- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- A8.-1746-763/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00317-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimvydas Petrauskas
- Pažeidėjas
- J. P.
- Advokatai
- Girdutis Vainius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas
atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Girdučiui Vainiui
gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
VSAT prie LR VRM Ignalinos pasienio rinktinės pareigūnas (ROIK: 18084706276) 2018-09-04 J. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 37216-ANR_P-186-2018 pagal LR ANK 208 str. 1 d. dėl to, kad J. P. 2018 m. birželio 6 d. apie 15.10 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Adutiškio pasienio kontrolės punktą automobiliu MERCEDES BENZ 200D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno prekes išvengiant kontrolės. Tikrinimo metu J. P. vairuojamo automobilio ne gamykliniame, perdarytame, neatitinkančio techninių automobilio charakteristikų kuro bake rasta nepateikta kontrolei 93 (devyniasdešimt trys) litrai dyzelinio kuro, litrų svoris kilogramais sudaro 71 (septyniasdešimt vieną) kilogramą ir 865 (aštuoni šimtai šešiasdešimt penki) gramus. Remiantis Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus 2017-07-30 raštu Nr. (23.47) 3B-6632 „Dėl muitinės vertės nustatymo“, dyzelinio kuro vertė apskaičiuota pagal jo muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 82,72 Eur (aštuoniasdešimt du Eur 72 ct), tai yra 1,65 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Tokiais savo veiksmais J. P. buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 208 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. P. paaiškino įvykio aplinkybes, kad vyko į Baltarusijos Respubliką į Postavus pas gimines, kur lankė, patvarkė giminių kapus, ir atgal grįždamas užsipylė degalinėje 30 litrų dyzelino kuro, po ko automobilio parodymais buvo pilnas bakas. Adutiškio pasienio poste deklaracijoje nurodė pirktą degalų kiekį 30 litrų. Tačiau neaišku dėl kokių aplinkybių automobilis buvo sulaikytas patikrai, ir pasieniečiai išpylė 93 litrus dyzelino iš bako, areštavo automobilį ir kurą. Dėl kokių aplinkybių ir kokias pagrindais tai buvo padaryta, jis nesuprantąs, nes nieko nepažeidė, kadangi deklaravo tokį kuro kiekį kokį užsipylė degalinėje. Žino, kad galima per pasienio postą važiuoti pilnu automobilio kuro baku, maždaug žinojo kokios talpos yra kuro bakas, ir taip suprato, kad reikia fiksuoti užsipiltą kiekį. Automobilis priklauso jo sugyventinei I. S., juo naudojasi abudu. Nurodė, kad sugyventinė turi neįgalumą, gydosi po operacijos gydant ligą. Prašo nutraukti bylą, nes mano, kad nieko neleistino nepadarė.
Atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatas Girdutis Vainius prašė administracinio nusižengimo bylą jo atstovaujamojo atžvilgiu nutraukti, kadangi jo veiksmuose nėra veikos numatytos ANK 208 straipsnio 1 dalyje. J. P. 2018-06-06 paaiškinime nurodė, kad: ,,<...> kuro bakas originalus, už ką sulaikė mašiną neįsivaizduoju“. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Ignalinos pasienio rinktinė 2018-06-08 kreipėsi į UAB ,,Silberauto“, prašydama pateikti informaciją apie minėtame Mercedes Benz 200D markės automobilyje montuojamo kuro bako talpą, į ką UAB ,,Silberauto“ 2018-06-14 pateikė atsakymą, kuriuo informavo, kad minimo automobilio degalų bako talpa yra 70 litrų. Tačiau ruošiantis šiai bylai ir užklausus UAB „Silberauto“ dėl automobilio kuro bako, ir iš įmonės gautas 2018-10-30 atsakymas, kad tokio tipo automobiliuose be 70 litrų bako, naudojami ir padidintos talpos 90 litrų kuro bakai. Mano, kad šioje byloje nėra nustatyti įrodymai, kurie leistų pagrįstai teigti ir be abejonių konstatuoti, kad J. P. atliko konkrečius objektyvius veiksmus, kurie gali būti vertinami kaip neteisėtas disponavimas akcizinėmis prekėmis. Kontrabandos objektyviesiems požymiams būdingi tik aktyvūs veiksmai, t. y. neteisėtas daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės. Gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną galimas tiek iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tiek į jos teritoriją, o nepateikimas muitinės kontrolei arba kitoks šios kontrolės išvengimas gali pasireikšti daiktų gabenimu ne per muitinės postus, daiktų gabenimu per muitinės postus, tačiau jų nedeklaruojant ar kontrabandos dalykas per Lietuvos Respublikos sieną gabenamas slepiant specialiai įrengtose slėptuvėse arba kitose sunkiai aptinkamose vietose, muitinės kontrolės klaidinimu pateikiant suklastotą deklaraciją ir pan. Pažymėtina, jog nagrinėjamas pažeidimas pasireiškia muitinės kontrolės išvengimu, todėl daugeliu atvejų pažeidimo padarymo vieta yra Lietuvos Respublikos valstybės teritorijos viduje priklausomai nuo valstybės sienos kirtimo vietos, ir nuvažiuotas nuo sienos atstumas esminės reikšmės veikos kvalifikacijai neturi. Kontrabandos sudėties subjektyviosios pusės elementas – kaltė ir jos būtina forma – tiesioginė tyčia, t. y. asmuo suvokė, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti (ANK 8 straipsnis). Jeigu teismas vis dėlto manytų, kad J. P. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 208 str. 1 d., ANK 208 straipsnio 4 dalies sankcijoje kontrabandos per Lietuvos Respublikos sieną gabenimo priemonių konfiskavimas yra įtvirtinta kaip administracinio poveikio priemonė (ANK 27 straipsnis). Skiriant ją turi būti atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, turi būti motyvuotai, remiantis neabejotinai nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstas tokios priemonės konfiskavimo būtinumas, o kartu aišku ir tai, kad paskyrus tokią priemonę bus įgyvendinta nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Mano, kad šiuo atveju Administracinio poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, būtų neadekvati padarytam nusižengimui ir ji prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas, kuris reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas reikia nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Atsižvelgiant į J. P. asmenybę, papildomos nuobaudos paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas bei pažeidžiantis ANK numatytus tikslus ir formuojamą praktiką panašiose bylose. Automobilio konfiskavimas yra neproporcingas dėl to, kad automobilio vertė gerokai viršija gabento dyzelinio kuro vertę. Nuobaudos tikslai galėtų būti pasiekti netaikant jam priklausančios vienintelės transporto priemonės konfiskavimo. Tai yra vienintelė J. P. turima transporto priemonė, kurios netekus jis neturėtų galimybės pasirūpinti savo vaikais ir garbingo amžiaus tėvais. Tačiau, šiuo atveju yra įsitikinęs, kad J. P. nepadarė admnistracinio nusižengimo numatyto ANK 208 str. 1 d., t.y. jo veiksmuose nebuvo kontrabandos sudėties subjektyviosios pusės elemento – kaltės ir jos būtinos formos – tiesioginės tyčia. J. P. turėjo suvokti, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti (ANK 8 straipsnis). J. P. pateikė teismui dokumentą, kad jis transporto priemonę įsigijo 2017 metais rugsėjo mėnesį. Po automobilio įsigijimo jokių kuro bako keitimo darbų neatlikinėjo, naudoto tokios techninės būklės automobilį kokį ir įsigijo. Be to, J. P. teismui pateikė koncerno Daimler AG įgalioto atstovo Lietuvoje UAB „Silberauto“ atsakymą į advokato pateiktą užklausimą. Atsakyme nurodoma, kad „automobiliui MB 200D (124120) buvo gaminami dviejų talpų kuro bakai – 70 litrų ir padidintos talpos 90 litrų kuro bakai“. Šis gamintojo atstovo atsakymas paneigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM „ kad ne gamykliniame, perdarytame, neatitinkančio techninių automobilio charakteristikų bake buvo rasta nepateikta kontrolei 93 litrai dyzelino“. Gamintojo atstovas Silberauto nediprasmiškai patvirtino, kad MB 200 D automobiliuose gamintojas stato ir 90 litrų kuro bakus. Tai, kad kuro bakas nėra originalus gamintojo kuro bakas Tarnyba įrodymų nepateikė, t.y. byla nėra eksperto (ar asmens turinčio specialių žinių) išvados, kad 90 l. kuro bakas yra ne originalus gamintojo bakas. Faktinę aplinkybę, kad kuro bakas yra ne gamyklinis 2018-06-06 tarnybiniame pranešime konstatavo tik Adutiškio pasienio užkardos specialistas S. V., kris nepateikė duomenų, kad turi ekspertinį išsilavinimą ar turi specialių žinių konstatuojant technines automobilių MB charakteristikas. J. P. išvažiuodamas iš Baltarusijos Respublikos deklaravo 30 litrų dyzelino, kuriuos pirko nuvykęs į Baltarusiją. Šią faktinę aplinkybę patvirtina byloje esanti 2018-06-06 degalų deklaracija Nr. AL 249812, nors jis iš esmės ir neprivalėjo tokios deklaracijos pildyti. Įvertinus minėtas faktines aplinkybes 30 ir 40 litrų (70 litrų) dyzelino buvo vežama neabejotinai legaliai, kadangi įstatymas deklaruoti minėto kiekio net nereikalavo. LR ANK tačiau pareigūnai protokole teigia, kad kontrolei nepateikta 93 litrai dyzelinio kuro. Pažymi, jog neprivalomus deklaruoti daiktus numato Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 918/83, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, kurio 112 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad importo muitais neapmokestinami degalai, esantys privačių ar komercinių motorinių transporto priemonių ar motociklų, įvažiuojančių į Bendrijos muitų teritoriją, standartiniuose bakuose (a punktas); degalai, esantys nešiojamuose bakuose, kuriuos veža privačios motorinės transporto priemonės ir motociklai, ne daugiau kaip 10 litrų vienai transporto priemonei ir nepažeidžiant nacionalinių nuostatų dėl degalų laikymo ir vežimo (b punktas). To paties straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta, jog ,,standartiniai bakai“ – tai bakai, gamintojo nuolatinai pritvirtinti prie visų to paties tipo motorinių transporto priemonių, kai degalus iš jų galima tiesiogiai naudoti transporto priemonės judėjimui ir prireikus šaldymo sistemai. Standartiniais bakais taip pat laikomi dujų bakai, pritvirtinti prie motorinių transporto priemonių, skirti dujas tiesiogiai naudoti kaip degalus. Taip pat kontrabandos objektyviems požymiams būdingi aktyvus veiksmai, t.y. neteisėtas daiktų gabenimas per LR valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei ar bandant išvengti kontrolės gabenimas ne per muitinės postus, slepiant specialioje įrangoje ar slėptuvėse. Šiuo atveju nustatyta, kad kuro bakas nėra perdirbtas ir jis gali būti 90 litrų, t.y. gamintojas tokio dydžio kuro bako tokio tipo automobiliuose numato, asmuo deklaravo Baltarusijos Respublikoje įsigytą 30 litrų dyzelino, 40 litrų dyzelino įstatymas nereikalauja deklaruoti ir teikti pateisinamus dokumentus, deklaracijos apie išvežamą kuro kiekį į Baltarusijos Respubliką pareigūnai nepateikė, nors J. P. tokį dokumentą išvažiuodamas pildė ir pateikė muitinei. Pareigūnas S. V. surašė 2018-06-06 tarnybinį pranešimą, kuriuo konstatavo, kad „ buvo nustatyta, kad kuro bakas ne gamyklinis, o padarytas, neatitinka nustatytų tecninių automobilio charakteristikų“ . Tokios pareigūno išvados turėtų būti vertinamos kritiškai, kadangi nėra aišku kokius tyrimus pareigūnas atliko nustatydamas, ar kuro bakas yra ne gamyklinis, kokios kuro bako charakteristikos patvirtina, kad jis yra ne gamyklinis, ar pareigūnas padaręs išvadas, kad kuro bakas ne gamyklinis turi specialių technikos technikos žinių ir gali daryti tokias išvadas ir pan. Pasikartodamas prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atstovaujamojo atžvilgiu nutraukti, kadangi jo veiksmuose nėra veikos numatytos ANK 208 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo byla nutrauktina.
LR ANK 208 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo
medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, ir užtraukia baudą nuo vieno šimto šešiasdešimt iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų. Be to, už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad J. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad įvežė į Lietuvos Respubliką 93 litrus kuro, t. y. Institucijos teigimu, daugiau nei nustatyta tokios markės ir tokių pagaminimo metų automobilio bako techninėje charakteristikoje. Tokiu būdu, J. P. taikytina administracinė atsakomybė už tai, kad jis kurą gabeno nestandartiniame bake, t. y. bake, kuris neatitinka analogiškų automobilių bakams keliamų talpos reikalavimų. Pateiktoje medžiagoje Institucija nenurodė kokias konkrečiai tvarkas J. P. pažeidė, kokiose nuostatose apibrėžiama sąvoka „standartinis bakas“, kuris turi atitikti ir talpos parametrus, gamintojo nustatytus konkrečios transporto priemonės techninėje dokumentacijoje.
2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą 107 str. 1. a punkte nustatyta, kad importo muitais neapmokestinami degalai, esantys privačių ar komercinių motorinių transporto priemonių ar motociklų, specialiųjų konteinerių, įvažiuojančių į Bendrijos muitų teritoriją, standartiniuose bakuose. Pagal to paties straipsnio 2.c punktą standartiniai bakai – tai bakai, gamintojo nuolatinai pritvirtinti prie visų to paties tipo motorinių transporto priemonių, kai degalus iš jų galima tiesiogiai naudoti transporto priemonės judėjimui ir prireikus šaldymo ir kitų sistemų darbui vežimo metu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad J. P. būtų pažeidęs minimo Reglamento 109 ir 110 straipsnių reikalavimus, kur nustatyti specialūs aprbojimai ir taikomas kuro apmokestinimas.
Neprivalomus deklaruoti daiktus numato Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 918/83, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, kurio 112 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad importo muitais neapmokestinami degalai, esantys privačių ar komercinių motorinių transporto priemonių ar motociklų, įvažiuojančių į Bendrijos muitų teritoriją, standartiniuose bakuose (a punktas); degalai, esantys nešiojamuose bakuose, kuriuos veža privačios motorinės transporto priemonės ir motociklai, ne daugiau kaip 10 litrų vienai transporto priemonei ir nepažeidžiant nacionalinių nuostatų dėl degalų laikymo ir vežimo (b punktas). To paties straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta, jog ,,standartiniai bakai“ – tai bakai, gamintojo nuolatinai pritvirtinti prie visų to paties tipo motorinių transporto priemonių, kai degalus iš jų galima tiesiogiai naudoti transporto priemonės judėjimui ir prireikus šaldymo sistemai. Standartiniais bakais taip pat laikomi dujų bakai, pritvirtinti prie motorinių transporto priemonių, skirti dujas tiesiogiai naudoti kaip degalus.
Tokiu būdu nurodytas teisinis reglamentavimas nustato esminius reikalavimus kuro bakams, kad juose įvežamas kuras būtų atleistas nuo muitų ir kitų mokesčių: kuro bakas turi būti stacionarus, t. y. jis turi būti nuolatinai pritvirtintas prie to tipo motorinės transporto priemonės; jis turi būti skirtas automobilio normaliam veikimui, t.y. iš jo kuras turi patekti tiesiogiai į stacionarias transporto priemonės kuro tiekimo sistemas; kuro bakas turi būti originalios konstrukcijos, t.y. toks, koks numatytas gamintojo techninėje dokumentacijoje: neperdirbtas, nepadidintas, neišpūstas ar kitu būdu pakeistas.
Vertindamas faktines bylos aplinkybes nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste teismas nenustatė, kad J. P. automobiliu Mercedes Benz 200D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją kurą įvežė nestandartiniame bake. Be to, institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, neginčija, kad bakas buvo nestandartinis ir nerinko to įrodymų. Institucija aplinkybes dėl J. P. vairuoto automobilio kuro bako neatitikimo gamintojo techninės dokumentacijos reikalavimų, grindžia UAB ,,Silberauto“ 2018-06-14 raštu, kuriame nurodyta, kad minimo automobilio su nurodytu WIN Nr., degalų bako talpa yra 70 litrų, remiantis gamyklos gamintojos literatūra. Sistemoje nėra pateikiami duomenys apie automobilio kuro bako tūrius (b. l. 24-25). J. P. teismui pateikė koncerno Daimler AG įgalioto atstovo Lietuvoje UAB „Silberauto“ atsakymą į advokato pateiktą užklausimą. Atsakyme nurodoma, kad „automobiliui MB 200D (124120) buvo gaminami dviejų talpų kuro bakai – 70 litrų ir padidintos talpos 90 litrų kuro bakai“. (b. l. 40, 42-43). Šis gamintojo atstovo atsakymas paneigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM „ kad ne gamykliniame, perdarytame, neatitinkančio techninių automobilio charakteristikų bake buvo rasta nepateikta kontrolei 93 litrai dyzelino“ .
Sąvoka „skelbiama kuro bako talpa“ reiškia kuro kiekį, kurį iš standartinės degalinės kuro pilstymo įrangos galima pripilti į stovinčio horizontalioje plokštumoje automobilio kuro baką. Kuro bako indo geometrinis tūris yra didesnis už „skelbiamą kuro bako talpą“. Gamintojas indo geometrinio tūrio neskelbia. Tai reiškia, kad ir į standartinį baką galima pripilti daugiau kuro, nei nurodyta gamintojo techninėje charakteristikoje. Draudimo atvykti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją su pilnu standartiniu kuro baku, net jei jo geometrinis tūris ir didesnis, nėra. Tokiu būdu Institucijos reikalavimas keleiviams gabenti tam tikrą kuro kiekį tam tikrų markių, tipo ir gamybos metų automobiliams yra perteklinis (Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-761-360/2012). Asmenys neturintys specialios įrangos kuro kiekio bake nustatymui, neturi galimybės kiekvieną kartą tiksliai įsitikinti, koks kuro likutis jo automobilio bake yra prieš pilant į jį kurą, taigi, net įsipylę kuro kiekį, kuris, Institucijos teigimu, galimas standartiniame bake, jie rizikuoja būti apmokestinami atvykdami į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. Institucija, surašiusi administracinės teisės pažeidimo protokolą, nenustatė, kad J. P. vairuoto automobilio kuro bakas būtų buvęs kokiu nors būdu padidintas, kad jis būtų neoriginalios konstrukcijos, kad jis būtų buvęs nestacionarus. Nenustačius aplinkybių, būtinų konstatavimui J. P. vairavus automobilį su nestandartiniu kuro baku, Institucija neturėjo teisinio pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apmokestinti, bei skirti administracinę nuobaudą pagal LR ANK 208 str. 1 d. Įvertinęs faktines ir teisines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surašytas protokolas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes administracinio nusižengimo teisena dėl nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 1 dalyje nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo sudėties.
Nutarimui įsiteisėjus grąžinti J. P. automobilį Mercedes Benz 200D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės užvedimo raktą, transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 93 litrus dyzelinio kuro, saugomus VSAT prie LR VRM Ignalinos pasienio rinktinės Adutiškio pasienio užkardoje (b. l. 18).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ANK 208 str. 1 d., 627 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną (ROIK: 18084706276) J. P. atžvilgiu pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimui įsiteisėjus grąžinti J. P. automobilį Mercedes Benz 200D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės užvedimo raktą, transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 93 litrus dyzelinio kuro, saugomus VSAT prie LR VRM Ignalinos pasienio rinktinės Adutiškio pasienio užkardoje.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.