Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-02-25 · Civilinė byla Nr. e2A-231-163/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-25
Bylos Nr.
e2A-231-163/2016
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00877-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alona Romanovienė, Jolanta Gailevičienė, Almantas Padvelskis
Atsakovas
J. Č.

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. e2A-231-163/2016

Teisėja Daiva Jazbutienė (Proceso Nr. 2-43-3-00877-2015-2)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.10.2.4.1.; 3.3.1.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. vasario 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. Č. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždaros akcinės bendrovės (toliau tekste – ir BUAB) „JC Wood Contructions“ ieškinį atsakovui J. Č. dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės BUAB JC Wood Contructions“ administratorė UAB „Principo reikalas“ prašė priteisti iš atsakovo 12024,66 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo prileistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015-01-15 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „JC Wood Contructions“, įmonės administratore paskirdamas UAB „Principo reikalas“. Pagal šią nutartį, UAB „C Wood Contructions“ direktorius J. Č., kuris yra vienintelis bankrutuojančios įmonės akcininkas, įpareigotas ne vėliau kaip per 15 dienų įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą perduoti administratorės UAB „Principo reikalas“ įgaliotam asmeniui bendrovės turtą ir visus dokumentus. Bankroto administratoriui nuvykus bankrutuojančios įmonės registracijos adresu, šios įmonės ten nerasta. Įmonės savininkui buvo išsiųsti pranešimai su įsakymais vykdyti Klaipėdos apygardos teismo nutartį, tačiau atsakovas, gavęs pranešimus, telefonu informavo bankroto administratorių, kad įmonės dokumentai yra Danijos Karalystėje. Bankroto administratorius nustatė, kad BUAB „JC Wood Contructions“ įmonės finansinių ataskaitų VĮ Registrų centrui nėra pateikusi, pagal Nekilnojamojo turto ir Transporto priemonių registrus turto neturi, apskaitos dokumentai neperduoti. 2015-02-20 BUAB „JC Wood Contructions“ bankroto administratorius su prašymu dėl baudos skyrimo įmonės vadovui kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą. 2015-02-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovui už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus bei turtą nevykdymą skirta 1 500 Eur bauda. Atsakovas, būdamas įmonės vadovu, esant įmonės blogai finansinei būklei ir didėjant įsiskolinimams, privalėjo imtis priemonių dėl žalos kreditoriams atsiradimo užkirtimo esant būtinumui kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Nevykdydamas šios pareigos, atsakovas padarė įmonei žalą, kuri, ieškovo atstovo nuomone, yra lygi įmonės kreditiniams įsiskolinimams: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste – VSDFV) Klaipėdos skyriui – 7793,54 Eur bei VĮ Turto bankui (2015-08-10 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civ. b. nutarė perleisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) reikalavimo teisę VĮ Turto bankui) – 4231,12 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-10-27 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo J. Č. ieškovės BUAB „JC Wood Contructions“ naudai 12 024,66 Eur skolos, nuo priteistos sumos 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-04-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo J. Č. 276,28 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas sprendimo dalį dėl tinkamo teismingumo motyvavo tuo, kad Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 3 d. numatyta, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. UAB „JC Wood Contructions“ yra registruota adresu (duomenys neskelbtini), Šilutės m., todėl šis reikalavimas pareikštas tinkamam teismui. Teismas ieškovo reikalavimą dėl žalos priteisimo motyvavo tuo, kad sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės administracijos vadovui ir įmonės savininkams taikymo, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas. Atsakovas, kaip įmonės vadovas ir įmonės savininkas (akcininkas), turėjo galimybes ir turėjo žinoti bei domėtis bendrovės finansine padėtimi, o pradelstiems įmonės įsipareigojimams viršijus pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, privalėjo vykdyti IBĮ 8 straipsnio įpareigojimą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Duomenų apie UAB „JC Wood Contructions“ turtą nėra, tokių nepateikė ir atsakovas, todėl nesant turto pripažintina, kad tendencingai didėjant mokestiniams įsiskolinimams, įmonės vadovui susidarius tokiai padėčiai atsirado pareiga imtis priemonių išvengti didesnių įsiskolinimų. Atsakovas, kaip vienintelis įmonės akcininkas ir jos vadovas, kaltės prezumpcijos nepaneigė, neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nes matydamas, kad įmonė yra nemoki, nevykdė ĮBĮ 8 str. įtvirtinto įpareigojimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas visiškai ir BUAB „JC Wood Contructions“ iš atsakovo priteistina 12024,66 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (ĮBĮ 8 str. 1 d. CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas buvo 100 procentų akcijų valdytojas įmonėje, pastarosios veikla buvo pelninga, nematė reikalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi manė, kad įmonė yra perspektyvi, bei siekė atkurti mokumą. Atsakovas nesutinka su teismo motyvu, kad atsakovas, kaip vienintelis įmonės akcininkas ir jos vadovas, kaltės prezumpcijos nepaneigė, neveikė rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai. LR CK 6.263 straipsnis numato, kad vadovų atsakomybė įmonės kreditoriams grindžiama deliktinės atsakomybės pagrindu, t. y. siekiant įrodyti, jog vadovas pažeidė jam įstatymuose numatytas pareigas tinkamai organizuoti įmonės veiklą ir dėl tokio pažeidimo kreditoriui atsirado žala. Civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti kreditorius, t. y. kreditoriaus patirtą žalą, vadovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Tuo pat metu atsakovas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vadovo kaltė yra preziumuojama (LR CK 6.248 str.), todėl pats vadovas turi įrodyti, kad nėra kaltas dėl kreditoriui atsiradusios žalos. Atsakovas teigia, kad jau dveji metai nėra įmonės vadovas ir savo nekaltumo įrodyti neturi galimybių, kadangi yra dingę visi įmonės dokumentai. Atsakovas nurodo, kad kreditorėms nesumokėjo susidariusios skolos dėl laikinų įmonės sunkumų. Atsakovas pažymi, kad į sąskaitą buvo įnešęs grynųjų pinigų, kurie buvo inkasiniu pavedimu nuskaitomi „Sodros“ naudai siekiant sumažinti skolos už mokesčius sumas. Apeliantas taip pat prašo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio dėl sunkios materialinės padėties, kadangi neturi jokių pajamų (LR CPK 80 str. 4 d., 83 str. 3 d.).

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atmesti apelianto pateiktą apeliacinį skundą. Atsiliepimu ieškovės bankroto administratorės įgaliotas asmuo nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad yra dingę bankrutuojančios įmonės buhalteriniai dokumentai, neatleidžia atsakovo nuo įrodinėjimo pareigos ar nuo civilinės atsakomybės, kadangi priešingu atveju juridinių asmenų vadovams sunaikinus ar kitaip paslėpus įmonių buhalterinius dokumentus, būtų sudaromos sąlygos išvengti atsakomybės prieš įmonės kreditorius. Taip pat pažymėtina, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-10-05 baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu pagal LR BK 223 str. 1 d. – dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo. Įmonės vadovo ar dalyvio civilinės atsakomybės taikymui nebūtina nustatyti šio asmens tyčinių veiksmų. LR CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, kai juridinis asmeniui negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Taip pat LR BĮ 8 straipsnio 4 dalis numato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turinis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas privalėjo puikiai žinoti įmonės finansinę padėtį, todėl atsakovas veikė pažeisdamas LR CK 2.66 straipsnio 4 dalį, 2.67 straipsnį, LR ABĮ normų bei Juridinių asmenų registro nuostatų reikalavimus, Juridinių asmenų registrų centrui neteikė bankrutuojančios įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, nevykdė teismo nutarties, priimtos bankroto byloje, įpareigojimo perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir visus dokumentus bankroto administratoriui bei yra nuteistas pagal LR BK 223 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš įmonės vadovo, kadangi esant prastai finansinei padėčiai jis nesiėmė priemonių apsaugoti kreditorių interesus bei nesikreipė į teismą su prašymu dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė ir bankroto administratorius ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 12 024,66 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo prileistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 12 024,66 Eur skolos, nuo priteistos sumos 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-04-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo 276,28 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą.

Juridinio asmens dalyvio ir jo vadovo atsakomybės institutai įstatyme įtvirtinti kaip bendrojo ribotos juridinio asmens atsakomybės principo išimtys. Civilinės atsakomybės taikymas nėra sankcija, todėl, taikant civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jos sąlygų visetą. Tiek vadovo, tiek dalyvio civilinė atsakomybė grindžiama kalte, todėl abiem atvejais turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. Gutauskas, bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v. R. Šimanauskas, bylos Nr. 3K-3-19/2012; kt.).

Atsakovas nesutinka su teismo motyvu, kad atsakovas, kaip vienintelis įmonės akcininkas ir jos vadovas, kaltės prezumpcijos nepaneigė, neveikė rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai. LR CK 6.263 straipsnis numato, kad vadovų atsakomybė įmonės kreditoriams grindžiama deliktinės atsakomybės pagrindu, t. y. siekiant įrodyti, jog vadovas pažeidė jam įstatymuose numatytas pareigas tinkamai organizuoti įmonės veiklą ir dėl tokio pažeidimo kreditoriui atsirado žala. Civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti kreditorius, t. y. kreditoriaus patirtą žalą, vadovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Tuo pat metu atsakovas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vadovo kaltė yra preziumuojama (LR CK 6.248 str.), todėl pats vadovas turi įrodyti, kad nėra kaltas dėl kreditoriui atsiradusios žalos. Atsakovas teigia, kad jau dveji metai nėra įmonės vadovas ir savo nekaltumo įrodyti neturi galimybių, kadangi yra dingę visi įmonės dokumentai.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-15 nutartimi UAB „JC Wood Contructions“ iškelta bankroto byla, įmonės administratore paskirta UAB „Principo reikalas“. Nesant turto, iš kurio būtų dengiamos teismo ir administravimo išlaidos, 2015-03-23 teismo nutartimi nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą, patvirtintas kreditorių sąrašas, jų finansiniai reikalavimai. Pagrindiniai bankrutuojančios įmonės kreditoriai – VSDFV Klaipėdos skyrius, kreditiniai reikalavimai – 7793,54 Eur, bei VĮ Turto bankas, kreditiniai reikalavimai – 4231,12 Eur. 2015-10-05 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi J. Č. pripažintas kaltu pagal BK 223 str. 1 d. dėl įmonės UAB „JC Wood Contructions“ apskaitos dokumentų neišsaugojimo. 2015-02-02 bankroto administratorius įsakymu Nr. 1 informavo UAB „JC Wood Contructions“ vadovą, kad jis netenka savo įgaliojimų nuo 2015-01-27, ir pareikalavo, kad jam (bankroto administratoriui) būtų perduoti visi įmonės finansiniai dokumentai. Šis pranešimas atsakovui ar jo įgaliotam asmeniui buvo įteiktas 2015-02-12.

Įmonės nemokumas konstatuojamas, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įstatymas kalba apie aplinkybių visumą: 1) įsipareigojimų nevykdymas, pasireiškiantis skolų nemokėjimu arba iš anksto apmokėtų darbų neatlikimu; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykis su įmonės turtu (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Tačiau nustatyti momentą, kada įmonė tapo nemoki, yra svarbu, kai sprendžiama dėl pasekmių, kylančių iš tokio nemokumo, taikymo ir šiuo atveju – reikalaujama iš atsakovo žalos atlyginimo būtent dėl to, kad jis laiku neinicijavo įmonės bankroto. Tokiu atveju turi būti nustatyta, kada įmonės pradelstų, bet ne mokėtinų per vienerius metus įsipareigojimų suma viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės, taip pat – kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iš anksto apmokėtų darbų ir t. t.

Įmonė buvo įregistruota Juridinių asmenų registre 2008-01-08. Byloje nėra pateikta įmonės finansinių ataskaitų, pagal Nekilnojamojo turto ir Transporto priemonių registrus turto neturi, o apskaitos dokumentai nėra perduoti. 2015-10-05 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 223 str. 1 d. dėl UAB „JC Wood Contructions“ apskaitos dokumentų neišsaugojimo. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, nemokėjo privalomųjų mokesčių ir įmokų VMI prie LR FM bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tai patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-01 nutartis civ. b. eB2-908-524/2015, ja patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Pažymėtina, kad byloje yra pateikti bankrutavusios įmonės kreditorių duomenys – VMI prie LR FM 2015-09-14 ir 2015-09-16 bei VSDF 2015-09-23 raštai, jie rodo, jog atsakovas – bankrutavusios ir likviduotos įmonės vadovas, nemokėjo kreditoriams mokesčių. VMI prie LR FM pateikė informaciją apie tai, kad UAB „JC Wood Contructions“ 2014 metais jokių mokėjimų Mokesčių inspekcijai nemokėjo, paskutinė įmoka buvo gauta 2013-03-21, o paskutinė išieškota įmoka 2013-04-16. Tuo tarpu įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondui įsiskolinimas pradėjo susidaryti nuo 2013 m. gruodžio mėn. ir tendencingai kiekvieną mėnesį iki 2014 m. gruodžio mėn. augo nuo 527,36 Eur (2013 m. gruodžio mėn.) iki 7405,47 Eur (2014 m. gruodžio mėn.), už šį laikotarpį priskaičiuota 442,17 Eur delspinigių, todėl bendra skolos suma 7 847,64 Eur. Šie duomenys buvo žinomi įmonės vadovui atsakovui J. Č., tačiau atsakovas nurodo, kad įmonės veikla buvo pelninga ir nors mokesčių nemokumo laikotarpiu turėjo finansinių sunkumų, tačiau nematė pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų teismui su siekiu įrodyti, jog įmonės veikla tikrai buvo pelninga ir jog dėl mokesčių nemokėjimo valstybės institucijoms nebuvo pagrindo kelti įmonei bankroto. Taigi atsakovo parodymai yra deklaratyvaus pobūdžio (LR CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip apdairus įmonės savininkas atsakovas privalėjo elgtis itin apdairiai ir nepadaryti žalos įmonės kreditoriams, t. y. laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai nėra galimybių atsiskaityti su kreditoriais laiku.

Sprendžiant dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, pažymėtina, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. Gutauskas, bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Šimanauskas ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Kaip buvo minėta anksčiau, iš byloje esančių duomenų matyti, kad VMI paskutinė įmoka buvo gauta 2013-03-21, o Valstybinio socialinio draudimo fondui įsiskolinimas pradėjo augti nuo 2013 metų 12 mėnesio ir tendencingai augo kiekvieną mėnesį. Taigi darytina išvada, kad atsakovo vadovaujama įmonė tapo nemoki nuo 2013 metų gruodžio mėnesio, kadangi nuo šio laikotarpio nustojo mokėti abiem kreditoriams.

Sprendžiant klausimą dėl VSDFV patirtos žalos dėl atsakovo kaltės, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2013 m. gruodžio mėnesį įsiskolinimas buvo 527,36 Eur, jis augo kas mėnesį iki 2014 metų gruodžio iki 7 405,47 Eur, taigi darytina išvada, kad kreditoriaus VSDF patirta žala yra 6 878,11 Eur (7 405,47 – 527,36 Eur) bei 442,17 Eur delspinigių, iš viso 7 320,28 Eur. Tuo tarpu analizuojant klausimą dėl VĮ Turto banko (2015-08-10 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civ. b. nutarė perleisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimo teisę VĮ Turto bankui) patirtos žalos dėl atsakovo nerūpestingų veiksmų valdomos įmonės atžvilgiu, atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateikti duomenys rodo, kad kreditorei paskutinė įmoka buvo atlikta 2013-03-21. Byloje nustačiusi, kad įmonė tapo nemoki nuo 2013 m. gruodžio mėnesio, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kreditorės patirta žala skaičiuojama nuo 2013 m. gruodžio mėnesio. Taigi atsižvelgus į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-01-18 nutartimi dėl likviduojamos UAB „JC Wood Constructions“ pabaigos patvirtino VĮ Turto banko finansinį 4 231,12 Eur sumos reikalavimą, o kreditorės VMI prie LR FM pateiktoje 2014-07-18 Prievolių ataskaitoje (LITEKO duomenų bazė, civ. b. eB2-433-524/2016) priskaičiuota 4 179,42 Eur sumos bendra mokestinė nepriemoka, darytina išvada, kad kreditorės VĮ Turto banko patirta žala dėl atsakovo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nuo 2013 m. gruodžio mėn. sudaro 51,70 Eur (4 231,12 – 4 179,42 Eur). Taigi jeigu atsakovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. netrukus po 2013 m. gruodžio, kai faktiškai jau buvo aišku, kad įmonė nemoki, kreditorių reikalavimai nebūtų didėję ir jiems patenkinti galbūt būtų pakakę įmonės turto, todėl šiuo atveju iš atsakovo priteistinas žalos atlyginimas kreditorių naudai.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys, t. y. apeliantas, žinodamas apie įmonės nemokumą ir turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šios pareigos nevykdė ir dėl to įmonei buvo padaryta žala, kuri yra lygi išaugusių kreditinių reikalavimų sumai nuo sužinojimo apie nemokumą momento, t. y. 2013 metų gruodžio, iki 2015-01-15 (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo). Tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui. Taigi sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams žalą, pažeisdamas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakingas asmuo – įmonės vadovas ir (ar) dalyvis – turi pareigą ją atlyginti.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, tačiau nevisapusiškai išnagrinėjo byloje pateiktus duomenis, todėl yra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

LR CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.). Įvertinęs aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidos, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teisme priteista 271 Eur žyminio mokesčio ir 5,28 Eur pašto išlaidų, t.y. 276,28 Eur. Patenkinus ieškinio reikalavimus 60 procentų, iš atsakovo priteistina 162 Eur valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo J. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 7 371,98 Eur žalos ieškovės BUAB „JC Wood Constructions“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), naudai, nuo priteistos sumos 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-04-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 162 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Alona RomanovienėKolegijos teisėjai Jolanta GailevičienėAlmantas Padvelskis