Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, ieškinį atsakovu V. L. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovas per nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl nepriėmimo sprendimo už akių, o ieškovui prašant tokį sprendimą priimti, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. L. ir atsakovas V. L. sudarė santuoką 1990 m. gegužės 26 d. ir būdami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise 1993 m. kovo 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav., su priklausiniais.

Šiaulių apylinkės teismo 2018-03-28 sprendimu už akių, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-1441-776/2018, buvo nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Šiaulių r. sav., buvo įgytas sutuoktinių V. L. ir V. L. kartu ir lygiomis dalimis. Ieškovui dar liko nusistatyti, kad sutuoktiniai su minėtu butu, taip pat lygiomis dalimis valdė 50/100 tvarto, ir daržinę, Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini) .

V. L. mirė (duomenys neskelbtini) , jos palikimą priėmė Lietuvos Respublika.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo. Pagal Testamentų registro duomenis paveldėjimo teisė į mirusios V. L. palikimą perėjo valstybei. CK 3.49 straipsnio 1 dalyje ir 3.50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta. CK 3.87 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis numato, kad CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos, reglamentuojančios, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, o kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, taikomos tik tada, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui CK iki naujojo CK įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso nuostatomis, kurio 21 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įregistruotas vieno iš jų vardu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Kadangi byloje nėra leistinų įrodymų, kurie paneigtų sutuoktinių turto dalių lygybės prezumpciją, ieškovo reikalavimas tenkintinas visiškai

Pagal Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu ir 286 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) mirusi V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iki V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po 1/2 dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė 50/100 tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini) .

Pripažinti kad V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis 50/100 tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini) .

Priteisti iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 str. nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.