieškovas yra pasirašęs sutartį. Atsakovė D. S., nutraukus Bendradarbiavimo sutartį 2019 m. rugpjūčio 13 d., buvo informuota, kad UAB „Capital Team“ neturi jokių reikalavimų dėl ieškovo sudarytų sutarčių ir į jomis įgytų teisių į komisinį atlyginimą. Sutarties 7.1 punktu atsakovė D. S. įsipareigojo sumokėti ne tik 3 proc. nuo Turto pardavimo kainos mokestį arba netesybas, bet ir GPM arba PVM nuo šios sumos, jei tokie mokesčiai konkrečiu atveju yra taikomi. Ieškovas atsakovei D. S. nuolat teikė išsamias ataskaitas apie skelbimus, skelbimų iškėlimus, peržiūrų skaičius, susidomėjusių pirkėjų kontaktus ir t. t. Atsakovė sutarties 8.3 punkte numatyta teise prieš terminą nutraukti sutartį nepasinaudojo. Atsakovė D. S. apie sutarties nutraukimą pagal Sutarties 8.3 punktą ir 8.5 punktą turėjo informuoti ieškovą raštu, faksu ar el. paštu, tačiau tokių įrodymų nepateikta. Ieškovas nesutinka su atsakovės D. S. teiginiu, kad ieškovas yra netinkamas ieškovu šioje byloje, nes iš 2016 m. lapkričio 23 d. Bendradarbiavimo sutarties matyti, kad ieškovas veikė kaip UAB „Capital Team“ partneris. Kadangi ieškovas nėra PVM mokėtojas, o nuo gautų pajamų privalo mokėti GPM, todėl išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas mokėtinas GPM. Pagrindo manyti, kad derantis dėl Sutarties sąlygų atsakovė D. S. individualiai būtų su jomis nesutikusi, byloje nėra. Atsakovės teiginys, kad E. Z. skambino pagal skelbimą dėl turto pirkimo nėra įrodytas, neaišku, kaip tokios aplinkybės galėtų būti žinomos.
2. Atsakovė teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė 2018 m. vasario 22 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. ART 180222 pripažinti niekine ab initio ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, ex officio teismui konstatuoti niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą; teismui nusprendus, kad nėra pagrindo visos 2018 m. vasario 22 d. Tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. ART 180222 pripažinti negaliojančia, pripažinti sutarties 5.1.2 punktą ir 7 punktą negaliojančiais; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. su UAB „Capital Team“ pasirašė Tarpininkavimo paslaugų sutartį, kuria šalys susitarė dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo už 360 000 Eur. UAB „Capital Team“ pardavinėjo minėtą turtą nuo 2016 m., tačiau skambučių ar pranešimų apie potencialius klientus atsakovė nėra gavusi. Vienintelė informacija, kurią gavo atsakovė, 2016 m. spalio 11 d. ir 2016 m. lapkričio 18 d. el. laiškai, kuriuose nurodoma, kad informacija apie turto pardavimą skelbiama, tačiau niekas iš pirkėjų nesiteiravo. Po nesėkmingo pardavinėjimo minėta sutartis žodžiu buvo nutraukta. 2018 m. vasario 22 d. tarp UAB „Capital Team“ ir atsakovės buvo pasirašyta Tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. ART180222, kurios pagrindu UAB „Capital Team“ nekilnojamąjį turtą turėjo parduoti už 260 000 Eur. Sutarties 3.1.2 punktas numatė, kad privaloma informuoti atsakovę apie kiekvieną rastą potencialų pirkėją, tačiau atsakovei nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad sutartis buvo vykdoma. Kadangi turtas nebuvo parduotas, ši sutartis taip pat buvo nutraukta žodžiu. Atsakovė po sutarties nutraukimo nekilnojamąjį turtą pardavė be UAB „Capital Team“ ir A. F., nes buvo įsitikinusi, kad sutartis yra pasibaigusi. Atsakovė teigia, kad 2018 m. vasario 22 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. ART180222 buvo pasirašyta su neturinčiu įgaliojimo tokią sutartį pasirašyti asmeniu. Sutartį UAB „Capital Team“ vardu pasirašo direktorė B. M., o ne A. F., be to, ieškovas nėra UAB „Capital Team“ nei direktorius, nei vadovas ar įgaliotas atstovas. Ginčijamos sutarties 7 punkte nurodyta sąlyga, kad atsakovė turi mokėti GPM, neatitinka juridinio asmens veiklos teisinio reglamentavimo, nes juridiniam asmeniui nėra įstatymo reikalavimo tokio mokesčio mokėti, o sutartis ir buvo sudaryta su juridiniu asmeniu. Taip pat namas, kuris priklausė atsakovei, buvo pastatytas ant žemės sklypo, kuris priklausė kitiems asmenims nuosavybės teise, o pagal CK 6.394 straipsnį pasirašant Tarpininkavimo sutartį reikalinga informuoti žemės sklypo savininkus, ant kurių žemės stovi nekilnojamasis turtas, bei juos įtraukti į sutartį. D. S. yra atsakovės sutuoktinis, todėl sutartis turėjo būti pasirašoma su abiem sutuoktiniais arba turėti įgaliojimą pardavinėti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Kadangi minimi asmenys nebuvo informuoti, jų sutikimo nėra, todėl tokia sutartis neatitinka įstatymo imperatyvių reikalavimų ir turi būti pripažinta niekine. Sutartis pažeidžia atsakovės interesus, nes sutarties sąlygos yra nelygios. Sankcija už tai, kad namą parduos atsakovė, nurodyta bauda ligi tokios pat sumos, kurią gautų juridinis asmuo, kuris namo nepardavė, o tuo tarpu UAB „Capital Team“ nėra nurodyta jokių sankcijų už tai, kad jis namo neparduoda per nustatytą terminą, todėl pažeidžiamas šalių lygiateisiškumas. Tarpininkavimo sutarties sąlygos nėra standartinės, todėl dėl jų buvo reikalinga derėtis, tačiau iš analogiško turinio 2016 m. ir 2018 m. sutarčių matyti, kad sąlygos buvo pateiktos ieškovo. Be to, ginčijamos sutarties 5.1.2 punkte nurodytos netesybos už sutarties pažeidimą yra aiškiai per didelės. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kuriais grindžia savo reikalavimus – nėra pateiktų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, dokumentų, kurių pagrindu būtų galima pagrįsti ieškinio pažeistų teisių faktą. Atsakovė mano, kad A. F. nėra tinkamas ieškovas šioje byloje. 2018 m. vasario 22 d. sutarties preambulėje nurodyta, kad sutartis pasirašoma su UAB „Capital Team“ atstovaujama direktorės B. M., o sutarties pabaigoje sutartį pasirašo ieškovas, kuris nepateikė jokių įgaliojimų, leidžiančių pasirašyti sutartį ar atstovauti UAB „Capital Team“ vardu reikšti ieškinį. Ieškovas dirba pagal individualią veiklą, todėl nesuprantama, kad pasirašius sutartį su įmone, kuriai nereikia mokėti GPM, atsiranda pareiga mokėti GPM, nors jis nevykdė sutarties. Iš ginčijamos sutarties matyti, kad ieškovas įsipareigojo namą parduoti už 260 000 Eur, o atsakovė namą 2019 m. rugpjūčio 2 d. pardavė už 145 000 Eur, t. y. namas buvo parduotas beveik dvigubai pigiau nei buvo nurodyta sutartyje, todėl buvo pažeistas atsakovės teisėtų lūkesčių principas. Atsakovė yra vartotoja, o ieškovas – verslininkas. Tarpininkavimo sutartis yra vartojimo sutartis, todėl jos sąlygos turi atitikti sąžiningumo kriterijus.
Atsiliepimas
3. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį su atsakovės D. S. priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė D. S. neteisingai nurodo, kad 2016 m. ji pasirašė tarpininkavimo paslaugų sutartį su UAB „Capital Team“. 2016 m. gegužės 28 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. ARTI60528 buvo sudaryta tarp atsakovės D. S., ieškovo ir UAB „NT rinkos centras“, t. y., su kitu subjektu ir su šios bylos nagrinėjimo dalyku nesusijusi. Po 2016 m. sutarties sudarymo, pasikeitė ieškovo partneris (ieškovas pradėjo bendradarbiauti su UAB „Capital team“, todėl norint tęsti ieškovo teikiamas paslaugas, reikėjo pasirašyti naują sutartį, kurioje nurodytas naujas paslaugas teikiantis juridinis asmuo. Nurodo, kad 2018 m. sudarant ginčo Sutartį šalys susitarė iš esmės dėl to paties dalyko, dėl tų pačių paslaugų teikimo, tik nežymiai pakeičiant tam tikras sutarties sąlygas ir pakeičiant paslaugas teikiantį juridinį asmenį. Priešieškinyje atsakovė nenurodo nei vieno pagrindo ginčijamą Sutartį pripažinti negaliojančiu sandoriu. Kadangi Sutartis buvo sudaryta rusų kalba, atsakovė turėjo visas Sutarties sąlygas detaliai įvertinti, ir, su kokia nors sąlyga nesutikdama, dėl tokios sąlygos derėtis, tačiau pasirašydama Sutartį atsakovė su visomis sąlygomis sutiko. Sudarant tarpininkavimo paslaugų sutartį, jokių asmenų, įskaitant ir trečiuosius asmenis, sutikimų nereikėjo, taip pat nereikėjo jų informuoti, o sutikimų negavimas ar asmenų neinformavimas neturi įtakos nei šių asmenų teisėms, nei sandorio negaliojimui. Tai, kad atsakovė, žinodama ir suprasdama Sutarties sąlygas, pamiršo ar nesivargino nutraukti Sutartį prieš sudarydama turto pirkimo – pardavimo sandorį, nėra pagrindas abejoti Sutarties sąlygų sąžiningumu ir tai nėra pagrindas pripažinti Sutartį negaliojančia ar atsakovei nevykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovės samprotavimai apie akivaizdžiai per dideles netesybas yra nepagrįsti, nes šalys turi teisę susitarti dėl netesybų dydžio. Nors atsakovė priešieškinyje cituoja CK 1.80 straipsnį ir pasisako dėl šiame straipsnyje įtvirtinto sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindo, tačiau konkrečiai nenurodo kokį įstatymo imperatyvą ginčijama Sutartis pažeidžia.
4. Atsakovė UAB „Capital Team“ atsiliepime nurodė, kad ji nėra tiesiogiai suinteresuota šioje civilinėje byloje nagrinėjamu ginču ar jo baigtimi, jos atžvilgiu nėra pareikšta jokių tiesioginę įtaką teisėms turinčių reikalavimų. Pagal ginčijamą Tarpininkavimo sutartį UAB „Capital Team“ jokių sąskaitų nėra išrašiusi. Mano, kad atsakovės D. S. priešieškinis turėtų būti atmestas. UAB „Capital Team“ bendradarbiaujant su ieškovu, sudaryta sutartis su atsakove D. S. yra teisėta, ši sutartis iš UAB „Capital Team“ pusės sudaryta tinkamai įgalioto asmens, todėl keliamos abejonės dėl netinkamo atstovavimo sudarant sutartį yra visiškai nepagrįstos. Priešieškinyje keliamos abejonės dėl tarpininkavimo paslaugų sutarties sąlygų sąžiningumo taip pat yra nepagrįstos, kadangi UAB „Capital Team“ žiniomis atsakovė D. S. turėjo galimybę išsamiai susipažinti su sutarties sąlygomis, sutartis specialiai buvo sudaryta atsakovei suprantama rusų kalba.
5. Trečiasis asmuo D. S. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad asmeniškai jokių sutarčių nei su ieškovu, nei su atsakove UAB „Capital Team“ nepasirašinėjo. Jam žinoma, jog jo sutuoktinė D. S. 2016 m. buvo pasirašiusi tarpininkavimo sutartį su UAB „Capital Team“, tačiau namo parduoti nepavyko. 2018 m. buvo sudaryta sutartis tarp D. S. ir UAB „Capital Team“, tačiau namo parduoti taip pat nepavyko, todėl buvo nuspręsta sutartį nutraukti, o namą išnuomoti. Pažymi, kad tik po kurio laiko trečiojo asmens pažįstami pasisiūlė pirkti namą už mažesnę kainą, kadangi namas nebuvo nei parduotas, nei išnuomotas, buvo nuspręsta namą parduoti už mažesnę kainą pažįstamiems.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės D. S. ieškovo A. F. naudai 5002,50 Eur netesybų, 204,49 Eur netesybų išieškojimo išlaidų, 5 procentus palūkanų už priteistą 5 206,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 670,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės D. S. valstybės naudai 48,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad 2016 m. gegužės 28 d. tarp byloje nedalyvaujančio subjekto UAB „NT rinkos centras“, pardavimų atstovo A. F. bei D. S. buvo sudaryta Tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. ART160528, kuria D. S. pavedė paslaugos teikėjams UAB „NT rinkos centras“ ir A. F. vykdyti objekto (namo, esančio (duomenys neskelbtini)) pirkėjų paiešką. 2018 m. vasario 22 d. tarp atsakovės UAB „Capital team“, sutartyje įvardintos „Paslaugos teikėju“, kartu su ieškovu A. F., sutartyje įvardijamu „Pardavimų atstovu“, ir atsakovės D. S., sutartyje įvardijamos „Klientu“ buvo sudaryta Tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. ART-180222 (toliau – tarpininkavimo sutartis). Tarp trečiojo asmens UAB „Capital team“ ir ieškovo 2016 m. lapkričio 11 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. CT 005, kurios pagrindu ieškovas veikė kaip UAB „Capital team“ partneris. 2019 m. rugpjūčio 13 d. susitarimu dėl sutarties nutraukimo UAB „Capital Team“, UAB „Capital Realty“, UAB „Capital Klaipėda“ ir A. F. susitarė nutraukti 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį Nr. CT005 nuo 2019 m. liepos 1 d. Šio susitarimo 3 punkte numatyta, kad gavus sutartą kompensacijos sumą į UAB „Capital Team sąskaitą, UAB „Capital team“ neturi ir ateityje neturės pretenzijų dėl pardavimo atstovo pasirašytų tarpininkavimo sutarčių, įvykusių ir būsimų sandorių ir nepretenduos į bet kokias komisinių dalybas. Susitarime numatyta kompensacijos suma trečiajam asmeniui UAB „Capital team“ sumokėta 2019 m. rugpjūčio 14 d.
8. Atsakovei D. S. ir jos sutuoktiniui D. S. priklausęs gyvenamasis namas parduotas 2019 m. rugpjūčio 2 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. DP-2995. Ieškovas atsakovei išrašė sąskaitą ir pateikė pretenziją dėl 5 002,50 Eur netesybų sumos, kurią sudaro 4350 Eur bauda už sutarties pažeidimą ir 652,50 Eur GPM, tačiau atsakovė atsisakė sumokėti, 2019 m. rugpjūčio 20 d. pateikdama priešpriešinę pretenziją. Atsakovei atsisakius apmokėti pateiktą sąskaitą, ieškovo atstovas 2019 m. rugsėjo 27 d. pateikė pretenziją dėl sutartinių netesybų ir nuostolių, tačiau atsakovė D. S. į pateiktą pretenziją nereagavo.
9. Teismas nurodė, jog byloje nenustatyta, kad atsakovė siekė parduoti gyvenamąjį namą verslo tikslais, o ne asmeninių ar šeimos poreikių tenkinimui. Sutarties sąlygas rengė ieškovas, tačiau į sutartį nebuvo įtraukta jokių sąlygų, nustatančių, kad atsakovę ieškovas ketina traktuoti ne kaip vartotoją, o kaip verslininkę. Pagal ginčo sutartį tiek UAB „Capital team“, tiek A. F. yra laikomi paslaugų teikėjais, tačiau tolesniame ginčo sutarties tekste, UAB „Capital team yra įvardijama tiek paslaugų teikėja, tiek įmone, o A. F. įvardijamas tiek paslaugų teikėju, tiek pardavimų atstovu.
10. Teismas vertindamas atsakovės priešieškinio reikalavimą, kuriuo atsakovė prašo pripažinti tarpininkavimo sutartį niekine ir negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. CK 1.80 straipsnio pagrindu, kitu reikalavimu pripažinti tam tikras sutarties sąlygas nesąžiningomis, pažymėjo, kad aplinkybės, jog tam tikros sutarties sąlygos neatitinka kokių nors teisės normų, savaime nereiškia, kad sandoris yra negaliojantis. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomos teisės normos nėra imperatyvios, taip pat teismas ex officio nenustatė imperatyvių teisės normų, kurioms sutartis prieštarauja.
11. Teismas sprendė, kad atsakovės argumentai dėl sandorio tariamo negaliojimo kaip pasirašyto netinkamo asmens yra nepagrįsti. Nurodė, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad 2018 m. vasario 22 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį UAB „Capital team“ vardu pasirašė tokių įgaliojimų neturintis asmuo. Teismas konstatavo, kad trečiajam asmeniui UAB „Capital team“ nekeliant klausimo dėl B. M. įgaliojimo pasirašyti ginčo sutartį, atsakovė D. S. neturi reikalavimo teisė šiuo pagrindu ginčyti sandorį (CK 1.92 straipsnis). Iš atsakovės UAB „Capital team“ atsiliepimo turinio akivaizdu, kad UAB „Capital team“ šį sandorį yra patvirtinusi, todėl nėra pagrindo vertinti, kad sutartis pasirašyta neįgaliotų asmenų.
12. Teismo vertinimu, atsakovės argumentas, kad sutartyje numačius sąlygą apie GPM mokėjimą, tokia sutartis tariamai niekinė, yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad sutarties 7.1 punkte yra aiškiai nurodyta, kad bendras atlyginimas yra lygus 3 procentams, bet ne mažiau kaip 1800 Eur plius PVM/GPM (jei taikomas). Sutartyje numatyta alternatyva priklausomai nuo piniginių lėšų gavėjo ir mokesčio rūšies. Sutarties 7.3 punkte numatyta, kad atlyginimo sumą paslaugos teikėjai paskirsto priklausomai nuo tarpusavio susitarimo. Teismo įsitikinimu, nėra jokio teisinio pagrindo abejoti aptariamos sutarties sąlygos atitiktimi teisės aktų reikalavimams.
13. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad sutartis prieštarauja CK 6.394 straipsnio normoms ir dėl to yra negaliojanti. Visų pirma, tarpininkavimo sutartimi nebuvo perleidžiamos nuosavybės teisės nei žemės sklypą, nei į gyvenamąjį namą, todėl pagrindo taikyti CK 6.394 straipsnio nuostatas sutarties sudarymo metu nebuvo jokio teisinio pagrindo. Tarpininkavimo paslaugų sutarties tikslas - pirkėjo namui, o ne žemės sklypui, suradimas. Pažymėjo, kad tarpininkavimo sutartyje nebuvo užsimenama apie žemės sklypo pirkėjų paiešką, ginčo tarpininkavimo sutartis žemės sklypo buvusių savininkų teisėms ir pareigoms jokios įtakos neturėjo.
14. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovas jokių veiksmų neatliko. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ar jo komandos nariai skelbė apie parduodamą namą. Atsakovė sutarties nenutraukė, todėl konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad tarpininkavimo paslaugos jai buvo teikiamos. Pažymėjo ir tai, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad namą įgijęs asmuo parduodamą objektą rado savarankiškai, t. y. nesinaudodamas interneto portaluose skelbiamais duomenis. Atsakovė neįrodė esant pagrindą taikyti ir CK 6.206 straipsnį. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei būtų nustatytas netinkamas ieškovo kaip nekilnojamojo turto brokerio pareigų vykdymas, tai nesudarytų pagrindo pripažinti pačią sutartį negaliojančia.
15. Nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ginčo sutartis neatitinka CK 6.158 straipsnio ir 6.228 straipsnio reikalavimų ir dėl to yra niekinė. CK 6.228 straipsnyje yra numatytos teisinės gynybos priemonės, jei yra esminė šalių nelygybė: tai yra teisė atsisakyti sutarties ar teisė prašyti teismą pakeiti atitinkamą sutarties nuostatą. Atsakovės tvirtinimu, sutartyje įtvirtinta šalių esminė nelygybė, nes sutartyje nėra nustatyta jokių sutartinių sankcijų UAB „Capital team“ ar pardavimų atstovui. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutiko. Iš ginčo sutarties 4.2 punkto matyti, kad UAB „Capital team“ ir pardavimo atstovo subsidiari atsakomybė prieš klientą, apribota pagal sutartį gaunamos sumos dydžiu. Net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta esminė šalių nelygybė, tai nebūtų pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms.
16. Atsakovė priešieškinyje dėsto poziciją dėl būtinumo taikyti CK 6.228⁴ straipsnį, tačiau nepateikia jokių argumentų, kad jai buvo apribotos teisės derėtis dėl sutarties sąlygų. Sutartis parengta atsakovei suprantama rusų kalba, atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kad prieš pasirašydama sutartį, ji kėlė klausimus dėl kurios nors sąlygos, o ieškovas ar UAB „Capital team“ atsisakė sutarties sąlygas keisti. Tai, kad atsakovė nebandė naudotis teise aptarti sąlygas, dėl jų derėtis ar keisti, teismo vertinimu, nepatvirtina tariamo sutarties sąlygų nesąžiningumo. Ginčijami sutarties punktai savaime nėra nesąžiningos sąlygos, taip pat nėra iškreipiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra: vartotojai nepanaikinamos ir neribojamos jokios iš sutarties kylančios teisės. Sutartyje yra numatytos netesybos dėl netinkamo sutarties vykdymo, tačiau, teismo vertinimu, šios netesybos atitinka sąžiningumo principą. Atsakovei, jei ji būtų norėjusi sutartį nutraukti ar nebetęsti pasibaigus jos galiojimo terminui, nėra nustatoma papildomų pareigų ar sankcijų. Teismas sprendė, kad sudarytos sutarties 5.1.2 ir 7.1-7.5 punktuose numatyta atsiskaitymo pagal sutartį terminai, sąlygos ir tvarka savaime neprieštarauja materialiosios teisės normoms, tinkamai užtikrina šalių interesų pusiausvyrą. Įvertinęs šias sąlygas sąžiningumo vartotojui aspektu, pažymėjo, kad jos yra aiškios ir suprantamos, o palyginti su esamu teisiniu reguliavimu, nesukelia ryškaus sutarties šalių teisių ir pareigų neatitikimo vartotojo (šiuo atveju atsakovės) nenaudai. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo šias sutarties sąlygas pripažinti nesąžiningomis. Todėl, atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl sutarties 5.1.2 ir 7.1-7.5 punktų pripažinimo nesąžiningomis sąlygomis, atmetė.
17. Atsakovė, sudarydama sutartį, siekė per ieškovą A. F. ir atsakovę UAB „Capital Team“ parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o ieškovas – už atitinkamą atlyginimą suteikti atsakovui paslaugą – surasti pirkėją, kuris nupirktų ieškovo nekilnojamąjį turtą. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė apie sutarties nutraukimą ieškovą informavo sutartyje nustatytu būdu ir tvarka. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė D. S. tinkamai vykdė sutarties 8.5 punktą ir ieškovą raštu, elektroniniu paštu ar faksu būtų informavusi apie sutarties nutraukimą. Nustatyta, kad ieškovas faktiškai sutartį vykdė ir ieškojo namui pirkėjo. Apibendrinęs tai, teismas sprendė, kad atsakovei pažeidus sutartį, ieškovas pagrįstai reikalauja netesybų priteisimo. Atsakovės argumentai, jog ieškovas neturėjo teisės išrašyti sąskaitą, atmestini, nes 2016 m. lapkričio 23 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. CT005 nedraudė ieškovui išrašyti sąskaitos. Ginčo tarpininkavimo paslaugų sutarties turinys leidžia daryti išvadą, kad sąskaitą turi teisę išrašyti tiek UAB „Capital Team, tiek ir A. F.. UAB „Capital team“ teismui raštu patvirtino, kad jokių pretenzijų dėl ieškovo išrašytos sąskaitos nei ieškovui, nei atsakovei neturi.
18. Teismo vertinimu, šalių sulygtos netesybos už sutarties pažeidimą šalių buvo aptartos, jos, įvertinus sutarties pažeidimo pobūdį ir esmę, taip pat ieškovo kaip nekilnojamojo turto brokerio atliktų veiksmų siekiant parduoti turtą visumą ir trukmę, šiuo konkrečiu atveju atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, todėl pagrindo jas mažinti teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai sprendė, ieškovui iš atsakovės priteisti 5002,50 Eur netesybų už sutarties pažeidimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos nešališkam teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Apeliantė nurodo, kad teisėja netinkamai vykdė savo kaip teisėjos pareigas ir pažeidė principus, nustatytus Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad laikydamiesi nešališkumo teisėjai turi nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms, bylose dalyvaujantiems asmenims, konfliktinėse situacijose elgtis nešališkai, ieškoti objektyviausio ir teisingiausio sprendimo. Teismas per visą procesą elgėsi labai grubiai, keldavo toną demonstravo atsakovei ir jos atstovei nepagarbą ir visaip žemindavo replikomis, perėjo į asmeniškumus nesilaikydama subordinacijos ir teisėjo etikos, posėdžio metu draudė atsakovei bendrauti su atstove, liepdama vertėjui išversti apie ką kalbasi tarpusavyje atsakovė su atstove, šalindavo klausimus, kurie galėtų atskleisti bylos esmę, netenkino prašymų turinčių įrodomąją galią ginant pozicijas ir kt. Savo elgesiu proceso metu teisėja pažeidė šiuos teisėjų elgesiui taikomus pagrindinius elgesio etikos principus - pagarba žmogui, teisingumas ir nešališkumas, padorumas, pavyzdingumas. Bylos nagrinėjimo metu pasireiškė subjektyvus ir šališkas teismo požiūris į ginčo šalis, tai trukdė tinkamai ir objektyviai aiškintis bylos aplinkybes, išklausyti šalis, išsiaiškinti ginčo šalių poziciją ir nustatyti svarbias bylos aplinkybes. Antipatija atsakovei sudarė kliūtis teisingumo vykdymui, trukdė teisėjai tinkamai vykdyti pareigas.
19.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas deklaratyviais teiginiais, klaidingai padarytomis išvadomis, prieštaraujančiomis bylos medžiagai. Byloje trūksta medžiagos, kurią teismas atsisakė išreikalauti faktinėms aplinkybėms nustatyti. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad 2016 m. ir 2018 m. su atsakove sutartis pasirašė skirtingi asmenys, nes iš šių sutarčių matyti, kad jų tekstas ant firminio CAPITAL blanko su logotipu.
19.3. Teismas nevertino aplinkybių, kad nuo 2016 m. turtas parduotas nebuvo. Po nesėkmingo turto pardavinėjimo žodžiu sutartis buvo nutraukta, Vėliau 2018 m. pasirašyta sutartis vykdoma nebuvo, o po to dar kartą nutraukta taip pat žodžiu, nes turtas parduotas nebuvo. Nevertino bylos aplinkybių, kad minimas turtas buvo nuomojamas. Pastangų nebuvimas lėmė, kad turtas liko neparduotas, tačiau jokių sankcijų paslaugos teikėjui ar pardavimų atstovui, kad turto parduoti negali, sutartyse nenumatė, tai akivaizdi šalių nelygybė. Ieškovui priteisiama pinigų suma lygi komisiniams po turto pardavimo kaip sutarties įvykdymo, t. y. pardavimo.
Žemesnės instancijos teismas
19.4. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad susitarime numatyta kompensacijos suma trečiajam asmeniui UAB „Capital Team“ sumokėta 2019 m. rugpjūčio 14 d., nors atsakovė jokios kompensacijos nėra mokėjusi. Teismas nesiaiškino, kas yra Paslaugos teikėjas (UAB „Capital Team“) ir kas Pardavimų atstovas (ieškovas) ir kokias teises bei pareigas šie du subjektai turi nagrinėjamame ginče. Teismas priteisė ieškovui sumą į kurią pagal sutarties 2.1 punktą galėjo pretenduoti tik trečiasis asmuo UAB „Capital Team“.
19.5. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nevertino sąskaitos išrašymo metu galiojančios 2016 m. lapkričio 23 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. CT-005 sąlygų. Nurodo sutarties II dalies 1 punkto, 6 punkto nuostatas ir teigia, kad teismas pažeisdamas atsakovės teises, atsisakė išsireikalauti įrodymus ar ieškovas kažką vykdė kaip individualią veiklą vykdantis asmuo. Teismas nenagrinėjo sutarties IV dalies 5 punkte minimos prezumpcijos. Teismas nenagrinėjo ir sprendime nepasisakė kaip buvo nustatoma sutarties IV dalies 9 punkte nurodyta proporcija, neišsireikalavo priedo, kuriame ji apibrėžta. Teismas nenagrinėjo sutarties VI dalies 2 punkto, kuris įrodo, kad ieškovas nėra tinkama šalis teikiant ieškinį. Teismas nesiaiškino kokia pardavimų atstovui priklausanti atlyginimo dalis pervedama, kaip ji nustatomas (sutarties VI dalies 5 punktas). Teismas nepagrįstai sprendė, kad sutartis nutraukta, todėl ieškovas turi teisę savarankiškai reikšti ieškinį, nes jokių teisių perleidimo sutarčių byloje nėra. Ieškovas nepateikė jokių teisių perleidimo sutarčių leidžiančių pagal CK 6.101 straipsnį reikšti reikalavimą už UAB „Capital Team“. Į teismą kreipėsi netinkantis ieškovas, tačiau teismas to sprendime nenagrinėjo ir priėmė palankų sprendimą teisės neturinčiam reikšti reikalavimą asmeniui. 2019 m. rugpjūčio 6 d. sąskaitoje nurodyta ieškovo banko sąskaita, o tai prieštarauja sutarties 6 punkto nuostatoms, kuriose nurodyta, jog turi būti nurodyta UAB „Capital Team“ sąskaita. Taip pat teismas nesiaiškino ir nepasisakė, kodėl sąskaita išrašyta 2019 m. rugpjūčio 6 d., nors nagrinėjama sutartis nutraukta 2019 m. rugpjūčio 13 d., t. y. ieškovas turėjo vadovautis tuo metu galiojančia sutartimi, tačiau to nedarė.
19.6. Apeliantės nuomone, nesuprantama, kodėl pasirašius sutartį su įmone, kuriai nereikia mokėti gyventojų pajamų mokesčio atsiranda pareiga mokėti ieškovo GPM, nors jis net nevykdė sutarties ir nėra dokumentų patvirtinančiu, kad jis buvo atsakingas už su atsakove pasirašytos sutarties vykdymą. Tik bylos nagrinėjimo metu ieškovas aiškino sutarties aplinkybes, kurių nebuvo minėjęs atsakovei sutarties pasirašymo metu ir vėliau. Atsakovė tikėjo, kad sutartį pasirašė su UAB „Capital Team“, o ieškovas yra minimos įmonės brokeris.
19.7. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra vartotoja, o F. yra verslininkas, tačiau nevertino, kad pagal Direktyvą 93/13/EEB vartotojo padėtis yra mažiau palanki nei pardavėjo ar tiekėjo tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl informacijos lygio, ir dėl to jis priverstas sutikti su pardavėjo ar tiekėjo iš anksto nustatytomis sąlygomis ir negali daryti įtakos jų turiniui. Nagrinėjamu atveju teismas šališkai vertino vartotojos galimybes ir tikras aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo, tikrą valią ir kt. Pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus.
19.8. Nagrinėjamu atveju atsakovė nemokėdama lietuvių kalbos, patikėjo ieškovo paaiškinimais, ji buvo suklaidinta dėl esminių Tarpininkavimo sutarties sąlygų, kurias žinodama, sutarties nebūtų sudariusi. Tarpininkavimo sutartis yra vartojimo sutartis, todėl jos sąlygos turi atitikti sąžiningumo kriterijus. Tarpininkavimo sutarties sąlygos dėl atsakovei mokėtinos sumos yra nesąžiningos, nes nėra aišku, nuo kokios sumos yra skaičiuojami tarpininkavimo ir sėkmės mokesčiai. Be to, atlyginimas nėra protingas ir proporcingas nurodytoms paslaugoms. Teismas nevertino, kad teisė į jį buvo susieta su tam tikro tikslo pasiekimu - Turto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymu. Tarpininkavimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, todėl teismas turėjo būti aktyvus ir ex officio vertinti šios sutarties sąlygas jų sąžiningumo prasme, tačiau pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas to neįrodė, o teismas nevertino. Bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis, teismas sutarties sąlygų nevertino.
19.9. Vertinant nagrinėjamos bylos kontekste, neabejotina, kad, derantis dėl sąlygos individualiai, atsakovė, žinodama, kad galutinė pardavimo kaina gali taip smarkiai skirtis, su sutartyje nustatytu sėkmės mokesčio dydžiu nesutiktų, kadangi tai jai sukelia labai reikšmingus neigiamus ekonominius padarinius. Pripažinus Tarpininkavimo sutarties sąlygą, nustatančią sėkmės mokestį, kaip nustatančią neproporcingai dideles neigiamas ekonomines pasekmes vartotojui ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, turi būti taikomos nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje, t. y. ši sąlyga yra negaliojanti ab initio (nuo pradžių).
Atsiliepimas
20. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė savo nesutikimą su sprendimu grindžia akivaizdžiai nepagrįstomis, deklaratyviomis tezėmis, įrodymais, byloje nepagrįstais samprotavimais. Atsakovė taip pat akivaizdžiai bando nukreipti ginčą nuo jo esmės, reikalauja teismą gilintis į su ginču nesusijusias faktines aplinkybes ar teisinius argumentus. Atsakovės argumentai apie tariamą pirmosios instancijos teismo šališkumą, nepagarbų elgesį su atsakove, yra visiškai nepagrįsti, neparemti jokiais byloje surinktais duomenimis, prieštarauja pačios atsakovės elgesiui procese. Pažymi, kad vien atsakovės reikalavimų atmetimas ir ieškovo reikalavimų patenkinimas nereiškia teismo šališkumo bei per se nesudaro pagrindo sprendimą panaikinti ar bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde atsakovė visiškai nepagrįstai bando klaidinti teismą ir ieškovą dėl 2016 m. ir 2018 m. sudarytų sutarčių dėl ieškovės turto pirkėjų paieškos. 2016 metais sudaryta sutartis nėra susijusi su ginču šioje byloje, šios sutarties pagrindu jokie reikalavimai byloje nėra reiškiami, šios sutarties vykdymas nepatenka į šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentacija yra visiškai nesusijusi su byla, ja siekiama tiesiog klaidinti apeliacinės instancijos teismą. Atsakovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad ginčo turtas prieš jį parduodant buvo nuomojamas. Tai, ar atsakovei priklausęs turtas buvo nuomojamas, ar nebuvo, taip pat neturi jokios reikšmės šioje byloje, nes ginčas nesusijęs su turto nuomos teisiniais santykiais. Atsakovė visiškai be jokio pagrindo kvestionuoja teismo sprendimo argumentus, susijusius su trečiojo asmens ir ieškovo sudaryta bendradarbiavimo sutartimi bei susitarimu dėl šios sutarties nutraukimo. Visiškai nepagrįsti atsakovės argumentai, neva ieškovas neturi teisės reikalauti sutartyje nustatytų sutartinių netesybų, kad tokią teisę turi tik trečiasis asmuo. Tokia atsakovės pozicija yra akivaizdžiai nepagrįsta, ja tiesiog siekiama išvengti atsiskaityti su ieškovu pagal sutartį. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai aiškiai patvirtina, kad ieškovas yra sutarties šalis. Ginčo sutarties tekste ieškovas nurodytas kaip pardavimo atstovas (kartu su trečiuoju asmeniu daugiskaita sutartyje vadinami paslaugų tiekėjais), sutarties apačioje yra ieškovo parašas. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovas teikė atsakovei paslaugas pagal sutartį. Dėl atsakovės argumento dėl priteisto Gyventojų pajamų mokesčio, pažymi, jog jei sąskaitą atsakovei būtų išrašiusi trečiojo asmens įmonė, atsakovė turėtų prie sutartyje nustatytos netesybų sumos pridėti ne 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio, o 21 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Atsakovės samprotavimai apie 5 procentų mokesčio tarifą yra visiškai nepagrįsti, įstatymas tokio dydžio mokesčio nenustato. Nors atsakovės apeliaciniame skunde pateikiamos išsamios teismų praktikos citatos dėl CK 6.228⁴ straipsnio taikymo, vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumo vertinimo, tačiau ji taip konkrečiai ir nenurodė, kurią sutarties nuostatą teismas turėjo vertinti kaip nesąžiningą, kuriam konkrečiai CK 6.228⁴ straipsnio punktui tokia sutarties nuostata neva prieštarauja. Ginčo sutartis buvo sudaryta rusų kalba būtent tam, kad atsakovė, prieš sudarydama sutartį, turėtų galimybę detaliai susipažinti ir suprasti visas sutarties sąlygas. Atsakovė turėjo visas sutarties sąlygas detaliai įvertinti ir, su kokia nors sąlyga nesutikdama, dėl tokios sąlygos derėtis, tačiau pasirašydama sutartį su visomis sutarties sąlygomis sutiko. Atsakovės argumentai dėl sutarties sąlygų tariamo nesąžiningumo yra visiškai nepagrįsti. Sutarties nuostatos nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros. Pagal sutarties nuostatas, atsakovė turėjo teisę bet kada nutraukti sutartį. Sutartyje nustatytos netesybos, kurios teismo sprendimu buvo priteistos ieškovo naudai, atitinka šalių susitarimu nustatytus minimalius ieškovo nuostolius dėl atsakovės padarytų sutartinių įsipareigojimų pažeidimų, toks netesybų dydis yra protingas, sąžiningas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
22. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia teismo šališkumo klausimą. Apeliantės teigimu, bylos nagrinėjimo metu pasireiškė subjektyvus ir šališkas teismo požiūris į ginčo šalis, tai trukdė tinkamai ir objektyviai aiškintis bylos aplinkybes, išklausyti šalis, išsiaiškinti ginčo šalių poziciją ir nustatyti svarbias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
23. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6, 21 straipsniai).
24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.
25. Pažymėtina, kad sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo, o sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).
26. Nagrinėjamu atveju apeliantė pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusiai teisėjai nušalinimo nereiškė. Tai reiškia, kad atsakovei dėl teisėjos nešališkumo abejonių nekilo. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neobjektyviai, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu priimant skundžiamą sprendimą. Be to, aplinkybė, kad teismas priėmė bylos šaliai nepalankų sprendimą (tenkino ieškinį, atmetė priešieškinį) arba netenkino prašymų, negali būti laikoma teismo šališkumu. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą ir nešališką teismą šiuo atveju nebuvo pažeista, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
27. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismu nurodo, kad teismas nenagrinėjo klausimo dėl ieškovo tinkamumo. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas neturi reikalavimo teisės reikšti reikalavimo dėl sutartyje nustatytų netesybų dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo priteisimo. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.
28. Byloje nustatyta, kad 2018 m. vasario 22 d. tarp atsakovės UAB „Capital team“, sutartyje įvardintos „Paslaugos teikėju“, kartu su ieškovu A. F., sutartyje įvardijamu „Pardavimų atstovu“, ir atsakovės D. S., sutartyje įvardijamos „Klientu“ buvo sudaryta Tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. ART-180222. Sutartimi atsakovė pavedė paslaugos teikėjams, o paslaugos teikėjai įsipareigojo vykdyti objekto – namo, esančio (duomenys neskelbtini) – pirkėjų paiešką, klientas įsipareigojo sumokėti paslaugų teikėjams už tarpininkavimo paslaugą sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Sutarties 5.1.2 punkte nurodoma, kad klientas, pažeidęs įsipareigojimą savarankiškai ar per kitus asmenis neparduoti ar kitaip neperleisti objekto per kitus tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis, privalo paslaugos teikėjams sumokėti sutarties 7.1 punkte numatytą atlyginimą per 5 darbo dienas nuo pažeidimo momento. 2019 m. rugpjūčio 2 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. DP-2995 atsakovė pardavė jai ir jos sutuoktiniui priklausantį gyvenamąjį namą. Ieškovas atsakovei išrašė sąskaitą ir pateikė pretenziją dėl 5 002,50 Eur netesybų sumos, kurią sudaro 4350 Eur bauda už sutarties pažeidimą ir 652,50 Eur GPM, tačiau atsakovė atsisakė netesybas sumokėti.
29. Tarp trečiojo asmens UAB „Capital team“ ir ieškovo 2016 m. lapkričio 11 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. CT 005, kurios pagrindu ieškovas veikė kaip UAB „Capital team“ partneris. 2019 m. liepos 1 d. ši sutartis buvo nutraukta. 2019 m. rugpjūčio 13 d. susitarimu dėl sutarties nutraukimo buvo sutarta, kad gavus sutartą kompensacijos sumą, UAB „Capital team“ neturi ir ateityje neturės pretenzijų dėl pardavimo atstovo pasirašytų tarpininkavimo sutarčių, įvykusių ir būsimų sandorių ir nepretenduos į bet kokias komisinių dalybas. 2019 m. rugpjūčio 14 d. kompensacija trečiajam asmeniui buvo sumokėta.
30. Pirmosios instancijos teismas susipažinęs su tarpininkavimo sutartimi, nustatė, jog nors sutarties 1 punkte paslaugos teikėja įvardinta tik UAB „Capital team“, tačiau dalyje sutarties sąlygų, paslaugos teikėju yra įvardijamas ir ieškovas, kartu jį įvardijant pardavimų atstovu. Sutarties pabaigoje, skiltyje „Šalių adresai ir parašai“ paslaugos teikėjais yra įvardijami tiek UAB „Capital team“, tiek ieškovas A. F.. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutarties turinį sistemiškai, taip pat 2016 m. lapkričio 11 d. bendradarbiavimo sutarties sąlygas, ginčo sutarties šalių veiksmus po sutarties pasirašymo, sprendė, kad sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus atitiktų aiškinimas, jog pagal ginčo sutartį tiek UAB „Capital team“, tiek ieškovas A. F. yra laikomi paslaugų teikėjais. Atsižvelgus į bendradarbiavimo ir tarpininkavimo sutarties sąlygas, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas turi reikalavimo teisę pareikšti ieškinį dėl sutartyje nustatytų netesybų priteisimo iš atsakovės už sutarties pažeidimą.
31. Apeliantė nesutinka, kad pasirašius sutartį su įmone, kuriai nereikia mokėti gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), jai atsiranda pareiga mokėti ieškovo GPM, nors jis net nevykdė sutarties ir nėra dokumentų patvirtinančių, kad jis buvo atsakingas už su atsakove pasirašytos sutarties vykdymą. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta. Tarpininkavimo sutarties nuostatomis nustatyta, kad prie nustatyto atlyginimo už paslaugas pridedamas PVM arba GPM mokestis (Sutarties 7.1. punktas). Taigi, sutartyje yra numatyta alternatyva priklausomai nuo piniginių lėšų gavėjo ir mokesčio rūšies. Kadangi sąskaitą išrašė ieškovas, kuris privalo mokėti 15 proc. GPM, o ne įmonė, kuri turėtų mokėti 21 proc. PVM, tai tokio dydžio mokestis ir buvo pridėtas prie nustatytos atlyginimo sumos.
32. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su 2016 m. lapkričio 23 d. bendradarbiavimo sutarties sąlygomis ir vykdymu, visiškai nesusiję su byla, nagrinėjamu ginču, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog ieškovo reikalavimas reiškiamas dėl to, kad 2018 m. vasario 22 d. tarpininkavimo sutarties galiojimo metu atsakovė savarankiškai pardavė turtą trečiajam asmeniui, tuo pažeisdama sutartyje nustatytą įsipareigojimą savarankiškai turto nepardavinėti, todėl ieškovas turi teisę reikalauti sutartyje nustatyto dydžio atlygio kaip sutartinių netesybų, būtent toks reikalavimas šioje byloje ir pareikštas. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ir 2016 m. bendradarbiavimo sutartį yra nepagrįsti.
33. Taip pat atmestinas ir apeliantės argumentas, kad teismas nepasisakė ir nevertino aplinkybių, jog turtas prieš jį parduodant buvo nuomojamas, nes ginčas nėra susijęs su turto nuomos teisiniais santykiais.
34. Apeliantė nurodo, kad ji buvo suklaidinta dėl esminių tarpininkavimo sutarties sąlygų. Tarpininkavimo sutarties sąlygos dėl atsakovei mokėtinos sumos yra nesąžiningos, nes nėra aišku, nuo kokios sumos yra skaičiuojami tarpininkavimo ir sėkmės mokesčiai. Be to, atlyginimas atsakovei nėra protingas ir proporcingas nurodytoms paslaugoms. Tarpininkavimo sutarties sąlyga nustatanti sėkmės mokestį, kaip nustatanti neproporcingai dideles neigiamas ekonomines pasekmes vartotojui yra nesąžininga ir turi būti pripažinta negaliojančia. Apeliantė nurodo, kad pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus.
35. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį, individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai, šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.
36. Nustatyta, kad tarpininkavimo sutartis buvo parengta atsakovei suprantama rusų kalba. Taigi atsakovė galėjo susipažinti ir suprasti visas sutarties sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, jog prieš pasirašydama sutartį siekė derėtis ar keisti sutarties sąlygas. Atsakovei nebuvo apribota teisė derėtis. Pasirašydama sutartį atsakovė su visomis sutarties sąlygomis sutiko. Pirmosios instancijos teismas įvertino tarpininkavimo sutartyje numatytą atsiskaitymo tvarką, terminus, sąlygas ir pagrįstai konstatavo, jog sutarties sąlygos nėra nesąžiningos, nėra iškreipiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra. Sutartyje numatytos netesybos dėl netinkamo sutarties vykdymo atitinka sąžiningumo principą. Pažymėtina, kad atsakovei norint nutraukti sutartį ar netęsti jos pasibaigus galiojimo terminui, nėra nustatoma papildomų pareigų ar sankcijų. Sutartimi buvo susitarta, kad sutartis galios 6 mėnesius nuo jos pasirašymo dienos, o šiam terminui pasibaigus ir nei vienai iš šalių per 14 dienų terminą sutarties nenutraukus, sutarties galiojimas pratęsiamas dar 6 mėnesiams, pratęsimų skaičiaus neribojant. Sutartis šalių nutraukta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad sutartyje nustatytos atsiskaitymo pagal sutartį sąlygos ir tvarka nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei atsakovės, kaip vartotojos, teisių ir interesų, nesukuria jai mažiau palankios padėties, palyginti su nacionalinės teisės normomis, padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo šias sutarties sąlygas pripažinti nesąžiningomis.
37. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė nesumokėjo ieškovui netesybas už sutarties pažeidimą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji apie sutarties nutraukimą ieškovą informavo sutartyje nustatytu būdu ir tvarka. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė tinkamai įvykdė sutarties 8.5 punktą ir ieškovą raštu, elektroniniu paštu ar faksu būtų informavusi apie sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovei pažeidus sutartį, ieškovas pagrįstai reikalauja netesybų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad šalių sulygtos netesybos už sutarties pažeidimą šalių buvo aptartos, jos atitinka protingumo, sąžiningumo principus, nėra pagrindo jas mažinti, todėl ieškovui iš atsakovės pagrįstai priteisė 5 002,50 Eur netesybų už sutarties pažeidimą.
38. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
39. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos. Ieškovas pateikė prašymą priteisti 1 101,10 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 263,78 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą vertimo išlaidų. Šis prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. S., asmens kodas Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) 1364,88 Eur A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini)