Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-12-20 · Byla Nr. ATP-851-380/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ATP-633-361/2013Nutartis · 2013-09-16Klaipėdos apygardos teismas
  2. ATP-851-380/2013Nutartis · 2013-12-20Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-20
Bylos Nr.
ATP-851-380/2013
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03046-2013-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Pažeidėjas
K. L.
Kategorijos
  • 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-851-380/2013Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03046-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 41.1.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. 2013 m. liepos 11 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. liepos 11 d., apie 07.25 val., iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pavogė prekių už 29,96 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo K. L. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. administracinę nuobaudą – 400 Lt baudą.

Šalies argumentai

K. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Apeliantas teigia, kad už prekes nesusimokėjo per išsiblaškymą. ATPK 50 str. numatytas pažeidimas – tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas ir jo pasisavinimas. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad grobdamas svetimą turtą jis veikia prieš turto savininko valią, numato, kad dėl to jis patirs materialinės žalos ir to nori. Teismas nenurodė kokie konkretūs apelianto veiksmai įrodo jo tyčią pasisavinti daiktus, pavyzdžiui, kad daiktus būtų dėjęs į vidinę kišenę, specialiai slėpęs, sąmoningai užkišęs tose vietose, kur nieko nėra ir niekas negalėtų matyti ar pan. Pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti liudytojos paaiškinimų dėl 2013 m. kovo 30 d. įvykių. Teigia, kad tą dieną „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje apsivogęs nebuvo, jį sulaikius apsaugos darbuotojui sudavė, todėl turėjo sumokėti pinigus dėl nežymaus sveikatos sužalojimo. Vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad jis padarė ATPK 50 str. numatytą pažeidimą. „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo paaiškinimai nėra objektyvūs dėl darbdavio pozicijos, liudytoja yra priešiškai nusiteikusi, todėl iškraipė buvusius įvykius. Policijos pareigūno tarnybinis pranešimas atspindi tik objektyviąją pažeidimo pusę, nes jis tiesiogiai įvykio nematė. Apelianto gaunamas darbo užmokestis yra pakankamas, todėl nei tikslo, nei noro vogti nebuvo.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarimą. Teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą šioje administracinėje byloje, įvertino visus byloje surinktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, patikrinęs įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad K. L. padarė jam inkriminuotą ATPK 50 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Šią išvadą patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3-4), pareiškimas (b. l. 5), apsaugos darbuotojos B. R. paaiškinimas, teismo posėdžio metu duoti parodymai (b. l. 6, 41), poėmio aktas/pakvitavimas (b. l. 7), vyriausiojo patrulio A. L. tarnybinis pranešimas (b. l. 8) ir kita bylos medžiaga.

Teismo posėdžio metu liudytoja B. R. parodė, kad dirbdama apsaugos darbuotoja parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, pastebėjo, kad K. L. paima prekę iš lentynos, tačiau į vietą nepadeda, rankose neturi. Pradėjo vyriškį atidžiau stebėti. Matė, kad priėjęs prie dantų pastų lentynos jis pasiėmė dantų siūlą, kurį nešėsi rankoje. Pastebėjo, kad jis ranką, kurioje buvo dantų siūlas, sulenkė į priekį, paskui ją atlenkė ir joje dantų siūlo jau nebebuvo matyti. Prie kasos vyriškis padėjo ne visus paimtus daiktus ir už dalį prekių jis nesumokėjo. Už kasų vyriškį sustabdė ir paklausė, ar jis nepamiršo už kažką sumokėti. Vyriškis pirko 5 butelius gaivinančio gėrimo, kuriuos visus laikė rankose. Rankinės bei joje esančių daiktų kasininkei nepateikė (b. l. 41). Poėmio aktas patvirtina, kad K. L. paėmė dantų siūlą, automobilio oro gaiviklį, tualeto gaiviklį, už kuriuos nesumokėjo (b. l. 7). K. L. neneigia, kad minėtas prekes paėmė, tačiau už prekes nesumokėjo per išsiblaškymą.

Kaip matyti iš byloje esančios filmuotos medžiagos, K. L. paima prekę nuo lentynos, į vietą nepadeda, dingus iš stebėjimo kameros matomumo, vėliau K. L. rankose prekes neturi. Po parduotuvę K. L. vaikšto su rankine. Vėliau matyti, kad rankose K. L. nešasi 5 butelius gaivinančio gėrimo, paima prekę nuo lentynos, nešasi rankoje, tačiau kitoje vietoje, paimto daikto rankoje jau neturi. K. L. vaikšto po parduotuvę, kaip matyti su tikslu, paima prekes, nešasi rankoje, tik dingus iš stebėjimo kameros matomumo, prekių jo rankoje nebūna, t. y. paimtas prekes jis paslepia. Tačiau 5 butelius su gėrimu nešasi toliau, už kuriuos kasoje susimoka. Paminėtos aplinkybės filmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksuotos labai aiškiai ir abejoti šio įrodymo patikimumu apygardos teismas neturi teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors K. L. neigia, kad tyčia norėjo pasisavinti prekes, nes jų nedėjo į kišenes, neslėpė, tačiau stebėjimo kamerose užfiksuotos aplinkybės patvirtina, jog K. L. turėjo tikslą pavogti prekes iš parduotuvės ir nesusimokėjus išeiti. K. L. paimtas prekes slepia rankinėje, o 5 butelius su gėrimu nešiojasi po parduotuvės salę, nors butelius su gėrimu taip pat galėjo įsidėti į rankinę. Be to, sąmoningai prekes paslėpdavo tose vietose, kur negalėjo užfiksuoti stebėjimo kameros.

Apsaugos darbuotoja teismui pateikė 2012 m. kovo 30 d. prašymą, patvirtinantį, kad asmuo parduotuvėje sulaikomas ne pirmą kartą. Nors apeliantas neigia, kad jis 2012 m. kovo 30 d. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo pavogęs prekių, tačiau tai patvirtina jo parašytas 2012 m. kovo 30 d. prašymas (b. l. 38). Byloje nėra duomenų apie tai, kad liudytoja būtų suinteresuota duoti neteisingus parodymus ar apkalbėti K. L.. Apsaugos darbuotojai sukėlė įtarimą stebėjimo kamerose užfiksuotos aplinkybės dėl to sulaikė K. L. ir rado pas jį prekių, už kurias jis nesumokėjo.

Įvertinus visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. L. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė