Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-12-05 · Byla Nr. ATP-761-360/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-05
Bylos Nr.
ATP-761-360/2012
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-01309-2012-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Kategorijos
  • 50.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-761-360/2012Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01309-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 50.15. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkės apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo, kuriuo T. R. skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2012 m. liepos 10 d. nutarimo panaikinimo tenkintas ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 209³ str. 4 d. nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnas 2012 m. balandžio 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 209³ str. 4 d. dėl to, kad T. R. 2012-04-08 11.00 val., vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Panemunės muitinės kelio postą automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raštu deklaravo, kad gabena 78 l benzino, tačiau mobilia kuro kiekio matavimo įranga nustatyta, kad kuro bake yra 87 l benzino. T. R. gabeno daugiau kuro nei leidžiama gabenti be mokesčių didesniame kuro bake nei visų to paties tipo motorinių transporto priemonių gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytoje kuro talpykloje, kurios talpa yra 70 l, todėl jam netaikoma privačiose motorinėse transporto priemonėse įvežamam kurui numatyta muitų ir mokesčių lengvata, nustatyta Keleivių ir kitų fizinių asmenų įvežamų daiktų (prekių) atleidimo nuo muito taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 968, 4.5 punkte ir Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklėse, patvirtintose LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439. Ir tokiu būdu, T. R. už gabenamą kurą, taikant 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 107-110 str. bei LR 2004 m. balandžio 16 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 10-1.1 p., „importo PVM ir akcizais neapmokestinamas kuras, esantis motorinių transporto priemonių stacionariose gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytose kuro talpyklose, iš kurių šis kuras patenka tiesiogiai į stacionarias transporto priemones kuro tiekimo sistemas“ nuostatas, buvo apskaičiuoti privalomi muitinės mokesčiai. Vairuotojas atsisakė už gabenamą kurą sumokėti 160 Lt mokesčius, sumokėjo tik 9 Lt pagal kvitą Nr. 2877319 už 5 l kuro. T. R. gabendamas daugiau kuro nei leidžiama gabenti be mokesčių visų to paties tipo motorinių transporto priemonių gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytoje kuro talpykloje, kurios talpa yra 70 l, ir nemokėdamas privalomų muitinės mokesčių, pažeidė prekių, kurių gabenimui nustatyti apribojimai, gabenimo tvarką.

Klaipėdos teritorinė muitinė 2012 m. liepos 10 d. nutarimu T. R. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209³ str. 4 d. ir paskyrė jam 200 Lt baudą.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo nutarimu T. R. skundu kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą, teigdamas, kad kurą gabeno gamyklinius standartus atitinkančiame kuro bake, kuris nepakeistas, nepadidintas ir neperdirbtas, todėl nepagrįstas nutarimo argumentas, kad jis kurą gabeno didesnėje nei standartinė kuro talpoje. Klaipėdos teritorinė muitinė konstatavo, jog jis gabeno daugiau kuro nei leidžiama gabenti be mokesčių didesniame kuro bake nei visų to paties tipo motorinių transporto priemonių gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytoje kuro talpykloje remdamasi vien tik Kauno Volkswagen centro 2012-01-26 raštu Nr. 2012/34, kuriame nurodoma, jog automobilio „Volkswagen Passat“ B4 visų tipų kėbulų nuo 1993 iki 1997 metų gamybos skelbiama kuro bako talpa yra apie 70 litrų. Nei 2012 m. balandžio 8 d. atlikto VW Passat tikrinimo metu, nei vėliau Klaipėdos teritorinė muitinė nenustatė, jog automobilio VW Passat kuro bakas yra ne gamintojo techninėje dokumentacijoje numatyta kuro talpykla. Be to, Klaipėdos teritorinė muitinė, 2012 m. liepos 10 d. priimtame nutarime nurodė, kad mobilia kuro kiekio matavimo įranga išmatavus kuro bake esantį kurą, nustatyta, kad faktiškai jame buvo 87 litrai dyzelino (kuro kiekio kontrolės įrangos rodmenys – 405 mm). Rastas dyzelino kiekis buvo nustatytas matavimo priemone „Talpa Nr. 262-D V=200 dm³“ (Bandymo protokolas Nr. 11-NT-30-M), kuriai yra taikytinas teisinis metrologinis reglamentavimas ir ši matavimo priemonė yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektas. Pagal Metrologijos įstatymo 17 str. 2 d., šiai matavimo priemonei turi būti atliktas teisinis metrologinis patvirtinimas bei ji turi turėti metrologinę patikrą. Jokių dokumentų, patvirtinančių, jog matavimo priemonė „Talpa Nr. 262-D V=200 dm3“ turi metrologines patikrą byloje nėra (bandymų protokolas nėra metrologinės patikros įrodymas), todėl šios matavimo priemonės rodmenimis negali būti vadovaujamasi. Todėl prašė panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2012 m. liepos 10 d. nutarimą ir bylą nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu tenkino T. R. skundą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė. Teismas konstatavo, kad vertindamas faktines bylos aplinkybes nustatytas byloje teisinio reglamentavimo kontekste teismas nenustatė, kad T. R. automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į LR teritoriją kurą įvežė nestandartiniame bake, o nenustačius aplinkybių, būtinų konstatavimui T. R. vairavus automobilį su nestandartiniu kuro baku, Institucija neturėjo teisinio pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apmokestinti, bei skirti administracinę nuobaudą pagal ATPK 209³ str. 4 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkė prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą. Nurodo, kad T. R. gabendamas daugiau kuro nei leidžiama gabenti be mokesčių visų to paties tipo motorinių transporto priemonių gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytoje kuro talpykloje, kurios talpa yra 70 litrų, ir, nemokėdamas privalomų muitinės mokesčių, pažeidė prekių, kurių gabenimui nustatyti apribojimai, gabenimo tvarką ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 209³ str. 4 d. Pažymi, kad atvykti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją su pilnu standartiniu kuro baku, net jei jo geometrinis tūris (kurio neskelbia gamintojas) ir didesnis, draudimo nėra, ir Muitinė netaiko dėl to jokių prievartos priemonių, tačiau jei į standartinį baką buvo pripilta daugiau kuro, nei nurodyta gamintojo techninėje charakteristikoje, jis nebeatitinka visų to paties tipo transporto priemonių gamintojo techninėje charakteristikoje bakui keliamų saugaus automobilio eksploatavimo ir kuro vienodų (ne) mokėtinų mokesčių reikalavimo.

Muitinė nekonstatavo ir nerinko įrodymų, apie T. R. vairuojamo automobilio VW PASSAT nestandartinį baką, nes teisinio reglamentavimo prasme šiuo atveju buvo svarbus kuro įvežimo faktas viršijant visų to paties motorinių transporto priemonių gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytoje kuro talpykloje kiekį ir nemokėjo priskaičiuotų mokesčių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Institucija, pateikusi apeliacinį skundą, šį teismo nutarimą ginčija tuo, jog jis buvo priimtas neteisėtai, pilnai neįvertinus visus byloje surinktus įrodymus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Institucija neturėjo teisinio pagrindo T. R. apmokestinti, bei skirti administracinę nuobaudą pagal ATPK 209³ str. 4 d.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nors Institucija prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą, kaip galima suprasti, paliekant T. R. paskirtą 200 Lt baudą, tačiau apeliaciniame skunde nėra jokių motyvų ar teisinio pagrindimo, kodėl skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Institucija tik deklaratyviai skunde teigia, jog atvykti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją su pilnu standartiniu kuro baku, net jei jo geometrinis tūris ir didesnis, draudimo nėra, ir Muitinė netaiko dėl to jokių prievartos priemonių, tačiau jei į standartinį baką buvo pripilta daugiau kuro, nei nurodyta gamintojo techninėje charakteristikoje, jis nebeatitinka visų to paties tipo transporto priemonių gamintojo techninėje charakteristikoje bakui keliamų saugaus automobilio eksploatavimo ir kuro vienodų (ne) mokėtinų mokesčių reikalavimo. Pasak Institucijos, šiuo atveju buvo svarbus tik kuro įvežimo faktas viršijant visų to paties motorinių transporto priemonių gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytoje kuro talpykloje kiekį.

Taigi nors Institucija kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutarimą teigia, kad šiuo atveju buvo tik svarbus kuro įvežimo faktas viršijant visų to paties motorinių transporto priemonių gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytoje kuro talpykloje kiekį, tačiau akivaizdu, jog T. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad įvežė į Lietuvos Respubliką 87 l kuro, t.y. daugiau, nei Institucijos teigimu nustatyta tokios markės ir tokių pagaminimo metų automobilio bako techninėje charakteristikoje. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo taikyta už tai, kad jis kurą gabeno nestandartiniame bake, t.y. bake, kuris neatitinka analogiškų automobilių bakams keliamų talpos reikalavimų. Institucija tvirtino, jog tuo buvo pažeistas 2009-11-16 Tarybos Reglamento Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemos 107 straipsnio nuostatos, kuriose apibrėžiama sąvoka „standartinis bakas“. Standartinis bakas turi atitikti ir talpos parametrus, gamintojo nustatytus konkrečios transporto priemonės techninėje dokumentacijoje. Tai įtvirtinta atitinkamose LR Vyriausybės 2004-08-18 nutarimo Nr. 968, LR Vyriausybės 2004-04-16 nutarimo Nr. 439 nuostatose, kuriose apibrėžta ir išaiškinta sąvoka „standartinis bakas“.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai nesutinka su tokiais Institucijos teiginiais ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė, jog Institucija nepagrįstai aplinkybes dėl T. R. vairuoto automobilio kuro bako neatitikimo gamintojo techninės dokumentacijos reikalavimų, grindė UAB „Autojuta“, oficialaus Volkswagen AG atstovo Kauno regione, pranešimu, kad automobilių Volkswagen Passat, pagamintų 1994 m., visų tipų kėbulų kuro bako talpa - apie 70 litrų, kadangi Institucija neatkreipė dėmesio į tai, kad nurodytame pranešime yra pastaba: sąvoka „skelbiama kuro talpa“ reiškia kuro kiekį, kurį iš standartinės degalinės kuro pilstymo įrangos galima pripilti į stovinčio horizontalioje plokštumoje automobilio kuro baką. Kuro bako indo geometrinis tūris yra didesnis už „skelbiama kuro bako talpa“. Taigi, gamintojas indo geometrinio tūrio neskelbia. Tai reiškia, kad ir į standartinį baką galima pripilti daugiau kuro, nei nurodyta gamintojo techninėje charakteristikoje. Apeliacinės instancijos teismo manymu, tokiu būdu asmenys neturintys specialios įrangos kuro kiekio bake nustatymui, neturi galimybės kiekvieną kartą įsitikinti tiksliai, koks kuro likutis jo automobilio bake yra prieš pilant į automobilį kurą, taigi, net įsipylę kuro kiekį, kuris, pasak Institucijos, galimas standartiniame bake, asmenys rizikuoja būti apmokestinami atvykdami į Lietuvos Respublikos muitinės teritoriją. Draudimo atvykti į LR muitų teritoriją su pilnu standartiniu kuro baku, net jei jo geometrinis tūris ir didesnis, nėra. Tokiu būdu Institucijos reikalavimas keleiviams gabenti tam tikrą kuro kiekį tam tikrų markių, tipo ir gamybos metų automobiliams yra perteklinis. Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 10¹.1 punkte nurodoma, jog importo PVM ir akcizais neapmokestinamas kuras, esantis motorinių transporto priemonių stacionariose gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytose kuro talpyklose (įskaitant dujų balionus, sumontuotus transporto priemonėje kaip dujinės įrangos dalis), iš kurių šis kuras patenka tiesiogiai į stacionarias transporto priemonės kuro tiekimo sistemas.

Šiuo atveju, apygardos teismo nuomone, muitų ir mokesčių lengvata galėtų būti netaikoma tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatyta, kad T. R. automobilyje kuras buvo gabenamas ne gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytoje kuro talpykloje. Tačiau bylos duomenys patvirtina (Š. V. centro 2012 m. gegužės 17 d. pažyma), kad T. R. automobilyje yra įmontuotas originalus gamintojo kuro bakas. Akivaizdu, kad Institucija nenustatė, jog T. R. automobilio kuro bakas būtų buvęs padidintas, būtų ne originalios konstrukcijos ir t.t.

Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismo išvada, jog T. R. veikoje nėra ATPK 209³ str. 4 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, teisėta ir pagrįsta, todėl administracinės bylos teisena dėl minėto pažeidimo padarymo, nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo išvadų teisėtumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkės apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas