Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje ir nuteista 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. D. paskirta 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmė.

Civilinės ieškovės UAB „B.“ pareikštas civilinis ieškinys dėl 175 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai ir ši suma priteista iš S. D. civilinės ieškovės naudai.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš S. D. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistoji apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, jos kvalifikavimo ar civilinei ieškovei priteistos piniginės sumos turtinei žalai atlyginti dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. S. D. nesutinka tik su jai paskirta bausme, laikydama, kad ši bausmė jai per griežta, todėl prašo skirti kitos rūšies bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, savo iniciatyva nenustatęs kokių nors esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant S. D. bausmę.

6. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Reikia pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojamu atveju apylinkės teismas skirdamas bausmę S. D. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jai skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei paskyrė teisingą bausmę, kuri, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra aiškiai per griežta.

7. Vertinant nuteistajai paskirtos bausmės rūšį ir dydį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog S. D. padarė vieną, baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą. Teismas taip pat vertino nuteistosios asmenybę: teisiama tryliktą kartą, praeityje daugiausiai teista už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nagrinėjamą veiką padarė praėjus vos dviem savaitėm po to, kai buvo paleista iš įkalinimo įstaigos atlikusi laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, tai itin neigiamai charakterizuoja S. D. ir rodo, jog ji yra linkusi nusikalsti, nesilaikyti įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų. Nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Šių duomenų pagrindu padaręs prielaidą, kad nuteistoji turi polinkį nesilaikyti įstatymų ir daryti teisės pažeidimus, pirmosios instancijos teismas nuteistajai už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skyrė griežčiausią minėto straipsnio dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant tiek į padarytą nusikalstamą veiką, tiek į nuteistosios asmenybę, nėra jokio objektyvaus pagrindo nepritarti šiai apylinkės teismo išvadai, jog S. D. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jai griežčiausią bausmę, kadangi ankstesnėmis teismų skirtomis bausmėmis tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, nebuvo pasiekti.

8. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, ankstesniais nuosprendžiais S. D. buvo skirtos įvairios bausmės (bauda, laisvės apribojimas tiek su intensyvia priežiūra, tiek ir be intensyvios priežiūros, terminuotas laisvės atėmimas), tačiau kadangi nuteistoji ir vėl nusikalto, yra akivaizdu, jog iš ankstesnių teistumų ji nepasimokė ir tinkamų išvadų nepadarė. Priešingai, būdama jau ne kartą teista, tame tarpe daugiausiai už analogiškas veikas, taigi puikiai suvokdama nusikalstamų veikų darymo pasekmes, nuteistoji nusikalto pakartotinai. Dar labiau, S. D. tik 2024 m. vasario 6 d. buvo paleista iš įkalinimo įstaigos atlikusi realią laisvės atėmimo bausmę, o jau 2024 m. vasario 24 d. ji įvykdė šioje byloje jai inkriminuotą vagystę. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu S. D. pripažinta kalta padariusi BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, šiuo nuosprendžiu jai paskirta subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 14 MGL (700 eurų) dydžio bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. sausio 14 d. Taip pat Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose S. D. atžvilgiu yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jai reiškiami kaltinimai padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Byloje nėra jokių duomenų apie S. D. darbinę veiklą ir pragyvenimui užsidirbamas lėšas. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. D. nededa realių pastangų pakeisti savo gyvenimo būdo, pagerinti savo finansinės padėties, nesusiranda darbo, kuris taptų stabiliu teisėtų pajamų šaltiniu, tačiau, priešingai, sistemingai kartoja BK 178 straipsnyje numatytas veikas, kas akivaizdžiai rodo, jog nuteistoji nėra linkusi taisytis. Šie duomenys neabejotinai leidžia spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, tačiau yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistosios vertybinių nuostatų, todėl, apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Kadangi nuteistoji negeba savo elgesio kontroliuoti išimtinai teigiama linkme, sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad kitos bausmės rūšies (baudos, ar viešųjų darbų, ar laisvės apribojimo) paskyrimas nagrinėjamu atveju nepadėtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, be nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, siekiant realiai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

9. Atsižvelgiant į nuteistosios itin cinišką požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi bei į pasikartojantį nusikalstamą elgesį, S. D. už BK 178 straipsnio 5 dalį paskirta 36 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas dar buvo sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 24 parų arešto bausmė, kuri BK 49 straipsnio 3 dalies kontekste nelaikytina per griežta. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei nuteistosios asmenybę, dar labiau švelninti nuteistajai paskirtos bausmės apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Bausmė yra neišvengiama už įstatymu uždraustos veikos padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, kas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

10. Nors nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai, tai yra pakeitimai priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, bei 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060. Visgi, analizuojamų pakeitimų kontekste, BK 178 straipsnio 5 dalies dispozicija ir sankcija nebuvo keista, t. y. po nuosprendžio priėmimo iki šios dienos BK 178 straipsnio 5 dalies dispozicija ar sankcijoje numatytų bausmių rūšys bei dydžiai nebuvo keičiami, todėl švelninti nuteistajai paskirtą bausmę pagrindo nėra. Tuo tarpu nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio pakeitimai, kuriais buvo panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Minėto įstatymo 61 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir, taip pat nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, kaltinamajam savo noru prisipažinus, nuoširdžiai gailintis, aktyviai padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai turėtų skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujoji BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija šiuo atveju S. D. teisinės padėties lengvinimo aspektu taip pat niekaip neįtakoja, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuteistosios asmenybės charakteristiką, jos daromų veikų pakartotinumą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes pastarajai paskyrė bausmę neperžengdamas sankcijose numatytų ribų, dėl ko jos keisti, ar mažinti trukmę, vadovaujantis minėtu BK 61 straipsnio pakeitimu, aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo.

11. Be kita ko, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo ir BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimai, kurie panaikino apribojimą arešto bausmės vykdymą atidėti tik pirmą kartą arešto bausme nuteistam asmeniui. Nors šis pakeitimas ir lengvina nuteistosios padėtį, kadangi nuosprendžio priėmimo metu S. D. nebuvo galimybės taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi pastaroji neatitiko formaliųjų sąlygų, t. y. jai ne pirmą kartą buvo paskirta arešto bausmė, tačiau tai jokiu būdu neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti minėtus pakeitimus šiuo metu ir nuteistajai atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi S. D. charakterizuojančius duomenis, ankstesnius nuteistosios teistumus, šioje byloje jai inkriminuotos nusikalstamos veikos tyčinį pobūdį, jos padarymo aplinkybes, nesant jokių duomenų apie iš esmės pasikeitusį nuteistosios elgesį ir mąstymą, konstatuoja, jog visa tai nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas yra viena iš būtinų sąlygų bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajai S. D. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, o toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo.

12. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajai S. D. paskirta bausmė yra individualizuota teisingai. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai taip pat jokios įtakos nuteistosios teisinės padėties lengvinimui neturi. Esant tokioms išvadoms, S. D. skundas atmetamas, paliekant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendį galioti pilna apimtimi.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

13. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. vasario 3 d. pažyma Nr. APD-2025-01410 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 75-78). Pažymoje nurodyta, kad S. D. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 112,50 Eur, todėl prašoma išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą valstybės naudai.

14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

15. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistosios klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji S. D. nebuvo sudariusi teisinių paslaugų sutarties su savo pasirinktu gynėju, Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartimi jai buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinktas gynėjas (2 t., b. l. 69). Taigi, apeliaciniame procese gynėjas buvo paskirtas ne nuteistosios S. D., o valstybės iniciatyva, kuri jai garantuoja tokią teisę. Be to, nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios S. D. skundą, kuris atmetamas, tačiau, spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš nuteistosios klausimą, teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tai, kad nuteistosios atžvilgiu po šios nutarties paskelbimo bus vykdoma skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, dėl ko S. D. galimybės įsidarbinti ir gauti lėšas bus apribotos. Be to, byloje nėra duomenų, jog nuteistoji būtų dirbanti bei gaunanti reguliarias pajamas, taip pat ji turės atlyginti priteistą civilinį ieškinį.

16. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajai šioje byloje buvo teikiama ne jos iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už S. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistosios S. D. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistosios S. D. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.